- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-25
- Bylos Nr.
- 2A-1239-510/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Mitkus (pirm.), Dalė Burdulienė, Neringa Venckienė
- Atsakovas
- I. M., B. M.
- Ieškovas
- D. M. B.
- Trečiasis asmuo
- notarei Zitai Rimkuvienei
- Advokatai
- Algirdas Sakal
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės ir Neringos Venckienės, sekretoriaujant Indrei Seniūnaitei, dalyvaujant atsakovui I. M., jo atstovui advokatui Algirdui Sakalauskui, atsakovei B. M., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo I. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-221-802/2009 pagal ieškovės D. M. B. ieškinį atsakovams B. M. ir I. M., trečiajam asmeniui notarei Zitai Rimkuvienei, dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. M. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2003 m. gruodžio 30 d. pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovų B. M. bei I. M., panaikinti jos teisinę registraciją ir pripažinti ieškovei nuosavybes teises į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė B. M. buvo jos gera draugė. Ieškovė jokių artimųjų neturėjo, o atsakovė rūpinosi ieškove. 1993 m. vasario 2 d.ieškovė parašė testamentą, kuriuo paliko visą savo turtą atsakovei. 2003 m. rugsėjo mėnesį atsakovai ieškovei paaiškino, kad jie nori iš banko pasiimti paskolą ir pasidaryti savo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), remontą, ir paprašė ieškovę tariamai perleisti savo namus, o po paskolos gavimo žadėjo perrašyti turtą ieškovei. Už šio fiktyvaus sandorio sudarymą atsakovai pažadėjo nudažyti visą namą. 2003 m. gruodžio 30 d. notarės biure šalys pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį. Ši sandoris su atsakovais buvo sudarytas tik dėl akių, tai yra neketinant sukurti teisinių pasekmių. Sutartį 5000 Lt pinigų sumos ieškovė iš atsakovų negavo. Tai, kad buvo sutartis sudaryta tik dėl akių, patvirtina ir tai, kad namai buvo parduoti už nerealiai mažą kainą - 5.000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 24 d. sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti visiškai. Teismas pripažino 2003 m. gruodžio 30 d. pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp D. M. B. ir B. M. bei I. M. negaliojančia; panaikino įrašą viešame registre, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso B. M. ir I. M., ir kad pastatas – gyvenamasis namas su priklausiniais: ūkiniu pastatu, kiemo rūsiu, šiltnamiu bei kiemo statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso B. M., ir I. M.; pripažino M. D. B. nuosavybės teises į paminėtą nekilnojamąjį turtą. Teismas priteisė iš atsakovų 118 Lt bylinėjimosi išlaidas (iš kiekvieno po 59 Lt). Teismas priteisė iš atsakovų 97,20 Lt (iš kiekvieno po 48,60 Lt) bylinėjimosi išlaidas valstybei. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovė B. M. ieškinį pripažįsta visiškai, tačiau tarp atsakovų kitoje byloje vyksta ginčas dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, ir ginčo turtas yra įtrauktas į dalintiną turtą, todėl ieškinio pagrįstumas turi būti vertinamas tiriant šalių pateiktus įrodymus. Atsakovai, formaliai nupirkę ieškovės namus, juose nei patys, nei jų šeimos nariai negyveno. Kaip ir anksčiau visu namu, naudojosi viena ieškovė. Ji pati šį turtą tvarkė ir prižiūrėjo, mokėjo mokesčius bei savo lėšomis jį remontavo. Atsakovas I. M. nurodė, kad taip pat prisidėjo prie šio turto tvarkymo, samdė įmonę, tačiau įrodymų, kad turėjo išlaidų ieškovės namo remontui, pateikti negalėjo. Ieškovė yra senyvo amžiaus, ligota, baigusi 4 skyrius, todėl neturėjo jokių galimybių suprasti ir įvertinti sudaromo sandorio naudingumo, o draugiški bei šilti šalių santykiai vertė ją pasitikėti atsakovais. Ieškovė, pasirašydama sutartį, tik formaliai neteko disponavimo daiktu teisės. Turtas faktiškai nebuvo perduotas atsakovams nuosavybėn, o tai reiškia, jog sandoris buvo sudarytas tik dėl akių. Pripažinus sandorį negaliojančiu, kiekviena iš sandorio šalių privalo grąžinti antrajai šaliai viską, ką yra gavusi pagal sandorį. Nustačius, kad sandoris įvykdytas nebuvo, restitucija dalyje dėl ieškovės įpareigojimo sumokėti atsakovams 5000 Lt netaikytina.
