Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje F. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), iki bausmės atlikimo faktiškai gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, teistas devynis kartus:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausme;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį (2 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 1 dalį (9 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos) galutine subendrinta ir sumažinta 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausme;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį (4 nusikalstamos veikos) ir 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant subendrintą ir sumažintą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, paskiriant galutinę subendrintą 3 (trijų) metų ir 11 (vienuolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos) ir 178 straipsnio 5 dalį (6 nusikalstamos veikos) paskiriant subendrintą ir sumažintą 11 (vienuolikos) mėnesių ir 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, paskiriant galutinę subendrintą 3 (trijų) metų 8 (aštuonių) mėnesių ir 11 (vienuolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę;

7. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį paskiriant sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę;

8. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalį paskiriant sumažintą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, paskiriant galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų ir 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę;

9. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį (2 nusikalstamos veikos), paskiriant subendrintą ir sumažintą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, paskiriant galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų 1 (vieno) mėnesio ir 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę (nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 7 d., bausmė neatlikta);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

F. M. pagrobė svetimą turtą, o būtent – jis 2023 m. spalio 5 d., apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, pagrobė svetimą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, t. y. prekybos salėje iš spintelės paėmęs mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, prekės kodas (duomenys neskelbtini), 1 819 Eur vertės, ir mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, prekės kodas (duomenys neskelbtini), 1 939 Eur vertės, juos paslėpė po marškinėliais ir išėjo iš parduotuvės nesusimokėjęs už šias prekes, tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas bendrą 3 758 Eur turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais F. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis F. M. savo kaltę pripažino visiškai, labai gailėjosi, kadangi labai blogai pasielgė, atsiprašo. Parodė, kad prisimena kaip lankėsi „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje. Jis užėjo į „(duomenys neskelbtini)“ pažiūrėti telefonus. Priėjo prie prekystalio, ten buvo atidaryta vitrina, todėl jis tiesiog paėmė (telefonus) ir išėjo. Detalizavo, kad paslėpė telefonus, t. y. juos padėjo į kišenę ir išėjo iš parduotuvės už juos nesumokėjęs. Nors buvo apsauga, tačiau jo nepamatė. Telefonus pardavė šalia stoties po 200 Eur už kiekvieną. Neginčija, kad paėmė du telefonus, kurių bendra vertė 3 758 Eur, sutinka su byloje pareikštu civiliniu ieškiniu. Tai (vagystę) padarė, nes neturėjo pinigų, buvo sunku pragyventi, reikėjo išlaikyti šeimą, o jo įdarbinti niekas nenorėjo. Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) nesiregistravo. Buvo užsiregistravęs, bet jį išmetė, kai sulaikė (t. 2, b. l. 118-120).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis, davęs parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami ir šioje byloje būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Su tokia baudžiamojo proceso eiga taip pat sutiko tiek prokurorė, tiek kaltinamojo gynėja advokatė.

Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį (nepriskirtina labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei bylos faktinių aplinkybių aiškumą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, ši baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo duotų parodymų, F. M. kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais (duomenimis), kurie teismo pripažinti įrodymais ir išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas F. M. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra aiškus ir suprantamas, lietuvių kalbą puikiai moka, supranta, skaito, rašo. Psichinių ligų neturi ir nėra gydytas. Priklausomybių alkoholiui ir narkotikams neturi, nėra nuo jų gydytas. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini). Grįžęs iš įkalinimo įstaigos gyvens adresu (duomenys neskelbtini). Dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos parodė, kad 2023 m. spalio 7 d., apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, jis buvo vienas, neplanavo nieko grobti, tačiau pamatė, kad atidarytos vitrinų spintelės, todėl susigundė pagrobti. Jam tuo metu trūko pinigų pragyvenimui. Priėjęs prie lentynos, pamatė telefoną „(duomenys neskelbtini)“, paėmė jį su dėžute, pasilenkęs prie lentynos, tada iš karto pamatė kitą telefoną „(duomenys neskelbtini)“, kurį taip pat paėmė su dėžute, įsidėjo po marškinėliais ir kol niekas nematė, pasišalino iš prekybos centro. Planavo paimti ir mobilų telefoną „(duomenys neskelbtini)“, tačiau, kai paėmė dėžutę į rankas, suprato iš svorio, kad dėžutė yra tuščia, todėl padėjo tarp dėžių ir pasišalino iš parduotuvės. Už du minėtus mobilaus ryšio telefonus bendrai gavo 400 Eur. Juos pardavė nepažįstamam žmogui (vyrui) prie autobusų stoties, Vilniuje. Gautus pinigus išleido pragyvenimui, savo reikmėms. Papildomai parodė, kad 2023 m. spalio 5 d., kai apie 14.30 val. automobiliu „Rover“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vienas atvažiavo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), tikslo vogti neturėjo. Mintis pavogti mobiliojo ryšio telefonus kilo spontaniškai, kai būdamas parduotuvėje ir apžiūrinėdamas telefonus, pamatė, kad šalia nieko nėra, o telefono spintelės neužrakintos. Nebeprisimena ar įvykio dieną su savimi turėjo pinigų, bet į parduotuvę atvažiavo pažiūrėti ausinių ir jų kainų. Pripažįsta, kad įvykio dieną paėmė du mobiliojo ryšio telefonus, o būtent – „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, kuriuos paslėpė po marškinėliais ir išėjo iš parduotuvės kasoje nesusimokėjęs už paimtas prekes. Su telefonų kainomis sutinka (t. 2, b. l. 21-22, 32-35).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. spalio 6 d. pareiškime nurodyta, kad 2023 m. spalio 5 d., apie 18.00 val. buvo pastebėta, jog parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), telefonų spintelėje atsirado tuščių vietų, o pasiskaičiavus paaiškėjo, kad trūksta telefonų, kurių dar ryte netrūko, kadangi buvo daroma prekių inventorizacija. Peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus, 2023 m. spalio 5 d., apie 14.30 val. buvo pastebėtas vyras ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, su juodomis kelnėmis, marškinėliais trumpomis rankovėmis), kuris atėjo prie telefonų spintelės, kelis kartus pritūpęs vis pasiimdavo po telefoną ir juos užsikišdavo už kelnių bei 14.34 val. išėjo pro kasas iš parduotuvės nesusimokėjęs. Lauko vaizdo kameros užfiksavo, kad minėtas asmuo sėdo į tamsios spalvos automobilį, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), ir pažeisdamas Kelių eismo taisykles pasišalino. Trūkstamos prekės: 1) mobilusis telefonas „(duomenys neskelbtini)“ (prekės kodas (duomenys neskelbtini)), prekės kaina – 1 819 Eur; 2) mobilusis telefonas „(duomenys neskelbtini)“ (prekės kodas (duomenys neskelbtini)), prekės kaina – 569 Eur; 3) mobilusis telefonas „(duomenys neskelbtini)“ (prekės kodas (duomenys neskelbtini)), prekės kaina – 1 939 Eur. Bendras parduotuvei padarytas nuostolis – 4 327 Eur. Įvykis užfiksuotas parduotuvės vaizdo stebėjimo kameromis (t. 1, b. l. 6). Iš esmės analogiškos faktinės aplinkybės nurodytos ir S. S. 2023 m. spalio 6 d. pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį parodymų protokole (t. 1, b. l. 28-32).

Įvykio vietos – „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), - 2023 m. spalio 7 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrima įvykio vieta – parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Parduotuvės patalpos yra dviejų aukštų pastate. Įėjimas į parduotuvę yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Įėjimo durys automatinės. Ant pastato virš durų yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Užėjus pro duris, patenkama į parduotuvės salę. Salėje, kairėje pusėje, yra įvairios prekės, kasos. Kairėje pusėje yra savitarnos kasa, šalia jos, dešinėje pusėje, yra baltos spalvos lentyna, ant kurios stovi įvairūs mobilaus ryšio telefonai. Lentynos apačioje už stiklo sudėtos mobilaus ryšio telefonų dėžutės. Ant lentynos yra juodos spalvos dėžė nuo mobilaus ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“, ant dėžutės yra užrašas IMEI (duomenys neskelbtini), brūkšninis kodas (duomenys neskelbtini), taip pat yra baltos spalvos dėžutė su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, IMEI (duomenys neskelbtini), brūkšninis kodas (duomenys neskelbtini). Parduotuvės salė yra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Įvykio vietoje reikšmingų tyrimui daiktų ir objektų nepaimta (t. 1, b. l. 15-27).

