Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorei Ž. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. Z., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsiskyrusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini)., Lietuva, neteista

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Z. pagrobė svetimą turtą, o būtent: ji, 2019 m. birželio 1 d. apie 11.00 val. atėjo į prekybos centrą "Maxima", esantį Rungos g. 4, Elektrėnuose, kur pagrobė prie prekybos kasos paliktą J. H. priklausančią rankinę - 30 Eur vertės, su joje buvusiais daiktais: odine pinigine - 20 Eur vertės, piniginėje buvusius 400 Eur grynaisiais pinigais, dvi banko SPARKASSE korteles, kvepalus ,,LANCOME La vie est belle,, - 49,95 Eur vertės, 4 GB atmintuką, automobilio VW Golf, valst. Nr. AC JG 213 raktą su imobilaizeriu - 450 Eur vertės, vokiško automobilio registracijos liudijimą, asmens tapatybės kortelę, J. H., gim. (duomenys neskelbtini), Lenkijos Respublikos piliečio pasą, vairuotojo pažymėjimą, medicininės sveikatos korteles, asmens sveikatos istoriją, parduotuvių nuolaidos korteles, taip padarydama J. H. 949,95 Eur turtinę žalą.

Tokiais savo veiksmais D. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d.

Kaltinamoji D. Z. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo pripažino iš dalies ir parodė, kad 2019 m. birželio 1 d. apie 11.00 val. ji buvo Elektrėnų prekybos centre "Maxima". Ji išsirinkusi reikiamas prekes nuėjo prie kasų, kur susimokėjo už savo paimtas prekes. Išėjusi per kasas pastebėjo ant už kasų esančių sukrautų bakelių su skysčiais esančią tamsios spalvos rankinę. Ji pagalvojo, kad tai nauja rankinė ir panoro ją pasiimti. Taip gavosi, kad kai ji pastatė savo rankinę, ji uždengė ant bakelių stovinčią rankinę. Bijodama, kad jos sūnus su kuriuo ji kartu buvo atvažiavusi į prekybos centrą, nepamatytų tos rankinės, ji ją paėmė, pridėjo ją prie pilvo ir uždengė savo pirkinių krepšiu. Pirma mintis buvo, kad kažkas iš pirkėjų nusipirko rankinę ir ją paliko už kasų, todėl pagalvojo, kad pasiims ją ir turės naują rankinę. Rankinę slėpė tuo tikslu, kad sūnus jos nepamatytų. Paėmusi rankinę ji ją visą kelią iki autobusų sustojimo ir nešė paslėpusi, kad sūnus nepamatytų. Nešdama rankinę ji pastebėjo, kad ji yra ne nauja, kadangi vietoj etikečių kabėjo kažkoks pakabukas. Atėjus iki autobusų sustojimo, ji atsisėdo ant suoliuko ir nematant sūnui ji pasižiūrėti į rankinuko vidų ir pamatė, kad rankinuke guli raudonos spalvos piniginė. Pravėrusi piniginę ji pastebėjo ten daug įvairių kortelių. Ji išsigando, kad šie daiktai kažkam priklauso. Sulaukus autobuso, ji greitai paliko rankinuką ant suolelio ir įlipo į autobusą. Jokių daiktų iš rankinuko ji nepaėmė. Ji matė, kad piniginė buvo visa apdriskusi, o joje daug įvairių kortelių. Kiek tiksliai joje buvo pinigų pasakyti negali, nes pastebėjo tik 3 kupiūras po 10 €, tačiau ji tų pinigų neėmė. Ji neprisipažįsta pavogusi rankinę su joje buvusiais daiktais, tą rankinę rado ir galvojo, kad ji yra nauja. Ji išsigando, kad sūnus sužinojęs, kad paėmė svetimą daiktą ją bars, taip pat negalėjo grąžinti rankinės į prekybos centrą, nes nuo autobusų sustojimo iki prekybos centro buvo ilgas kelias ir jeigu ji nueitų sūnus suprastų, kad ji pasisavino svetimą daiktą. Nori pažymėti, kad sūnus nematė, kad ji paliko ant suolelio tą rankinuką. Kai pas ją atvažiavo policijos pareigūnai ir atvežė šaukimą į policijos komisariatą ji iškart suprato, kad kalba eis apie rankinuką, kurį ji paėmė iš prekybos centro "Maxima" Elektrėnuose. Ji dėl savo tokio poelgio gailisi ir supranta, kad reikėjo rankinuką grąžinti parduotuvės apsaugai.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji savo kaltę pripažino tik iš dalies jos kaltė įrodyta sekančiais įrodymais:

