- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-22
- Bylos Nr.
- AS-438-286-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Torlina“
- Atsakovas
- Utenos apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Torlina“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Torlina“ skundą atsakovui Utenos apskrities viršininko administracijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja UAB „Torlina" su skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos 2008 m. rugpjūčio 7 d. įsakymą, kuriuo buvo nustatytas servitutas, bei pripažinti neteisėtu 2009 m. vasario 20 d. raštą.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 25 d. nutartimi atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo UAB „Torlina“ skundą.
Teismas pažymėjo, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenumato kitaip, skundas administraciniam teismui gali būti paduotas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto, pranešimo apie veiksmą įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Teismo nuomone, iš pateiktų pareiškėjo dokumentų ir skundo matyti, kad UAB „Torlina" apie skundžiamą aktą buvo žinoma jau nuo 2008 m. rugpjūčio 18 d., todėl darytina išvada, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti. Teismas akcentavo, kad šios kategorijos byloms nenumatyta išankstinė ne per teismą nagrinėjimo tvarka. Tuo tarpu, teismo manymu, Utenos apskrities viršininko administracijos 2009 m. vasario 20 d. raštas Nr. (1.49)-6-320 yra informacinio pobūdžio ir jo pripažinimas neteisėtu nelaikytinas savarankišku reikalavimu. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad UAB „Torlina" praleido skundo padavimo terminą, jo atnaujinti neprašo, todėl skundas atsisakytinas priimti.
III.
Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Torlina“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjos UAB „Torlina“ 2009 m. kovo 23 d. skundą atsakovui Utenos apskrities viršininko administracijai dėl atsisakymo panaikinti Utenos apskrities viršininko įsakymu nustatytus servitutus.
Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, jog atsižvelgdamas į tai, kad Utenos apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 14-1362 patvirtintame žemės sklype nustatyti servitutai nėra skirti nė vienam iš Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktuose numatytų tikslų, taip pat į tai, kad Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalis įtvirtina nuostatą, jog administraciniu aktu nustatytas servitutas baigiasi apskrities viršininko sprendimu panaikinti nustatytą servitutą, pareiškėjas kreipėsi į atsakovą Utenos apskrities viršininko administraciją su prašymu panaikinti nustatytus servitutus. Tačiau atsakovas nurodyto prašymo tinkamai neapsvarstęs ir neįvertinęs, 2009 m. vasario 20 d. raštu Nr. (1.49)-6-320 atsisakė jį patenkinti. Pastaroji atsakovo Utenos apskrities viršininko administracijos pozicija laikytina atsisakymu atlikti atsakovo kompetencijai priskirtus veiksmus, o ne informacinio pobūdžio raštu. Todėl ginčas dėl valstybinio administravimo subjekto atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo yra nagrinėtinas administraciniame teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas UAB „Torlina“ kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame išdėstė du reikalavimus (b.l. 4):
1) panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos 2008 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 14-1362 nustatytus servitutus žemės sklype, esančiame Nemeikščių k., Utenos r. (unikalus Nr. 4400-163-3278);
2) pripažinti neteisėtu (panaikinti) Utenos apskrities viršininko administracijos 2009 m. vasario 20 d. raštą Nr. (1.49)-6-320.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 25 d. nutartimi atsisakė priimti nagrinėti abu pareiškėjo skundo reikalavimus, motyvuodamas tuo, jog pareiškėjas yra praleidęs Utenos apskrities viršininko administracijos 2008 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. 14-1362 apskundimo terminą, o antrasis jo skundo reikalavimas nelaikytinas savarankišku, be to, teismo nuomone, Utenos apskrities viršininko administracijos 2009 m. vasario 20 d. raštas Nr. (1.49)-6-320 yra tik informacinio pobūdžio dokumentas (b.l. 20).
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 148 straipsnis numato, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ III skyrius, XIX – XXI skirsniai, 127 – 147 straipsniai) išskyrus ABTĮ XXII skirsnyje numatytas išimtis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog vadovaujantis ABTĮ 130 straipsnio 2 dalies 6 punktu pareiškėjas pateiktame atskirajame skunde privalėjo nurodyti įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumas ar nepagrįstumas (atskirojo skundo juridinį pagrindą).
