Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-01-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-35-468/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-17
Bylos Nr.
AN2-35-468/2019
Teisminio proceso Nr.
4-48-3-00174-2018-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daiva Kazlauskienė
Pažeidėjas
J. G.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-35-468/2019Teisminio proceso Nr.: 4-48-3-00174-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. sausio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjos 2018-11-23 nutarties, kuria J. G. skundas atmestas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2018-05-21 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 28-ANR_N-695-2018 paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatas (toliau – Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK) 2018-05-21 nutarimu Nr. 28-ANR_N-695-2018 J. G. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 6 dalyje ir paskyrė administracinę nuobaudą – 300 Eur baudą su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių. Nutarime nurodoma, jog J. G. 2018-01-19 11.50 val. Stoties g., Vievis, Elektrėnų sav. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

2. Šį nutarimą J. G. apskundė. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2018-11-23 nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto J. G. skundą atmetė. Apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skunde nurodytas aplinkybes, jo ir jo atstovės paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, Vilniaus apsk. VPK Elektrėnų PK atsiliepimo į skundą argumentus, konstatavo, kad J. G., būdamas apsvaigęs, vairavo automobilį, tuo jis pažeidė KET 14 p. reikalavimus, todėl jis pagrįstai ir teisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį, o jam paskirta nuobauda ir poveikio priemonė buvo tinkamai parinktos.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu J. G. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018-11-23 nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba nutartį pakeisti ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą.

3.1. Nurodo, kad teismo nutartis nepagrįsta, neteisėta, todėl naikintina. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, teismo nutartyje nurodyti duomenys patvirtina faktines aplinkybes, t. y. tai, kad jis vairavo automobilį, kai jo organizme buvo rasta psichiką veikiančių medikamentų, tačiau tai, J. G. manymu, jokiu būdu nepatvirtina jo tyčinės kaltės padaryti administracinį nusižengimą. Pažymi, jog jis policijos pareigūnams, kurie privažiavo prie jo stovinčio automobilio, iš karto nurodė, kad automobilį vairavo pats, taip pat paaiškino, jog važiavo iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Lazdynuose, Vilniuje, kur gydėsi stacionare tris dienas, parodė išrašą iš medicininių dokumentų, kuriuose užfiksuota, kad išrašant iš ligoninės po detoksikacijos, elgesys adekvatus, haliucinacijų nėra, dezorientacijos nėra, hemodinamika stabili. J. G. teigimu, apie 20 metų jis yra gydomas nuo stiprių skausmų nugaros srityje, kurie įtakoja jo judesius einant, sėdant, atsistojant ir pan. Dėl šios ligos jis turi neįgalumą ir tik 40% darbingumą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens manymu, jį apžiūrėjęs gydytojas, surašęs aktą Nr. 2, šių aplinkybių nežinojo ir neįvertino. Tik vaistai, savo sudėtyje turintys opioidų, padeda numalšinti skausmą. Ši aplinkybė nurodyta ir minėtame 2018-01-19 medicinos dokumentų išraše/siuntime.

3.2. Pažymi, jog jis nuo 2018-01-16 iki 2018-01-19 buvo hospitalizuotas eilinei planinei detoksikacijai nuo opioidų VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūmių apsinuodijimų skyriuje. Jame buvo gydomas vaistais ir lašinėmis, tačiau, kokie konkrečiai preparatai jam buvo paskirti vartoti, nežino. Išrašant iš ligoninės, nebuvo įspėtas nei žodžiu, nei raštu, kad vartoti vaistai turi psichotropinį poveikį ar kitokių psichiką veikiančių savybių. Taip pat jokia forma jis nebuvo įspėtas, jog negali vairuoti automobilio ar dirbti su technika. Tai, kad jį gydantis gydytojas nurodė medicininiame išraše, jog jis gydymo kurso nebaigė, pageidavo gydytis ambulatoriškai ir buvo įspėtas dėl galimų komplikacijų, J. G. manymu, visiškai nereiškia, kad jis buvo įspėtas dėl draudimo vairuoti transporto priemones. Teigia, jog viso detoksikacijos kurso nebaigė dėl šeimyninių aplinkybių. Po trijų dienų detoksikacijos buvo įsitikinęs, kad jo organizmas išvalytas, jautėsi pakankamai gerai. Tai pažymėta 2018-01-19 medicinos dokumentų išraše/siuntime. Todėl išrašytas iš ligoninės J. G. sėdo į automobilį ir grįžo iš Vilniaus į Vievį.