Kitų objektų (vaizdo įrašų) 2023 m. spalio 10 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – vaizdo įrašai, kuriuos pateikė parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, matomos parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ prieigos, automobilių stovėjimo aikštelė. Vaizdo įrašas spalvotas, jame fiksuojami data ir laikas. Vaizdo įrašo 2023 m. spalio 5 d., 14:12:35 val. matyti kaip į automobilių stovėjimo aikštelę atvažiuoja tamsios spalvos lengvasis automobilis „Rover“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš kurio išlipa maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini) plaukų, (duomenys neskelbtini) vyras, kuris dėvi juodos spalvos kelnes, pilkos spalvos marškinėlius, avi juodos spalvos batus su baltos spalvos padu. Vyras išlipęs iš automobilio, nueina į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, matomos parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ patalpos, prekystaliai ant kurių yra sudėtos prekės, mobiliojo ryšio telefonai. Vaizdo įrašas spalvotas, jame fiksuojami data ir laikas. Vaizdo įrašo 2023 m. spalio 5 d., 14:27:50 val. matomas minėtas (duomenys neskelbtini) vyras, kuris apžiūrinėja mobiliojo ryšio telefonus, esančius ant prekių stendo, dairosi į šalis. Vaizdo įrašo 14:28:38 val. vyras pritūpia, pastarojo nesimato. 14:28:48 val. atsistoja, po ko kažką dedasi sau į kelnes. 14:29:16 val. vėl pritūpia. 14:29:28 val. atsistojęs ir pakėlęs marškinėlius, vėl kažką dedasi sau į kelnes. 14:29:52 val. minėtas vyras vėl pritūpia, po ko 14:30:04 val. atsistojęs kažką dedasi į kelnes. 14:30:30 val. vyras pasiėmęs daiktus nuo prekių stendo pasišalina link parduotuvės išėjimo. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, matomos parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ patalpos. Vaizdo įraše fiksuojami data ir laikas. Vaizdo įrašo 2023 m. spalio 5 d., 14:34:18 val. matomas praeinantis minėtas (duomenys neskelbtini) vyras. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, matomas parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ įėjimas. Vaizdo įrašo 2023 m. spalio 5 d., 14:30:57 val. matomas iš parduotuvės greitu žingsniu išeinantis minėtas vyras, kuris įsėda į minėtą automobilį ir išvažiuoja iš automobilių stovėjimo aikštelės link (duomenys neskelbtini) gatvės (t. 1, b. l. 33-38).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. vasario 13 d. pranešime nurodyta, kad 2023 m. spalio 5 d. vagystės fakto nematė nei vienas darbuotojas. Telefonų trūkumas nustatytas peržiūrint vaizdo stebėjimo kamerų įrašus ir remiantis ryte atliktos inventorizacijos duomenimis. Kadangi praėjo labai daug laiko ir kamerų įrašai neišliko, negali garantuoti, jog būtent tą dieną galimai įvyko tik vieno asmens padaryta vagystė (t. 1, b. l. 55).

(duomenys neskelbtini) A. B. 2023 m. spalio 19 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą, peržiūrėjus pateiktą vaizdo medžiagą ir sulyginus joje matomo asmens atvaizdą su F. M. CDB nuotraukomis, nustatyta, kad nusikalstamą veiką galimai padarė F. M. (t. 1, b. l. 58).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. sausio 29 d. ir 2024 m. balandžio 22 d. patikslintuose civiliniuose ieškiniuose nurodyta, kad dėl vagystės UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta 3 758 Eur turtinė žala (t. 2, b. l. 105, 106).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų baudžiamosios bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą, kurio vertė nėra nedidelė (BK 178 straipsnio 5 dalis) bei nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, numatytų BK 178 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį BK XXVIII skyriuje nurodytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL (45 000 Eur) dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL (20 000 Eur), bet neviršija 900 MGL (45 000 Eur) dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos. Taigi, BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalykas yra svetimas turtas, kurio vertė viršija 10 MGL (500 Eur) dydį, bet neviršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio.

