Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-02-15 · Civilinė byla Nr. 2-475-896/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-15
Bylos Nr.
2-475-896/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-14177-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Romeika
Ieškovas
R. S.
Atsakovas
G. A.
Advokatai
Rasa Gradauskienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-475-896/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14177-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 3.1.7.6.; 3.1.7.11.; 3.2.6.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 15 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Tomas Romeika,sekretoriaujant Linai Laurinaitienei,dalyvaujant ieškovui R. S., jo atstovei advokatei Rasai Gradauskienei,

išvadą byloje teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei G. A. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas R. S. ieškiniu prašo teismą: 1. Nustatyti jo bendravimo su nepilnamete dukra N. S., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: 1.1. Porinių savaičių darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) R. S. bendrauja su dukra N. S. kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos (ar kitos buvimo vietos) 17.30 val. ir parveždamas į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 20.30 val. 1.2. Neporinių savaičių darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) R. S. bendrauja su dukra N. S. kiekvienos savaitės pirmadienį, trečiadienį, penktadienį pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos (ar kitos buvimo vietos) 17.30 val. ir parveždamas į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 20.30 val. 1.3. R. S. bendrauja su dukra antrąjį ir ketvirtąjį kiekvieno kalendorinio mėnesio savaitgalį (penktadienis, šeštadienis, sekmadienis) pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios ar kitos buvimo vietos penktadienį 18:00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18:00 val. 1.4. R. S. turi teisę praleisti su N. S. keturias savaites vasaros metu nuo liepos 1 dienos iki liepos 15 dienos ir nuo rugpjūčio 1 dienos iki rugpjūčio 15 dienos. Dukra N. S. paimama liepos 1 dieną 11 val. ir rugpjūčio 1 dieną 11 val., grąžinama į namus liepos 15 dieną 20 valandą ir rugpjūčio 15 dieną 20 val. Šalys turi teisę suderinti tarpusavyje kitą R. S. atostogų drauge su dukra laiką, tame tarpe ir tokį, kad N. S. su tėvu R. S. praleistų keturias savaites be pertraukų. Jei iki gegužės 31 dienos šalys nesuderina kitokio nei numatytas atostogų laikas, laikoma, kad R. S. turi teisę praleisti su dukra N. S. laikotarpį nuo liepos 1 dienos iki 15 dienos ir laikotarpį nuo rugpjūčio 1 dienos iki 15 dienos. 1.5. Nei vienas iš tėvų neturi teisės išvežti dukros N. S. į bet kurią užsienio valstybę bet kuriam terminui be kito iš tėvų rašytinio sutikimo. Apie suplanuotą kelionę į užsienį bet kuris iš tėvų privalo pranešti vienas kitam ne vėliau kaip prieš .1. mėnesį iki kelionės. 1.6. R. S. turi teisę bendrauti su dukra ir su ja praleisti didžiąsias šventes, t.y. krikščionių Velykas (pagal vakarietiškąją tradiciją), Kūčias, Kalėdas ir Naujuosius metus, bei kitas kalendorines ir šeimos šventes sekančia tvarka: 1.6.1. Neporiniais metais R. S. su dukra N. S. praleidžia 1-ąją krikščioniškų Velykų dieną, (sekmadienį) pasiimdamas dukrą Velykų išvakarėse (šeštadienį) nuo 18:00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą Velykų dieną (sekmadienį) iki 20:00 val. 1.6.2. Poriniais metais R. S. su dukra N. S. praleidžia 2-ąją Velykų dieną (pirmadienį) pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 10:00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20:00 val. 1.6.3. Poriniais metais R. S. su dukra N. S. praleidžia Kūčių dieną ir pirmąją Kalėdų dieną pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 23 d. nuo 18:00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 