Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo atstovei pagal įgaliojimą V. Pipinienei, atsakovei V. G. ir jos atstovui adv. A. Milašauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ieškinį atsakovei V. G. dėl 6 263,68 Lt priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybės įmonės registrų centro duomenimis J. A. vardu nuosavybės teise (registro įrašas Nr. 40/141817) liko įregistruotas nekilnojamas turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini)

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.1 straipsnio 1 dalies nuostatas paveldėjimas - tai mirusiojo fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kažkurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. CK 5.1 straipsnio 2 d. nustato, kad paveldimi yra materialūs ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų numatytos turtinės teisės ir pareigos. Taigi palikėjui numirus, įvyksta universalus jo teisių ir pareigų perėjimas jo įpėdiniams. Įpėdinis negali atsisakyti dalies palikimo, negali priimti palikimo iš dalies (CK 5.50 str., 5.60 str.). Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises bei pareigas, tiek pagal sutartines, tiek ir pagal deliktines, tame tarpe ir pagal prievoles dėl nepagrįsto praturtėjimo. CK 5.52 straipsnis numato, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą pradėjęs turtą valdyti arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, o palikimą priėmus keletui įpėdinių, jie atsako solidariai.

Šiuo pagrindu VSDFV Šiaulių skyrius, po J. A. mirties, užklausė notarų kontorą dėl paveldėjimo bylos užvedimo. 2011-11-08 raštu Nr. S-56, 2011-12-22 raštu Nr. S- 5, 2012-02-01 raštu Nr. S-Šiaulių miesto savivaldybės 7-ojo notarų biuras informavo, kad po J. A. mirties paveldėjimo bylos užvestos nėra ir nėra asmenų, pareiškusių prašymus priimti jos palikimą.

2012-01-03 VSDFV Šiaulių skyrius raštu Nr. (1.16)S-75 raštu kreipėsi dėl pareigos sumokėti likusią našlių pensijos permokos dalį į mirusios vaikus: V. G., kuri rūpinosi savo motina jai esant gyvai, kuriai pagal dovanojimo sutartį ir buvo užrašytas šis butas, tačiau nustatyta tvarka nebuvo įregistruotas jos vardu Registrų centre, E. A., kuris po motinos mirties buvo likęs gyventi šiame bute. Šie asmenys kviečiami į VSDFV Šiaulių skyrių neatvyko. 2012-01-20 į VSDFV Šiaulių skyrių atvyko atsakovės V. G. vyras ir pranešė, kad V. G., jos brolis E. A. bei dar viena jų sesuo B. I. yra išvykę laikinai uždarbiauti į užsienį ir šiuo metu Lietuvoje negyvena, jų gyvenamųjų vietų nenurodė. VSDFV Šiaulių skyrius užklausė AB „Šiaulių energija“, kas apmoka sąskaitas už mirusios J. A. buto apšildymą. Iš AB „ Šiaulių energija“ Kuršėnų Šilumos tinklų tarnybos buvo gautas raštiškas atsakymas, kad mokėjimo dokumentų atpėšiamosios dalys, iš kurių matytųsi mokėtojas, yra saugomos įmokos priėmimo vietoje. Kadangi tokiu būdu nepavyko nustatyti, kas moka už palikėjos buto paslaugas, 2012-04-05 VSDFV Šiaulių skyriaus specialistai patikrino faktines aplinkybes ir nustatė, kad šiame bute niekas negyvena, tačiau šiuo butu įpareigota laikinai rūpintis mirusios sesuo S. K., kuri pagal V. G. prašymą bei jos pinigais moka mokesčius bei rūpinasi šio buto priežiūra. Apie šių faktinių aplinkybių patikrinimą buvo surašytas patikrinimo aktas. Ši aplinkybė patvirtina, kad faktiškai atsakovė priėmė savo mirusios motinos palikimą, todėl jai lieka pareiga atsakyti ir už likusią nesumokėtą savo mirusios motinos pensijos permoką.