Formuojamoje teismų praktikoje turto pagrobimas suprantamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Be to, pagal teismų praktiką vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą.

Teismas, įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo F. M. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta ir nekelia jokių abejonių. Ši išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Įvertinus šiuos aptartus įrodymus, teismui nekyla jokių abejonių, kad kaltinamasis F. M. 2023 m. spalio 5 d., apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, prekybos salėje iš spintelės paėmė du UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius mobiliojo ryšio telefonus, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, kuriuos paslėpė po marškinėliais ir išėjo iš parduotuvės nesusimokėjęs už šias prekes, tokiu būdu pagrobdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Konkretizuojant kaltinamajam inkriminuotas ir pagrobtas prekes (mobiliojo ryšio telefonus) ir jų vertes, teismas vertina šioje baudžiamojoje byloje esančius ir baudžiamojo proceso įstatymo tvarka surinktus įrodymus, kuriais nesivadovauti neturi jokio objektyvaus pagrindo, o būtent – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. spalio 6 d. pareiškimą (t. 1, b. l. 6), ikiteisminio tyrimo metu pateiktus S. S. rašytinius paaiškinimus (t. 1, b. l. 28-32), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. sausio 29 d. ir 2024 m. balandžio 22 d. patikslintus civilinius ieškinius (t. 2, b. l. 105, 106). Sulyginus ir sugretinus šiuos įrodymų šaltinius tarpusavyje, darytina išvada, kad kaltinamojo F. M. konkrečių pagrobtų mobiliojo ryšio telefonų kainos yra: 1) „(duomenys neskelbtini)“ (prekės kodas (duomenys neskelbtini)) – 1 819 Eur; 2) „(duomenys neskelbtini)“ (prekės kodas (duomenys neskelbtini)) – 1 939 Eur. Taigi, pripažintina, kad F. M. pagrobtų prekių (mobiliojo ryšio telefonų) bendra vertė yra 3 758 Eur (1 819 Eur + 1 939 Eur), o tai sudaro 75,16 MGL (3 758 Eur / 50 MGL). Be kita ko, viso proceso metu pagrobtų mobiliojo ryšio telefonų verčių neginčijo ir pats kaltinamasis F. M., kuris su aptartomis vertėmis sutiko bei jas pripažino.

Taigi, šiame nuosprendyje aptarti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis F. M. jam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – 2023 m. spalio 5 d., apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, t. y. prekybos salėje iš spintelės paėmė mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, prekės kodas (duomenys neskelbtini), 1 819 Eur vertės, ir mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, prekės kodas (duomenys neskelbtini), 1 939 Eur vertės, juos paslėpė po marškinėliais ir išėjo iš parduotuvės nesusimokėjęs už šias prekes. Pabrėžtina ir tai, kad tiek kaltinamojo pateikti parodymai, tiek jų ir kitų įrodymų pagrindu nustatyti pastarojo veiksmai, o būtent – lankymasis parduotuvėje, telefonų paėmimas ir jų paslėpimas bei jų išnešimas iš parduotuvės už jas nesumokant, įrodo, kad F. M. suvokė savo veiksmų nusikalstamą pobūdį ir norėjo pagrobti svetimą turtą. Kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad jo pagrobti mobiliojo ryšio telefonai yra svetimas, jam nepriklausantis turtas, išsinešdamas juos, F. M. šių prekių savininkui daro turtinę žalą, tačiau tokio savo elgesio neatsisakė ir norėjo taip veikti, t. y. nusikalstamus veiksmus atliko veikdamas tiesiogine tyčia. Teismas daro ir kitą byloje surinktų įrodymų pagrindu grindžiamą išvadą, kad tokie F. M. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, visus sudėties požymius – tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius, todėl pastarojo padaryti nusikalstami veiksmai pagrįstai ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, ir F. M. trauktinas baudžiamojon atsakomybėn.