Nukentėjusioji J. H. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019-06-01 apie 11.00 val. adresu Elektrėnai, Rungos 4, parduotuvėje "MAXIMA", apsipirkusi kasoje skirtoje aptarnauti su vaikais padėjo savo mėlynos su rudu spalvos rankinę už kasos ant stovinčių ant žemės langų skysčių bakelių ir pamiršusi rankinę išėjo. Maždaug po 10 min. eidama pasigedo savo rankinės ir grįžusi į parduotuvę "MAXIMA" jos neberado. Rankinėje buvo 400 eurų įvairiomis kupiūromis; kvepalų "Lankome" buteliukas 40 erų vertės; piniginė odinė raudonos spalvos, kurios vertė 20 eurų; piniginėje buvo Anglijos išduotas jos vairuotojo pažymėjimas; LR jos asmens tapatybės kortelė; 2 vnt. vokiškų banko kortelių ir Vokiškos jos ir dukros J. H. sveikatos kortelės ir įvairių Vokiškų nuolaidų kortelių; rankinėje buvo dukros sveikatos kortelė; dukros J. laikinas Lenkijos Respublikos pasas ir automobilio VW Golf v.n. (duomenys neskelbtini) vokiškas registracijos dokumentas bei šio automobilio raktas. Visi dingę pinigai ir daiktai bendroje sumoje skaičiuojant su šių dokumentų atstatymu (dokumentų pagaminimu ir pan.) sudaro 1117,43 Eur., todėl prašo priteisti nurodytą sumą, bei neturtinę žalą, kuri sudaro 700 Eur., kadangi patyrė didelį stresą dėl dokumentų praradimo ir su tuo susijusių nepatogumų.

Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu Elektrėnai, Rungos 4, parduotuvėje "MAXIMA". Įėjus į parduotuvę per pagrindinį įėjimą nuo Rungos gt., Nr 2, pusės pasukama į dešinę ir paėjus tiesiai 30 m. prieinama kairėje pusėje esančią kasą pažymėta apsipirkti su vaikais. Prie kasos link išėjimo ant žemės stovi sustatyti plastikiniai kanistrai su žalios spalvos langų skysčiu. Kairėje pusėje kasos yra parduotuvė "DROGAS", bei šalia kitos parduotuvės. Įvykio vietoje daugiau tyrimui naudingų pėdsakų nerasta. (b.l. 6)

Vaizdo medžiagos apžiūros metu nustatyta, kad panaudojant tarnybinį kompiuterį "HP" bei jame integruotą vaizdo medžiagos peržiūrėjimo programą buvo peržiūrėtas UAB "Kosmelita" pateiktas kompaktinis diskas su jame įrašytais 5 vaizdo įrašais. Ant kompaktinio disko yra užrašyti gamykliniai užrašai "Verbatim DVD+R". Atidarius kompaktinį diską jame matosi vienas segtuvas su pavadinimu "2019.06.01". Atidarius segtuvą jame yra įrašyti 5 vaizdo įrašai. Pirmasis vaizdo įrašas pavadinimu "02 (01-06-19 10'57'55)". Įrašo trukmė 00:02:00 min. Vaizdo kamera fiksuoja prekybos centro "Maxima" kasas ir savitarnos skyrių. Prie kasos matoma moteris, ant kurios rankos yra uždėtas gipsas. Moteris nuolatos dairosi. 00:01:29 min. vaizdo kamera fiksuoja kaip nuo prekybos kasų nueina pirkėjai. Moteris su sulaužyta ranka priartėja prie kasos ir laiko rankas padėtas ant kažkokio daikto, kuris dėl prastos vaizdo kokybės ir tolimo kampo neįžiūrimas. 00:01:41 min. moteris paima daiktą į rankas ir atsitraukia nuo kasos. 00:01:50 min. moteris atsitraukusi nuo kasos pradeda eiti link išėjimo iš prekybos centro patalpos. Antrasis vaizdo įrašas pavadinimu "07 (01-06-19 11'04'04)". Įrašo trukmė yra 00:00:11 min. Vaizdo kameros fiksuoja pagrindinį įėjimą į prekybos centro "Maxima" pastatą. 00:00:007 min. vaizdo kameros užfiksuoja kaip iš prekybos centro "Maxima" pastato išeina moteris su sugipsuota ranka, vyras ir mažametis vaikas. Trečias vaizdo įrašas pavadinimu "14 (01-06-19 10'31'47)". Įrašo trukmė yra 00:00:20 min. Vaizdo kameros fiksuoja pagrindinį įėjimą į prekybos centro "Maxima" prekybos salę. 00:00:07 min. vaizdo kameros užfiksuoja kaip į prekybos salę užeina vyras, moteris, kurios ranka yra sugipsuota ir du vaikai. Ketvirtas vaizdo įrašas pavadinimu "14 (01-06-19 10'55'59)". Įrašo trukmė 00:00:56 min. Vaizdo kamera fiksuoja pagrindinį įėjimą į prekybos salę. 00:00:05 min. kameros užfiksuoja kaip nuo prekybos centro kasų link išėjimo iš prekybos centro eina moteris su sugipsuota ranka. Moteris rankoje laiko kuprinę ir šviesios spalvos pirkinių krepšį. Moteris blaškosi patalpoje ir dairosi. 00:00:30 min. moteris atsidaro pirkinių krepšį ir jame kuičiasi. Penktas vaizdo įrašas pavadinimu "received_2920053468220246". Įrašo trukmė 00:00:05 min. Vaizdo kamera fiksuoja pagrindinį įėjimą į prekybos salę. Nuo įrašo pradžios fiksuojama kaip moteris su sugipsuota ranka eina link išėjimo iš prekybos centro. Moteris eina greitu žingsniu. Kamera užfiksuoja kaip moters rankoje matosi tamsios spalvos rankinė priglausta prie pilvo, o iš priekio rankinė yra uždengta šviesios spalvos pirkinių krepšiu. (b.l. 50-57)

