Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui S. R., ieškovo atstovei advokatei Inetai Kačenauskienei, nedalyvaujant atsakovo VĮ Turto bankas atstovui, trečiajam asmeniui I. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo S. R. ieškinį atsakovui VĮ Turto bankas, trečiajam asmeniui byloje I. R., dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Palikėja ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį priklausinių ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini)e, įgijo 2000 metais, būdama santuokoje su S. R. S. R. mirė (duomenys neskelbtini), paveldėtojų po jo mirties neatsirado. Ieškovo tėvai kartu nebegyveno nuo 1996 metų, ieškovo tėvas S. R. išsikraustė pas savo motiną į J. rajoną, nesirūpino ir neišlaikė savo nepilnamečio sūnaus – ieškovo, o su sutuoktine – ieškovo motina - bendro ūkio nebevedė, nekontaktavo ir apskritai Š. nebepasirodė, vedė asocialų gyvenimo būdą. Iki 2000-01-01 jam nebuvo mokamos jokios rūšies išmokos, jis neturėjo draudžiamųjų pajamų, jokių socialinių išmokų negavo. Kadangi turtas buvo įgytas santuokoje, jis laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tačiau N. R. pasirašant (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartį ½ daliai nekilnojamojo turto įsigyti, buvo aiškiai išreikšta jos valia - turtą įsigyti asmeninės nuosavybės teise, nes santykiuose su sutuoktiniu nebebuvo nuo 1996 metų, o gyveno tik su nepilnamečiu sūnumi – ieškovu - ½ dalyje gyvenamojo namo, padovanoto jai dar 1977 metais. Namo daliai pirkti skolinosi pinigus, be to, 1998 m. buvo gavusi 8000-9000 litų kompensaciją. N. R. iki pat savo mirties gyveno name, adresu (duomenys neskelbtini), turtą valdė, kaip savo prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, deklaravo gyvenamąją vietą name, (duomenys neskelbtini), ir gyveno ten iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas nustatė tokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: 1977-03-16 Dovanojimo sutarties Nr. 11-227 pagrindu N. G. (R.) įsigijo ½ dalį gyvenamojo namo, ūkio pastatų ir kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini) (23 b. l.). N. R. (duomenys neskelbtini) Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3-7188 pagrindu įsigijo likusią ½ dalį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų su kiemo statiniais, adresu (duomenys neskelbtini) (24-25, 26-27 b. l.). (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra valstybinė žemė, kurios nuosavybė priklauso Lietuvos Respublikai (28-30 b. l.). S. R. ir N. R. (iki santuokos sudarymo – G.), santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (14 b. l.). Ieškovo tėvai turėjo vieną bendrą vaiką – ieškovą S. R., iki jų santuokos sudarymo (11 b. l.). Ieškovo tėvas S. R. mirė (duomenys neskelbtini) (13 b. l.). Iki mirties gyveno ir savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu – (duomenys neskelbtini) (32 b. l.). S. R. 1996 metais išvyko ir išsideklaravo gyvenamąją vietą iš ieškovo motinai dovanoto nekilnojamojo turto ½ gyvenamojo namo su dalimi priklausinių ir kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini).

Testamentų registro duomenimis mirusiojo S. R. palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų testamentų registre neįregistruota (16 b. l.). S. R. mirė santuokoje su N. R. S. R., miręs (duomenys neskelbtini), turėjo tris vaikus: trečiąjį asmenį byloje I. R., gimusį (duomenys neskelbtini), D. N., gimusią (duomenys neskelbtini), mirusią (duomenys neskelbtini), ir ieškovą (18 b. l.). N. R. mirė (duomenys neskelbtini) (12 b. l.). S. R. ir du (duomenys neskelbtini) mirusios N. R. vaikai: R. G. ir D. J. yra priėmę mirusios motinos N. R. palikimą (17 b. l.).

Atsakovui iš esmės nepareiškus prieštaravimų, teismas pagal įstatymą turi teisę surašyti sutrumpintus motyvus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 268 straipsnio 5 dalis).

CK 1.138 straipsnyje numatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas pripažindamas tas teises.

