- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-03-07
- Bylos Nr.
- 1-88-800/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17787-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Kaltinamasis
- M. J., M. Č.
- Nukentėjusysis
- E. R.
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Ramunė Kuzmienė, Juozas Šarka
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1 4 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.3.2Civilinio ieškinio nagrinėjimas (BPK 113, 114 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302 308 str.)
- 2.3.6.4.3Įžanginei nuosprendžio daliai keliami reikalavimai (BPK 304 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
- 2.3.6.8Kiti su nuosprendžio priėmimu susiję klausimai
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, teistas keturiolika kartų, iš kurių:
- 2018 m. gruodžio 7 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį, 4 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme,
- 2024 m. rugpjūčio 20 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, šiuo metu atlieka bausmę,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, teistas:
1) 2020 m. sausio 28 d. Alytaus apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 34 parų areštu,
2) 2020 m. lapkričio 19 d. Alytaus apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį 60 parų areštu,
3) 2021 m. birželio 18 d. Alytaus apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu šešiems mėnesiams,
4) 2021 m. rugsėjo 14 d. Alytaus apylinkės teismo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį 24 parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams 20 dienų, bausmę atlikęs 2022 m. vasario 10 d., turintis teistumą,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. J. ir M. Č. 2024 m. gegužės 10 d. apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrai, kilusio žodinio konflikto metu, M. J. vieną kartą kumščiu sudavus nukentėjusiajam E. R. į nosį, o M. Č. sudavus ne mažiau septynis smūgius rankomis nukentėjusiajam E. R. į veidą, nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl poodinės kraujosruvos kaktos vidurinėje dalyje, abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, dešiniame skruoste, kairio smilkinio srityje, kairės ausies kaušelyje, kairiame dilbyje, kraujosruvos dešinės akies junginėje, muštinės žaizdelės viršutinės lūpos gleivinėje, trauminės subdurinės kairio pusrutulio hematomos, nosies kaulų lūžimo.
Kaltinamasis M. Č. apklaustas teismo posėdžio metu kaltu prisipažino ir paaiškino, kad įvykio dieną su M. J. gėrė alkoholį. Išgirdęs triukšmą ėjo gelbėti G. nuo E.. Atėję pas G. į kambarį rado pačią G. ir E.. E. pasakė, kad jis jos neskriaustų. G. G., E. sudavė 1-2 smūgius į veidą. Gerai neatsimena, kiek smūgių jam sudavė, nes buvo girtas. Nematė, kiek smūgių M. J. sudavė, nes kambaryje buvo tamsu. Po šio įvykio E. buvo sutikęs, kalbėjo su juo, jis jam jokių pretenzijų neturi. Nuo jo smūgio E. negalėjo lūžti nosis, nes sudavė į žandą, antrą smūgį galėjo suduoti į šoną. Kai sudavinėjo smūgius, jis sėdėjo ant lovos.
Esant kaltinamojo parodymų prieštaravimams, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti kaltinamojo M. Č. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. Č. paaiškino, kad visų įvykio detalių nepamena, nes buvo neblaivus. Įvykis įvyko adresu (duomenys neskelbtini). Prisiminė, jog įvykis galėjo įvykti jo kaimynės G. S. bute, kadangi E. lankydavosi pas ją. Jis tuo metu, kol E. buvo pas G. S., vartojo alkoholinius gėrimus kartu su pažįstamu M. J., jo bute. Galėjo būti pranešime apie įtarimą nurodytu laiku, t. y. apie 23.30 val. išgirdo su M. J., jog gretimame kambaryje, t. y. (duomenys neskelbtini), kur gyvena G., vyksta triukšmas, konflikto garsai. Jie kartu su M. J. nuėjo pažiūrėti į šį kambarį. Ten pamatė G. S., ji buvo stipriai neblaivi ir sėdėjo ant lovos, o šone jos sėdėjo E. R., kuris taip pat buvo neblaivus. G. jiems pasakė, jog E. nori ją sumušti. M. J., priėjęs prie E., kumščiu trenkė jam į veido sritį, galėjo būti ir į nosį, jis tiksliai nepamena. Jis taip pat sudavė E. kelis smūgius į veido abi puses delnu. Kiek tiksliai smūgių sudavė, negali pasakyti, buvo neblaivus ir neatsimena. Kiek M. J. smūgių sudavė, neatkreipė dėmesio. E. veidą dengėsi rankomis. Tiek jis, tiek M. J. galėjo suduoti ne mažiau 7 smūgius. Po suduotų smūgių jie su M. išėjo iš G. kambario ir paliko E. vis dar sėdėti ant lovos. Kur paskui nuėjo E. ar G., nematė, netrukus pas jį atvyko policijos pareigūnai, kurie jį ir M. J. sulaikė. Civilinių ieškinių jis atlyginti neturi galimybės, nes niekur nedirba. Dėl savo poelgio gailisi (t. 1 b. l. 195-198, t. 2 b. l. 6-9).