2019 Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK Veiklos skyriaus vyr. tyrėjo M. V. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad jam į asmeninį telefoną paskambino UAB MAXIMA LT apsaugos darbuotojas G. B., kuris nurodė, kad parduotuvės MAXIMA Žiežmariuose darbuotojai pagal vaizdo įrašą atpažino įtariamąją kaip D. Z., kuri gyvena Žiežmariuose. Naudojantis duomenų bazėmis nustatė, kad tai D. Z. gim. 1955-12-01, kurios nuotrauka duomenų bazėje atitinka su UAB MAXIMA LT pateikto vaizdo įraše matoma moterimi, kuri įtariama vagyste. (b.l. 38)

Įrodymų vertinimas

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikalstamos veikos padarymu yra įrodytas (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti (Lietuvos Respublikos BPK 20 str.).

LR BK 14 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltė yra vienas iš įrodinėjimo dalykų ir apkaltinamasis teismo nuosprendis yra teisingas tik tada, kai iš jo matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką, kaltė.

Taigi, nors kaltinamoji ikiteisminio bylos tyrimo metu savo kaltės nepripažino, o teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl nusikaltimo numatyto LR BK 178 str. 1 d. pripažino tik iš dalies nurodydama, kad rankinuko nepavogė, o jį surado, tačiau byloje surinktais įrodymais t.y. nukentėjusios J. H. parodymais, fotolentele, prekybos centro „Maxima“ vaizdo kameros fiksuota medžiaga, kitais byloje esamais dokumentais yra įrodyta D. Z. nusikalstama veika numatyta LR BK 178 str. 1 d.

Vagystė tai svetimo daikto paėmimas neturint savininko (t. y. šeimininko) leidimo t. y. neteisėtas svetimo turto pasisavinimas. Vagystės dalyku gali būti tik svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas.

Kaltinamosios pozicija, kad ji rankinuką surado bet nepagrobė vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi vertinant tokius jos parodymus kaltinamoji žinodama, kad tai svetimas jai nepriklausantis daiktas privalėjo surastą daiktą (šiuo atveju rankinuką) perduoti prekybos centro „Maxima“ apsaugos darbuotojams, tačiau ji to nepadarė, o priešingai kaip seka iš jos parodymų ji suradusi ant už kasų esančių bakelių su skysčiu buvusį padėtą rankinuką jį paėmė ir prisispaudė jį prie savęs bei uždegė jį savo rankine, kad nepastebėtų kiti pašaliniai asmenys ir pasišalino iš prekybos centro, tokiu būdu įvykdė svetimo daikto t.y. rankinuko vagystę. Tolimesni kaltinamosios veiksmai t.y. jos parodymai, kad ji supratusi, kad rankinukas nėra naujas ir kažkam priklauso, todėl ji iš jo daiktų neėmusi ir palikusi prie autobusų sustojimo – jos nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, nes nusikalstama veika laikytina baigta, kadangi kaltinamoji slapta išsinešusi rankinę iš prekybos centro „Maxima“ tokiu būdu rankinę pasisavino ir užvaldė galėdama ja laisvai disponuoti.

