Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2016-06-06 · Byla Nr. A2.9.-1285-334/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-06-06
Bylos Nr.
A2.9.-1285-334/2016
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00986-2016-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danutė Švitinienė
Pažeidėjas
D. Ž.
Nukentėjusysis
D. K.
Advokatai
Arnoldas Šukaitis
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-1285-334/2016Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00986-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.14.3.; 2.14.5. (S)
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. birželio 6 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismas,pirmininkaujant teisėjai Danutei Švitinienei,sekretoriaujant Vaidai Grigienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai D. Ž.,jos atstovui advokatui Arnoldui Šukaičiui,nukentėjusiajai D. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, spec. vidurinio išsilavinimo, ištekėjusios, dirbančios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), deklaravusios gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustos, neteistos, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Ž. 2015-12-01 apie 19.40 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį VW Passat, valst. nr. (duomenys neskelbtini), manevravo jį atbuline eiga ir atsitrenkė į iš galo važiavusį automobilį Peugeot bei jį apgadino. Tokiais veiksmais D. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 114 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 127 str. 2 d.

D. Ž. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2015-12-01 vyrui priklausančiu automobiliu VW „Passat“ važiavo į maisto prekių parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Važiavo viena. Buvo tamsu. Apie 19.30-19.40 val. apsipirkusi grįžo prie automobilio. Aikštelėje iš kairės pusės buvo laisva, iš dešinės pusės stovėjo didelis džipas. Išvažiuodama iš aikštelės, apsidairė – nei iš priekio, nei iš galo važiuojančių automobilių nebuvo. Iš aikštelės manevravo atsargiai. Išsukusi iš aikštelės į (duomenys neskelbtini) gatvę, sustojo, nes sunkiai įsijungia automobilio pirma pavara. Luktelėjo keletą sekundžių, kol įjungė pavarą ir nuvažiavo. Nejuto, kad kliudė kitą automobilį. Kito automobilio šviesų nematė. Automobilyje muzika negrojo. Neturėjo jokio tikslo pasišalinti iš įvykio vietos, nes buvo blaivi, automobilis draustas, atlikta techninė apžiūra. Kitos dienos rytą į namus atvažiavo policijos pareigūnas, kuris klausė, kas vairuoja automobilį. Pareigūnui pasakė, kad automobilis priklauso vyrui, tačiau automobilį vairavo ji. Su pareigūnu apžiūrėjo automobilį, jokių šviežių įbrėžimų, žymių, dažų likučių nerado. Ant automobilio buvo seni įbrėžimai. Pirmą kartą apžiūrint automobilius, buvo kalbama, kad įvažiuota kampu. Apžiūrint antrą kartą, pareigūnai įtarė, kad galėjo būti kliudyta kabliu. Su nukentėjusiąja buvo susitikusios policijos aikštelėje bandė lyginti pažeidimus, kablio aukštis iš viso neatitiko. Iki įvykio buvo vairavusi pusę metų.

Nukentėjusioji D. K. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamos D. Ž. iki įvykio nepažinojo. Su E. K. giminystės ryšiai nesieja. Kartu su E. K. 2015-12-01 apie 19.30 val. važiavo jai priklausančiu automobiliu „Peugeot“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės, suko į kairėje pusėje esančią parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę, darė kairį posūkį, spėjo tik pusę įsisukti ir pajuto smūgį į automobilio galą. Kitas automobilis manevravo atbuline eiga ir automobilio galu atsitrenkė į jos automobilio kairės pusės galinį buferį. Išlipo iš automobilio, bandė šaukti, tačiau į jos automobilį atsitrenkęs automobilis staiga padidino greitį ir nuvažiavo. Nematė, kas sėdėjo prie automobilio VW „Passat“ vairo. Savo draugui padiktavo kito automobilio numerį, iškvietė policiją. Iki atvažiuojant policijos pareigūnams, jos automobilis buvo paliktas taip, kaip liko stovėti po įvykio. Atvykę pareigūnai nufotografavo jos automobilį. Įvykio vietoje buvo nukritusių detalių, tačiau policijos pareigūnai jų nenufotografavo. Įvykio metu iškrito jos automobilio bamperio plastikinės detalės. Vieną didesnę detalę pasiėmė ir turi automobilyje. Nežino, kuria automobilio dalimi VW „Passat“ vairuotoja įvažiavo į jos automobilį. Po to visi važiavo į policiją, kur įformino įvykį. Automobilį VW „Passat“ matė policijoje. Automobilis VW „Passat“ buvo su kabliu, šiek tiek pabraižytas. Apgadinimų išmatavimai pirmą kartą buvo matuojami įvykio vietoje, antrą kartą – policijoje, trečią – vėl policijoje. Jos automobilio apgadinimai atsirado būtent šio įvykio metu. Žalą atlygino D. Ž. draudimas.

