Klaipėdos apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ir ADB) „Gjensidige“ ieškiniu prašė solidariai iš atsakovų priteisti 8 228,31 Eur žalos atlyginimą, 142,05 Eur kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovė ir draudėja L. I. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 23 d. iki 2024 m. gruodžio 22 d. buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Trakai. Šis butas 2024 m. liepos 7 d. buvo užlietas. Užliejimas įvyko iš viršuje esančio buto ((duomenys neskelbtini), Trakai), priklausančio atsakovams. Ieškovė 2024 m. liepos 7 d. įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo 15 691,45 Eur draudimo išmoką. Žalą apskaičiuota pagal UAB „Baldai sau“ sąmatą - 7458 Eur, UAB „Solid Decors“ pardavimo užsakymą - 384,16 Eur; UAB „Medžio stilius“ pasiūlymą - 5911,78 Eur; UAB „Profitto“ pasiūlymą - 4384,56 Eur. Iš viso žala yra 18 138,5 Eur, iš kurių atimtas 2387,05 Eur PVM ir 60 Eur išskaita (18 138,5 – 2 387,05 – 60 = 15 691,45). Žalos dydį patvirtina sąmatos, draudimo išmokos apskaičiavimo išvada. Šios žalos atlyginimo faktą patvirtina raštas dėl išmokos išmokėjimo ir mokėjimo nurodymas. Ieškovė pažymėjo, kad žala atlyginta neatskaičius nusidėvėjimo, kuris šiuo atveju sudaro 1463,14 Eur. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmokas, įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą. Dėl užliejimo metu padarytos žalos draudėjos turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), Trakai, yra atsakingi atsakovai, kurie yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), Trakai, savininkai. Atsakovų draudikas atlygino 6 000 Eur. Ieškovė prašo teismo iš atsakovų solidariai priteisti 8 228,31 Eur (iš 15 691,45 Eur atėmus– 1463,14 Eur nusidėvėjimą ir atsakovų draudiko išmokėtą sumą 6000 Eur). Ieškovė nurodė, kad ji tinkamai atliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimą, nustatė tikrąją įvykio priežastį, įvertino jo padarinius ir atsižvelgiant į tai, tinkamai nustatė žalos dydį. Ieškovė apskaičiavo nusidėvėjimą ir jį atskaičiavo iš prašomos atlyginti žalos sumos. Ieškovė, administruodama žalą, išsamiai įvertino tiek draudėjo pateiktą informaciją, tiek ir pačio draudiko surinktus duomenis. Turto apžiūros aktas sudarytas būtent ieškovo specialisto. Šiame akte draudiko atstovas užfiksavo žalą, padarytą draudėjo turtui. Ieškovė pateikė žalos apibendrinimą, pranešimą apie įvykį atsakovams, nuotraukas, kurios patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes ir paneigia atsakovų argumentus. Atsakovai nepagrįstai abejoja, ar turtui galėjo būti sukelta tokio masto žala, nes pasak jų vandens tekėjimas buvo neintensyvus. Tokie atsakovų teiginiai yra atmestini, kadangi kaip patys nurodo, buvo išvykę ir tiksliai nežino kada prasidėjo vandens tekėjimas. Atsakovai pranešime apie įvykį (savo draudikui), nurodė, kad „kambaryje pastebėtos vandens balos <...