Labai svarbi ta aplinkybė, kad atsakovei V. G. jos motina J. A. 2011-04-19 dovanojimo sutartimi buvo padovanojusi šį butą, kas matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo. Be to atsakovė 2011-04-13 savo vardu įnešė į VSDFV Šiaulių skyriaus sąskaitą 800 Lt susidariusios našlės pensijos permokos. Atsakovė pati rūpinosi ir prašė, kad susidariusi našlių pensijos permoka toliau būtų išskaitoma iš motinai mokamos senatvės pensijos.

Atsakovei buvo sudarytos galimybės sumokėti šią likusią neišieškotą pensijos permokos dalį po savo motinos mirties gera valia, jai buvo perduota informacija, siųsta pretenzija, tačiau atsakovė iki šiolei nesumokėjo.

Šias aplinkybes patvirtina prie ieškinio pridėti dokumentai.

Vadovaujantis LR CPK 5 str., 22 str., 29, 83 str. 1 d. 10 p., 135 str., LR CK 5.1, 5. 52 str. 1 d., 5. 63 str. 4 d., 6.237 str. 1 d., 6.242 str. 1 d., LR Socialinio draudimo įstatymo ( 2005-01-01, Nr. 1-2535, Žin. 2004, 171-6295) 18 str. ieškovas teismo prašė:

Priteisti VSDFV Šiaulių skyriaus naudai iš atsakovės V. G. a/k (duomenys neskelbtini) kaip perėmusios turtą valdyti po savo motinos J. A. mirties, 6 263,68 Lt likusios nesumokėtos našlių pensijos permokos.

Ieškovas savo reikalavimus atsakovei kaip įpėdinei grindė į bylą pateiktais rašytiniai įrodymais tiek kartu su ieškiniu, tiek ir vėliau pateiktais.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pakartojo ieškinyje nurodytus motyvus ir prašė teismo ieškinį tenkinti visiškai.

Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą dėl ieškovo ieškinio reikalavimo nurodydama šiuos atsikirtimus.

1. Su ieškinyje išdėstytais reikalavimais ir motyvais nesutinku, prašau ieškinį atmesti nes jisai yra neteisėtas ir nepagrįstas.

pagal įstatymus asmenys, patyrę žalos, turi teisę atsakingiems už padarytas žalas per teismą pareikšti pagrįstą ir teisėtą, motyvuotą ieškinį dėl žalos (nuostolių) atlyginimo. Ieškovas savo pareikštas pretenzijas privalo įrodyti bei argumentuoti pateikiant savo įrodymus. Šiuo atveju ieškovas tokių pareigų pilnai neatliko;ieškovas nurodo savo reikalavimų teisinį pagrindą - neva atsakovė priėmė turto palikėjos - mirusios savo motinos J. A. vardu nuosavybės teise įregistruotą nekilnojamą turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tokius teiginius ieškovas grindžia tuo, kad gavo fragmentinius duomenis apie tai, kad atsakovė apmoka nekilnojamo turto aptarnavimui skirtus komunalinius mokesčius, rūpinasi nekilnojamu turtu. Nurodo, jog mirusioji nebuvo sugražinusi pensijos permokos ir liko skolinga ieškovui 6 263,68 Lt, o neva atsakovei paveldėjus nekilnojamą turtą - gavusiam palikimą asmeniui atsirado pareiga sumokėti palikėjos skolas, nes jam pereina ne tiktai teisė disponuoti palikimu, tačiau ir sutartinės, deliktinės pareigos ir prievolės dėl nepagrįsto praturtėjimo, todėl, remiantis LR CK 5.1. str. 1 d., 2 d., 5.50 str., 5.52 str., 5.60 str., 5.63 str. 4d., 6.237 str. 1d. 6.242 str. 1d. nuostatomis, atsakovei reiškiami reikalavimai sumokėti mirusio asmens skolas;

1.3. atsakovė nesutinka su tokiu faktinių aplinkybių neteisingu pateikimu teismui, su neteisingais dėstomais ir nurodytais teisiniais pagrindais reikšti reikalavimus atsakovės atžvilgiu:

- teisė gauti pensiją susijusi su konkrečiu asmeniu (bei atitinkamomis papildomomis sąlygomis, numatytomis įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose) ir negali būti transformuojama kitam asmeniui, o iš to seka, kad ir atitinkamos pareigos negali būti perkeliamos kitam asmeniui;

- teisė reikalauti sugrąžinti pensijos permokas, jeigu tokiam reikalavimui egzistuoja neginčijami bei pripažįstami teisiniai ir faktiniai pagrindai, yra taip pat ribojama laiko terminais reikšti tokius reikalavimus, kurių dydis irgi priklauso nuo atitinkamo laiko trukmės (kitaip tariant, egzistuoja galimybė reikalauti už tam tikrą laiko įtarpą ir per tam tikrą laiko tarpą - juk egzistuoja senaties terminai);

- atsakovė jokio mirusios motinos palikimo nei viena, nei su kitais asmenimis nepaveldėjo ir nepradėjo valdyti jos turtinį palikimą pagal faktą, kaip bando neteisingai įrodinėti ieškovas;

- ieškovas pridėjo rašytinius duomenis, gautus 2011 metų lapkričio mėnesio 28 dieną iš VĮ „Registrų centras“ apie tai, kad atsakovė įgijo nekilnojamą turtą 2011-11-18 d. dovanojimo sutarties pagrindu ir toks faktas bei dokumentas notarės pastangomis įregistruotas Registrų centre nuo 2011-11-19 dienos. Tai nepatvirtina ieškovo teiginių, jog atsakovė paveldėjo paliktą mirusios motinos turtą;

- atsakovė neįgijo jokio turto be teisinio pagrindo, t. y. neteisėtai nepraturtėjo - nekilnojamo turto dovanojimo sutartis sudaryta 2011 metų balandžio mėnesio 19 dieną notarine, įstatymo nustatyta forma ir tvarka. Šis sandoris sudarytas pagal visus teisės reikalavimus ir galiojantis. Sudarant dovanojimo sutartį, notaras atliko jam priklausančius veiksmus, aiškinosi aplinkybes ir nerado pagrindų sandoriui nesudaryti ir teisine prasme neįforminti;

- apie motinos pensijos galimas permokas atsakovei niekas nebuvo pranešęs, nebuvo pateikęs jokių oficialių dokumentų (nes pagal įstatymus ir neturėjo tokios pareigos), atsakovei dabar mirusi motina jokių faktinių aplinkybių ar dokumentų šiais klausimais dar būdama gyva taip pat nepateikė. Ar būdama gyva atsakovės motina tiksliai bei kokia apimtimi žinojo apie VSDFV pretenzijas jai, ar žinojo apie VSDFV sprendimą dėl pensijos permokos - atsakovė nežino, nes jai niekas nebuvo pateikęs jokios oficialios informacijos ar dokumentų. Pamena, jog vieną kartą motinai pasisakius, jog negauna laiku pensijos – atsakovė nuvyko į VSDFV Šiaulių skyrių pasiklausti, atsakovė buvo nukreipta pas juristę, kuri atsakovei pasakė, kad įvyko klaida ir jos motina gavo per daug pensijos, todėl pareikalavo sumokėti 800 litų atseit skolos, nurodė atsakovei banko sąskaitą kur reikia pervesti pinigus. Kadangi atsakovei reikėjo išvykti į Angliją į darbus, atsakovė nesigilindama į klausimo detales, sumokėjo nurodytus pinigus ir jos motina toliau gavo pensiją. Po šito įvykio motina atsakovei pasakė daugiau jokių pinigų VSDFV nebemokėti ir atsakovė nebesikišo į šiuos reikalus;

- be kita ko, ieškovas nepateikė jokių įrodymų šioje byloje, iš kur ir kokiu pagrindu, nuo kada per kokį laikotarpį atsirado skola VSDFV Šiaulių skyriui, nėra aišku nuo kada ir kokiu pagrindu atsakovės mirusiai motinai atsirado pensijos permokėjimas – t.y. nuo kada prasidėjo teisinis ir faktinis pensijos dydžio skirtumas (nepagrįstas dydis), kieno veiksmais atsirado šios faktinės aplinkybės ir kas už tai atsakingas. Gal šios aplinkybės atsirado dėl asmenų veikos - pensijos gavėjo ar pensijų administratoriaus ar įstatymų (ar poįstatyminių aktų) pasikeitimo pasekoje - ieškovas objektyviai nepateikė teismui jokių įrodymų ir tokių reikalavimų pagrįstumo bent iki šiolei neįrodė;