Liudytojas E. K. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamos D. Ž. nepažįsta. Nukentėjusioji D. K. yra jo draugė. Tikslios datos neprisimena, galėjo būti 2015-12-01 apie 19.30 val., buvo tamsu, kartu su D. K. važiavo jai priklausančiu sidabrinės spalvos automobiliu „Peugeot“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), skaičiaus nežino. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Automobilį vairavo D. K., jis sėdėjo šalia, keleivio vietoje. Prieš posūkio manevrą automobilio greitis buvo sulėtintas. Sukant į prie „(duomenys neskelbtini)“ esančioje aikštelėje laisvą vietą, pajuto smūgį į automobilio galo kairę pusę. Sėdint automobilyje, girdėjo lūžtančių plastmasinių detalių garsą. Kitas automobilis manevravo atbuline eiga. Iš karto išlipo iš automobilio ir pamatė nuvažiuojantį baltos spalvos automobilį VW „Passat“, spėjo užsirašyti automobilio valstybinį numerį. Automobilis VW „Passat“ nebuvo pristabdęs, kas vairavo šį automobilį, nematė. Po susidūrimo įvykio vietoje liko D. K. automobilio galinio bamperio šukės. Į įvykio vietą atvažiavę pareigūnai turėjo matyti automobilio „Peugeot“ šukes, pareigūnams dar palaikė liniuotę, nes buvo didelis vėjas. Nežino, kodėl pareigūnai nenufotografavo iškritusių bamperio šukių. D. K. paėmė vieną didesnę bamperio šukę, kitas paliko. Automobilio VW „Passat“ apgadinimų nematė.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiama D. Ž. savo kaltės dėl eismo įvykio nepripažino ir parodė, kad 2015-12-01 apie 19.30-19.40 val. parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje buvo, vairavo automobilį atbuline eiga, tačiau į nukentėjusiosios automobilį tikrai neatsitrenkė, tačiau šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus dalyje dėl eismo įvykio nesukėlimo teismas atmeta kaip prieštaraujančius nukentėjusiosios D. K., liudytojo E. K. parodymams, rašytinei bylos medžiagai. Teismas D. Ž. parodymus dalyje dėl eismo įvykio nesukėlimo, jos neprisipažinimą vertina kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės, nes juos paneigia kitų byloje esančių įrodymų visuma. Tai, kad D. Ž., manevruodama automobilį atbuline eiga, atsitrenkė į iš galo važiavusį automobilį bei jį apgadino, patvirtina nukentėjusiosios D. K. parodymai, liudytojo E. K. parodymai, rašytinė bylos esanti medžiaga. Tai, kad įvykio vietoje D. Ž. tikrai vairavo savo automobilį patvirtina tiek jos pačios parodymai, kur ji parodė, kad 2015-12-01 vyrui priklausančiu automobiliu VW „Passat“ važiavo į maisto prekių parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Apie 19.30-19.40 val. apsipirkusi grįžo prie automobilio. Iš aikštelės manevravo atbuline eiga. Tai patvirtina nukentėjusiosios D. K. parodymai, kur ji tiek pirminiame paaiškinime (b. l. 23-24), tiek teisme parodė, kad kartu su E. K. 2015-12-01 apie 19.30 val. važiavo jai priklausančiu automobiliu „Peugeot“ į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, į aikštelę suko darydama kairį posūkį ir pajuto smūgį į automobilio galą. Kitas automobilis manevravo atbuline eiga ir automobilio galu atsitrenkė į jos automobilio kairės pusės galinį buferį. Išlipo iš automobilio, bandė šaukti, tačiau į jos automobilį atsitrenkęs automobilis staiga padidino greitį ir nuvažiavo. E. K. padiktavo to automobilio numerį, iškvietė policiją. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojo E. K. parodymai, kur jis tiek pirminiame paaiškinime (b. l. 25-26), tiek teisme parodė, kad 2015-12-01 apie 19.30 val. kartu su D. K. važiavo jai priklausančiu sidabrinės spalvos automobiliu „Peugeot“ į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Automobilį vairavo D. K., jis sėdėjo šalia, keleivio vietoje. Sukant į prie „(duomenys neskelbtini)“ esančioje aikštelėje laisvą vietą, pajuto smūgį į automobilio galo kairę pusę, girdėjo lūžtančių plastmasinių detalių garsą. Kitas automobilis manevravo atbuline eiga. Iš karto išlipo iš automobilio ir pamatė nuvažiuojantį baltos spalvos automobilį VW „Passat“, spėjo užsirašyti automobilio valstybinį numerį. Automobilis VW „Passat“ nebuvo pristabdęs. Šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamos D. Ž., nukentėjusiosios D. K., liudytojo E. K. parodymus patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, tai yra: 2016-04-11 tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti kad tyrimo metu automobiliai Peugeot 406 ir VW Passat buvo sustatyti taip, kaip galėjo būti eismo įvykio metu ir galima teigti, kad automobilio Peugeot 406 galiniame buferyje esantis apgadinimas (išmušta skylė) atsirado kontakto su automobiliu VW Passat, jam judant atbuline eiga, metu. Automobilio VW Passat gale esančio vilkimo kablio aukštis atitinka automobilio Peugeot 406 galiniame buferyje esančios skylės aukštį (b. l. 12-13); byloje esančios fotonuotraukos, iš kurių matyti automobilio VW Passat, valst. nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio Peugeot, valst. nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai. Automobilio Peugeot kairės pusės galinio bamperio apgadinimai ir nežymūs apibraižymai pagal aukštį ir pobūdį sutampa su automobilio VW Passat dešinės pusės galinio bamperio apibraižymais ir automobilio kablio aukščiu (b. l. 15-20); transporto priemonės Peugeot 406 apžiūros aktas, iš kurio matyti, jog tikėtina, kad automobilio Peugeot 406 galiniame buferyje esantis apgadinimas atsirado kontakto su automobiliu VW Passat metu, kadangi apgadinimo pobūdis (išmušta skylė) ir vieta atitinka automobilyje VW Passat įrengto kablio aukštį (b. l. 27); transporto priemonės VW Passat apžiūros aktas, iš kurio matyti, jog ant automobilio VW Passat galinio buferio ir kablio akivaizdžių apgadinimų ir dažų likučių, galėjusių atsirasti kontakto su automobiliu Peugeot 406 nenustatyta. Automobilyje VW Passat įrengto kablio aukštis atitinka automobilio Peugeot 406 galiniame buferyje esančios skylės, kuri atsirado eismo įvykio metu, aukštį (b. l. 28); 2015-12-03 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 50P-45189307-15 (b. l. 33-34); 2015-12-03 tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad tiriant eismo įvykio medžiagą, apžiūrėtas automobilis VW Passat, ant kurio galinio bamperio dešinio kampo buvo matomas dažų nubraukimas. Į eismo įvykio nagrinėjimą iškviesta D. Ž. pripažino, kad 2015-12-01 apie 19.30 val. vairavo automobilį, buvo prie minėto prekybos centro, važiavo atbuline eiga nurodytoje vietoje. VW Passat bamperio aukštis ir ant jo matomi nebrozdinimai atitinka Peugeot apgadinimą ant galinio bamperio, todėl galima teigti, kad VW Passat vairavusi D. Ž. galėjo kliudyti automobilį Peugeot 406 (b. l. 38); 2015-12-01 tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, jog pagal pranešimą nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), rastas apgadintas automobilis Peugeot, kurį vairavo D. K., kuri paaiškino, kad vairuodama automobilį suko į kairę, į stovėjimo vietą, ties (duomenys neskelbtini), ir pajuto smūgį į vairuojamo automobilio kairės pusės galinę dalį. D. K. paaiškino, kad jos automobilį kliudė kitas automobilis, išvažiuodamas iš stovėjimo vietos atbuline eiga, tačiau nesustojęs nuvažiavo. D. K. nurodė, kad pasišalinęs automobilis yra baltos spalvos VW Passat, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 39). Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir logiškais, vienas kitą papildančiais aukščiau nurodytais iš dalies administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiosios, liudytojo parodymais, kurie yra neprieštaraujantys, papildantys vienas kitą, sutampantys su rašytine bylos medžiaga ir atitinkantys bylos faktines aplinkybes, apkalbėjimo požymių teismas neįžvelgia, todėl remiasi jais kaip administracinėn atsakomybėn traukiamos D. Ž. kaltę pagrindžiančiais įrodymais.