Papildomai kaltinamasis paaiškino, kad šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina. Savo veiksmus vertina blogai
Kaltinamasis M. J. apklaustas teismo posėdžio metu kaltę pripažino ir paaiškino, kad įvykio dieną šventė savo gimtadienį. 2024 m. gegužės 10 d. vakare su M. Č. gėrė alkoholį. Pas jį į kambarį atbėgo G. prašyti pagalbos. Nurodė, kad E. ją muša ir kad jis iš jos paėmė 20 eurų. Ji pasakė, kad E. dabar pas ją namuose. Jie su M. Č. nuėjo su G. pas ją į namus ir iš pykčio, kad E. muša moterį jam trenkė. Sudavęs jam smūgį apsisuko ir su G. išėjo. Vėliau pasigedo savo telefono. Su M. nuėjo pas G. ieškoti telefono. E. tuo metu sėdėjo ant lovos, kambaryje jau buvo tamsu. Pamatęs E. telefoną ant lovos, jį paėmė ir juo paskambino sau, kad sužinoti, kur telefonas. Radęs savo telefoną jį pasiėmė ir išėjo. Girdėjo, kaip M. Č. barėsi su E., bet nematė ar jis jį mušė. Išėję iš G. namų išsiskirstė. E. sudavė vieną kartą į veido sritį. Tuo metu jis sėdėjo ant lovos. Kai jam sudavė jis atsilošė į lovos atlošą. Antrą kartą pas G. į namus atėjo su M. Č. ieškoti savo telefono. Pirmą kartą pas G. į namus buvo nuėjęs vienas. Atėjęs antrą kartą pas G. E. nemušė. Girdėjo, kad M. Č. kažką su E. kalbėjo. Nematė ar M. Č. sudavė E., nes kambaryje buvo tamsu.
Esant kaltinamojo parodymų prieštaravimams, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti kaltinamojo M. J. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu.
Kaltinamasis M. J. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad įvykio metu buvo stipriai neblaivus, todėl painioja aplinkybes. Įvykis įvyko adresu (duomenys neskelbtini), Alytuje 2024 m. gegužės 10 d., apie 23.30 val. Tiksliai laiko nepamena. E. R. pažįsta iš matymo. Jis žinojo, jog E. lankosi pas G. S., yra kartą E. visą neblaivų išvijęs iš jos namų, nes jis girtas triukšmaudavo. Jis įvykio metu buvo stipriai neblaivus, pamena, jog vartojo alkoholinius gėrimus su M. Č. pas jį bute. Jis nepamena, ar jie išgirdo konflikto garsus iš gretimo kambario, t. y. to, kur gyvena G. S., ar ji pati atėjo jiems pasiskųsti, tačiau pamena, jog jis kartu su M. Č. nuėjo į G. S. kambarį ir ten pamatė ant lovos E. R.. E., kiek pamena, taip pat buvo stipriai neblaivus. Jis priėjo prie E. ir stipriai plojo arba kumščiu, arba delnu E. į veidą, į nosies sritį. M. Č. taip pat sudavė E. smūgius rankomis į galvos sritį, tačiau kiek smūgių ir kur tiksliai, jis nepamena. Ar sudavė jis daugiau smūgių E. nepamena, po jo suduoto smūgio prieš E. smurtavo M. Č.. Sumušę E., jie išėjo iš kambario ir jis netrukus pasigedo mobilaus ryšio telefono. Pagalvojo, jog jį galėjo pamesti įvykio metu pas G. S., todėl grįžo kartu su M. į G. kambarį, ten vis dar ant lovos sėdėjo E.. Ar jis buvo kruvinas nematė, nes kambaryje buvo tamsu. Jis paprašė E. paskambinti iš savo telefono jo padiktuotu numeriu, ką jis ir padarė. Išgirdo, kaip G. kambaryje skamba jo telefonas, jis jį susirado ir pasiėmė bei kartu su M. išėjo toliau vartoti alkoholinių gėrimų. Jis pripažįsta, jog sudavė smūgius E. (t. 2 b. l. 92-95, 78-81).
