- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-01
- Bylos Nr.
- I1-4501-621/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00683-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. P. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu (1 t., 2-5 b. l.) ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Atsakovas), 34 000 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – Šiaulių TI) buvo laikomas nuo 2019-05-06 iki 2020-04-14, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo laikomas kameroje, kurioje nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu. Tualetas buvo gyvenamojoje patalpoje, nuo kitų kalinių atskirtas sienele, ne aukštesne, nei 1,8 m., įėjimas uždengtas suplyšusia užuolaida. Dėl to patyrė nuolatinį stresą, nerimą. Pasivaikščiojimo kiemeliuose yra kanalizacijos nutekėjimo vamzdis, iš kurio nuolat sklinda nemalonus kvapas. Šiaulių TI pareiškėjui nesuteikiamas darbas, nevykdomos užimtumo programos. Kameroje nėra pareigūno iškvietimo mygtuko.
Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė papildomus psichologinius išgyvenimus, emocinę depresiją. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą (2 t., 9-14 b. l.) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, sienelių aukščiai atitinka nustatytas normas, netgi gerokai jas viršija, o įėjimas į sanitarinius mazgus atitvertas - durimis arba užuolaidėle. Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus San. mazgų kamerose lentelės Nr. 62/08-145 bei nuotraukų, kameroje Nr. 71 sienelės aukštis 1,81 m., o įėjimas atskirtas durimis, kameroje Nr. 108 sienelės aukštis 2,01 m., o įėjimas atskirtas tvarkinga užuolaida. Duomenų, kad užuolaida būtų suplyšusi - nėra, dėl tokių aplinkybių pareiškėjas į ŠTI darbuotojus nesikreipė. Iš pridedamų nuotraukų matyti, kad per stebėjimo langelį pareiškėjo stebėjimas būnant san. mazge – neįmanomas, todėl tiek teiginiai dėl sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo yra atmestini.
Nurodo, jog jokių kanalizacijos vamzdžių, išeinančių į pasivaikščiojimo kiemelius, kurie yra ant režiminio korpuso stogo, nėra (yra tik lietaus nutekėjimo vamzdžiai, tačiau jie niekaip nesusiję su pareiškėjo nurodomomis aplinkybėmis). Papildomai nurodo, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas reguliariai tikrina pasivaikščiojimo kiemelių būklę, tačiau nei karto jokių aplinkybių, susijusių su tariamai kiemeliuose esančiais kanalizacijos vamzdžiais, nefiksavo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad įstaigoje visiškai nevykdomas užimtumas, tačiau atsakovas nurodo, kad tokie teiginiai melagingi, kadangi pareiškėjas iki karantino paskelbimo galėjo naudotis teise pasivaikščioti, dalyvauti įvairiuose užsiėmimuose, veiklose.
Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.
Šiaulių TI akcentavo, kad pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, Šiaulių TI manė, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Papildomai nurodė, kad Šiaulių TI pagal galimybes įgyvendino ir siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus, nagrinėjamu atveju nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas V. P. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 34 000 Eur žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2019-05-06 iki 2020-04-14. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Priešingu atveju būtų pažeistas ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės principas, procesinių staigmenų negalimumo principas, kiltų pagrįstos abejonės dėl teismo nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007). Pareiškėjas skunde nurodo, kad neturtinę žalą patyrė dėl neužtikrinto privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, blogo kvapo pasivaikščiojimo kiemeliuose, pareiškėjui nesuteikiamo darbo, nevykdomų užimtumo programų ir neįrengto pareigūno iškvietimo mygtuko. Kitų aplinkybių, kurios galėjo turėti įtakos neturtinės žalos atsiradimui ar jos dydžiui pareiškėjas nenurodo. Kadangi pareiškėjas, skundu reikšdamas reikalavimus, pats apibrėžė skundo ribas, todėl teismas pareiškėjo apibrėžtose skundo ribose nagrinėja jo iškeltus reikalavimus.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais.
Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015-08-03 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma).
Pareiškėjas nurodo, jog pasivaikščiojimo kiemelyje yra kanalizacijos nutekėjimo vamzdis, iš kurio nuolat sklinda nemalonus kvapas.
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad jokių kanalizacijos vamzdžių, išeinančių į pasivaikščiojimo kiemelius, kurie yra ant režiminio korpuso stogo, nėra (yra tik lietaus nutekėjimo vamzdžiai, tačiau jie niekaip nesusiję su pareiškėjo nurodomomis aplinkybėmis). Šie pareiškėjo teiginiai deklaratyvūs, pareiškėjas dėl blogo kvapo pasivaikščiojimo kiemeliuose, Šiaulių TI administracijai, neteikė (1 t., 133 b. l.), tačiau teikė skundus dėl kitų aplinkybių. Įvertinus paminėtas aplinkybes, pareiškėjo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais.