Taigi teismas mano, kad yra pilnai įrodyta, kad D. Z. pagrobė svetimą turtą, o būtent: ji, 2019 m. birželio 1 d. apie 11.00 val. atėjo į prekybos centrą "Maxima", esantį Rungos g. 4, Elektrėnuose, kur pagrobė prie prekybos kasos paliktą J. H. priklausančią rankinę - 30 Eur vertės, su joje buvusiais daiktais: odine pinigine - 20 Eur vertės, piniginėje buvusius 400 Eur grynaisiais pinigais, dvi banko SPARKASSE korteles, kvepalus ,,LANCOME La vie est belle,, - 49,95 Eur vertės, 4 GB atmintuką, automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktą su imobilaizeriu - 450 Eur vertės, vokiško automobilio registracijos liudijimą, asmens tapatybės kortelę, J. H., gim. (duomenys neskelbtini), Lenkijos Respublikos piliečio pasą, vairuotojo pažymėjimą, medicininės sveikatos korteles, asmens sveikatos istoriją, parduotuvių nuolaidos korteles, taip padarydama J. H. 949,95 Eur turtinę žalą.

Kaltinamajai D. Z. inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.). Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. D. Z. ankščiau yra neteista, yra nebausta administracine tvarka, psichiatrinę ir narkologinę įskaitą neįrašyta.

Jos baudžiamąją atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Bausme siekiama ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Taigi, teismas atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus bausmės parinkimo ir skyrimo principus ir kriterijus mano, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai D. Z. atžvilgiu bus pasiekti, kaltinamajai paskyrus LR BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę.

Byloje yra pareikštas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. H. civilinis ieškinys 1117,43 Eur turinės ir 700 Eur neturtinės žalos.

LR BPK 109 str, numato, kad dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. H. pareiškė 1117,43 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės ir 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Turtinė ir neturtinė žala yra dvi savarankiškos žalos rūšys, atlyginamos skirtingais pagrindais, o jų dydis nustatomas pagal skirtingus kriterijus. Turtinė žala atlyginama, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai, ir šios žalos dydis pinigais galį būti apskaičiuojamas tiksliai pagal objektyvius kriterijus. Tuo tarpu neturtinės žalos, atsirandančios dėl neturtinio pobūdžio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms – šios žalos piniginė išraiška nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sąrašas įtvirtintas CK 6.250 straipsnyje. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo pinigais vadovaujasi ne tik CK 6. 250 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais bei CK 6.251 straipsnio 2 dalyje ir 282 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Toks neturtinės žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas nustatytas tam, kad teisės į neturtinės žalos atlyginimą nepažeistų nurodytų principų ir nesukeltų neadekvačių sunkių pasekmių žalą atlyginti turinčiam asmeniui. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra nurodęs, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, jog jų dydį nustato teismas, o kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų.

Taigi įvertinus byloje esančius ir teismo ištirtus įrodymus bei šio nusikaltimo aplinkybes konstatuotina, jog teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusios civiliniame ieškinyje išdėstytais faktais, todėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo yra pagrįstas ir tinkintinas visa apimtimi.

Teismas įvertinęs nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje išdėstytus argumentus dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo, taip pat įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį ir pasekmes vadovaudamasis byloje turimais įrodymais mano, kad nukentėjusioji turi teisę reikalauti jai atlyginti neturtinę žalą, tačiau teismas įvertinęs bylos aplinkybes bei vadovaudamasis aukščiau išdėstytais žalos atlyginimo kriterijais nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį mažina iki 200 (dviejų šimtų) Eur.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje: nėra

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 303 str., 305 str., 307 str. ir 308 str., teismas

nusprendžia:

D. Z. a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir skirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. Z. būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

Priteisti iš D. Z. 1117,43 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto septyniolikos eurų 43 cnt) Eur turtinės žalos nukentėjusiosios J. H. naudai.

Priteisti iš D. Z. 200,00 (dviejų šimtų) Eur neturtinės žalos nukentėjusios J. H. naudai.

Priteisti iš D. Z. 124,46 Eur proceso išlaidų valstybės naudai.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono teismo Trakų rūmus apeliaciniu skundu.