Papildomai kaltinamasis paaiškino, kad šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina. Buvo stipriai neblaivus ir gali visų aplinkybių neatsiminti.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų M. Č. ir M. J. parodymų jų kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kadangi kaltinamieji nėra kaltinami padarę labai sunkų nusikaltimą, kaltais prisipažino, davė nuoseklius parodymus, baudžiamosios bylos aplinkybės nekelia abejonių, kaltinamieji sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras.
Nukentėjusysis E. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad buvo sumuštas. Jis iš G. buto išėjo pats ir prie parduotuvės „Samana“ iškvietė policiją. Civilinio ieškinio nereikš. Nori pareikšti, jog turi pretenzijų dėl sumušimo, nes M. Č. ir M. J. jį mušė rankomis suduodami smūgius į veidą, t. y. M. J. sudavė vieną smūgį kumščiu jam į nosį, o M. Č. ne daugiau 4 kartus sudavė kumščiais į kairį ir dešinį korpuso šonus. Sudavę šiuos smūgius jie iš G. S. buto pasišalino, kartu su jais išėjo ir G. S.. Visų įvykio aplinkybių tiksliai atpasakoti negali, nes ne viską pamena (t. 1 b. l. 57-64).
Liudytoja G. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad pažįsta M. J. ir M. Č., jie yra jos kaimynai. E. R. yra jos draugas, kartais susitinka, pavartoja alkoholio. 2024 m. gegužės 10 d. pas ją per pietus į svečius atėjo jos draugas E. R.. Jie dviese vartojo alkoholinius gėrimus, alų. Tos pačios dienos vakare ji su E. susipyko. Ji pradėjo garsiai šaukti ant E., o E. ant jos. E. prieš ją nesmurtavo, tačiau buvo agresyviai nusiteikęs jos atžvilgiu. Ką tiksliai jis sakė, dėl girtumo nepamena, tačiau pamena, jog tai buvo agresyvus žodinis konfliktas. Turbūt išgirdę riksmus netoliese gyvenantis M. Č. iš 510 buto atėjo pas ją į kambarį pažiūrėti, kas vyksta, kartu su juo atėjo ir kitas kaimynas M. J.. Jie, įėję į kambarį, nieko nesakė ir abu sudavė E. smūgius rankomis. Kiek smūgių ir į kur, ji dėl girtumo nepamena, galėjo būti ir į galvos sritį. Suduodant E. smūgius, ji sėdėjo kambaryje ant sofos. Sudavę kelis smūgius, jie iš jos buto išėjo, tačiau vėliau M. J. sugrįžo, nes nerado savo mobilaus ryšio telefono, todėl paprašė E. paskambinti jo numeriu. E. surinko savo telefone M. J. padiktuotą numerį, suskambo telefonas. M. J. savo telefoną pasiėmė ir išėjo. Ji matė, kaip jie abu mušė E. (t. 1 b. l. 81-84).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. gegužės 11 d. 09 val. 57 min. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų grupėje iš Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo sk. buvo gautas medikės R. telefoninis pranešimas, kad Viešosios įstaigos Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stoties medikai 1 val. 32 min. pristatė sumuštą E. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyv., (duomenys neskelbtini), kuriam nustatyta trauminė subdurinė hemoragija, nosies kaulų lūžimas ir galvos paviršinis sužalojimas. Paguldytas į Neurologijos sk. (t. 1 b. l. 1-2).
Įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 18-20).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo nustatyti asmenys, mušę E. R., tai yra M. Č., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatyta 3,35 prom. girtumas ir M. J., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,27 prom girtumas (t. 1 b. l. 21-22).