20:00 val. 1.6.4. Neporiniais metais R. S. su dukra N. S. praleidžia antrąją Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 10:00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20:00 val. 1.6.5. Poriniais metais R. S. pasiima dukrą N. S. Naujųjų metų išvakarėse nuo 15:00 val. (gruodžio 31 d.) ir Šventei pasibaigus (sausio 1 d.) grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 20:00 val. 1.6.6. Atitinkamų kalendorinių metų pirmą gegužės sekmadienį, kai švenčiama Motinos diena, taip pat G. A. gimimo dieną, N. S. praleis kartu su mama G. A.. 1.6.7. Atitinkamų kalendorinių metų pirmą birželio sekmadienį, kai švenčiama Tėvo diena, R. S. gimimo dieną, dukra praleis kartu su R. S., jam paimant dukrą iš namų ar kitos jos buvimo vietos 10 valandą ir grąžinant į namus iki 20 valandos. 1.6.8. Dukters gimimo dieną su mergaite turi teisę praleisti laiką abu tėvai, R. S. turi teisę dalyvauti vaiko šventėje ir aplankyti vaiką jo gyvenamojoje ar buvimo vietoje ne mažiau kaip 2 valandas per šią dieną. 1.6.9. Rugsėjo 1 d. R. S. turi teisę praleisti su dukra ne trumpiau kaip 4 nepertraukiamas valandas, dukrą pasiimdamas iš jos buvimo vietos ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą arba kitą G. A. nurodytą vietą, apie konkrečią susitikimo pradžios valandą bei pageidaujamą praleisti su dukra laiką pranešdamas G. A. prieš 1 dieną. 1.6.10. Visomis kitomis šioje sutartyje atskirai neaptartomis Švenčių dienomis, nurodytomis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 162 str., šalys bendrauja su dukra atitinkamai kaip numatyta 2.1 punkte, jeigu šventinė diena patenka į darbo dienų intervalą (nuo pirmadienio iki penktadienio), arba kaip numatyta 2.2 punkte, jeigu šventinė diena patenka į savaitgalio intervalą (šeštadienis, sekmadienis). 2. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas R. S. nurodė, kad ieškinį palaiko. Paaiškino, kad tarp jo ir atsakovės kyla konfliktas dėl jo bendravimo su dukterimi. Jo ir dukters santykiai geri. Jis nuolat su dukra bendrauja, laikosi nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytos bendravimo tvarkos. Pirmus du kartus dukrą buvo parsivežęs į savo namus, tačiau vėliau dukra pareiškė, kad jo namuose lankytis nenori, todėl jis su dukra laiką leidžia viešose vietose. Jis mano, kad dukra jo namuose lankytis nenori atsakovės įtakota. Jis atsižvelgia į dukters nuomonę ir prievarta nesiveža jos pas save į namus. Be to, atsižvelgia į dukters nuomonę ir jeigu ji nenori, tą dieną neatvažiuoja jos pasiimti. Jis su dukra bendrauja pirmadieniais ir ketvirtadieniais, o taip pat kas antrą savaitgalį. Pirmadieniais jis dukrą veža į šokių treniruotę, vėliau parveža namo. Kadangi taip jau susiklostė, kad jis pirmadieniais dukrą veža į treniruotę, tai jis pakeičia ieškinio reikalavimą ir prašo nustatyti, kad darbo dienomis jis su dukra bendrautų ne antradieniais, o pirmadieniais. Dukrą jis paprastai pasiima iš namų, tik kartą paėmė iš darželio. Leisdamas laisvalaikį su dukra jis eina į muziejus, pramogauja, eina pavalgyti. Šiuo metu jis pats gyvena dviejų kambarių bute. Jis gyvena su drauge. Kartu gyvena draugės sūnus, kuriam 8 metai, ir jo 3 mėnesių sūnus. Svečiuodamasi dukra turėtų kur miegoti. Jis dirba IT specialistu, vienas iš įmonės vadovų, todėl gali planuotis savo darbo laiką. Paprastai dirba nuo 8 val. iki 17 val. Gali dukrą paimti ir 17 val. Sutinka, kad 20.30 val. grąžinti į namus yra per vėlu, nes dukra turi pasiruošti miegui. Ji eina miegoti 21 val. Vasaros atostogų metu nori praleisti su dukra keturias savaites. Mano, kad turėtų susiderinti laiką su atsakove. Taip pat nori bendrauti švenčių metu. Nors ir nėra praktikuojantis katalikas, tačiau pagrindines metų šventes švenčia. Atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini), jis iš ten paima dukrą ir ją ten grąžina (teismo posėdžio, vykusio 2017-01-27, garso įrašas, 4 m 20 s – 39 m 24 s).