Dėl skirtinos bausmės

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė – valstybės prievartos priemonė, kuri yra skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti kaltą asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir ateityje vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, parinkdamas skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį kaltinamajam, įvertina kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei stadiją – F. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 178 straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad F. M. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Aptariant kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, atkreiptinas dėmesys į tai, kad F. M. yra ne kartą teistas, t. y. per trumpesnį nei 1,5 metų laikotarpį pastarojo atžvilgiu jau yra priimti ir įsiteisėję 9 apkaltinamieji nuosprendžiai. Dar vienas apkaltinamasis nuosprendis kol kas nėra įsiteisėjęs (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 24 d. nuosprendis). Pažymėtina, jog daugumoje atvejų kaltinamasis yra nuteistas už nusikalstamas veikas, nukreiptas į kitų asmenų nuosavybę, turtines teises ar turtinius interesus (vagystes, plėšimus), o šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje (t. 1, b. l. 131-150, t. 2, b. l. 1-10, 94-102). Be kita ko, susipažinus su Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančiais duomenimis, matyti, kad teismuose nagrinėjamos dar keturios baudžiamosios bylos, kuriose F. M. yra suteiktas kaltinamojo procesinis statusas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti ir tai, kad kaltinamasis baustas administracine tvarka, taip pat ne vieną kartą ir už smulkių vagysčių padarymą, duomenų apie paskirtų baudų apmokėjimą nėra (t. 1, b. l. 71-123, 124, t. 2, b. l. 58-82). Duomenų apie gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Visi anksčiau aptarti, kaltinamąjį F. M. charakterizuojantys duomenys leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog jo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktiniai, netinkamai susiklosčiusių aplinkybių padarinys. Priešingai, minėti nusikalstami kaltinamojo veiksmai, nepaisant sistemingai pastarojo atžvilgiu priimamų apkaltinamųjų nuosprendžių, buvo jam įprasto elgesio tąsa, atspindinti pastarojo gyvenimo būdą bei visuomenės galiojančių normų nepaisymą. Akivaizdu, kad kaltinamasis po jos atžvilgiu priimamų apkaltinamųjų nuosprendžių išvadų nepasidaro ir nepakeičia savo gyvenimo būdo.

Teismas, atsižvelgdamas į F. M. charakterizuojančių duomenų visumą, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamojo F. M. sistemingą nusikalstamų veikų darymą, taip pat į tai, jog šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką pastarasis padarė, kai F. M. atžvilgiu jau buvo priimti 4 apkaltinamieji nuosprendžiai, kas parodo asmens polinkį į sistemingą svetimo turto grobimą ir nesugebėjimą daryti atitinkamų išvadų nebenusikalsti ateityje bei keisti savo gyvenimo būdo teigiama linkme, skirtinas vidurkiui artimas bausmės dydis – 1 metų trukmės laisvės atėmimas, kuris atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Kadangi ši baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę F. M. sumažinant vienu trečdaliu ir skiriant laisvės atėmimo 8 mėnesiams bausmę.

Įvertinus tai, kad šiuo metu yra priimtas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 11 d. nuosprendis, kuris šiuo metu yra įsiteisėjęs ir atiduotas vykdyti, todėl aptartu nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 1 mėnesiui ir 10 dienų, bendrintina su šiuo nuosprendžiu paskirta sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Atsižvelgiant į tai, kad šiame nuosprendyje nagrinėjamą nusikalstamą veiką F. M. padarė dar iki Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 11 d. nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. 2023 m. spalio 5 d., bendrinant bausmes taikytinos BK 63 straipsnio nuostatos. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsižvelgus į F. M. padarytą nusikalstamą veiką, jos padarymo aplinkybes ir motyvus, taip pat kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, įskaitant ir daugiakartinį teistumą už analogiškas nusikalstamas veikas, spręstina, kad bausmės subendrintinos taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, t. y. prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės (4 metų 1 mėnesio ir 10 dienų) pridedant šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės dalį – 6 mėnesius, paskiriant galutinę subendrintą 4 metų 7 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į galutinę subendrintą bausmę įskaitytina F. M. atlikta bausmės dalis pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 11 d. nuosprendį ir šiame nuosprendyje įskaityti laikotarpiai.