3.3. J. G. manymu, apylinkės teismas išvadą, kad jis veikė neatsargia tyčios forma, pasireiškusia nerūpestingumu, padarė remdamasis prielaida, nurodydamas, kad jis galėjo ir nežinoti apie naudotų ligoninėje vaistų poveikį. Esant aptartoms aplinkybėms, mano, kad jo veikoje nebuvo tyčios padaryti KET pažeidimą, užtraukiantį administracinę atsakomybę.

3.4. Jei teismas laikytų, kad J. G. padarė administracinį nusižengimą, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pažymi, jog jis niekada neneigė fakto, kad vairavo automobilį. Iš medicininių dokumentų matyti, kad jis vartojo medikų paskirtus vaistus gydymo tikslais ir jokia forma nebuvo įspėtas dėl naudotų preparatų poveikio organizmui bei galimybės vairuoti transporto priemones. Jo veiksmai jokių žalingų padarinių nesukėlė. Pareigūnas, kurio nutarimas buvo apskųstas teismui, skirdamas nuobaudą, nevertino jo asmenybės, nepagrįstai pripažino tik vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Tai pastebėjo ir teismas skundžiamoje nutartyje, nors nepagrįstai nurodė, jog ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė neturėjo įtakos nuobaudos skyrimui. Nurodo, jog jis gyvena su žmona, kuri neturi teisės vairuoti transporto priemonių. Be to, dėl sveikatos problemų jam dažnai tenka iš Vievio važiuoti į gydymo įstaigas Vilniuje, todėl, J. G. manymu, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių ypač neigiamai atsilieps jo sveikatos būklei ir galimybei gydytis. Nurodo, jog jis praeityje nebuvo baustas už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Jo vairavimo stažas yra pakankamai ilgas, todėl yra pagrindas manyti, kad ateityje jis tokių nusižengimų nedarys. Be to, po šio įvykio J. G. pradėjo domėtis vartojamų vaistų poveikiu organizmui (vaistinėse reikalauja informacinio vaistų lapelio) ir ypatingai kreipia dėmesį į įspėjimus dėl automobilio vairavimo ar darbo su mechanizmais.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į J. G. apeliacinį skundą Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja Daiva Purvienė prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo netenkinti ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjos 2018-11-23 nutartį nepakeistą. Nurodo, jog objektyvūs bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad J. G. galėjo numatyti dėl jo vairavimo apsvaigus kilsiančias pasekmes ir už tai numatytą atsakomybę.

5. Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. G. prašo skundą išnagrinėti surengtame teismo posėdyje. ANK 651 straipsnio 2 dalis numato, jog bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus, t. y., kai paaiškėja naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, arba kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikia motyvuotą prašymą. Kartu pažymėtina, kad prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Taigi pagal bendrą taisyklę šios bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Įstatymas numato privalomą žodinį nagrinėjimą tik keliais atvejais, t. y. kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai. Skundą nagrinėjančio teismo manymu, J. G. su apeliaciniu skundu jokių naujų aplinkybių, įrodymų, susijusių su įvykiu, nenurodė ir jų nepateikė. 2018-12-21 Vilniaus apygardos teisme buvo gautas adv. L.Guižauskienės prašymas prijungti prie administracinio nusižengimo bylos medžiagos 2018-12-18 vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą Nr. 18-26490147, iš kurios matyti, kad J. G. gali vairuoti su apribojimais šios kategorijų grupės transporto priemones: AM, B1, B, C1, C. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pateikta medicininė pažyma, nei patvirtina, nei paneigia administracinio nusižengimo protokole nustatytas nusižengimo padarymo aplinkybes, taip pat neturi reikšmės sprendžiant dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones termino sutrumpinimo, todėl skundą nagrinėjantis teismas minėto dokumento nevertina ir dėl jo nepasisako, o bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto J. G. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl pagrįstai konstatavo, kad objektyviais bylos faktiniais duomenimis neabejotinai įrodyta, kad J. G. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 6 dalyje, sudėtis. Taip pat paskyrė nuobaudą, kuri nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytam nusižengimui. Specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas parinktas įvertinus padaryto nusižengimo pobūdį, aplinkybes ir pažeidėjo asmenybę.

Dėl nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 6 dalyje

7. Pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemones apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

8. Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui.