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatymo nustatyta tvarka, neatvykimo priežastys nežinomos.

Išvadą byloje teikiančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė A. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsižvelgiant į šalių santykius, tėvo ir vaiko bendravimo tvarka turi būti nustatyta. Buvo patikrintos tėvo gyvenamosios vietos aplinkos sąlygos. Jos tinkamos vaikui svečiuotis. Atsižvelgiant į tai, kad tėvas su dukra bendrauja atsižvelgdamas į jos norus, nėra pagrindo riboti maksimalios bendravimo tvarkos. Ieškinyje yra perteklinis reikalavimas dėl leidimo išvežant vaiką atostogauti į užsienį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad N. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra R. S. ir G. A. dukra (t. 1, b.l. 16). R. S. 2011-04-13 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos sk. su prašymu padėti matytis su dukra (t. 1, b.l. 17), jam buvo atsakyta, kad turi teisę kreiptis į teismą (t. 1, b.l. 18). 2013-01-17 Kauno miesto apylinkės teismas patvirtino šalių taikos sutartį civilinėje byloje Nr. L2-3544-375/2013, kuria šalys susitarė dėl išlaikymo dukrai N. S. (t. 1, b.l. 19-20). N. S. lanko Kauno lopšelį – darželį „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b.l. 21). Iš R. S. darbo užmokesčio išskaitomas išlaikymas N. S. (t. 1, b.l. 22-23). R. S. 2012 m. gruodžio mėn., 2013 m. sausio – kovo mėn., 2014 m. sausio mėn. 2014 m. gegužės mėn., 2014 m. birželio mėn., 2014 m. rugsėjo - gruodžio mėn., 2015 m. sausio – rugsėjo mėn. mokėjo už N. S. darželio lankymą (t. 1, b.l. 24-41). Be to, mokėjo vaiko N. S. išlaikymą (t. 1, b.l. 42-71). G. A. 2013-09-11 kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ su prašymu iš R. S. darbo užmokesčio išskaityti išlaikymą dukrai N. S. (t. 1, b.l. 87). Iš telefono skambučių išklotinių, šalių susirašinėjimo SMS žinutėmis matyti, kad šalių santykiai konfliktiški, jie tarpusavyje nesugeba išspręsti tėvo ir vaiko bendravimo klausimo (t. 1, b.l. 89-122). Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos sk. pateiktos išvados priedų matyti, kad skyriaus vyr. specialistė A. L. lankėsi ieškovo gyvenamojoje vietoje, konstatavo, kad gyvenamosios vietos aplinkos sąlygos tinkamos vaikui svečiuotis (t. 1, b.l. 183-188).

Teismas pažymi, kad atsakovės G. A. kartu su atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateiktų dokumentų (t. 1, b.l. 123-149) nevertina kaip įrodymų šioje civilinėje byloje, nes jie susiję su atsakovės turtine padėtimi 2009-2013 metais ir nėra aktualūs sprendžiant klausimą dėl tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

Taigi, visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, nesant teismo procesiniu sprendimu nustatytos tvarkos, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi LR CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Kita vertus, net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi tais pačiais vaiko teisių apsaugos principais.

Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad šalims nepavyksta suderinti klausimų dėl vaiko ir tėvo bendravimo. Ieškovas siekia maksimalaus bendravimo. Atsakovė iš dalies sutinka su ieškovo ieškiniu, tačiau atsiliepime į ieškinį nurodė, kad: 1. Ieškovas su dukra bendrauja nenuosekliai; 2. Ieškovas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; 3. Ieškovas, būdamas su dukra, elgiasi neatsakingai; 4. Turi būti nustatytas pereinamasis laikotarpis.

Teismas atsižvelgia į aplinkybes, kad šalių nepilnametė dukra yra šešių su puse metų amžiaus. Vaikas gyvena su mama. Tarp tėvo ir dukters yra ryšys, jų santykiai geri. Nėra jokių duomenų, kad ieškovas R. S. pažeidinėtų vaiko interesus. Teismas atsižvelgia į tas faktines aplinkybes, kad buvo atvejis, kai ieškovas, būdamas su dukra, davė jai pieno produktų, nors dukra pieno produktams alergiška. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad toks atvejis pavienis, kitų ieškovo veiksmų, prieštaraujančių vaiko interesams, nenustatyta, todėl sprendžia, kad dėl šio įvykio nėra pagrindo riboti tėvo ir vaiko bendravimo. Kitų ieškovo netinkamo elgesio atvejų, nurodytų atsiliepime į ieškinį, atsakovė neįrodė, nes be procesiniame dokumente nurodytų aplinkybių nepateikė jokių jas patvirtinančių įrodymų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas su dukra bendravo nuosekliai viso laikotarpio, nuo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, t.y. daugiau nei pusę metų. Nė viena šalis dėl priverstinio laikinosios bendravimo tvarkos vykdymo nesikreipė. Be to, iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad tarp šalių yra nusistovėjęs tam tikras susitarimas dėl tėvo ir vaiko bendravimo laiko, pvz., tėvas su dukra bendrauja pirmadienį, nuveža dukrą į treniruotę. Iš institucijos, byloje teikiančios išvadą, atstovės paaiškinimų matyti, kad buvo patikrinta ieškovo gyvenamoji vieta. Ieškovas turi kitą šeimą, šiuo metu augina ir 3 mėn. kitą vaiką. Nėra jokių duomenų, kad ieškovas keistų gyvenamąsias vietas, neturėtų nuolatinės gyvenamosios vietos. Todėl šis atsakovės argumentas atmestinas. Spręsdamas dėl pereinamojo laikotarpio, teismas pažymi, kad teismas nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo nustatęs laikiną tėvo ir dukros bendravimo tvarką, kuri buvo vykdoma daugiau nei pusę metų. Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad jis su dukra nuolat bendrauja, jų santykiai yra geri, jie džiaugiasi vienas kito draugija. Be to, tėvas atsižvelgia į dukters norą nustatytu laiku su juo bendrauti, taip pat atsižvelgia į dukters norą dėl bendravimo vietos, t.y. prievarta nesiveža jos į savo namus. Todėl teismas sprendžia, kad sprendimo priėmimo metu nėra pagrindo nustatyti pereinamojo laikotarpio. Teismas taip pat pažymi, kad tėvo ir vaiko bendravimo ne tik po kelias valandas, bet po kelias dienas (savaitgaliais ar atostogų metu) nesudarys vaikui tik „proginio“ bendravimo įspūdžio, kada bendravimas su tėvu reikštų tik pramogavimą. Toks bendravimas, įjungiant vaiką į tėvo buitį, reikš įprastinės namų aplinkos sąlygas ir formuos kasdienio tėvo ir vaiko bendravimo įgūdžius. Kartu pažymėtina, kad kitokio gyvenimo būdo, įpročių buvimas, jeigu jis neprieštarauja visuomenės taisyklėms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, nėra pagrindas riboti tėvo ir vaiko bendravimo per šventes. Teismas sutinka su institucijos, byloje teikiančios išvadą, pozicija, kad sąlygos dėl tėvų sutikimo vaikui atostogaujant užsienio valstybėje numatymas bendravimo tvarkoje yra perteklinis.

