Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Šeputienės ir Vaido Vasiliausko,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. A. gynėjo advokato Algimanto Pociaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria kaltinamajam palikta galioti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant suėmimo terminą 2 (dviem) mėnesiams, suėmimo laiką skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 18 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. A. , gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas tris kartus, kaltinamas tuo, kad:

1.1. jis pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 7 d. iki 2022 m. balandžio 29 d., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), darbų vadovu ir veikdamas bendrovės interesais, nuo 2022 m. balandžio 7 d. pagal ilgalaikio materialiojo turto perdavimo – priėmimo aktą naudodamasis UAB "(duomenys neskelbtini)" priklausančiu mobilaus ryšio telefonu „Iphone 13 Pro Max“, identifikacinis numeris: (duomenys neskelbtini), 1098,20 Eur vertės, kurio išėjęs iš darbo nuo 2022 m. balandžio 29 d. negrąžino, tokiu būdų pasisavino jam patikėtą svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, padarydamas turtinę žalą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, teikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ rangos paslaugas, su kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi žodinę išnuomotų įrankių panaudos sutartį, 2022 m. rugpjūčio 1 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės L. J. žodžiu įgaliotas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pagal UAB "(duomenys neskelbtini)" ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą įrankių nuomos sutartį, paimti ir iki 2022 m. rugpjūčio 3 d. naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos objekte bei grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomotus rankius: viniakalę „(duomenys neskelbtini)“ su akumuliatoriumi, bendros 766,50 Eur vertės ir akumuliatorines skardos žirkles „(duomenys neskelbtini)“ 463,19 Eur vertės, nuo 2022 m. rugpjūčio 3 d. įrankių negrąžino, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą bendros 2327,89 eurų vertės, padarydamas turtinę žalą. Šiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalyje;

1.2. Be to, M. A. kaltinamas tuo, kad jis pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 7 d. iki 2022 m. balandžio 29 d., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), darbų vadovu ir veikdamas bendrovės interesais, nuo 2022 m. balandžio 7 d. pagal ilgalaikio materialiojo turto perdavimo – priėmimo aktą naudodamasis UAB "(duomenys neskelbtini)" priklausančiu mobilaus ryšio telefonu „Iphone 13 Pro Max“, identifikacinis numeris: (duomenys neskelbtini), 1098,20 Eur vertės, kurio išėjęs iš darbo nuo 2022 m. balandžio 29 d. negrąžino, tokiu būdų pasisavino jam patikėtą svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, padarydamas turtinę žalą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, teikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ rangos paslaugas, su kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi žodinę išnuomotų įrankių panaudos sutartį, 2022 m. rugpjūčio 1 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės L. J. žodžiu įgaliotas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pagal UAB "(duomenys neskelbtini)" ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą įrankių nuomos sutartį, paimti ir iki 2022 m. rugpjūčio 3 d. naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos objekte bei grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomotus rankius: viniakalę „(duomenys neskelbtini)“ su akumuliatoriumi, bendros 766,50 Eur vertės ir akumuliatorines skardos žirkles „(duomenys neskelbtini)“ 463,19 Eur vertės, nuo 2022 m. rugpjūčio 3 d. įrankių negrąžino, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą bendros 2327,89 eurų vertės, padarydamas turtinę žalą. Šiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.

4. Kaltinamojo M. A. gynėjas advokatas Algimantas Pocius pateiktame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartį dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ir paskirti M. A. kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą su užstatu (4 t., b. l. 27-30).

3.1. Skunde kaltinamojo gynėjas nurodo, kad esminis procesinės prievartos teisėto taikymo kriterijus – tai, kad bet kokia procesinė prievarta būtų taikoma griežtai ir tiksliai laikantis įstatyme įtvirtintos tvarkos ir procedūrų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje yra sakoma, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Taikant bet kurią kardomąją priemonę, o ypatingai pačią griežčiausią, turi būti vertinamas ne tik įtarimo (inkriminuojamos veikos) sunkumas, ne tik byloje esantys duomenys, kurie patvirtina įtarimo pagrįstumą, kas savaime yra būtinoji sąlyga kardomosios priemonės taikymui, bet turi būti nurodyti konkretūs duomenys, pagrįsti byloje surinkta medžiaga, kurie leistų teismui pagrįstai teigti, jog realiai egzistuoja bent vienas būtinasis suėmimo taikymo pagrindas, o ne spėti ar daryti prielaidas dėl šių pagrindų egzistavimo. Pagrįstas manymas nėra tapatus teismo vidiniam įsitikinimui. Pagrįstas manymas - tai byloje surinkti faktai, kuriuos vertinant konstatuojamos bylai reikšmingos aplinkybės.