Byloje esanti specialisto išvada, patvirtina, kad E. R. dėl patirtų sužalojimų t. y. dėl poodinės kraujosruvos kaktos vidurinėje dalyje, abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, dešiniame skruoste, kairio smilkinio srityje, kairės ausies kaušelyje, kairiame dilbyje, kraujosruvos dešinės akies junginėje, muštinės žaizdelės viršutinės lūpos gleivinėje, trauminės subdurinės kairio pusrutulio hematomos, nosies kaulų lūžimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1 b. l. 70-72).
E. R. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodė, kad 2024 m. gegužės 10 d. apie 23 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) jam iš matymo žinomi du asmenys jį sumušė, suduodami nenustatytą skaičių smūgių rankų kumščiais į įvairias kūno vietas. Atėjęs M., kuris gyvena prie laiptinės, jo klausė, ar turi cigarečių, bet jis neturėjo ir sakė, kad eis nusipirks. Paskui tas M., kuris gyvena šalia laiptinės durų, jį pradėjo mušti rankų kumščiais į galvos sritį, o jam parkritus, kumščiais pradėjo mušti ir kitas atėjęs asmuo. Jį abu mušė kumščiais gulintį ant grindų. <...> Asmenims išėjus iš kambario, jis nuėjo prie gretimo namo, kuriame yra parduotuvė „Samana“ ir laukė policijos bei greitosios (t. 1 b. l. 7-14).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad M. J. vieną kartą kumščiu sudavus nukentėjusiajam E. R. į nosį, o M. Č., sudavus ne mažiau septynis smūgius rankomis nukentėjusiajam E. R. į veido sritį, nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl poodinės kraujosruvos kaktos vidurinėje dalyje, abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, dešiniame skruoste, kairio smilkinio srityje, kairės ausies kaušelyje, kairiame dilbyje, kraujosruvos dešinės akies junginėje, muštinės žaizdelės viršutinės lūpos gleivinėje, trauminės subdurinės kairio pusrutulio hematomos, nosies kaulų lūžimo, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata (BK 138 straipsnio 1 dalis). Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Iš pačių kaltinamųjų parodymų matyti, kad jie pripažįsta, jog, būdami stipriai girti, išgirdę triukšmą liudytojos gyvenamojoje vietoje, nuėjo pažiūrėti ir sudavė kelis smūgius nukentėjusiajam į veidą. Abu kaltinamieji patvirtino, kad smūgius sudavė nukentėjusiajam būtent į veidą. Liudytoja apklausta G. S., taip pat patvirtino, jog matė kaip abu kaltinamieji sudavė smūgius nukentėjusiajam, tačiau kiek smūgių sudavė nematė, nes pati taip pat buvo stipriai neblaivi. Pats nukentėjusysis apklausoje taip pat patvirtino, kad smūgius į veido sritį sudavė abu atėję iš matymo pažįstami asmenys. Nukentėjusysis apklausos metu tiksliau nurodė, kad „M., kuris gyvena šalia laiptinės durų, jį pradėjo mušti rankų kumščiais į galvos sritį, o jam parkritus, kumščiais pradėjo mušti ir kitas atėjęs asmuo“.
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas) baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Ši nusikalstama veika padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą pažymi, kad nekyla abejonių dėl to, jog būtent M. Č. ir M. J. kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje sudavė smūgius nukentėjusiajam E. R. į veidą, dėl ko nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Suduodami smūgius rankomis į galvą nukentėjusiajam, kaltinamieji suvokė, jog tokiais veiksmais kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai, numatė, kad taip gali nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiajam sveikatą ir to norėjo, t. y. nusikalstamą veiką padarė veikdami tiesiogine tyčia. Dėl kaltinamųjų panaudoto fizinio smurto buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, t. y. nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamųjų atliktų veiksmų ir kilusių padarinių. Tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 138 straipsnio 1 dalyje įvirtinto nusikaltimo sudėties požymiai kaltinamųjų veiksmuose nustatyti ir įrodyti. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad M. J. ir M. Č. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Dėl civilinio ieškinio
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimas - tai ne nubaudimo funkcija, o kompensacija dėl patirtų nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų. Jos dydis turi atitikti ekonomines gyvenimo realijas ir neturi būti per didelis.
Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė byloje 1 043,16 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 94-96).