Spręsdamas dėl ieškovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos ir teismo posėdyje paaiškėjusių faktinių aplinkybių dėl bendravimo laiko darbo dienomis, teismas koreguoja ieškovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką ir nustato tokią bendravimo tvarką:

1.1. Kiekvienos savaitės darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) R. S. bendrauja su dukra N. S. kiekvienos savaitės pirmadienį ir ketvirtadienį pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos (ar kitos buvimo vietos) 17.00 val. ir parveždamas į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 20.00 val.

1.2. R. S. bendrauja su dukra antrąjį ir ketvirtąjį kiekvieno kalendorinio mėnesio savaitgalį (penktadienis, šeštadienis, sekmadienis) pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios ar kitos buvimo vietos penktadienį 18:00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18:00 val.

1.3. R. S. turi teisę praleisti su N. S. keturias savaites vasaros metu nuo liepos 1 dienos iki liepos 15 dienos ir nuo rugpjūčio 1 dienos iki rugpjūčio 15 dienos. Dukra N. S. paimama liepos 1 dieną 11 val. ir grąžinama į namus liepos 15 dieną 20 valandą , paimama rugpjūčio 1 dieną 11 val., ir grąžinama į namus rugpjūčio 15 dieną 20 val. Šalys turi teisę suderinti tarpusavyje kitą R. S. atostogų drauge su dukra laiką, tame tarpe ir tokį, kad N. S. su tėvu R. S. praleistų keturias savaites be pertraukų. Jei iki gegužės 31 dienos šalys nesuderina kitokio nei numatytas atostogų laikas, laikoma, kad R. S. turi teisę praleisti su dukra N. S. laikotarpį nuo liepos 1 dienos iki 15 dienos ir laikotarpį nuo rugpjūčio 1 dienos iki 15 dienos.

1.4. R. S. turi teisę bendrauti su dukra ir su ja praleisti didžiąsias šventes, t.y. krikščionių Velykas (pagal vakarietiškąją tradiciją), Kūčias, Kalėdas ir Naujuosius metus, bei kitas kalendorines ir šeimos šventes sekančia tvarka:

1.4.1. Neporiniais metais R. S. su dukra N. S. praleidžia 1-ąją krikščioniškų Velykų dieną, (sekmadienį) pasiimdamas dukrą Velykų išvakarėse (šeštadienį) nuo 18:00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą Velykų dieną (sekmadienį) iki 20:00 val.

1.4.2. Poriniais metais R. S. su dukra N. S. praleidžia 2-ąją Velykų dieną (pirmadienį) pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 10:00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20:00 val.

1.4.3. Poriniais metais R. S. su dukra N. S. praleidžia Kūčių dieną ir pirmąją Kalėdų dieną pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 23 d. nuo 18:00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 20:00 val.

1.4.4. Neporiniais metais R. S. su dukra N. S. praleidžia antrąją Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 10:00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20:00 val.

1.4.5. Poriniais metais R. S. pasiima dukrą N. S. Naujųjų metų išvakarėse nuo 15:00 val. (gruodžio 31 d.) ir Šventei pasibaigus (sausio 1 d.) grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 20:00 val.

1.4.6. Atitinkamų kalendorinių metų pirmą gegužės sekmadienį, kai švenčiama Motinos diena, taip pat G. A. gimimo dieną, N. S. praleis kartu su mama G. A..

1.6.7. Atitinkamų kalendorinių metų pirmą birželio sekmadienį, kai švenčiama Tėvo diena, R. S. gimimo dieną, dukra praleis kartu su R. S., jam paimant dukrą iš namų ar kitos jos buvimo vietos 10 valandą ir grąžinant į namus iki 20 valandos.

1.6.8. Dukters gimimo dieną su mergaite turi teisę praleisti laiką abu tėvai, R. S. turi teisę dalyvauti vaiko šventėje ir aplankyti vaiką jo gyvenamojoje ar buvimo vietoje ne mažiau kaip 2 valandas per šią dieną.