9. Iš Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. D. 2018-01-19 tarnybinio pranešimo dėl nesaugaus vairavimo Nr. 10-PR2-3107 matyti, kad apie tai, jog kelyje pavojingai manevruoja automobilis SUBARU, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė K. D., kuris nurodė, kad pastebėjo keistai manevruojantį automobilį, kuris kelis kartus vos neatsitrenkė į kelio atitvarus, todėl apie tai pranešė Bendruoju pagalbos telefonu ir sekė paskui transporto priemonę, siekdamas užkirsti kelią nelaimingam atsitikimui. Pareigūnams atvykus J. G. buvo automobilyje, adresu Stoties g. 39A-7, Vievis, Elektrėnų sav., esančio namo kieme, neneigė, kad vairavo automobilį, aiškino, kad važiavo iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, kur gydėsi nuo priklausomybės nuo opioidų ir stuburo išvaržos, o, prieš išvykstant iš ligoninės, gydytojų nurodymu, vartojo stiprius vaistus (b. l. 7). Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 2 ir 2018-01-24 Specialisto išvados Nr. T-N 182/2018(01) matyti, kad J. G. šlapime rasta metoprololio, oksazepamo, temazepamo, nordazepamo, pėdsakų 7-aminoklonazepamo (b. l. 5, 6), t. y. slopinantį ir raminantį poveikį turinčių medžiagų.

10. Sutiktina su administracinėn atsakomybėn patraukto J. G. skundo argumentu, jog byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad 2018-01-19 jį išrašius iš ligoninės, gydytojas jam paskyrė vaistus, išaiškinęs apie galimą šalutinį poveikį ir įspėjęs apie draudimą vairuoti. Tačiau, įvertinęs faktinių objektyvių bylos duomenų visetą, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad J. G. iš dėl jam nustatytos diagnozės, gydytojų konsultacijų ir nuolatinio gydymosi turėjo ir privalėjo suprasti, jog jam skiriami medikamentai, kurių sudėtyje galimai yra narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad J. G. daugiau nei 22 m. serga lėtinėmis su stuburo pakitimais susijusiomis ligomis. Jis ilgą laiką vartoja stiprius skausmą malšinančius vaistus: daugiau kaip 10 m. vartojo morfiną, daugiau kaip 5 m. vartojo Tramadolį, Diazapamą bei kitus stiprų poveikį turinčius medikamentus (b. l. 33, 35). J. G. diagnozuota psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo, priklausomybės sindromas (b. l. 34). Taigi iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ligos diagnozės ir skiriamų medikamentų rūšies matyti, kad J. G. ilgą laiką vartojant stiprius skausmą slopinančius vaistus, jam neabejotinai turėjo buvo žinomas ne tik vaistų, bet ir atpažįstamas jų sukeliamas šalutinis poveikis.

11. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog J. G. turi ilgą transporto priemonių vairavimo stažą. Preziumuojama, jog pastarajam neabejotinai buvo žinoma, kad kiekvienas asmuo, vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, privalo išmanyti Kelių eismo taisykles ir vairuoti saugiai, nekeldamas pavojaus savo bei kitų eismo dalyvių gyvybei ir sveikatai. Taigi vairuotojas sėsti už transporto priemonės vairo gali tik būdamas visiškai įsitikinęs, jog yra budrus, galės staigiai sureaguoti į bet kokias kelyje galinčias pasitaikyti kliūtis ir jokiais savo veiksmais netrikdys eismo ar netrukdys ir nekels jokio pavojaus kitiems eismo dalyviams. Todėl, nors J. G. ir aiškino, kad jis apie galimą stiprų vaistų poveikį nežinojo, tačiau akivaizdu, jog jausdamasis neįprastai, privalėjo pats transporto priemonės nevairuoti arba, pajutęs šalutinį medikamentų poveikį vėliau, tuoj pat transporto priemonę sustabdyti. Tuo tarpu iš administracinėn atsakomybėn patraukto J. G. žodžių matyti, kad jis į Vievyje esančių namų kiemą grįžo iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, t. y. nuvažiavo daugiau kaip 30 km., tokiu būdu keldamas grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems tuo metu eisme dalyvavusiems asmenims: manevravo pavojingai, kelis kartus vos neatsitrenkė į kelio atitvarus. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 2 patvirtina, kad 2018-01-19 13.20 val. tikrinamo metu J. G. kalba, elgsena ir nuotaika buvo vangūs, mimika ir gestikuliavimas sulėtinti, jis netiksliai orientavosi laike, skaičiavo kartais klysdamas (b. l. 5). Akivaizdu, jog J. G. jausdamas apatiškumą, orientacijos sutrikimus, judėdamas sulėtintai negalėjo vairuoti transporto priemonės ir tai suvokė, nenumatė galėsiančių atsirasti padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, t. y. nusižengimą padarė dėl nerūpestingumo (ANK 9 straipsnio 3 dalis).

