Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Vaisėtaitei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui A. V. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė Jurgita Vaisėtaitė, palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį tenkinti.

6. Teismo posėdžio metu, atsakovas A. V. sutiko, kad jam būtų neterminuotai apribota jo, kaip tėvo valdžia mažamečio sūnaus atžvilgiu, kadangi niekur nedirba ir neturi pakankamai pajamų užtikrinti augančio vaiko poreikius.

7. Trečiasis asmuo I. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, sutiko su ieškinio reikalavimais.

Teismo nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

8. Gimimo liudijimo ((duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis, atsakovas A. V. ir V. P. yra A. V., gimusio (duomenys neskelbtini)., tėvai. Medicininio liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, nepilnamečio vaiko mama V. P. (duomenys neskelbtini) mirė.

9. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui buvo laikinai apribota tėvo valdžia nepilnamečio sūnaus atžvilgiu bei priteistas materialus išlaikymas po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis Minėtu sprendimu taip pat nuspręsta nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti laikinosios globėjos I. P. gyvenamojoje vietoje. 2020 m. birželio 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko nuolatiniu globėju paskirta I. P..

10. 2021 m. birželio 10 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis globėja I. P. tinkamai atlieka savo pareigas, vaikas nurodė, kad jam patinka būti pas močiutę, jam ten gerai. Vaikas nurodė, kad tėčio nepažįsta, apie jį močiutės neklausinėja. Kai atsakovas buvo atvykęs aplankyti sūnaus, jie bendravo per duris, tuo metu vaikas tai pribėgdavo prie durų, tai nubėgdavo į savo kambarį.

11. (duomenys neskelbtini) socialinio paslaugų centro duomenimis nepilnamečio vaiko globėja I. P. tinkamai atlieka globėjos pareigas, atliepia globojamo vaiko poreikius. Globėja atvira ir linkusi bendradarbiauti, laikosi specialistų rekomendacijų dėl vaiko auklėjimo ir elgesio ribų nustatymo. Sulaukusi pastebėjimų apie vaiko elgesį iš ugdymo įstaigos, greitai reaguoja, ieško psichologų ir kitų specialistų pagalbos.

12. Užimtumo tarnybos duomenų bazės išrašo duomenimis atsakovas registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna 211,66 Eur darbo paieškos išmoką. Atsakovas administracine tvarka 5-erių metų bėgyje administracine tvarka baustas 5 kartus, nuobaudos dėl važiavimo autobusu neturint bilieto bei kelių eismo taisyklių pažeidimo. Praeityje daug kartų teistas už atliktas vagystes, taip pat teistas ir užsienio šalyje.

Dėl tėvo valdžios apribojimo

13. Tėvų valdžios esmę įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

14. Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo.

15. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

16. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

17. Teismas šiame sprendime aptartų rašytinių įrodymų bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų pagrindu nustatė, kad tarp tėvo (atsakovo) ir jo sūnaus dėl atsakovo kaltės nėra emocinio, dvasinio, fizinio ar kitokio ryšio. Nuo laikinosios rūpybos nustatymo padėtis nepasikeitė – atsakovas vengia atlikti savo pareigas, vaiko neaugina. Atsakovas su sūnumi artimų ryšių nepalaiko ir nesiima aktyvių veiksmų, siekiant susigrąžinti vaiką į šeimą.

18. Atsakovas vengia teikti vaikui išlaikymą – šiuo metu išlaikymo įsiskolinimas siekia apie 9 000 Eur. Nors atsakovas teigia, kad vaiku rūpinasi – kas savaitę perveda po 50 Eur vaiko močiutei, nuperka batus, striukę, tačiau vien tai nereiškia, kad vaiku rūpinamasi, kadangi kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, vaikas nepažįsta tėčio, apie jį neklausinėja, su juo nepalaiko ryšio. Tad darytina išvada, kad atsakovas nededa pakankamų pastangų, kad būtų atstatytas tėvo ir sūnaus ryšys. Pats nepilnametis vaikas dėl itin jauno amžiaus negali išreikšti aiškaus noro dėl gyvenimo sąlygų, tačiau yra pasisakęs, kad gyventi su močiute, t. y. globėja, jam yra gerai.

Motyvuojamoji dalis

19. Teismas pažymi, kad svarstant, ar tėvų elgesys sudaro pagrindą spręsti, kad tėvai siekia susigrąžinti vaiką į šeimą, būtina nustatyti esminius motinos (tėvo) elgesio pokyčius (pavyzdžiui, susirado darbą ir teikia išlaikymą, domisi vaiku ir jo pasiekimais ugdymo įstaigoje, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais ir kt.), t. y. asmens elgesys turi būti nukreiptas į ilgalaikius teigiamus pokyčius ir į galutinį tokių pokyčių tikslą – susigrąžinti vaiką į šeimą.

20. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti apie netolimoje ateityje galimą esminį teigiamą atsakovo elgesio pasikeitimą, suponuojantį vaiko grąžinimo į atsakovo, kaip tėvo, valdžią ir globą klausimo svarstymą. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovas sutiko su tėvo valdžios apribojimu, pripažįsta, kad neturi galimybės auginti vaiką, kadangi gaunamos pajamos yra labai mažos ir negali užtikrinti augančio vaiko poreikių. Nors atsakovas teigia, kad vaikas jo gyvenime yra svarbus ir jis yra pasiryžęs dalyvauti jo gyvenime, tačiau objektyvių duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti ir (ar) atsakovas dėtų realias pastangas atstatyti tėvo ir sūnaus ryšį, byloje nėra.

21. Dėl nurodytų priežasčių, teismo vertinimu, terminuoto tėvo valdžios apribojimo, kaip prevencinės priemonės, atsakovui taikymas nėra galimas – jis neužtikrintų maksimalios vaiko teisių ir interesų apsaugos, vaiko augimo saugioje ir stabilioje aplinkoje. Be to, pažymėtina, kad terminuotas tėvo valdžios apribojimas atsakovo atžvilgiu jau buvo taikytas (žr. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)).

22. Įvertinęs nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir neterminuotai apriboti atsakovo kaip tėvo valdžią jo nepilnamečiam sūnui A. V.. Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas nepilnamečiam vaikui neužkerta galimybių atsakovui ateityje kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaikui pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese.

23. Išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

24. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

25. Byloje pareikštas ieškinys dėl tėvo valdžios apribojimo. Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai). Tuo tarpu už ieškinio reikalavimą apriboti tėvų valdžią mokėtinas 75 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Tad ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 75 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 406–407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią jo nepilnamečio sūnaus A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Pavesti I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti A. V. tenkantį išlaikymą bei kitas gaunamas lėšas ir valstybės skiriamas išmokas.

Priteisti iš atsakovo A. V. į valstybės biudžetą 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą (arba jo kopiją) būtina pristatyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Per 3 (tris) darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybės vaiko teisių apsaugos institucijai.