Tačiau nors pareiškėjas prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl atsisakymo panaikinti Utenos apskrities viršininko įsakymu nustatytus servitutus, - atskirajame skunde jis pateikia argumentus tik dėl Utenos apskrities viršininko administracijos 2009 m. vasario 20 d. rašto Nr. (1.49)-6-320 apskundimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų šiuo klausimu. Tuo tarpu teiginių dėl savo pirmojo skundo reikalavimo (panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos 2008 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 14-1362 nustatytus servitutus) priimtinumo nagrinėjimui teisme pareiškėjas atskirajame skunde nepagrindė jokiomis konkrečiomis byloje užfiksuotomis aplinkybėmis bei objektyviais įrodymais, t. y. neįrodė, kad, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, jis nėra praleidęs termino paduoti skundą dėl Utenos apskrities viršininko administracijos 2008 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. 14-1362. Dėl šios priežasties nurodytoje dalyje pareiškėjo atskirasis skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 130 straipsnio 2 dalies 6 punktas).
Kita vertus, pareiškėjas taip pat kelia ginčą ir dėl Utenos apskrities viršininko administracijos 2009 m. vasario 20 d. rašto Nr. (1.49)-6-320 (b.l. 17 – 18) panaikinimo. Kaip jau buvo minėta šiuo klausimu pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog reikalavimas dėl minėto rašto panaikinimo nelaikytinas savarankišku, o pats raštas yra tik informacinio pobūdžio dokumentas. Tačiau skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra išdėstyta jokių argumentų ar motyvų dėl šio reikalavimo pobūdžio (jo nesavarankiškumo), taip pat nėra pateikta šio dokumento turinio analizė iš kurios būtų matyti, kad nurodytas viešojo administravimo subjekto parengtas dokumentas yra tik rekomendacinio, neprivalomo pobūdžio, nesukelia teisinių pasekmių ir atitinkamai nelaikytinas teismui ginčytinu administraciniu (aktu) sprendimu. Todėl darytina išvada, kad teismas neanalizavo ginčijamo dokumento reikšmės ir teisinio statuso ir, atitinkamai, išvados dėl su šio dokumento panaikinimu susijusio ginčo teismingumo nėra pagrįstos visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių įvertinimu.
Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, įvertinus byloje esančius įrodymus, galima daryti išvadą, jog Utenos apskrities viršininko administracijos 2009 m. vasario 20 d. raštas Nr. (1.49)-6-320 sukėlė teisines pasekmes ir galėjo tiesiogiai įtakoti pareiškėjo teises bei teisėtus interesus. Šiuo raštu valstybinio administravimo subjektas – Utenos apskrities viršininko administracija - pareiškėjui atsakė į jo 2009 m. vasario 2 d. prašymą „Dėl nustatytų servitutų panaikinimo“ (b.l. 15 – 16) ir atsisakė šį prašymą patenkinti, t. y. atlikti pareiškėjo nurodomus veiksmus. Tuo tarpu ABTĮ straipsnio 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl „valstybinio administravimo subjektų [...] atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo“. Atsižvelgiant į tai, akcentuotina, jog Utenos apskrities viršininko administracijos 2009 m. vasario 20 d. raštu Nr. (1.49)-6-320 įforminto valstybinio administravimo subjekto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, galėtų būti laikomas ginčo objektu nagrinėjant bylą administraciniame teisme.
Dėl šių priežasčių, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 25 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Utenos apskrities viršininko administracijos 2009 m. vasario 20 d. rašto Nr. (1.49)-6-320, panaikinama, perduodant pirmosios instancijos teismui šioje dalyje iš naujo nagrinėti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą. Likusioje dalyje, susijusioje su pirmuoju pareiškėjo skundo reikalavimu dėl Utenos apskrities viršininko administracijos 2008 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. 14-1362 panaikinimo, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 25 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Torlina“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 25 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Utenos apskrities viršininko administracijos 2009 m. vasario 20 d. rašto Nr. (1.49)-6-320, panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui šioje dalyje iš naujo nagrinėti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą.
Likusioje dalyje Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 25 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.