Kaip buvo minėta pirmiau, šio nuosprendžio priėmimo metu kaltinamojo F. M. atžvilgiu jau yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 24 d. nuosprendis, tačiau įvertinus tai, kad minėtas nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, juo paskirta bausmė šiame baudžiamojo proceso etape su šiuo nuosprendžiu skirtina bausme nėra bendrintinos.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė civilinį ieškinį dėl 4 327 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 31, 54). Vėliau, o būtent - iki pradedant įrodymų tyrimą šioje baudžiamojoje byloje, civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismui pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl 3 758 Eur padarytos turtinės žalos dėl 2023 m. spalio 5 d., apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ atliktos dviejų mobiliųjų telefonų vagystės (t. 2, b. l. 105, 106).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas.

Turtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, baudžiamojoje byloje sprendžiamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas, kai civilinio ieškinio dalykas yra žala, tiesiogiai atsiradusi dėl baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, kad būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą.

Iš šiame nuosprendyje aptartų įrodymų visumos matyti, kad 2023 m. spalio 5 d., apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini), iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ buvo pagrobtas 3 758 Eur vertės turtas, o būtent – mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy Fold 4 256GB, Beige“, 1 819 Eur vertės, ir mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy Fold 4 512GB, Beige“, 1 939 Eur vertės. Minėto turto netekimo priežastis – nusikalstami kaltinamojo F. M. veiksmai – vagystė. Tai reiškia, kad tarp atsiradusių padarinių – 3 758 Eur vertės turtinės žalos ir F. M. veiksmų buvo tiesioginis priežastinis ryšys. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis F. M. civilinį ieškinį pripažino. Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad 3 758 Eur suma priteistina iš kaltinamojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. gegužės 2 d. pažyma Nr. APD-2024-04785 dėl 275,83 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už F. M. gynusios advokatės Irinos Karšul darbo užmokestį (t. 2, b. l. 112 - 115)

Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie, kaip jau minėta, įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d., akcentuojama, kad tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui.

Teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, o gynėjas kaltinamajam paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, kadangi F. M. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, o jo galimybės savarankiškai susirasti gynėją yra apribotos (t. 2, b. l. 56-57). Visos anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad gynėjo dalyvavimas šioje byloje buvo būtinas ne todėl, kad jo pageidavo kaltinamasis F. M., bet pakankamos ir veiksmingos procesinės garantijos pagrindu, užtikrinant asmens, kaltinamojo, padariusio nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, konstatuoja, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo padėtį, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 3-iojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2024 m. vasario 22 d. nutarimu F. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 36-39). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę ir pastarojo laisvė judėti yra stipriai suvaržyta, be kita ko, įvertinus ir tai, jog šiuo metu aptartos kardomosios priemonės taikymas laikytina formalia ir pertekline priemone, todėl ji panaikintina nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

Kaltinamasis F. M. laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, prisegtas prie bylos 2-ojo tomo galinio viršelio, įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

F. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir F. M. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – 6 mėnesius laisvės atėmimo, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 4 metų 1 mėnesio ir 10 dienų laisvės atėmimo bausme ir F. M. paskirti galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų 7 (septynių) mėnesių ir 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į F. M. paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti jo atliktą bausmės dalį pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 11 d. nuosprendį ir šiame nuosprendyje įskaitytus laikotarpius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. birželio 7 d.

F. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo šio nuosprendžio paskelbimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl išlaidų priteisimo netenkinti.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį 3 758 Eur sumai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš F. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 3 758 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, prisegtą prie bylos 2-ojo tomo viršelio galo, įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtiesiems – nuo nuosprendžio nuorašo jiems įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.