Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant:

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. S. skundą Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyriui dėl administracinės nuobaudos paskyrimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio pareigūnas 2014-05-15 surašė V. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis 2014-05-15, 06 val. 52 min., Kėdainių mieste, Kauno g., vairuodamas automobilį Volvo FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkdamas kitą transporto priemonę neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė kitą automobilį, eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 141.4. punkto reikalavimus (b. l. 1- 2). Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko 2014-05-21 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 66N-12525883-14 V. S. už pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., skirta 100 Lt bauda (b. l. 10).

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas adv. Raimundas Gargasas prašo panaikinti Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko 2014-05-21 nutarimą Nr. 66P-12525883 ir administracinę bylą nutraukti.

Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji J. L. paaiškino, kad 2014-05-15, po 6.00 val., ji vairuojamu automobiliu Seat Ibiza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Kėdainių m., Kauno gatve, važiavo į Kauną. Važiavo apie 50 km/h greičiu. Matė paskui ją važiuojantį vilkiką, kuris važiavo greičiau už ją, nes ją pasivijo. Važiuojant pajuto kaip sunkvežimis trenkėsi į jos vairuojamo automobilio dureles. Kažkiek pavažiavusi ji sustojo. Paaiškino, kad ji nemanė, kad paskui važiavęs sunkvežimis ją lenks, kadangi šis posūkio nerodė. Nei lenkimo pradžios, nei lenkimo eigos ji nematė, tiesiog važiuodama tiesiai pajuto smūgį į automobilio dureles. Tvirtina, kad ji važiavo tiesiai, greičio nelėtino, jokio staigaus manevro į kairę neatliko, važiavo savo eismo juostoje, už ašinės eismo linijos išvažiavusi nebuvo (b. l. 32- 33).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK patrulių būrio patrulis N. A. paaiškino, kad gegužės mėn. buvo gautas pranešimas dėl eismo įvykio Kauno g. Nuvykus gavo 2 skirtingus paaiškinimus iš vairuotojų. Sunkvežimio vairuotojas aiškino, kad lenkiant lengvąjį automobilį, jo vairuotoja pasidavė į kelio vidurį ir kliudė jo vairuojamą vilkiką. Lengvojo automobilio vairuotoja jam aiškino, kad važiavo dešine kelio puse ir pajuto kaip ją kliudė sunkvežimis. Sunkvežimio vairuotojui surašė protokolą dėl lenkimo neįsitikinus, kad tai yra saugu. Taip pat paaiškino, kad sunkvežimio vairuotojas bandė išvengti susidūrimo ir metėsi į priešingą pusę (b. l. 43- 44).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK postinis R. J. paaiškino, kad gavo pranešimą, kad Kauno gatvėje eismo įvykis ir kad jo dalyviai nesutaria dėl kaltės. Nuvykus į eismo įvykį pamatė susidūrusius sunkvežimį ir lengvąjį automobilį. Sunkvežimis buvo išvažiavęs į priešpriešinę kelio juostą, kairėje kelio pusėje. Lengvojo automobilio vairuotoja jam sakė, kad ruošėsi sukti į kairę, o sunkvežimis pradėjo lenkti. Jis suprato, kad sunkvežimis lenkė lengvąjį automobilį, o lengvasis automobilis staiga norėjo sukti į kairę pusę. Sunkvežimio vairuotojas norėdamas išvengti susidūrimo išvažiavo į priešingą pusę, tačiau susidūrimo neišvengė. Protokolas buvo surašytas sunkvežimio vairuotojui, kad jis neįsitikinęs, jog lengvasis automobilis suks į kairę, darė lenkimą.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas panaikintinas ir byla nutrauktina (ATPK 302 str. 1 d. 2 p.).

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą, užtraukia administracinę atsakomybę. Taigi tam, kad būtų galima konstatuoti, jog buvo padarytas minėtas administracinis teisės pažeidimas, asmuo turi būti padaręs su eismo įvykiu susijusius KET pažeidimus.

Nagrinėjant bylą dėl šiame straipsnyje numatyto pažeidimo, būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16 -320/2007).

V. S. nubaustas už tai, kad jis 2014-05-15, 06 val. 52 min., Kėdainių mieste, Kauno g., vairavo automobilį Volvo FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkdamas kitą transporto priemonę neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė kitą automobilį, eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 141.4. punkto reikalavimus.

KET 141.4 p numato, kad prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei.