3.5. Kaltinamojo gynėjas nurodo, jog skundžiama nutartis priimta nepagrįstai, kadangi įvertinus šią dieną byloje surinktą medžiagą matyti, jog BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekiami ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Švelnesnės kardomosios priemonės taikymo galimybė kiekvieną kartą turi būti realiai svarstoma, o ne atmetama be jokių motyvų. Šiuo atveju teismas, skirdamas griežčiausią kardomąją priemonę, nors ir apžvelgė galimybes užtikrinti proceso tikslus švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, tačiau atsisakydamas jas taikyti nepagrindė savo sprendimo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. A. gynėjo advokato Algimanto Pociaus skundas atmetamas

5. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi palikdamas galioti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutartimi kaltinamajam M. A. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, nustatant suėmimo terminą 2 (dviem) mėnesiams, tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, laikėsi BPK bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

6. Sprendžiant suėmimo skyrimo (pratęsimo) klausimą, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju aukštesnysis teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad joje esančių duomenų pakanka pagrįstai M. A. kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. Šie duomenys yra paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojų parodymai, pareiškimai, PVM sąskaitos faktūros, ilgalaikio materialiojo turto perdavimo priėmimo aktas, akistatos protokolas, apžiūros protokolai, vaizdo medžiaga, kita rašytinė ikiteisminio tyrimo medžiaga. Sprendžiant suėmimo skyrimo ar pratęsimo klausimą, baudžiamojoje byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo (pratęsimo) sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu.

7. Sprendžiant skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, pažymėtina, kad pagal BPK 119 straipsnį, kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų terminas pratęsiamas, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas ar jo terminas pratęsiamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.

8. Nagrinėjamu atveju griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam M. A. buvo paskirta BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti naujas BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas. Abejoti šių suėmimo taikymo pagrindų egzistavimu, įvertinus tiek pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, tiek ir kaltinamojo gynėjo skundo argumentus, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

9. Visų pirma pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju M. A. yra kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų padarymu (BK 183 straipsnio 1 dalis). Jam inkriminuojami nusikaltimai, remiantis BK 11 straipsnio nuostatomis, priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, už kurių padarymą kaltinamajam kaip viena iš bausmės rūšių yra numatyta laisvės atėmimo iki 3 (trejų) metų bausmė. Tuo tarpu nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“, į kurias privalu atsižvelgti sprendžiant asmeniui paskirtos griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo termino skyrimo/pratęsimo klausimą, sąvokai. Be šios aplinkybės, būtina įvertinti ir kaltinamojo asmenybę, jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes, vertinant jas kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pavojingumo, pobūdžio bei įvykdymo aplinkybių kontekste.

10. Apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. M. A., kuris ankščiau teistas tris kartus, kaltinamas padaręs du tyčinius nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 1 dalyje. Nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas asmuo, sunkumas ir sankcijoje nustatytos bausmės griežtumas nėra absoliuti sąlyga griežčiausios kardomosios priemonės taikymui, bet nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto pagrindo buvimo, bausmės griežtumą tinkamai įvertino kartu su kaltinamojo M. A. socialiniais ryšiais, jo asmenybe ir kitomis bylos aplinkybėmis.

11. Iš skundui nagrinėti pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis nevedęs, nepilnamečių išlaikytinių neturi, ir byloje esantys duomenys nepatvirtina apie jo turimus tvirtus šeiminius ryšius, kurie paneigtų tikimybę, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Iš „Sodros“ duomenų matyti, jog nuo 2018 m. lapkričio 14 d. M. A. vykdo individualią veiklą, o kaip pats nurodė 2023 m. gruodžio 19 d. teismo posėdyje, kaltinamasis keičia namų stogus bei juos dengia. Aukštesnysis teismas pažymi, jog kaltinamajam dirbant pagal individualią veiklą, jo su kitais asmenimis nesieja darbo sutartis, darbo santykiai ar nustatytas darbo grafikas. Šių aplinkybių visuma suponuoja pagrįstą išvadą, jog jokie darbiniai, mokslo ar šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublika, galintys veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo įtariamojo slapstymosi, M. A. nagrinėjamu atveju nesieja. Be to, nors kaltinamasis yra gana jauno amžiaus (trisdešimt dviejų metų), tačiau praeityje jis jau buvo teistas tris kartus, o šiuo metu jam inkriminuojamas veikas galimai įvykdė jam dar nesant išregistruotam iš probuojamųjų asmenų registro (išregistruotas 2022 m. birželio 15 d.), kas neabejotinai didina tiek jo paties, tiek ir jo galimai įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei ir aukščiau išdėstytas įtariamąjį charakterizuojančias aplinkybes reikalauja vertinti itin atidžiai. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, o šiuo metu jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų galimas įvykdymas buvo tik loginis jo gyvenimo būdo bei ankstesnio jo elgesio padarinys. Įvertinus šias aplinkybes aukščiau aptartų duomenų kontekste, neabejotina, jog M. A., praeityje teistas už nusikaltimus bei baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, tokiu būdu neabejotinai žinodamas teisines nusikaltimų įvykdymo pasekmes, būdamas laisvėje vis tik gali bandyti išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės ir bėgti (slėptis) nuo jo atžvilgiu atliekamo baudžiamojo persekiojimo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

