Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Čiapaitė, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalį veikdama Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų vardu,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė ,,Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, V. N., L. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjo mamai A. A. nuosavybės teise priklausė 0.0600 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo mama A. A. (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėjo tėvas R. A. mirė anksčiau - (duomenys neskelbtini) Bendro gyvenimo metu A. ir R. A. susilaukė trijų vaikų: dukros E. (A.) J., gim. (duomenys neskelbtini), sūnaus A. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukros D. (A.) G. gim. (duomenys neskelbtini). A. A. buvo palikusi oficialųjį testamentą, kuriame nurodė, jog jai priklausančias pinigines lėšas, esančias AB banke „Hansabankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ji palieka vaikaitei J. B.. Tačiau testamentinė J. B. 2014 m. rugsėjo 16 d. Telšių r. 2-ojo notarų biuro notarei N. U. pateikė pareiškimą, reg. Nr. 5683, kuriame nurodė, kad mirus testatorei A. A.. jos palikimo nepriėmė ir į jos paliktą turtą pretenzijų nei dabar, nei ateityje nereikš, paveldėjimo teisės liudijimo gauti nepageidauja. Pažymėjo ir tai, kad mirusiosios dukra, pareiškėjo sesuo, E. J. 2023 m. gruodžio 12 d. Kauno miesto 12-ojo notaro biuro notarei G. K. pateikė pareiškimą, reg. Nr. 6891, kuriame nurodė, kad mirus jos motinai A. A., palikimo nepriėmė, jo nepradėjo faktiškai valdyti, pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepateikė ir jokių pretenzijų į mirusiosios turtą nereiškia bei paveldėjimo teisės liudijimo gauti nepageidauja. Pareiškėjo sesuo D. G. mirė (duomenys neskelbtini). J. B., D. G. dukra, bei E. J., A. A. dukra, palikimo atsisakė, todėl A. A. įpėdinės pagal įstatymą kartu su pareiškėju yra kitos dvi D. G. dukros - L. S. ir V. N.. Su mama iki jos mirties pareiškėjas gyveno kartu adresu (duomenys neskelbtini). Mirus mamai, pareiškėjo gyvenamoji vieta nepasikeitė. Pareiškėjas iš karto faktiškai pradėjo valdyti mamos paliktą turtą, juo naudotis ir jį prižiūrėti. Iš sodininkų bendrijos „Putinas“ pateikiamo pažymėjimo bei pinigų priėmimo kvito matyti, kad už mamos vardu vis dar registruotą žemės sklypą pareiškėjas yra sumokėjęs visus mokesčius ir įsiskolinimo nėra. Pareiškėjas rūpinasi šiuo žemės sklypu, juo naudojasi pats arba leidžia tai daryti kitiems asmenims, šį turtą valdo ir prižiūri. Manau, kad šios aplinkybės patvirtina faktinį paveldėtino turto naudojimą ir palikimo priėmimą. Dėl viso to, yra priverstas kreiptis į teismą, nes kitu būdu patvirtinti paveldėjimo fakto negali.

4. Suinteresuoti asmenys V. N., L. S. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog A. A. ir R. A. yra pareiškėjo A. A., E. (A.) J., D. (A.) G., tėvai. Pareiškėjo tėvas R. A. mirė (duomenys neskelbtini)., motina A. A. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo sesuo D. G. mirė (duomenys neskelbtini).

6. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad A. A. vardu įregistruotas turtas: 0.0600 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas pagal byloje pateiktus duomenis palikėjai A. A. priklausė asmeninės nuosavybės teise.

7. Iš Telšių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro liudijimo nustatyta, jog dėl A. A., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta.

8. A. A. buvo palikusi oficialųjį testamentą, kuriame nurodė, jog jai priklausančias pinigines lėšas, esančias AB banke „Hansabankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ji palieka vaikaitei J. B.. Testamentinė J. B. 2014 m. rugsėjo 16 d. Telšių r. 2-ojo notarų biuro notarei N. U. pateikė pareiškimą, reg. Nr. 5683, kuriame nurodė, kad mirus testatorei A. A.. jos palikimo nepriėmė ir į jos paliktą turtą pretenzijų nei dabar, nei ateityje nereikš, paveldėjimo teisės liudijimo gauti nepageidauja. Mirusiosios dukra, pareiškėjo sesuo, E. J. 2023 m. gruodžio 12 d. Kauno miesto 12-ojo notaro biuro notarei G. K. pateikė pareiškimą, reg. Nr. 6891, kuriame nurodė, kad mirus jos motinai A. A., palikimo nepriėmė, jo nepradėjo faktiškai valdyti, pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepateikė ir jokių pretenzijų į mirusiosios turtą nereiškia bei paveldėjimo teisės liudijimo gauti nepageidauja. Pareiškėjo sesuo D. G. mirė (duomenys neskelbtini). J. B., D. G. dukra, bei E. J., A. A. dukra, palikimo atsisakė.

9. Pareiškėjas siekia įteisinti po mamos mirties likusio turto paveldėjimą, paveldėjimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu, nurodo, kad po mamos mirties atsiradusį palikimą priėmė per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, pradėdamas paveldimą turtą valdyti kaip savo.

10. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

11. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog po pareiškėjo mamos A. A. mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėja testamento nepaliko. Palikėja mirė našle. Po palikėjos mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo, įpėdiniai į notaro biurą nesikreipė.

13. Šiuo atveju iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir į bylą pateiktų duomenų, t. y. sodininkų bendrijos „Putinas“ 2024 m. balandžio 20 d. pažymos apie sumokėtus mokesčius (nurodoma, kad už A. A. vardu registruotą žemės sklypą įsiskolinimų bendrijai nėra), matyti, kad pareiškėjas priėmė palikimą po mamos A. A. mirties, pradėjęs faktiškai jį valdyti, kadangi palikėjai priklausantį turtą prižiūri, juo rūpinasi, moka turto išlaikymo išlaidas, po palikėjos mirties perėmė palikėjai priklausantį kilnojamąjį turtą, daiktus. Šiuo atveju, atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėjas po mamos A. A. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdamas įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.

14. Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami.

15. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas po mamos A. A. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po mamos A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu bei paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.