- ieškovas byloje nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad pensijos gavėjai buvo tinkamai pranešta apie tai, kad yra susidariusi pensijos permoka ir jai buvo pateiktas sprendimas išskaičiuoti permoką iš gaunamos pensijos sumos kas einamą mėnesį: nėra aišku, kada ir kokiu būdu tai buvo padaryta. Iš to seka, jog byloje nėra įrodymų, ar skolininkas buvo tinkamai informuotas apie reiškiamas pretenzijas ir ar tos pretenzijos yra pagrįstos faktine ir teisine prasme;

- atsakovė niekada neprisiėmė pareigos sumokėti VSDFV Šiaulių skyriui jokių asmenų skolos, tame skaičiuje ir galimų savo gyvos ar mirusios motinos skolų;

- ieškovas prie savo ieškinio pateikė atsakovės sutuoktinio rašytą paaiškinimą VSDFV Šiaulių skyriui apie tai, kad jokio palikimo atsakovė negavo, taip pat pateikė notaro rašytinius dokumentus jog jokio palikimo atsakovė negavo, o tai irgi patvirtina atsakovės nesutikimo su ieškovo reikalavimu vykdyti argumentus;

Atsakovė mano, kad ieškovas akivaizdžiai piktnaudžiauja procesine teise reikšti ieškinį, žinant, jog tokiam elgesiui nėra faktinio ir teisinio pagrindo, o faktines aplinkybes nepagrįstai nurodant ir traktuojant savo nuožiūra siekiant sau nepagrįstos naudos gavimo.

1.5. Taigi, aukščiau nurodytais pagrindais ir motyvais, kaip pasisako ir teisminė praktika

Lietuvoje analogiškais atvejais, tenkinti ieškinio reikalavimus atsisakau, todėl ir bylą nagrinėsiančio teismo prašau ieškinį atmesti.

kadangi civilinę bylą ieškinio pagrindu ginčo teisena inicijavo ieškovas, o aš dėl šio teismo proceso patiriu teismines finansines išlaidas, todėl, nagrinėjant šią bylą, teismo prašau teismines išlaidas (t. sk. ir advokato paslaugų apmokėjimo išlaidas) priteisti iš ieškovo (t.y. taikyti LR CPK 93 str. nuostatas). Dokumentus dėl savo išlaidų pateiksiu teismui vėliau posėdžių metu.Atsakovė mano, kad šioje byloje dėl kilusio ginčo galima ir taikos sutartis. Dėl sutarties sąlygų galima kreiptis į jos interesus atstovaujantį advokatą.

Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų pagrįsti savo atsikirtimui dėl ieškovo ieškinio reikalavimų.

Atsakovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu pakartojo atsiliepime nurodytus motyvus ir nurodė, kad ieškovo ieškinys esąs nepagrįstas, todėl jis atmestinas. Papildomai teigė, kad ieškovas pareiškė ieškinį netinkamam atsakovui.

Ieškovo ieškinys atmestinas.

Dėl atsakovės atsakomybės teisinio pagrindo ieškovui.

Materialinėje teisėje nustatyti atvejai, kai teisinio santykio šalimi esantys asmenys gali pasikeisti (CK 6. 101, 6.115 str.). Be to, materialinių teisinių santykių subjektu asmuo gali nustoti būti ir dėl objektyvių priežasčių (pvz. dėl fizinio asmens mirties). Atsiradus šioms aplinkybėms, materialinėje teisėje įvyksta teisių perėmimas (bendras arba dalinis). Tokių santykių subjektai, buvę civilinio teisinio santykio šalimis, iš šio santykio pasitraukia, o jų materialinės teisės ir pareigos pereina šių teisių perėmėjams. Šalies materialinių teisių ir pareigų, perėjimas kitam asmeniui - teisių perėmėjui - vadinamas materialinių teisių perėmimu (CK 6. 190 str., 6. 289 str.).