> Nuėjus pas kaimynę (L. I.) gyvenančią pirmajame aukšte, po mumis, jos bute pastebėtas vandens tekėjimas koridoriuje per sienas. Mūsų bute skubiai imtasi užliejimo likvidavimo darbų (semtos balos, demontuojamos medinės grindys ir sugeriamas po jomis esantis vanduo siekiant mažesnių nuostolių kaimynei bei mums“. Šiuo atsakovų pranešimu, paneigiamos aplinkybės, kad vanduo tekėjo neintensyviai. Vien pačių atsakovų vartojami žodžiai „balos“, „semti“ parodo didelio masto apliejimą. Ieškovė žalos dydžiui pagrįsti teikia sąmatas, kuriomis ieškovė rėmėsi apskaičiuodama draudimo išmokos dydį. Atsakovai teigia, kad UAB „Profitto“ pasiūlyme, nėra nurodyti įkainiai, neaišku kokiam darbų kiekiui sudaryta sąmata. Ieškovas papildomai su dubliku, pateikė išsamesnį UAB „Profitto“ pasiūlymą, kuriame nurodyti kiekiai ir kainos. UAB “Profitto” sąmata buvo perskaičiuota vadovaujantis apžiūros aktu. Perskaičiavimas yra pateiktas kartu su ieškiniu, kuris patvirtina, kad pakoregavus sąmata, žala sudaro 4384,54 Eur. Iš perskaičiavimo matyti, kad būtent 5 pozicija (lubų ir sienų plotai) buvo koreguota ir sumažintas remontuojamas plotas, bei nurodyta 36 m2 (14,27 m2 lubos + 21,7 m2 sienos = 35,97 m2 (~36 m2)). Būtent pagal šį pasiūlymą ir turto apžiūros aktą buvo atlikti perskaičiavimai / pakoregavimai ir išmokėta draudimo išmoka. Atsakovai pateikė UAB „Forturas“ ir UAB „Domipa“ sąmatas kurios neva įrodo, daug mažesnį žalos dydį, tačiau atsakovų pateiktos sąmatos apskaičiuotos minimaliausiomis kainomis, kurias galima naudoti tik naujo objekto įrengimui, o medžiagų kainos neatitinka ieškovės draudėjo turimos apdailos lygio. Atsakovų pateiktose sąmatose neįtrauktos grindys, todėl jų pateiktomis sąmatomis negalima vadovautis. Atsakovai nurodė, kad ieškovės fotonuotraukose žala durų apvadams nėra fiksuota, tačiau foto lentelėje pateiktos nuotraukos, kuriose labai aiškiai matomi apibėgimai, sugadinimai. Taip pat apžiūros metu ekspertas fiksavo žalą durims. Tai patvirtina turto apžiūros aktas, kurio skiltyje „įvykio aprašymas“ yra užfiksuota žala durims. Nors atsakovai nurodo, kad nėra užfiksuota žala lubų apvadams, keičiant gipso kartoną neįmanoma išsaugoti lubinių apvadų atstatant butą į būklę, buvusią prieš įvykį, todėl reikia įvertinti apvadų keitimą. Dėl to pagrįstai buvo atlyginta už lubų apvadus. Ieškovė nesutiko su atsakovų argumentais, kad dėl itin mažo vandens kiekio ir trumpalaikio vandens poveikio grindys negalėjo būti deformuotos. Vandens kiekis buvo didelis, todėl ir žala draudėjo butui didelė. Parketo sugadinimas, t. y. išbrinkimas, galėjo atsirasti tik dėl vandens poveikio, kitų priežasčių nenustatyta. Byloje pateiktos nuotraukos, kuriose matomi parketo sugadinimai. Ieškovė nesutiko su atsakovų teiginiu, kad drėgmės matuoklio parodymai patvirtina, kad siena už spintų nebuvo aplieta. Byloje pateikta nuotrauka, kurioje užfiksuotas drėgmės kiekis už spintos yra 9,9 %. Kai drėgmės matuoklio duomenys rodo 0, tai reiškia, jog sausa, drėgmės nėra. Šiuo atveju, ieškovės pateiktose nuotraukose su drėgmės matuokliu, nėra nei vienos nuotraukos, kuriose būtų fiksuotas 0. Visur fiksuojamas didelis drėgmės kiekis, o kai kur netgi siekia iki 26,1 %. Be to, apžiūros akte užfiksuota, kad spintos šoninė dalis išpūsta, taip pat išbrinkusios dvi sekcijos iš 4, tokie sugadinimai atsiranda tik dėl vandens poveikio. Tai, jog spintos sugadintos, patvirtina nuotraukos, kuriose akivaizdžiai matomi sugadinimai atsiradę dėl drėgmės poveikio. Taigi, akivaizdu, kad spintų keitimas yra būtinas siekiant atstatyti padėti iki draudžiamojo įvykio. Atsakovų su atsiliepimu pateiktos nuotraukos patvirtina apliejimo faktą ir mastą. Žalos dydis yra pilnai įrodytas, ieškovės prašoma priteisti žalos suma buvo tinkamai įvertinta ir apskaičiuota. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Ieškovė pateikė 142,02 Eur kompensacinių palūkanų apskaičiavimą: dėl užliejimo atsiradusios ir atsakovams atlyginti privalomos žalos dydis sudaro 8 228,31 Eur, todėl kompensacinių palūkanų dydis sudaro 142,02 Eur (8228,31 Eur (žala) × 0,05 (palūkanų dydis) / 365 (dienų skaičius metuose) × 126 (pradelstų dienų skaičius)) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (nuo 2024 m. lapkričio 30 d. (+18 dienų nuo pranešimo (2024 m. lapkričio 11 d.) atsakovui išsiuntimo) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (iki 2025 m. balandžio 4 d.).

2. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jie yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), Trakuose, savininkai. Dėl bute esančio boilerio vožtuvo brokuotos detalės prasidėjo vandens nuotėkis. Vandens tekėjimas buvo neintensyvus (vanduo netekėjo, o tiesiog lašėjo). Atsakovai 2024 m. liepos 6 d. buvo išvykę iš namų, todėl tiksliai sunku nustatyti nuotėkio pradžią. 2024 m. liepos 7 d., atsakovams grįžus į namus, buvo vandeniu sulietos atsakovų vieno iš kambarių lubos, taip pat lovos čiužinys, į kurį susigėrė didelis kiekis nutekėjusio vandens. Nedidelis kiekis vandens, per sieną pateko ir į apačioje esantį butą (adresas (duomenys neskelbtini), Trakai). Ieškovės argumentai esą apliejimas buvo didelio masto (remiasi atsakovų paaiškinimais, kad jie sėmė balas, demontavo grindis ir kt.), taip pat, kad atsakovai buvo išvykę ir vanduo galėjo tekėti daugiau nei parą yra ieškovės manipuliacija. Atsakovai pasisakė apie jų bute buvusias vandens balas, tačiau, apdraustame turte vandens pratekėjimas ir vandens poveikis buvo nedidelis ir tai patvirtina šalių pateiktos nuotraukos. Atsakovai 2024 m. liepos 7 d. nuotraukose užfiksavo užliejimo padarinius žemiau esančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), Trakai, informavo jų civilinę atsakomybę apdraudusią akcinę draudimo bendrovę „Compensa Vienna Insurance Group“ apie įvykį ir pastaroji kompanija dėl draudžiamojo įvykio išmokėjo 6 000 Eur draudimo išmoką. Ieškovė dėl draudžiamojo įvykio išmokėjo apdrausto turto savininkams 15 691,45 Eur draudimo išmoką ir 2024 m., lapkričio 11 d. pretenzija pareikalavo, kad atsakovai padengtų išmokėtos ir jau atlygintos žalos skirtumą 9 691,45 Eur. Nors ieškovė pateikė įrodymus, kad išmokėjo apdrausto turto savininkams 15 691,45 Eur, tačiau ieškovės sumokėta suma nėra įrodymas, kad būtent tokio dydžio žala buvo padaryta. Tuo atveju, jei turtas nebūtų apdraustas, šio turto savininkai, siekdami gauti 15 691,45 Eur žalos atlyginimą, turėtų įrodyti, kad būtent tokio dydžio žalą patyrė. Kadangi subrogaciniam reikalavimui taikomos tos pačios taisyklės, ieškovė turi pareigą įrodyti, kad draudimo išmoka atitinka realiai padarytą žalą. Civilinė atsakomybė yra kompensacinio pobūdžio ir jos tikslas – grąžinti žalą patyrusį asmenį į buvusią iki jo teisių pažeidimo padėtį, tačiau ne praturtėti atsakovo sąskaita. Todėl