Kauno apygardos teismo nutartis

2018-10-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-795-238/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-19
Bylos Nr.
1S-795-238/2018
Teisminio proceso Nr.
1-17-1-02470-2011-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
A. M.
Kategorijos
Nr. 1S-795-238/2018
Teisminio proceso Nr. 1-17-1-02470-2011-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo Urbšio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. M. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą Nr. 357-195 taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. M. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 64¹ straipsniu, paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (5 nusikalstamos veikos), 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 3 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, 64¹ straipsniu, jam paskirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2016 m. gegužės 4 d., bausmės pabaiga – 2019 m. birželio 14 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 9 mėnesiai 22 dienos (Komisijos nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2018 m. rugpjūčio 22 d.).

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 357-195 nutarta nuteistajam A. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 9 mėnesių 22 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs daugiau kaip 2/3 dalis jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vertinamas kaip nepriekaištinga asmenybė ir šiuo metu nepastebima neigiamų jo elgesio pokyčių. Nuteistasis ir toliau dirba, jam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos. Bausmės atlikimo metu nuteistasis siekė prasmingo užimtumo – mokėsi ir įgijo baldžiaus specialybę. Jeigu būtų taikomas lygtinis paleidimas, nuteistasis planuoja laisvėje įsidarbinti šaltkalviu, pristatė tai patvirtinantį raštą dėl galimybės įsidarbinti. Nuteistasis tvirtina, kad pasibaigus bausmės atlikimo laikui, jis išvyks gyventi į užsienį. Nuteistasis tris kartus buvo išleistas į trumpalaikes išvykas, visus tris kartus jis grįžo nustatytu laiku ir be pažeidimų, neturi priklausomybių psichiką veikiančioms medžiagoms, bendrauja su artimaisiais, palaiko artimus socialinius ryšius, savimi pasitiki, optimistiškas, jo emocinė būsena yra stabili, sprendžia turimus finansinius įsipareigojimus, pripažįsta savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų. Bausmės atlikimo metu nuteistasis drausmine tvarka nebaustas, buvo 3 kartus paskatintas už nepriekaištingą elgesį. Nuteistasis atsižvelgė bei vykdė ankstesnes Komisijos rekomendacijas, jo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo ir šiuo metu vertinama 48 balais pagal OASys vertinimo metodiką. Esant tokioms aplinkybėms, Komisija padarė išvadą, jog tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

3. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos namų jam dar negali būti taikomas.

Šalies argumentai

4. Skunde nuteistasis A. M. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde nurodo, kad teismo vadovavimasis jo ankstesniais teistumais yra neteisėtas, kadangi teismas turėtų vadovautis tomis aplinkybėmis, kurios buvo nuo bausmės atlikimo pradžios. Pataisos įstaigoje jis mokėsi, įgijo specialybę, dirbo, vykdo finansinius įsipareigojimus, laikosi nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, yra skatintas, nebaustas, jam buvo suteikta teisė išvykti be sargybos ar palydos, taip pat keturis kartus buvo išleistas atostogų į laisvę ir pateisino jam parodytą pasitikėjimą. Šiuo metu jau yra atlikęs daugiau nei 2/3 jam paskirtos bausmės, todėl teismo teiginys, kad liko didelė neatlikta bausmės dalis, yra neteisingas ir prieštaraujantis įstatymų leidėjų nustatytiems kriterijams.

4.2. Skunde taip pat nurodo, kad teismo teiginys, jog pažyma apie jo būsimą įdarbinimą neįrodo, kad jis dirbs, yra paremta tik prielaidomis. Pažyma tik įrodo jo siekį kabintis į gyvenimą, norą dirbti ir uždirbti legaliu būdu. Be to, darbas surastas dar būnant pataisos įstaigoje, o tai didelis laimėjimas ir įrodymas, kad pakeitė savo požiūrį į gyvenimą.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo A. M. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.

7. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad A. M. priklauso vidutinės rizikos grupei – 48 balai. Taigi, sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, šiuo atveju turi būti įvertinta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, nėra pagrindo išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia manyti, kad nuteistasis A. M. laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Kaip jau minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė ir nėra artima žemai (0-40 balų), be to, byloje nėra duomenų apie akivaizdų šių balų sumažėjimą (pirmojo vertinimo metu rezultatas buvo 50 balų). Pažymėtina ir tai, kad net 23 balai yra dinaminiai, todėl darytina išvada, kad nuteistasis turi realią galimybę juos žymiai sumažinti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad A. M. nededa pakankamų pastangų savo elgesio koregavimui teigiama linkme. Nuteistasis už tyčinius nusikaltimus anksčiau yra teistas net devynis kartus, jam jau buvo taikyta laisvės atėmimo bausmė, tačiau jis teigiamų išvadų nepadarė ir vėl vykdė nusikalstamas veikas, o tai nuteistąjį charakterizuoja itin neigiamai ir šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados apie jo pasitaisymą.

10. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis A. M. drausmine tvarka nebaustas, nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių, tačiau taip elgtis privalo kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, o skatintas per visą bausmės atlikimo laikotarpį jis buvo tik tris kartus. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog nuteistojo nusikaltimuose bei jo elgesyje kartais pasireikšdavo savitvardos praradimo ar agresijos panaudojimo atvejų, psichologinio manipuliavimo naudojimas prieš kitus asmenis. Nuteistajam būdingas ir tų pačių klaidų kartojimas, jis ne visuomet tinkamai įvertina ankstesnę patirtį. Bausmės atlikimo metu nuteistasis laikosi kriminalinės subkultūros tiek, kiek to reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo pataisos namuose, taigi nėra nuo jos atsiribojęs. Taip pat nustatyta ir reikšmingų kriminogeninių veiksnių – ankstesni teisės bei režimo pažeidimai ir pasidavimas kitų asmenų neigiamai įtakai. Aukštesnysis teismas visiškai sutinka ir su kitais pirmosios instancijos teismo motyvais dėl lygtinio paleidimo nuteistajam netaikymo ir jų nekartoja.

11. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą.

12. Įvertinus anksčiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad nuteistasis A. M. yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali būti viršesnis už visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų darymo. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra tam tikrų teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad nėra pagrindo teigti, jog A. M. neabejotinai daro pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo metu teismas neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kuomet byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė. Nuteistojo A. M. skunde nurodomos aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šiuo metu netikslinga.

13. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis A. M. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo A. M. skundas atmetamas, o Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. M. skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Kęstutis DargužisDanguolė ŠiugždinytėAlgerdas Urbšys