12. Nors J. G. skunde nurodo, kad 2018-01-19 medicinos dokumentų išraše/siuntime konstatuota, kad jo elgesys adekvatus, nėra haliucinacijų, tačiau atkreiptinas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dėmesys į tai, jog haliucinacijos ir neadekvati elgsena nebuvo fiksuotos ir minėtame Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 2. Vien haliucinacijų ir neadekvačios reakcijos nestebėjimas, esant kitų pirmiau aptartų šalutinių požymių visumai, savaime nereiškia, kad J. G. savijauta buvo tokia, kad jis galėjo saugiai vairuoti transporto priemonę.

13. Teismas atkreipia dėmesį, jog byloje nėra duomenų, kad J. G. išsirašant iš ligoninės gydytojas žinojo, kad pastarasis, vykdamas namo, pats vairuos automobilį. Teismo nuomone, įvertinus tą aplinkybę, kad J. G. jau daugelį metų vartoja stiprius vaistus, tame tarpe ir narkotinį/psichotropinį poveikį turinčius, kategoriškai atsisakęs tolimesnio gydymo stacionare, kas konstatuota 2018 01 19 medicinos dokumentų išraše/siuntime (b. l. 34), t. y. nebaigęs gydymo kurso ir/ar nebūdamas tikras dėl jam ligoninės stacionare skirtų vaistų poveikio, būdamas atsakingas ir pareigingas vairuotojas, pats turėjo pasidomėti savo galimybėmis vairuoti transporto priemonę, tuo labiau, kad ligoninėje jis buvo gydytas Ūmių apsinuodijimų skyriuje kur jam buvo diagnozuota psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opiatų vartojimo, abstinencijos būklė.

14. Esant šioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog J. G. veiksmuose yra nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 6 dalyje, sudėtis.

Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo

15. J. G. apeliaciniu skundu prašo įvertinus tai, kad jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepagrįstai nebuvo pripažinta aplinkybė, jog jis yra sulaukęs 65 m. amžiaus, jam yra nustatytas 40 procentų darbingumo lygis ir vidutinių specialiųjų poreikių lygis, sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

16. ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki ketverių metų.

17. Skundą nagrinėjančio teismo manymu, nagrinėjamu atveju J. G. visiškai pagrįstai buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas. Jos terminas nustatytas atsižvelgus bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (tiek teigiamai, tiek neigiamai apibūdinančias pažeidėją), numatytas ANK 34 straipsnio 3 dalyje.

18. ANK 34 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų įstatyme numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

19. ANK 34 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti.

20. J. G. skunde pabrėžia teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą - jis turi sveikatos problemų, nuolatos gydosi, tenka važiuoti ir į gydymo įstaigas esančias Vilniuje. Tačiau jis minėtą administracinį nusižengimą padarė būtent ir važiuodamas iš gydymo įstaigos. J. G., vairuodamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, elgėsi itin neatsakingai, kėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitų eismų dalyvių saugumui, tačiau žinojimas, kad darydamas nusižengimą jis gali netekti teisės vairuoti, J. G. nuo tokių veiksmų nesulaikė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad poveikio priemonėmis nesiekiama prisiderinti prie administracinį nusižengimą padariusio asmens įprastinio gyvenimo aplinkybių nesukeliant jam jokių gyvenimiškų nepatogumų, kuriuos jis pats sau ir susikūrė pavojingu elgesiu, taip pat tuos gyvenimiškus nepatogumus laikyti išskirtiniu atveju, sudarančiu pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

21. J. G. pagrįstai nurodo, kad Institucija skirdama baudą ir nustatydama jam skiriamos administracinio poveikio priemonės terminą, neįvertino ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tačiau, apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog net ir pripažinus esant dar vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, įvertinus aptartų aplinkybių visumą, tai nesudaro pagrindo sumažinti ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytą ir J. G. paskirtą minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Nėra jokio pagrindo manyti, jog ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudų tikslai gali būti pasiekti J. G. nustatant trumpesnį administracinio poveikio priemonės taikymo terminą ar jos iš viso netaikant.

22. J. G. nurodo, kad jis po minėto įvykio vaistus pradėjo vartoti atsakingai, vaistinėje reikalauja informacinio vaistų lapelio, tačiau atkreiptinas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dėmesys, jog atsakingas medikamentų vartojimas yra kiekvieno vaistus, ypač galinčius turėti šalutinį poveiki, vartojančio asmens pareiga.

23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018-11-23 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti dėl skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Administracinėn atsakomybėn patraukto J. G. skundo netenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018-11-23 nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Daiva Kazlauskienė