atsakovų draudiko išmokėta 6 000 Eur draudimo išmoka yra daugiau nei pakankama padarytai žalai atlyginti, o reikalavimas atlyginti didesnę žalą yra nepagrįstas. Nustatydama žalos dydį ieškovė rėmėsi 2024 m. liepos 15 d. apžiūros aktu, kuriame nurodyti apdrausto turto pažeidimai bei reikalingi remonto darbai, fotonuotraukomis, apdraustojo turto savininkų ieškovei pateiktais pasiūlymais ir sąmatomis. Šie įrodymai nepagrindžia apdrausto turto užliejimu padarytos žalos dydžio. Nei apdrausto turto savininkai, nei ieškovė dėl užliejimo fakto fiksavimo ir patirtos žalos įvertinimo nesikreipė į žalos klausimu neutralų ir objektyvų asmenį - namą administruojančią uždarąją akcinę bendrovė (toliau –UAB) „Mano būstas“. Be to, atsakovai nebuvo pakviesti dalyvauti ieškovės apdrausto turto apžiūroje (kontaktinius atsakovų duomenis ieškovė turi). Todėl ieškovei pasirinkus apžiūros aktą sudarytį vienašališkai, dėl apžiūros akto kylančias abejones teisinga vertinti atsakovų naudai. Atsakovai kreipėsi į dvi ilgametę patirtį turinčias statybos darbų įmones – UAB „Forturas“ ir UAB „Domipa“. UAB „Forturas“, remiantis apžiūros aktu, apskaičiuota apdrausto turto remonto darbų – gipskartonio plokščių demontavimas ir naujų sumontavimas, koridoriaus lempučių permontavimas, sienų bei lubų glaistymo ir dažymo darbai, grindų apdailinių juostų keitimas, lubų apvadų keitimas, šiukšlių išvežimas bei transporto išlaidos –sąmatos suma 2 285,94 Eur su PVM. UAB „Domipa“ apskaičiuota sąmatos suma 2 858,90 Eur su PVM. Draudėjų pateikta ir ieškovės apskaičiuojant žalos dydį nekvestionuota UAB „Profitto“ remonto darbų – gipso demontavimas ir montavimas, gipso dėžių montavimas, bagetų klijavimas, lubų ir sienų paruošimas ir dažymas, transportas, šiukšlių išvežimas –sąmatos suma yra beveik tris kartus didesnė, tai yra, 7 036,15 Eur su PVM. Pažymėtina, kad vandens pratekėjimas vyko per vieną jungiančią sieną ir lubas koridoriuje, tai yra, buvo užlietas ne visas butas, o tik nedidelė jo dalis. UAB „Profitto“ sąmatoje nėra nurodyti nei remonto darbų įkainiai (sąmatos lentelės „kiekis“ grafoje nurodoma 1,00), taigi net neaišku, kokiam darbų kiekiui sąmata sudaryta, todėl nėra pagrindo manyti, kad sąmatoje nurodyti remonto darbai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su apdrausto turto užliejimu. Ieškovė nurodė, kad pateikia patikslintą UAB „Profito“ pasiūlymą, tačiau ir pateiktas naujas pasiūlymas vis dar neaiškus ir nėra tinkamas įrodymas žalos dydžiui nustatyti. Pagal naują pasiūlymą, gipso plokščių demontavimas – montavimas reikalingas 24,76 m2 plote, lubų ir sienų darbai (paruošimas ir dažymas) – 73,60 m2 plote. Nesuprantama, iš kur gaunami šie kiekiai, kadangi pačios ieškovės apžiūros akte nurodoma, kad apgadintų lubų kiekis 14,27 m2, sienų – 21,7 m2. Ieškovė tik teismui pateikia patikslintą sąmatą, tačiau draudimo išmoką ji jau išmokėjo pagal ankstesnę sąmatą Tai tik patvirtina, kad ieškovė realaus žalos dydžio nevertino ir net nežinojo, kokiam darbų kiekiui apskaičiuotas UAB „Profito“ pasiūlymas. Dar ikiteisminėje ginčo stadijoje ieškovė patikino atsakovus, kad yra pateikti visai dokumentai. Be to pateiktoje patikslintoje sąmatoje nurodomos stebėtinai didelės darbų