Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (pranešėja), Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, tretieji asmenys Kauno miesto apylinkės teismas, teisėjas N. Meilutis, Kauno apygardos administracinis teismas, dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir konstitucinių teisių pažeidimo, vykdant politines represijas, pripažinimo ir padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pripažinti, kad Kauno apygardos administracinis ir Kauno miesto apylinkės teismai pažeidė ir suvaržė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau Konvencija) numatytas ir pareiškėjos konstitucines teises į teisingą jos skundo Kauno miesto vyriausiajam policijos komisariatui išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką lygybės sąlygomis administracinėje byloje Nr. I-345/2007 ir civilinėje byloje Nr. 2-110-658/2005;Pripažinti, kad minėti teismai pažeidė ir suvaržė Konvencijoje numatytas bei konstitucines pareiškėjos teises į veiksmingą teisminę gynybą, nagrinėjant jos skundą administracinėje byloje Nr. I-345/2001 ir civilinėje byloje Nr. 2-110-658/2005.Pripažinti, kad minėti teismai vykdė diskriminaciją pareiškėjos kaip tremtinės atžvilgiu ir tokiais veiksmais žalojo ir luošino jos sveikatą;Pripažinti, kad minėti teismai prievarta kėsinosi į konstitucinę santvarką, nes nagrinėdami nurodytas administracinę ir civilinę bylas nesiklausė tik įstatymo, buvo šališki ir priklausomi;Pripažinti, kad minėtų teismų veikla, nagrinėjant skundą nurodytose bylose yra antikonstitucinė ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 29 d. ir 2006 m. vasario 10 d. specialios teisėjų kolegijos nutartis dėl teismingumo nepažeidžia ir neprieštarauja Konstitucijai;Pripažinti, kad dėl minėtų teismų neteisėtos veiklos pareiškėjai buvo padaryta žala ir priteisti iš atsakovo 13 750 Lt turtinės žalos bei 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Teismas atsisakė priimti ieškinį ir reikalavimo priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą dalyje. Nurodė, kad ieškovė savo reikalavimus priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos iš esmės grindžia Kauno miesto apylinkės bei Kauno apygardos teismų priimtų sprendimų bei nutarčių administracinėje byloje Nr. I-345/2007 ir civilinėje byloje Nr. 2-110-658/2005 neteisėtumu bei nepagrįstumu. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas apeliacine tvarka (LR CPK 301 str., 306 str. ), suteikiant teisę bylos šaliai apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniu skundu, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumo patikrinimas yra kasacijos dalykas (CPK 340 str., 346 str. 347 str.), tačiau negali būti atskiro (savarankiško) teismo proceso (naujos civilinės bylos) dalykas. Teismas sprendė, kad ieškovės ieškinyje nurodyti argumentai, aplinkybės bei reikalavimai gali sudaryti apeliacinio, kasacinio skundų minėtoje civilinėje byloje pagrindą bei dalyką, tačiau dėl minėtų priežasčių negali būti nagrinėjami teisme atskiro proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Atsisakęs priimti nagrinėti minėtus reikalavimus dėl 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, teismas sprendė, kad netgi nevertinant likusių reikalavimų nagrinėjimo galimybės, akivaizdu, jog ginčo suma neviršytų apygardos teismuose nagrinėjamų bylų ieškinio sumos, dėl ko apskritai ieškinys negalėtų būti priimtas (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