1.6.9. Rugsėjo 1 d. R. S. turi teisę praleisti su dukra ne trumpiau kaip 4 nepertraukiamas valandas, dukrą pasiimdamas iš jos buvimo vietos ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą arba kitą G. A. nurodytą vietą, apie konkrečią susitikimo pradžios valandą bei pageidaujamą praleisti su dukra laiką pranešdamas G. A. prieš 1 dieną.

1.6.10. Visomis kitomis šioje sutartyje atskirai neaptartomis Švenčių dienomis, nurodytomis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 162 str., šalys bendrauja su dukra atitinkamai kaip numatyta 2.1 punkte, jeigu šventinė diena patenka į darbo dienų intervalą (nuo pirmadienio iki penktadienio), arba kaip numatyta 2.2 punkte, jeigu šventinė diena patenka į savaitgalio intervalą (šeštadienis, sekmadienis).

CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad teismas gali leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį arba nutartį, kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalimu ar labai sunku sprendimą ar nutartį įvykdyti. CPK 282 straipsnio 1 dalis nustato, kad skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus. Skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nestabdo. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas sprendžia, jog tikslinga leisti sprendimą vykdyti skubiai, atsižvelgiant į vaiko interesus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovas turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 41 Eur žyminis mokestis ir 900 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Teismas pažymi, kad ieškinys patenkintas didžiąja dalimi, pakoreguotas tik bendravimo darbo dienomis laikas, atsižvelgiant į atsakovės poziciją dėl dukters miego laiko ir į tai, kad tarp šalių yra susitarimas dėl bendravimo laiko pirmadieniais. Be to, atsižvelgiant į vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išvadą, netenkintas ieškinys dalyje dėl rašytinio sutikimo vaikui išvykstant į užsienį. Todėl teismas sprendžia, kad didžiąja dalimi aptenkinus ieškinio reikalavimus, ieškovo patirtos išlaidos mažintinos 50 Eur.

Be to, iš pateiktų atstovavimo išlaidas patvirtinančių dokumentų matyti, kad atstovavimo civilinėje byloje išlaidas (be procesinių dokumentų rengimo išlaidų) sudaro 400 Eur. Teismas pažymi, kad parengiamasis teismo posėdis 2016-09-27 vyko 15 min., parengiamasis teismo posėdis 2016-11-25 vyko 5 min., teismo posėdis 2017-01-27 vyko 1 val. Taigi, iš viso teismo posėdžių trukmė buvo 1 val. 20 min. Atsižvelgdamas į 2015-03-19 teisingumo ministro įsakymą Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, tai, kad šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualiųjų įmonių) 2016 m. III ketvirtyje buvo 793,3 Eur, teismas sprendžia, kad tikslinga už atstovavimą teismo posėdžiuose iš atsakovės ieškovui priteisti 105,77 Eur.

Todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 596,77 Eur.

Byloje susidarė 12,62 Eur pašto išlaidos, kurios priteistinos iš atsakovės (CPK 96 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukra N. S., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

1.1. Kiekvienos savaitės darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) R. S. bendrauja su dukra N. S. kiekvienos savaitės pirmadienį ir ketvirtadienį pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos (ar kitos buvimo vietos) 17.00 val. ir parveždamas į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 20.00 val.

1.2. R. S. bendrauja su dukra antrąjį ir ketvirtąjį kiekvieno kalendorinio mėnesio savaitgalį (penktadienis, šeštadienis, sekmadienis) pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios ar kitos buvimo vietos penktadienį 18:00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18:00 val.