Šiaulių TI nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių TI kalinimo patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto mūrine sienele ar OSB plokšte, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Iš Šiaulių TI pateiktos „San. mazgų zonų kamerose lentelės“ (1 t., 177-178 b. l.) matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas sanitarinis mazgas atitvertas OSB ar mūrine atitvarine konstrukcija, kurios aukštis yra 1,81 m kameroje Nr. 71 ir 2,02 m kameroje Nr. 108. Šias aplinkybes patvirtina fotonuotraukos (1 t., 194-195 b. l.), iš kurių matyti, kad sanitarinis mazgas gyvenamosiose kamerose yra atitvertas nuo kameros erdvės sienele, o įėjimas į sanitarinį mazgą uždengiamas užuolaida. Be to, pažymėtina, kad nuo 2019-05-16 iki 2019-04-07 pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 108 vienas, o nuo 2020-04-08 iki 2020-04-14 kameroje Nr. 71 kartu su kitu asmeniu. Pareiškėjo teiginiai dėl privatumo pažeidimo abstraktūs, prieštaringi. Atsižvelgiant į visumą nurodytų aplinkybių, konstatuotina, kad neįrodyta, jog pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeista.
Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo užtikrintas užimtumas, nebuvo sudaryta galimybė dirbti. Šie pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, nedetalizuoti, prieštaringi, pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas. Atsakovas pažymoje (1 t., 133 b. l.) bei atsiliepime nurodė, jog suimtiesiems (nuteistiesiems) organizuojamas užimtumas. Iš Šiaulių TI direktoriaus 2011-03-31 įsakymu Nr. 1/01-88 patvirtintos Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programos (1 t., 179-183 b. l.) matyti, kad Šiaulių TI organizuojamas laisvalaikio užimtumas suimtiesiems ir nuteistiesiems. Šias aplinkybes patvirtina suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikai (1 t., 11-132 b. l.). Be to, pareiškėjas teikė skundus Šiaulių TI direktoriui jog ne visada buvo vedamas į užimtumo programas, tačiau po to atsisakė skundų, nurodydamas, jog skunde nurodytos aplinkybės išspręstos (1 t., 145-152, 153-154, 165-168 b. l.). Taip pat pareiškėjas teikė skundus jog nebevykdomos užimtumo programos nuo 2020 m. kovo mėnesio (1 t., 138-141, 156-161). Atsakovas pareiškėjui atsakė ir paaiškino, jog dėl valstybėje paskelbto karantino užimtumo programos nevykdomos, šias aplinkybes patvirtina Šiaulių TI direktoriaus įsakymai (1 t., 188, 190, 192 b. l.). Pareiškėjas kreipėsi su prašymu į Šiaulių TI administraciją dėl galimybės dirbti (1 t., 142 b. l.). Pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas ir pareiškėjui atsakyta dėl galimybės dirbti Šiaulių TI (1 t., 144 b. l., 2 t. 28 b. l.). Pareiškėjui buvo išaiškinta teisė apskųsti Šiaulių TI sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau pareiškėjas jo neskundė. Be to, atsakovas nurodė, jog suteikti pareiškėjui darbo Šiaulių TI galimybės neturi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai dėl pareiškėjo užimtumo organizavimo bei sudarymo galimybės dirbti.
Pareiškėjas nurodė, kad kameroje nebuvo iškvietimo mygtuko. Šie pareiškėjo teiginiai abstraktūs, nedetalizuoti, deklaratyvūs, pareiškėjas nenurodo, kuo pasireiškė jo teisų pažeidimas. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. punktas numato, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose turi būti vidinio ryšio sistema, tačiau taisyklių 2 punktas numato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, o veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsakovas nepateikė jokių duomenų ar argumentų, kad aliarminio iškvietimo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovui neįrodžius minėtų aplinkybių, konstatuotina, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė aliarminio iškvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2018, 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2227-624/2015 ir kt.). Tačiau įvertinus tai, kad pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė neturtinė žala, jo teiginiai deklaratyvūs, todėl konstatuotina, kad neįrodyta, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl pavojaus mygtuko nebuvimo.
Kaip minėta anksčiau, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nesant vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ar pareiškėjui kilusios žalos, pareiškėjo prašymas priteisti jam neturtinės 2000 Eur žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus dėl 34 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.