Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rimo Švirino,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal nuteistosios B. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo B. G. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį (2017 m. sausio 15 d. vagystė), 178 straipsnio 1 dalį (2017 m. vasario 6 d. vagystė) ir nuteista:

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2017 m. sausio 15 d. vagystė) – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2017 m. vasario 6 d. vagystė) – laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta vienu trečdaliu. Paskirta galutinė sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, B. G. paskirta sumažinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. ir 2016 m. liepos 5 d. nuosprendžiais skirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas atliktas bausmės laikas pagal 2017 m. birželio 21 d. nuosprendį, t. y. nuo 2017 m. balandžio 13 d. iki 2017 m. gruodžio 7 d., iš viso – 7 mėnesiai 24 dienos.

Bausmės pradžia – 2017 m. gruodžio 7 d..

B. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, kardomosios priemonės laikas įskaitytinas į atliktos bausmės laiką.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista ir L. S., tačiau jos atžvilgiu apeliacinis skundas negautas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

B. G. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu nuteista pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, už tai, kad ji 2017 m. sausio 15 d. iki 5 val., iš nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, nukentėjusiajam P. B. priklausantį turtą – dekoratyvinį durklą, kurio vertė 3000 eurų. Be to, B. G. nuteista pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, už tai, kad ji 2017 m. vasario 6 d. nuo 15 val. iki 16 val., veikdama bendrininkų grupėje su L. S., iš nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam P. B. priklausančius 2 auksinius žiedus bendros 200 Eur vertės, nešiojamą kompiuterį „(duomenys neskelbtini)“ su pakrovėju bendros 200 Eur vertės, kompiuterio dėklą 3 Eur vertės, belaidę kompiuterio pelę 5 Eur vertės, belaidę kompiuterio pelę „(duomenys neskelbtini)“ 50 Eur vertės, 3 pagalves bendros 18 Eur vertės, antklodę 15 Eur vertės, tuo padarydamos nukentėjusiajam P. B. 491 Eur turtinę žalą.Apeliaciniu skundu nuteistoji B. G. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę sutrumpinant jos trukmę.Skunde apeliantė nurodė, jog bausmę atlieka jau 8 mėnesius ir per šį laikotarpį suprato, jog elgėsi blogai darydama nusikaltimus ir yra pasiryžusi gyventi dorai. Taip pat skunde pažymi, jog ji nori greičiau grįžti pas savo vaikus bei mamą, kuri turi antros grupės invalidumą.Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje, nuteistosios B. G. gynėjas palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, pakeičiant 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendyje ir 2017 m. gruodžio 12 d. nutartyje padarytą bausmių bendrinimą.Nuteistosios B. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Analizuojant nuteistosios B. G. apeliacinio skundo argumentus, matyti, kad ji nesutinka tik su jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu, nurodydama, kad yra pasikeitusi ir pasiryžusi gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais, todėl prašo paskirtą bausmę sušvelninti. Atsižvelgiant į šiuos nuteistosios apeliacinio skundo motyvus bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nevertindama B. G. veiksmų kvalifikacijos ir jos veiksmų teisinio vertinimo, teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu.Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajai B. G. paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi skirti ypatingą dėmesį vertindamas, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.Visų šių duomenų kontekste tikrinant skundžiamo nuosprendžio teisėtumą matyti, kad apylinkės teismas skirdamas bausmę B. G., atsižvelgė į jai inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį ir kiekį. Buvo įvertinta tai, kad nuteistoji padarė du nesunkius (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimus (BK 178 straipsnio 1 dalis (dvi veikos)). Pirmosios instancijos teismas spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą įvertino ir nuteistosios kaltės formą – nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, taip pat neabejotinai įvertinta ir nusikalstamų veikų stadija – padarytos dvi baigtos nusikalstamos veikos. Atsižvelgta ir į B. G. asmenybę – veikos padarymo metu buvo nedirbanti (b. t. 2, b. l. 119-120), praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstama veikas buvo teista, teistumas neišnykęs, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (b. t. 2, b. l. 43-48), taip pat bausta administracine tvarka (b. t. 2, b. l. 47-48), netekėjusi, atsižvelgta ir į tai, kad turi du mažamečius vaikus. Įvertinta ir tai, kad yra nuteistosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šių duomenų visumoje teigti, kad nuteistajai paskirta laisvės atėmimo bausmė yra akivaizdžiai per griežta ar neproporcinga, jos padarytų nusikalstamų veikų kontekste, teisinio pagrindo nėra. Tuo labiau nuteistoji iš esmės charakterizuojama itin neigiamai, nors ir yra jauno amžiaus, tačiau nėra linkusi laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Kaip matyti iš ankstesnių teistumų, nusikalstamos veikos yra nukreiptos į siekį pasipelnyti, tačiau nuteistoji nebuvo dirbanti ir nesiekė finansinių problemų spręsti teisėtais būdais. Pastarosios nusikalstamos veikos padarytos dėl menkaverčių priežasčių, taip pat dalinai iš finansinio nepritekliaus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju tik reali laisvės atėmimo bausmė pasieks bausmei keliamus tikslus. Teisėjų kolegija, išanalizavusi visą bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas B. G. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus. Pažymėtina, kad apylinkės teismas atsižvelgęs į nuteistąją charakterizuojančią medžiagą už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyrė bausmę žemesnę nei inkriminuojamų nusikalstamų veikų sankcijų vidurkiai. Tokiu būdu, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir skyrė tinkamos rūšies bei dydžio bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, kaip beje ir galutinę subendrintą bausmę. Jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistosios padarytų veikų pobūdžiu ar nuteistosios asmenybe, šioje byloje nėra, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistosios teisinę padėtį, nėra jokio juridinio pagrindo, o tuo labiau, kad apeliantė jau nebe pirmą kartą pažeidžia įstatymus, kad savo nusikalstamu elgesiu demonstruoja nihilistinį požiūrį į bendrai visuomenėje priimtas moralines nuostatas ir elgesio taisykles. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas bendrindamas paskirtas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas parinko palankesnį bausmių bendrinimo būdą – bausmes subendrino tik iš dalies jas sudėdamas, o paskirtą galutinę laisvės atėmimo bausmę, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu sumažino vienu trečdaliu. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo paskirtą galutinę subendrintą bausmę vertinti, kaip aiškiai per griežtą bei neproporcingą, padarytų nusikalstamų veikų kontekste, nėra teisinio pagrindo. Taip pat apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, bendrino su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis ir neatliktomis laisvės atėmimo bausmėmis, vėl gi parinkdamas nuteistajai palankesnį bausmių bendrinimo būdą – dalinį sudėjimą. Vis dėlto, apylinkės teismas bendrindamas nuosprendžiais paskirtas laisvės atėmimo bausmes, netiksliai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apylinkės teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, kad ,,Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo“, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šioje formuluotėje nepagrįstai nurodyta BK 63 straipsnio 2 dalis, kadangi ji numato bausmių bendrinimą – apėmimo būdu, kuris analizuojamos baudžiamosios bylos kontekste, negalimas, kadangi padarytos nusikalstamos veikos neatitinka BK 63 straipsnio 5 dalyje numatytų bausmių apėmimui keliamų reikalavimų. Šių duomenų visumoje, vertintina, kad šioje rezoliucinėje dalyje buvo padarytas rašymo apsirikimas, neturintis reikšmės bausmių bendrinimui.Teisėjų kolegija pripažįsta ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, tiek skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje tiek vėliau priimtoje nutartyje dėl analizuojamo nuosprendžio rezoliucinės dalies patikslinimo, suklydo bendrindamas ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausme su skundžiamo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, tokiu būdu paskyrė neteisingą galutinę bausmę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas, prie skundžiamo nuosprendžio, dalinio sudėjimo būdu pridėjo Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nuosprendžiais paskirtas laisvės atėmimo bausmes, tačiau nebuvo įvertinta, tai, kad 2017 m. birželio 21 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendyje paskirta laisvės atėmimo bausmė jau buvo subendrinta su 2016 m. liepos 5 d. Kauno apylinkės teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirta bausme ir dėl šių priežasčių skundžiamame nuosprendyje bendrinant ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes įvyko pakartotinis 2016 m. liepos 5 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinimas, neabejotinai turintis reikšmės Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirtai galutinei subendrintai bausmei, kiek tai susiję su skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinimu su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis. Todėl skundžiamo nuosprendžio rezoliucinė dalis yra patikslinama nurodant, kad ,,Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, B. G. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – 3 (tris) mėnesius, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę“.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktas,

nusprendė:

nuteistosios B. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinimo su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis pakeisti ir išdėstyti ją taip: Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, B. G. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – 3 (tris) mėnesius, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nuosprendį palikti nepakeistą.