Siekiant nustatyti visas eismo įvykio aplinkybes, 2014-09-05 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi, teismui iškilus klausimų atsakymams į kuriuos reikalingos specialios žinios, paskirta autotechninė (transporto trasologinė) ekspertizė, ekspertui pavedant atsakyti įsekančius klausimus: 1. Koks autoįvykio mechanizmas, kurio metu susidūrė V. S. vairuojamas automobilis Volvo FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir J. L. vairuojamas automobilis automobilį Seat Ibiza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)? Kuri transporto priemonė atsitrenkė į kitą transporto priemonę? 2. Ar autoįvykio metu abi transporto priemonės važiavo vienodais greičiais ar kuri nors transporto priemonė važiavo greičiau, jeigu taip tai kuri? Kokiais greičiais važiavo transporto priemonės? 3. Ar pažeidė KET reikalavimus automobilių vairuotojai V. S. ir J. L.? Jeigu taip, tai kokius KET reikalavimus jie pažeidė? (b. l. 45- 46). Atsakant į teismo pateiktus klausimus, 2014-11-27 teisme gautas ekspertizės aktas Nr. 11-2307 (17), su išvada: Eismo įvykio eiga buvo tokia: vilkiko Volvo FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe vairuotojas V. S., važiuodamas Kauno g., važiuojamosios dalies viduriu, kada iki buvusios susidūrimo su automobiliu Seat Ibiza, vietos, tikėtina, buvo 31 m. atstumas, sureagavo eismo saugumo grėsmei, pasuko vilkiką į kairę ir efektyviai užstabdė. Stabdomam vilkikui įvažiavus į Kauno g. važiuojamosios dalies kairę pusę ir judant, tikėtina apie 24 km/h. greičiu, vilkikas kabinos priekiniu dešiniuoju kampu atsitrenkė į jo judėjimo juostą, tikėtina apie 15 km/h greičiu įvažiavusio J. L. vairuojamo automobilio Seat Ibiza, kairės pusės priekines dureles, ir pavažiavęs apie 4 m. sustojo padėtyje, kurioje jis su puspriekabe buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Po vilkiko Volvo atsitrenkimo, automobilio Seat vairuotoja J. L. nuvažiavo prie Kauno g. važiuojamosios dalies dešinio krašto, žiūrint Kauno kryptimi ir sustabdė automobilį padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Seka, kad automobilio Seat Ibiza, vairuotojos J. L. veiksmai- keisdama važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu ir užtvėrė kelią jos automobilį lenkusiam vilkikui Volvo FH12, kurį vairavo V. S., techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti.