Ieškinyje nurodoma, kad E. R. buvo sužalotas ir dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Byloje nustačius, kad sužalojimai, dėl kurių E. R. buvo gydomas, padaryti nusikalstamais M. J. ir M. Č. veiksmais, išlaidos nukentėjusiojo gydymui pagrįstos įrodymais, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas, prašomą priteisti sumą – 1043,16 Eur, priteisiant solidariai iš kaltinamųjų.
Dėl skirtinos bausmės
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.
Kaltinamasis M. J. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis teisiamas penkioliktą kartą, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (t. 2., b. l. 23-36), taigi, teistumas laikomas neišnykusiu. M. J. vieną kartą baustas administracine tvarka, bauda nesumokėta (t. 2., b. l. 38-39). Jis į Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių stebimų pacientų įskaitą neįrašytas (t. 2., b. l. 54). Įvertinus M. J. ankstesnius teistumus, tai, kad jis naują tyčinį nusikaltimą (BK 138 straipsnio 1 dalyje) padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus, pagal BK 27 straipsnio 1 dalies (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) nuostatas jis pripažįstamas recidyvistu ir ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę. Taip pat jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgiant į kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį, kilusius padarinius, į tai, kad M. J. teisiamas ne pirmą kartą ir nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog kaltinamasis nusikalsta ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus nustatytas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, į tai, kad nusikalstama veika sukelti padariniai vis dėlto nėra labai sunkūs ir pavojingi asmens sveikatai, skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas šios bausmės dydžio vidurkis.
Byloje nustatyta, kad M. J. buvo nuteistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Šį nusikaltimą jis padarė iki minėto nuosprendžio priėmimo, todėl, įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, bausmės subendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi.
Kaltinamasis M. Č. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Praeityje teistas, bausmę atlikęs 2022 m. vasario 10 d. (t. 2., b. l. 119), teistumas laikomas neišnykusiu. M. Č. administracine tvarka, bauda nesumokėta (t. 2., b. l. 123-150). Jis įrašytas į Psichikos sveikatos centro psichikos skyrių, nustatyta diagnozė F10.2 (t. 1., b. l. 159), tačiau 2024 m. birželio 19 d. specialisto išvadoje Nr. 93TPK-735/2024 nurodyta, kad jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (t. 1, b. 164-165). Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalto būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsižvelgiant į kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį, kilusius padarinius, į tai, kad M. Č. teisiamas ne pirmą kartą, skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, tai, kad nusikalstama veika sukelti padariniai vis dėlto nėra labai sunkūs ir pavojingi asmens sveikatai skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas šios bausmės dydžio vidurkis.
Nors kaltinamasis turi neišnykusį teistumą, tačiau atsižvelgiant į visas šios bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, teismo vertinimu, bausmės tikslai, gali būti pasiekti bausmės vykdymą atidedant. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalimi, M. Č. bausmės vykdymas atidedamas 1 metams, paskiriant intensyvią priežiūrą, kuri padėtų kaltinamajam koreguoti elgesį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kartu su intensyvia priežiūra paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant jį per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti 500,00 Eur turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai (BK 75 straipsnio 2 dalis, 6 dalis, 69 straipsnis). Teismo požiūriu būtent tokia bausmė atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti bausmės tikslus.
Kaltinamieji savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamiesiems šiuo nuosprendžiu skiriama galutinė bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Kardomoji priemonė kaltinamiesiems M. Č. ir M. J. - rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bus pradėta vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. vasario 18 d. pažyma Nr. APD-2025-02173 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam M. J. baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 118,75 Eur išlaidų. Šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, duomenų apie kaltinamojo turtą nėra, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos (BPK 103–106 straipsniai).
Prie bylos pridėtas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu paliktinas saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
M. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. J. 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir skirti M. J. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams. Į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą ir įskaitytą pagal Alytaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendį.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. kovo 7 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), M. J. pripažinti recidyvistu.
M. J. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš M. J. nepriteisti.
M. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. Č. 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalimi, M. Č. bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant M. Č. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kartu su intensyvia priežiūra paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant jį per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) turtinės žalos Vilniaus teritorinei ligonių kasai.
M. Č. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.
Civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš M. Č. bei M. J. solidariai priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 1 043,16 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Prie bylos pridėtą kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.