1.3. R. S. turi teisę praleisti su N. S. keturias savaites vasaros metu nuo liepos 1 dienos iki liepos 15 dienos ir nuo rugpjūčio 1 dienos iki rugpjūčio 15 dienos. Dukra N. S. paimama liepos 1 dieną 11 val. ir grąžinama į namus liepos 15 dieną 20 valandą , paimama rugpjūčio 1 dieną 11 val., ir grąžinama į namus rugpjūčio 15 dieną 20 val. Šalys turi teisę suderinti tarpusavyje kitą R. S. atostogų drauge su dukra laiką, tame tarpe ir tokį, kad N. S. su tėvu R. S. praleistų keturias savaites be pertraukų. Jei iki gegužės 31 dienos šalys nesuderina kitokio nei numatytas atostogų laikas, laikoma, kad R. S. turi teisę praleisti su dukra N. S. laikotarpį nuo liepos 1 dienos iki 15 dienos ir laikotarpį nuo rugpjūčio 1 dienos iki 15 dienos.

1.4. R. S. turi teisę bendrauti su dukra ir su ja praleisti didžiąsias šventes, t.y. krikščionių Velykas (pagal vakarietiškąją tradiciją), Kūčias, Kalėdas ir Naujuosius metus, bei kitas kalendorines ir šeimos šventes sekančia tvarka:

1.4.1. Neporiniais metais R. S. su dukra N. S. praleidžia 1-ąją krikščioniškų Velykų dieną, (sekmadienį) pasiimdamas dukrą Velykų išvakarėse (šeštadienį) nuo 18:00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą Velykų dieną (sekmadienį) iki 20:00 val.

1.4.2. Poriniais metais R. S. su dukra N. S. praleidžia 2-ąją Velykų dieną (pirmadienį) pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 10:00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20:00 val.

1.4.3. Poriniais metais R. S. su dukra N. S. praleidžia Kūčių dieną ir pirmąją Kalėdų dieną pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 23 d. nuo 18:00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 20:00 val.

1.4.4. Neporiniais metais R. S. su dukra N. S. praleidžia antrąją Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 10:00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20:00 val.

1.4.5. Poriniais metais R. S. pasiima dukrą N. S. Naujųjų metų išvakarėse nuo 15:00 val. (gruodžio 31 d.) ir Šventei pasibaigus (sausio 1 d.) grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 20:00 val.

1.4.6. Atitinkamų kalendorinių metų pirmą gegužės sekmadienį, kai švenčiama Motinos diena, taip pat G. A. gimimo dieną, N. S. praleis kartu su mama G. A..

1.6.7. Atitinkamų kalendorinių metų pirmą birželio sekmadienį, kai švenčiama Tėvo diena, R. S. gimimo dieną, dukra praleis kartu su R. S., jam paimant dukrą iš namų ar kitos jos buvimo vietos 10 valandą ir grąžinant į namus iki 20 valandos.

1.6.8. Dukters gimimo dieną su mergaite turi teisę praleisti laiką abu tėvai, R. S. turi teisę dalyvauti vaiko šventėje ir aplankyti vaiką jo gyvenamojoje ar buvimo vietoje ne mažiau kaip 2 valandas per šią dieną.

1.6.9. Rugsėjo 1 d. R. S. turi teisę praleisti su dukra ne trumpiau kaip 4 nepertraukiamas valandas, dukrą pasiimdamas iš jos buvimo vietos ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą arba kitą G. A. nurodytą vietą, apie konkrečią susitikimo pradžios valandą bei pageidaujamą praleisti su dukra laiką pranešdamas G. A. prieš 1 dieną.

1.6.10. Visomis kitomis atskirai neaptartomis Švenčių dienomis, nurodytomis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 162 str., šalys bendrauja su dukra atitinkamai kaip numatyta 2.1 punkte, jeigu šventinė diena patenka į darbo dienų intervalą (nuo pirmadienio iki penktadienio), arba kaip numatyta 2.2 punkte, jeigu šventinė diena patenka į savaitgalio intervalą (šeštadienis, sekmadienis).

Priteisti iš G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 596,77 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 77 ct) bylinėjimosi išlaidas R. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo vykdyti skubiai.

Priteisti iš G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 12,62 Eur (dvylika eurų 62 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Tomas Romeika