Nagrinėjamu atveju ginčo santykius dėl santuokos metu įgyto turto reglamentavo tuo metu galiojęs Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį CK normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki CK įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir SŠK (21 straipsnio 1, 3 dalyse). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis Nr. 3K-3-343/2006; 2006-10-06 nutartis Nr. 3K-3-538/2006; 2007-11-06 nutartis Nr. 3K-3-490/2007).

Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnyje, palyginus su šiuo metu taikomu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas ir turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-19 nutartis Nr. 3K-3-280/2008).

Apibendrinant konstatuotina, jog sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė) visų pirma būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras), jei už vieno sutuoktinio lėšas – kokia buvo jo valia įsigyjant turtą (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, minimas ieškovo motinos N. R. įgytas nekilnojamasis turtas laikytinas įgytu santuokos metu (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis).

Vertinant bylos aplinkybes, iš ieškovo paaiškinimų, teismui labiau tikėtina, kad ieškovo motina N. R. ginčo turtą įgijo asmeninės nuosavybės teise iš asmeninių lėšų, kurias, kaip nurodė ieškovas dalį skolinosi ir dalį gavo kaip kompensaciją. Ji viena išreiškė valią nusipirkti likusią kitą ½ nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Kaip nurodyta ieškinyje, sutuoktinis vedė asocialių gyvenimo būdą, iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos matyti, kad S. R. nesukaupė jokių lėšų, leidžiančių įsigyti minėtą nekilnojamojo turto dalį. Kaip nurodyta ieškinyje, išvykus S. R. gyventi į J., t. y. nuo 1996 metų pradžios iki savo mirties (duomenys neskelbtini), N. R. viena valdė, prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą, iš asmeninių lėšų mokėjo visus mokesčius, 2001-04-10 sudarė valstybinės žemės, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. N-29/01-0068 iki 2026-04-10. S. R. dėl šio nekilnojamojo turto dalies niekada jokių pretenzijų nereiškė. Taigi nuo 1996 metų niekas pretenzijų į šį turtą nepareiškė ir jį nuosavybės teisėmis valdė ir naudojo tik N. R.

Įrodymų, paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, byloje nepateikta, atsakovas atsiliepimu neprieštaravo ieškovo ieškinio reikalavimo patenkinimui. Remiantis tuo, kas išdėstyta ir vadovaujantis CK 1.138 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, pripažintina, jog (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. 3-7188) pagrindu ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių – kiemo statinių (tvora, šulinys, tualetas, kiemo aikštelė), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), N. R. įsigijo asmeninės nuosavybės teise.

Nagrinėjamu atveju civilinės bylos procesas inicijuotas ne dėl atsakovo kaltų ar neatsargių veiksmų, t. y. ne dėl to, kad atsakovas kaip nors pažeidė ieškovo teises. Atsakovas, kaip valstybės institucija, neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovo interesus, ieškovo reikalavimų neginčija, proceso nevilkina. Be to, ieškovas baigus nagrinėti civilinę bylą nepateikė teismui jokių duomenų apie ieškovui suteiktos teisinės pagalbos išlaidų dydį, nereiškė reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl šis klausimas nenagrinėtinas.

CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis nustato, kad sumokėtas žyminis mokestis suinteresuoto asmens pareiškimu ar teismo iniciatyva grąžinamas, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai.

Ieškovas pateikė mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, jog jis nagrinėjamoje byloje sumokėjo 335 Eur žyminį mokestį.

Atsižvelgiant į tai, kad už ieškovo pareikštą reikalavimą mokėtinas 167 Eur žyminis mokestis, 168 Eur žyminio mokesčio permoka grąžintina ieškovui (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 – 5 dalys).

Byla vesta elektronine forma, todėl nėra išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), ½ dalį nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių – kiemo statinių (tvora, šulinys, tualetas, kiemo aikštelė), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3-7188 pagrindu įgijo asmeninės nuosavybės teise.

Grąžinti ieškovui S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2023-05-02 AB „Swedbank“ banke sumokėtą 168 Eur (vieno šimto šešiasdešimt aštuonių eurų) žyminio mokesčio permoką.

Įsiteisėjus teismo sprendimui jo patvirtintą nuorašą ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nusiųsti nekilnojamojo turto viešo registro tvarkytojui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.