Šalies argumentai
Atsakovas I. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2009 m. balandžio 24 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. Gyvenamasis namas buvo įsigytas turint tikslą turėti nekilnojamąjį turtą. Ieškovės teiginys, kad namas buvo įsigytas tam, kad gauti paskolą namo remontui, yra nelogiškas, nes atsakovų šeima turėjo nekilnojamąjį turtą, kurį galėjo įkeisti, jei būtų reikėję banko paskolos. Turtas buvo remontuojamas atsakovų bendromis lėšomis. Jei tai būtų sandoris dėl akių, nebūtų sutartyje numatyta išlyga, kad ieškovė gali gyventi atsakovų nuosavybėje iki mirties. Kadangi ieškovė artimai bendravo su atsakove, ieškovė pardavė turtą už žemesnę kainą. Atsiradus teisme skyrybų bylai ir įtraukus į dalintiną turtą iš ieškovės įsigytą žemės sklypą su jame esančiais pastatais, ieškovė kreipėsi į teismą dėl sandorio panaikinimo. Akivaizdu, kad tokiu ieškiniu stengiamasi padėti B. M. išvengti šio turto dalybų.
Atsiliepimas
Ieškovė D. M. B. atsiliepime į apeliacinį skundą apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti 2009 m. balandžio 24 d. Marijampolės rajono apylinkės tesimo sprendimą. Juos nuomone, teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų - sprendimų analogiškose bylose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime pažymėjo, kad esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2008 sukūrė precedentą dėl CK trečiosios knygos IV skyriaus ir CPK XXXV skyriaus teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimo sąlygas ir tvarką, taikymo tais atvejais, kai yra ginčijamas sandoris, kuriuo yra perleistas turtas, esantis santuokinio turto dalybų objektu santuokos nutraukimo byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija minėtoje nutartyje konstatavo, kad CK 3.56 straipsnio ir CPK 539 straipsnio normose nustatyta, kad sutuoktinis, prašydamas nutraukti santuoką, ieškinyje privalo nurodyti duomenis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, t. y. nurodyti siūlomą klausimų dėl nepilnamečių vaikų gyvenimo, jų ir sutuoktinio išlaikymo, santuokinio turto padalijimo, vieno ar abiejų sutuoktinių prievolių sprendimo būdą. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenimo, jų bei sutuoktinio išlaikymo ir bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, CPK 541 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pažymėjo, kad įstatyme imperatyviai nurodyta, kad, nutraukiant santuoką, toje pačioje byloje būtina kartu išspręsti visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu, nes tik juos sprendžiant kompleksiškai galima išaiškinti ir tinkamai nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo pasekmių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad reikalavimų nagrinėjimas skyriumi yra esminis proceso teisės normų pažeidimas, dėl kurio sprendimas turi būti panaikintas, o byla turi būti perduota pirmosios instancijos teismui spręsti jos sujungimo ir nagrinėjimo su santuokos nutraukimo byla klausimą.
Kaip minėta, šioje byloje buvo nagrinėjamas ieškovės O.M. B. reikalavimas pripažinti negaliojančia 2003 m. gruodžio 30 d. pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovų B. M. bei I. M., pagal kurią atsakovai nupirko iš ieškovės žemės sklypą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo žinioje yra B. M. ir I. M. santuokos nutraukimo byla (bylos Nr.2-739-769/2009). Kadangi iš O.M. B. įgytą ginčo turtą I. M. santuokos nutraukimo byloje prašo padalinti kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, ieškovės O.M. B. reikalavimas pripažinti negaliojančia 2003 m. gruodžio 30 d. pirkimo - pardavimo sutartį turėjo būti nagrinėjamas B. M. ir I. M. santuokos nutraukimo byloje.
Remdamasi aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas, išnagrinėdamas ieškovės D.M. B. ieškinį atskiroje byloje, nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą. Kadangi apeliacinės instancijos teisme šis pažeidimas negali būti ištaisytas, yra pagrindas apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti Marijampolės rajono apylinkės teismui spręsti jos sujungimo ir nagrinėjimo su I. M. ir B. M. santuokos nutraukimo byla klausimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti Marijampolės rajono apylinkės teismui spręsti jos sujungimo ir nagrinėjimo su B. M. ir I. M. santuokos nutraukimo byla klausimą.