Teismas pažeidė CPK 5, 6, 7, 18, 21 straipsnius bei ieškovės teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos ir jos lygybę prieš įstatymą bei teismą, buvo šališkas ir priklausomas, nevykdė bei pažeidė jau įsiteisėjusias apygardos ir apeliacinio teismų nutartis dėl ieškovės ieškinio priimtinumo ir priklausymo išnagrinėti apygardos teismų kompetencijai, sąmoningai vilkino procesą.Teismas pažeidė CPK 27 straipsnį, 137 straipsnio antrosios dalies l, 2, 4 punktus, 270 straipsnio penktosios dalies 3 punktą, 277 straipsnio pirmosios dalies 3 punktą, nes nepagrįstai nurodė, kad dėl ieškovės reikalavimo atlyginti 13 950 Lt turtinę žalą jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-774-414/2006. Nurodytoje administracinėje byloje ginčas buvo ne dėl to paties dalyko, ne tuo pačiu pagrindu ir ne tarp tų pačių šalių.Teismas pažeidė CPK 291 straipsnio pirmosios dalies 5 punktą, nes, nurodydamas, jog atskiri ieškinio reikalavimai yra neteismingi apygardos teismui arba nenagrinėtini teisme, nenurodė į kurią instituciją ar teismą ieškovei reikia kreiptis. Nepagrįsta teismo išvada, kad negali būti atlygintos ieškovės turėtos išlaidos civilinėje byloje Nr.2-110-658/2005 ir administracinėje byloje Nr. I-354/2001. Pagal CPK 87, 93, 94 straipsnius ir ABTĮ 42, 44 straipsnius, nei žyminis mokestis, nei teismo išlaidos yra neatlyginamos, jeigu skundo ar ieškinio nagrinėjimas yra nutraukiamas dėl to, kad skundas ar ieškinys yra neteismingi tam teismui ir nepriimamas sprendimas patenkinti skundą ar ieškinį, nes teismo išlaidos atlyginamos proporcingai patenkinto skundo ar ieškinio reikalavimų daliai arba kai byla yra nutraukiama dėl jos nenagrinėjimo teisme. Nurodytose civilinėje ir administracinėje bylose buvo priimtos ir įsiteisėjo nutartys dėl skundo ir ieškinio neteisingumo, bet ne dėl nenagrinėjimo teisme, ir dėl to nebuvo priimti ieškovei naudai procesiniai sprendimai, todėl ieškovės turėtos išlaidos nurodytose bylose ir yra jai padaryta žala, kurią privalo atlyginti atsakovas. Teismas netinkamai taikė Konstitucijos 109 straipsnį, CPK 301, 306, 340, 346, 347 straipsnius bei neteisingai aiškino 2006 m. rugsėjo 28 d. apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-495-2006. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovė šio ieškinio reikalavimais ginčija jau nustatytus faktus ir teisinius santykius administracinėje byloje Nr. I-744-414/2006, administracinėje byloje Nr. I-345/2001 ar civilinėje byloje Nr. 2-110-658/2005 ir pareiškia tuos pačius reikalavimus, kurie jau buvo išnagrinėti minėtose bylose, nes nurodytose bylose ieškovės šio ieškinio reikalavimai nebuvo ir negalėjo būti pareikšti bei nagrinėjami nei pirmos instancijos teisme, nei apeliacine ar kasacine tvarka minėtose bylose. Tai netrukdo ieškovei kreiptis į apygardos teismą dėl jos pažeistų ir ginčijamų neteisėtais teismų teisėjų veiksmais interesų gynimo, jeigu šio ieškinio reikalavimai nėra išnagrinėti ir išspręsti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi ieškinio medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai konstatavo, jog dalis pareiškėjos reikalavimų, tai yra priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, yra susiję su šioje nutartyje anksčiau paminėtų teismų sprendimų bei nutarčių civilinėje byloje Nr. 2-100-658/2005 bei administracinėje byloje Nr. I-345/2007 teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimu - tiek materialinės, tiek proceso teisės prasme (užtikrinimas teisės prašyti teismą užtikrinti įrodymus, asmenų lygybė prieš įstatymą ir teismą ir pan.), yra nenagrinėtini teisme ir todėl pagrįstai atsisakė juos priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumas bei pagrįstumas yra tikrinamas specialia CPK normų reglamentuojama instancine tvarka apskundžiant priimtus teismų sprendimų apeliacine ar kasacine tvarka, ir tokia tvarka atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintą teismų nepriklausomumo principą. Tik apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas turi teisę konstatuoti, jog apskųstas žemesnės instancijos teismo sprendimas ar nutartis yra neteisėti. Be to, CPK aštuonioliktojo skyriaus normos reglamentuoja išimtinę įsiteisėjusių teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formą – proceso atnaujinimą.

Dėl šio teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, kaip nenagrinėtinus teisme, atsisakė priimti pareiškėjos ieškinio dalį dėl 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dėl Kauno miesto apylinkės teismo veiksmų, atsisakant užtikrinti įrodymus civilinėje byloje Nr. 2-110-658/05 ir neteisėtai nepriimant rašytinės nutarties, dėl Kauno miesto apylinkės teismo veiksmų neužtikrinant liudytojos B. A. apklausos, dėl Kauno miesto apylinkės teismo veiksmų neužtikrinant ieškovės teisės dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar žyminio mokesčio atidėjimo, dėl Kauno apygardos administracinio teismo bei Kauno miesto apylinkės teismo veiksmų užtikrinant bylos teismingumą (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Teismų procesiniai veiksmai nagrinėjant atskiras civilines bylas, kaip jau buvo minėta, yra tikrinami instancine tvarka. Todėl ieškiniai dėl neturtinės žalos, kildinamos iš tokių procesinių teismų veiksmų, iš esmės reiškia reikalavimą dėl neteisingo bylos išnagrinėjimo ir teismuose nenagrinėtini. Kaip žinoma, pagal CPK 137 straipsnio trečiąją dalį, teismas, atsisakydamas priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, turi nurodyti, į kurią instituciją pareiškėjui reikia kreiptis. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, teismams jau kartą išsprendus minėtus klausimus, pareiškėjos nurodyti reikalavimai nenagrinėtini ir jokiose kitose ginčų sprendimo institucijose.

Kaip matyti iš ieškinio, pareiškėja nurodė, jog ieškinio suma yra 113 750 Lt. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai atsisakius priimti reikalavimą dėl 50 000 Lt priteisimo, ieškinio suma tampa mažesnė negu 100 000 Lt. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrįsta teismo išvada, kad ginčas yra neteismingas apygardos, kaip pirmosios instancijos teismui (CPK 27 str.). Pažymėtina, jog ieškinį padavus kompetentingam teismui, šis ir spręs klausimą dėl ieškinio priėmimo. Dėl šių aplinkybių, kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai, kuriais ginčijamas teismo nutarties teisėtumas bei pagrįstumas, neturi lemiamos teisinės reikšmės sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą ir jų nagrinėjimas netikslingas (CPK 7 str.).

Pagal CPK 26, 27 bei 28 straipsnių nuostatas, nagrinėjamas ginčas, kai ieškinio suma ne didesnė kaip 100 000 Lt, pirmąja instancija turi būti nagrinėjamas apylinkės teisme. Pasirenkant apylinkės teismą turi būti vadovaujamasi bendromis CPK nustatytomis taisyklėmis (CPK 29-33 str.).

Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.