Taigi išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, juos sugretinęs tarpusavyje ir įvertinęs, teismas pripažįsta, kad byloje surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad D. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje, manevruodama automobilį atbuline eiga, atsitrenkė į iš galo važiavusį automobilį Peugeot bei jį apgadino, kas atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. dispoziciją, jai administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal šią įstatymo normą surašytas pagristai, pažeidėjos kaltė įrodyta visiškai, todėl ji baustina.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjos D. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

D. Ž. 2015-12-03 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 50P-45189307-15 surašytas ir už tai, kad ji 2015-12-01 apie 19.40 val. (duomenys neskelbtini), automobiliu VW Passat manevruodama atbuline eiga ir atsitrenkusi į iš galo važiavusį automobilį Peugeot, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo nesustojusi, tuo pažeisdama KET 219.1 p. reikalavimus ir padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. užtraukia <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos pažeidžiant KET. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, tai nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir, ją ignoruodamas, pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Byloje esančių įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad D. Ž., vairuodama automobilį, manevravo jį atbuline eiga ir atsitrenkė į iš galo važiavusį D. K. automobilį ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo pažeisdama KET reikalavimus, tačiau, anot administracinėn atsakomybėn traukiamos D. Ž., ji tikrai nejuto, jog kliudė nukentėjusiosios automobilį, todėl iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, jeigu būtų jautusi, kad kliudė, būtų tikrai sustojusi.

Teismas, nustatydamas, ar administracinėn atsakomybėn traukiama D. Ž. juto, kad kliudė kitą automobilį, ir, turėdama pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, ignoravo šią pareigą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, vertina nustatytas faktines bylos aplinkybes. Iš nukentėjusiosios D. K. ir liudytojo E. K. parodymų matyti, kad D. Ž. po eismo įvykio nebuvo pristabdžiusi ar kitokiais veiksmais parodžiusi, kad juto kontaktą su D. K. vairuojamu automobiliu, kaip tik iš nukentėjusiosios ir liudytojo parodymų matyti, kad po eismo įvykio D. Ž. iš karto nuvažiavo. Iš byloje esančių fotonuotraukų (b. l. 15-20) matyti automobilio VW Passat, valst. nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio Peugeot, valst. nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai. Iš šių fotonuotraukų matyti, kad automobilio Peugeot kairės pusės galinio bamperio apgadinimai ir nežymūs apibraižymai bei automobilio VW Passat dešinės pusės galinio bamperio apibraižymai, kurie nėra žymūs, todėl darytina išvada, kad automobilių apgadinimai pagal savo pobūdį yra smulkūs, o automobilių kontakto metu D. Ž. galėjo ir nejausti, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Pažymėtina, kad D. Ž. vairuotas automobilis ilgesnis savo gabaritais ir su kabliu, kas taip galėto įtakoti kontakto nepajutimą. Be to, iš visų byloje surinktų duomenų matyti, kad D. Ž. neturėjo priežasčių ir motyvo sąmoningai pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kadangi byloje nėra duomenų, kad D. Ž. eismo įvykio metu būtų neblaivi, taip pat neturėjusi galiojančių dokumentų ar vairuotojo pažymėjimo. Atsižvelgiant į D. Ž. asmenybę, jos parodymus teisme, rašytinę bylos medžiagą, įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad teismui pateikta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga nei kiekybine, nei kokybine prasme nėra pakankama pagrįsti D. Ž. veikoje esant tiesioginę tyčią, taigi ir pripažinti ją padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Kadangi prielaidomis asmens kaltė negali būti grindžiama, visos abejonės vertinamos D. Ž. naudai ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl šio straipsnio D. Ž. atžvilgiu nutrauktina jos veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą pažeidėjai, atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidimo padarymo motyvus, pažeidėjos asmenybę – Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteista, administracine tvarka nebausta (b. l. 9-10), į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kitas konkrečias bylos aplinkybes. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. ir 30² str. nuostatomis, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti D. Ž. už Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, artimą minimaliai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 30 str., 30² str., 130 str. 1 d., 127 str. 2 d., 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str.,

nutaria:

D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) už pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. paskirti administracinę nuobaudą – 30 Eur (trisdešimt eurų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. D. Ž. atžvilgiu nutraukti jos veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).

Baudą sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo paskirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinį teisės pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK: (duomenys neskelbtini), gavėjo kodą 188659752.

Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos ATPK 314 str. 1 d.).

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme arba tiesiogiai Panevėžio apygardos teismui.

Teisėja Danutė Švitinienė