13. M. A. , kuris praeityje teistas tris kartus, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamas padaręs du nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje, patenkančius į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti ir tai, kad per nurodytą laikotarpį M. A. net dešimt kartų baustas ir administracine tvarka. Be to, ankstesnių baudžiamųjų procesų metu kaltinamajam buvo skirtos ir už suėmimą švelnesnės kardomosios priemonės bei su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau jų taikymas įtakos kaltinamojo veiksmams nepadarė, jis nesilaikė įstatymo reikalavimų, vėl darydavo nusikalstamas veikas bei administracinės teisės pažeidimus. Be to, vertinant visus šiuos duomenis ir nagrinėjamos baudžiamosios bylose kontekste, akivaizdu, kad kaltinamojo elgesys nebuvo atsitiktinis. Pažymėtina ir tai, kad nesant duomenų apie oficialiai gautas M. A. pajamas, pakankamai tikėtina ir pagrįsta, kad pajamas, būdamas laisvėje, kaltinamasis galėjo gauti iš nusikalstamų veikų darymo.

14. Šios išdėstytos aplinkybės leidžia pritarti apylinkės teismo išvadai, kad būdamas nesuimtas M. A. gali ir toliau daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje taip pat konstatuotas pagrįstai.

15. Skunde aukštesnės instancijos teismui kaltinamojo gynėjas advokatas A. P. prašo savo ginamajam paskirti švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones, tokias kaip užstatas, intensyvi priežiūra arba jų kompleksą. Svarstant dėl galimybės vietoje taikomo suėmimo skirti kaltinamajam švelnesnę kardomąją priemonę – užstatą, pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenustato, kokio dydžio užstatas kokiu atveju turėtų būti sumokėtas, kad būtų pasiekti ir užtikrinti kardomųjų priemonių tikslai, tačiau savaime suprantama, kad kuo pavojingesnės nusikalstamos veikos padarymu asmuo yra kaltinamas ir kuo griežtesnė bausmė jam gresia, tuo užstatas turėtų būti didesnis, kad ši kardomoji priemonė būtų pakankamas garantas BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Teisėjų kolegijos vertinimu, skunde nėra nurodyta pinigų suma, kuri būtų sumokėta kaip užstatas, tačiau pats užstatas, kaip kardomoji priemonė (net ir jį taikant kartu su kitomis už suėmimą švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis), vertinant galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, kurios galimai susiję su turtinės naudos gavimu, apskritai neleistų užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo gynėjo prašoma kita švelnesnė kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, siekiant eliminuoti galimą kaltinamojo pasislėpimą bei apsaugoti visuomenę nuo naujų M. A. nusikalstamų veikų padarymo, bent jau šioje proceso stadijoje taip pat nebūtų pakankama ir negali būti taikoma. Pažymėtina, kad, priešingai nei nurodyta skunde, švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimo klausimas glaustai yra apsvarstytas ir skundžiamoje nutartyje, taip pat joje nurodyti ir kaltinamojo argumentai, išdėstyti teismo posėdžio metu, t. y., kad jam galėtų būti skiriama intensyvi priežiūra ir (ar) užstatas.

16. Nors skunde advokatas Algimantas Pocius teigia, jog Kauno apylinkės teismas nepagrįstai vertino aplinkybę, jog jo ginamojo atžvilgiu teisme yra nagrinėjamos dar dvi baudžiamosios bylos, kuriose M. A. yra pripažintas kaltinamuoju, tačiau atkreipiant gynėjo dėmesį teisėjų kolegija sprendžia, jog iš skundžiamos nutartis turinio matyti, jog tai nebuvo vienintelis kriterijus, dėl kurio kaltinamajam buvo paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Aukštesniojo teismo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį M. A. kitų aplinkybių kontekste. Taip pat skunde aukštesnės instancijos teismui kaltinamojo gynėjas teigia, jog apie savo neatvykimą į teismo posėdžius kaltinamasis paaiškino, jog teismo šaukimų nėra gavęs ir pasirašytinai apie teismo posėdžius nebuvo informuotas, o elektroninių laiškų, kurie, kaip teigiama, buvo siunčiami į jo elektroninį paštą, nematė, jeigu žinotų apie posėdžius tikrai būtų atvykęs. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, gynėjo nurodytos aplinkybės laikytinos gynybinėmis ir nepagrįstomis baudžiamosios bylos medžiaga. Atkreiptinas dėmesys, jog niekas nedraudžia kaltinamajam pačiam domėtis baudžiamosios bylos eiga, susisiekti su teismo darbuotojais ir domėtis bei būti suinteresuotam, kada vyks baudžiamosios bylos nagrinėjimas.

17. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo metu kaltinamojo M. A. teisės suvaržytos laikantis BPK numatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo paskyrimo pagrindams, toks kaltinamojo teisių suvaržymas nepažeidžia proporcingumo principo ir neprieštarauja nei BPK normoms, nei Europos žmogaus teisių teismo praktikai. Kaltinamojo gynėjo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje taikyti jam griežčiausią kardomąją priemonę, todėl skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo M. A. gynėjo advokato Algimanto Pociaus skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.