Tačiau siekiant nustatyti visas eismo įvykio kilimo aplinkybes, teismas turi įvertinti ne tik ekspertizės išvadą, bet kaip ir minėta visus byloje surinktus faktinius duomenis. Teismo posėdyje apklaustas liudytoju R. J. parodė kad, kiek atsimena, lengvojo automobilio vairuotoja jam sakė, kad ji ruošėsi sukti į kairę, o sunkvežimis pradėjo lenkti; sunkvežimio vairuotojas jam minėjo, kad norėjo aplenkti, o lengvasis automobilis, nerodydamas posūkio pasidavė į kairę kelio pusę, todėl norėdamas išvengti susidūrimo išvažiavo į priešingą eismo juostą. Šiems liudytojo R. J. parodymams neprieštarauja ir liudytoju apklausto N. A. parodymai, o būtent tai, kad nuvykus į eismo įvykio vietą iš vairuotojų gauti skirtingi paaiškinimai- iš sunkvežimio vairuotojo, kad jam lenkiant lengvąjį automobilį pastarasis pasidavė į kelio vidurį ir kliudė jo vairuotą vilkiką; iš lengvojo automobilio vairuotojos- kad važiuojant dešine kelio puse ji pajuto, kad ją kliudė sunkvežimis; be kita ko jis patvirtino, kad po smūgio sunkvežimis buvo sustojęs kitoje kelio pusėje. Taigi neatitikimų bei prieštaravimų šių liudytojų parodymuose nėra, o tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas V. S., savaime nepatvirtina jo kaltės dėl eismo įvykio. Abejoti šiais liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, jie vienas kitam neprieštarauja. Daugiau tiesiogiai eismo įvykį mačiusių liudytojų, byloje išnaudojus visas galimas protingas priemones, nustatyti nepavyko (b. l. 48, 51, 52, 55- 56). Taigi liudytojų parodymai nepaneigia administracinėn atsakomybėn patraukto V. S. parodymų, o būtent, kad jo lenktas automobilis Seat Ibiza, nerodydamas posūkio, pasuko į vidurį kelio, kur automobiliai ir susidūrė. Šias R. J. ir V. S. nurodomas aplinkybes patvirtina ir ekspertizės akto išvada, kurioje, be kita ko nurodoma kad <..> stabdomam vilkikui įvažiavus į Kauno g. važiuojamosios dalies kairę pusę <..> vilkikas kabinos priekiniu dešiniuoju kampu atsitrenkė į jo judėjimo juostą <..> įvažiavusio J. L. vairuojamo automobilio Seat Ibiza, kairės pusės priekines dureles. Teismui ši ekspertizės išvada abejonių nekelia, ji atlikta byloje surinktų faktinių duomenų pagrindu modeliuojant eismo įvykį, bei patvirtina eismo įvykio eigą ir vietą, o būtent, kad eismo įvykis įvyko važiuojamosios dalies kairėje pusėje, kas neprieštarauja asmenų, davusių parodymus teismo posėdžio metu, išskyrus nukentėjusiosios V. L. parodymams. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nukentėjusiosios parodymai teismo vertinami kritiškai, kaip siekis tokiu būdu išvengti atsakomybės dėl 2014-05-15 eismo įvykio. Be kita ko atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, nurodomą ekspertizės išvadoje, kad eismo įvykis tikėtina kilo J. L. vairuojamam automobiliui Seat Ibiza judant 15 km/h greičiu. Akivaizdu, kad toks greitis nėra būdingas įprastomis sąlygomis (t. y. būtent tokioms, kokias nurodė nukentėjusioji- važiavo tiesiai, greičio nelėtino) važiuojančiam lengvajam automobiliui. Taigi atsižvelgus į ekspertizės išvadoje nurodomą tikėtiną lengvojo automobilio greitį, kuris, kaip minėta nėra būdingas įprastai važiuojančiam automobiliui, visiškai tikėtina, kaip kad nurodo ir kiti bylos duomenys, kad nukentėjusioji prieš eismo įvykį galėjo ruoštis manevrui į kairę pusę, dėl ko, akivaizdu, ir turėjo būti sumažintas automobilio greitis (nukentėjusioji nurodo, kad ji važiavo apie 50 km/h). Autotechninės ekspertizės metu, atkūrus eismo įvykio eigą buvo duota išvada, kad būtent automobilio Seat Ibiza vairuotojos J. L. veiksmai- keitimas važiavimo krypties neįsitikinus, kad tai daryti saugu ir užtvėrimas kelio jos automobilį lenkusiam vilkikui Volvo FH12, kurį vairavo V. S., techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Taigi byloje nėra jokių duomenų, išskyrus nukentėjusiosios parodymus, kad eismo įvykis būtų kilęs dėl V. S. kaltės. Todėl atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes liudytojos J. L. parodymai, kad ji važiuodama tiesiai pajuto smūgį į automobilio dureles, vertinami kritiškai, kaip prieštaraujantys nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Teismo vertinimu, lengvajam automobiliui važiuojant tiesiai, atsižvelgus į byloje nustatytą sunkvežimio judėjimo kryptį (bandant išvengti eismo įvykio jis pasuko į kairę pusę, t. y. jo judėjimo kryptis tuo metu nebuvo lygiagreti kelio ašiai), vien tik lengvojo automobilio durelės, kurioms teko pagrindinis smūgis, negalėjo būti apgadintos- tokiu atveju turėjo būti apgadinta lengvojo automobilio galinė dalis.

Taigi išnaudojus visas protingas priemones eismo įvykio kilimo mechanizmui nustatyti (skirta autotechninė ekspertizė, apklausti policijos pareigūnai, imtasi įmanomų priemonių apklausti kitus eismo įvykį mačiusius liudytojus, b. l. 48, 51, 52, 54, 55- 56) byloje esanti, anksčiau paminėtų įrodymų visuma patvirtina, kad 2014-05-15 eismo įvykis kilo ne dėl V. S. veiksmų, už kuriuos jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Atsižvelgus į anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą ir byloje nustatytas aplinkybes Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko 2014-05-21 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 66N-12525883-14 naikintinas, ir byla V. S. nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties- ATPK 302 str. 1 d. 2 p.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300 str., 301 str., 302 str. 1 d. 2 p., 4 d., 5 d., 6 d., teismas

nutaria:

Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko 2014 m. gegužės 21 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 66N-12525883-14 panaikinti ir bylą V. S. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kėdainių rajono apylinkės teismą.