Ieškovas pareiškė teisme ieškinį atsakovei teigdamas, kad pastaroji kaip įpėdinė turi atsakyti už velionei motinai J. A. neteisėtai išmokėta našlių pensijos permoką (1-3 b.l.). Ieškovas ieškinyje teigė, kad atsakovė faktiniu valdymu priėmė velionės motinos palikimą.

Kaip jau minėta iš bylos duomenų nustatyta, kad velionė J. A. mirė, dar iki ieškovo ieškinio pareiškimo teisme (4 b.l.). Tokiu atveju ieškovas pirmiausia, turėjo teisė pareikšti velionės skolininkės įpėdiniams kreditorinį reikalavimą kaip jos palikimą priėmusiems įpėdiniams, tačiau tokiu duomenų byloje nėra.

Pirmiausia, tik esant materialinių teisių perėmimui, atsiranda skolininko įpėdinio atsakomybė jo kreditoriams. Antra, tokia atsakomybė gali atsirasti tiek esant prievoliniams santykiams, tiek ir paveldėjimo santykiams. Pastebėtina, kad pastaruoju atveju materialinis teisių perėmimas gali būti įstatyminis (ipso iure), kai teisių perėmimas atsiranda ex officio, be šalių valios (pvz. mirus fiziniam asmeniui), ir savanoriškas, atsirandantis teisių perleidėjo ir perėmėjo sutarties pagrindu (inter vivos).

Tiek vienu, tiek kitu atveju, materialinių teisių perėmėjas, turi legitimuotis, t. y. teismui turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys teisių perėmimą materialinėje teisėje, pavyzdžiui, paveldėjimo teisės liudijimas. Velionės J. A. įpėdiniais pagal įstatymą galėjo būti ne tik jos vaikai, bet ir kiti velionės giminaičiai, o taip pat ir valstybė. Tačiau byloje nenustatyta, kad galimi velionės įpėdiniai būtų priėmę jos palikimą ir dėl to privalo atsakyti už palikėjos skolas.

Pažymėtina, kad dėl teisių perėmimo mirus fiziniam asmeniui sprendžiama pagal paveldėjimo teisės normas (CK 5 kn.). Tik teismui nustačius, kad esant ginčo teisiniam santykiui teisių perėmimas mirus vienai iš šalių leidžiamas, visada gali atsirasti mirusios šalies teisių perėmėjas, nes jeigu palikėjas neturi įpėdinių arba įpėdiniai nepriėmė palikimo ar iš jų atimta paveldėjimo teisė, tokiu atveju palikimas pereina valstybei (CK 5.6, 5.62 str.). Tačiau remiantis paminėtu pripažintina, kad valstybė privalo priimti palikėjos palikimą tik jeigu jis yra ir tik tada, ji tampa paveldėjimo teisinių santykių dalyviu.