kainos: gipso plokščių demontavimas ir montavimas vertinamas net 43,36 Eur / m2, tačiau tokių darbų rinkos kainos yra ženklai mažesnės (šaltinis sistema Infostatyba): gipso plokščių montavimas (atsparus drėgmei) - 2,40 Eur /m2; gipso plokščių montavimas (dekoratyvinis) – 4,20 Eur/m2; gipso kartono lygių lubų montavimas – 9,60 Eur / m2; gipso kartono šlaitinių lubų montavimas – 12,00 Eur / m2. Taipogi patikslintoje sąmatoje nurodoma lubų ir sienų paruošimo ir dažymo kaina 25 Eur / m2, nors rinkoje ši kaina taipogi ženkliai mažesnė – sienų ir lubų dažymas (su paruošimu) – 8,40 Eur / m2. Remonto kaina nebūtinai turi atitikti viešai skelbiamas statybos ir remonto darbų kainas, tačiau nurodyti skirtumai yra ypač dideli ir leidžia spręsti, kad reikalavimu dėl žalos atlyginimo ne atstatoma iki sugadinimų buvusi padėtis, o daiktas gerinamas arba sukuriamas nepagrįstas praturtėjimas – žalos atlyginama daugiau nei realiai buvo padaryta. Nors ieškovė nurodė, kad negalima remtis atsakovų pateiktomis sąmatomis, nes, pasak ieškovės, jos sudarytos minimaliomis kainomis, taikomomis tik naujo objekto įrengimui ir neatitinka draudėjų turimos apdailos lygio, tačiau šie ieškovės teiginiai deklaratyvūs, nes neparemti jokių rangos ar remonto specialistų paaiškinimais. Visiškai neaišku, kas nustatė apdrausto turto apdailos lygį ir kur šis nustatymas fiksuotas, taip pat kokia jo įtaka žalos dydžio apskaičiavimui. Apžiūros akte nurodyta žala durims apsiriboja durų apvadais: „Nubėgimai, pabrinkimai 2 durų apvaduose/ staktoje“. Ieškovės pateiktose fotonuotraukose žala durų apvadams apskritai nėra fiksuota. Žala durims pateiktuose dokumentuose neminima, taigi akivaizdu, kad apskaičiuodama dėl draudžiamojo įvykio kilusius nuostolius ieškovė nepagrįstai vadovavosi UAB „Medžio stilius“ pasiūlyme Nr. PSL067981 nurodyta 2 durų bei jų sumontavimo bendra suma. Ieškovė netinkamai įvertino žalos dydį, priskyrė neatitinkančią faktinės žalos sumą ir tokiu būdu pažeidė sąžiningumo bei objektyvumo principus. UAB „Solid Decors“ pardavimo užsakyme Nr. VNP1038015 nurodytas lubinių apvadų ilgis – 38 metrai lubinių apvadų Cornice P810 – nepagrįstai bent keturis kartus viršija užlieto apdrausto turto plotui faktiškai reikalingą lubinių apvadų kiekį. Taigi, 384,16 Eur su PVM įtraukimas į nuostolių dydį nepagrįstas. Juo labiau, kad ieškovės fotonuotraukose žala lubiniams apvadams apskritai nėra užfiksuota. Teikiamos 2024 m. liepos 7 d. apdrausto buto fotonuotraukos paneigia apžiūros akte užfiksuotą žalą grindims „Iškeltos grindys (klijuotos nešlifuotos parketlentės) apie 10 m2 plote“. Draudžiamojo įvykio metu buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Trakai, grindys aplietos nebuvo, vanduo tik lašėjo nuo lubų. Dėl itin mažo vandens kiekio (paskirų vandens lašų) ir trumpalaikio vandens poveikio grindys negalėjo būti deformuotos. Ieškovės pateiktose nuotraukose matomos tik lengvo pobūdžio vandens nutekėjimo (nubėgimo) žymės ant lubų ir sienų taip pat patvirtina atsakovų poziciją, kad grindys aplietos nebuvo. Ieškovės pateiktose nuotraukose užfiksuoti grindų nelygumai nėra draudiminio įvykio pasekmė: dviejose nuotraukose užfiksuota ta pati šiek tiek išsigaubusi grindų lentelė, kas