Mirus fiziniam asmeniui ir nesant palikimo, jo teisės gali būti ir neperimtos, todėl tokiu atveju nėra teisinio pagrindo ir kreditoriniams reikalavimams. Prievolių pabaigos mirus fiziniam asmeniui kriterijus nustato CK 6.128 straipsnio 1-2 dalys ir detalizuoja kitos materialiosios ar proceso teisės normos. Pavyzdžiui, pagal CK 6.190 straipsnio 1 dalį galimas teisių ir pareigų perėmimas atsižvelgiant į sutarties prigimtį. Nors iš teismui ieškovo pateiktų į bylą dokumentų seka, kad velionė J. A. liko jam skolinga už neteisėtai gautą našlės pensiją 6 263,68 Lt, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų perėmusi velionės motinos teises ir pareigas ar priėmusi jos vardu palikimą. Tuo pačiu nekyla atsakovės atsakomybė ieškovui ir pagal dabar jau velionės motinos 2011-04-18 sudarytą dovanojimo sandorį. Todėl kaip jau minėta šį skola yra susijusi tik su velionės J. A. asmeniu, o mirusios šalies teisės ir pareigos, atsiradusios iš skolos, atsakovei V. G. tokiu atveju nepereina (CK 5. 1 str., 6. 190 str. 2d.). Atmestini ir ieškovo argumentai, kad atsakovė faktiniu valdymu yra priėmusi velionės palikimą. Pirmiausia, duomenų apie tokį velionės J. A. palikimo priėmimo būdą byloje nėra, kaip ir apie asmenis jį priėmusius. Antra, atsakovei velionė motina dovanojo butą, dar iki mirties, todėl nėra teisinio pagrindo išvadai, kad šį butą atsakovė paveldėjo dar iki motinos mirties. Trečia, atsakovei motinos dovanoto buto sandoris yra galiojantis ir nenuginčytas, o duomenų, kad šis sandoris gali būti niekinis teismas neturi. Tai, jog sandoris vėliau buvo užregistruotas viešojo registro įmonėje, nesudaro teisinio pagrindo išvadai dėl nuostatų pagal CK 1. 75 str., kadangi ginčas byloje vyksta ne dėl paties sandorio teisėtumo. Ketvirta, Šiaulių m. 7 – to notaro biuro pažyma patvirtina, kad nei paveldėjimo byla į velionės J. A. palikimą nėra užvesta, nei gauti galimų jos įpėdinių pareiškimai dėl velionės vardu atsiradusio palikimo (7-8 b.l.). Šis įrodymas laikytinas oficialiu ir kol kas nėra paneigtas kitais leistinais įrodymais (CPK 197 str. 2d.). Penkta, tai, kad atsakovė kaip apdovanotoji gavo iš motinos nekilnojamuosius daiktus, kuriuos ji priėmė pagal dovanojimo sutartį jos sudarymo metu, su sandoryje nurodytomis sąlygomis, irgi nesudaro teisinio pagrindo išvadai apie velionės palikimo priėmimą.

Visuma aukščiau nurodytų faktų nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį atsakovei.

Ieškovas ir atsakovas, būdami pagrindiniai byloje dalyvaujantys asmenys, civiliniame procese naudojasi plačiomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 str.). Todėl teismui nenustačius teisinio pagrindo atsakovės teisinei atsakomybei atsirasti, atsiranda pagrindas ieškovo ieškinio reikalavimui atmesti.

Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, teismas atsižvelgdamas į aplinkybę, kad esant konkrečiam ginčo teisiniam santykiui, kuomet neįvyko materialinių teisių perėmimas, kai viena iš šalių (fizinis asmuo) miršta, konstatuoja, kad atsiranda teisinis pagrindas ieškovo ieškinį atsakovei atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovei atlyginimo.

Nurodytu pagrindu teismui atmestus ieškovo ieškinį spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šioje byloje ieškovo ieškinį atmetus visiškai, atsakovei turėtų būti priteistos advokato pagalbos išlaidos. Tačiau CPK nuostatos, susijusios su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, laikytinos imperatyviomis, kurių griežtai privalo laikytis kiekviena iš proceso šalių. CPK 98 str. 1d. nuostata skelbia, kad šalies turėtos išlaidos už advokato atstovavimą byloje turi būti pateiktos teismui į bylą iki baigiamųjų kalbų. Atsakovės atstovas tik baigiamųjų kalbų metu pateikė teismui prašymą su rašytiniais įrodymais, priteisti atsakovei iš ieškovo jo klientės turėtas atstovavimo išlaidas, todėl pripažintina, jog buvo pažeista nurodyta įstatymo nuostata ir šis atsakovės prašymas netenkintinas. Tokia teismo išvada yra grindžiama ir CPK 253 str. 4d. nuostata.

Teismas, spręsdamas kitų byli­nėjimosi išlaidų (tai yra, pašto išlaidų) atlyginimo, priteisimo ir išieškojimo į valstybės biudžetą klausimą iš dalyvaujančių asmenų, atsižvelgia į tai, jog iš pastarųjų nepriteistinos šios sumos, kadangi jų dydis nesiekia 10 litų (CPK 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo VSDFV Šiaulių skyriaus ieškinį atsakovei V. G. atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.