gali būti ir netinkamo montavimo ir mechaninio poveikio padarinys, niekaip nesusijęs su vandens nutekėjimu ar drėgme. Apžiūros akte aprašyto grindų iškėlimo 10 m2 plote fiksuota nėra. Kadangi nesama jokių įrodymų, kad grindys buvo apgadintos ir buvo reikalingas jų remontas, UAB „Medžio stiliaus“ sąmata grindų keitimui visiškai nėra susijusi su turto užliejimo padariniais ir jų šalinimu, todėl neturėjo ir negalėjo ieškovės būti įvertinta kaip pagrindas draudiminio įvykio metu patirtiems nuostoliams pagrįsti. Iš nuotraukų matoma, kad vanduo pateko ant spintų, tačiau drėgmės matuoklio parodymai patvirtina, kad siena už spintų nebuvo aplieta, ir paneigia vidinės spintų dalies sugadinimą. Ieškovės nuotraukose neužfiksuota ir žala fasadinėms spintų plokštėms. Nepaisant to UAB „Baldai sau“ pateiktas 2024 m. liepos 30 d. pasiūlymas įtrauktas į žalos skaičiavimą, nors nėra aiškūs nei siūlomų spintų išmatavimai, nei medžiagos, o dviejų spintų ir jų demontavimo, sumontavimo bei utilizavimo darbai įvertinti net 7 458,00 Eur. Ieškovė neįvertino ir spintų pakeitimo būtinumo bei spintų būklės atstatymo į buvusią iki draudžiamojo įvykio padėtį jas remontuojant (pakeičiant tik dalį baldinių plokščių) galimybės, nors apžiūros akte ir pažymėtas „spintų remontas / keitimas“. Ieškovės atstovo apžiūros metu viena spinta jau buvo išmontuota (minėtą aplinkybę patvirtina ieškovės fotonuotraukos), tai yra, draudžiamojo įvykio metu patirti nuostoliai turėjo būti grindžiami realiomis dėl spintos išmontavimo patirtomis išlaidomis, o ne UAB „Baldai sau“ pasiūlymu. Atsakovai daro išvadą, kad į žalos skaičiavimą buvo įtrauktos naujų ir itin brangių baldų (nurodoma kaina apskaičiuota tik už dvi koridoriaus spintas) įsigijimo išlaidos, nors tai visiškai neatitinka padarytos žalos masto ir proporcingumo principo. Ieškovės teiginys, esą drėgmės nebuvimą rodo matuoklio parodymas „0“ yra visiškai nepagrįstas. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų nuotraukų, kuriose fiksuojami drėgmės matuoklio parodymai, pats drėgmės matuoklis matuoja drėgmę 3 lygmenimis (LOW, MID, HIGH), jo parodymai, net esant daugiau kaip 12 % sienos drėgmei yra LOW (žema drėgmė) ribose. 9,9 % drėgmės rodiklis, kuriuo ir remiasi ieškovė, panaudotame įrenginyje taip pat yra skalėje „LOW“ (žema drėgmė). Ieškovė nenurodė, kuo remiantis mano, kad drėgmės rodiklis turi rodyti 0 ir kad 9,9 % rodo žalingą drėgmę ar apgadinimą. Atsakovų pasiremtais moksliniais šaltiniais, nurodyta, kad visa mediena, taip pat ir balduose naudojamos medžio drožlių plokštės visuomet turi drėgmės. Šaltiniuose pažymima, kad medienos drožlių plokštėse ar plaušo plokštėse klijuose esantis vanduo gali sudaryti 3–7% nuo medienos svorio (Centennial Edition Wood Handbook Wood as an Engineering Material Forest Products, Forest Products Laboratory • United States Department of Agriculture Forest Service • Madison, Wisconsin p. 242). Tikėtina, kad visiškai nesant drėgmės (kaip nurodo ieškovė, esant nuliniam drėgmės rodikliui) plokštės netektų vientisumo ir subyrėtų. Taigi, kaip ir minėta atsiliepime, drėgmės matuoklio parodymai iš tiesų patvirtina, kad siena už spintų nebuvo aplieta, ir paneigia vidinės spintų dalies sugadinimą.