Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2015-10-20 · Civilinė byla Nr. 2-2626-772/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-20
Bylos Nr.
2-2626-772/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-01493-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Stubrys
Pareiškėjas
I. D.
Suinteresuotas asmuo
V. D., J. J., L. B., V. A., Valstybinės mokesčių inspekcijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-2626-772/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01493-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.1.3.; 3.4.4.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 20 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,posėdžio sekretorė Erika Andrulienė,

dalyvaujant pareiškėjui I. D. ir jo atstovui adv. G. A., neatvykus suinteresuotiems asmenims: V. D. (V. D.), J. J. (J. J.), L. B. (L. B.) ir V. A., teismo šaukimai įteikti tinkamai, nedalyvavimas nelaikytinas dėl svarbios priežasties bei suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui, gautas pareiškimas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: V. D., J. J., L. B. ir V. A., bei Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau VMI).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas I. D. prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas I. D. po velionės žmonos D. D. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, tai yra jai priklausiusią 1/2 dalį dviejų kambarių buto Nr. 5, esančio (duomenys neskelbtini) Šiaulių raj., faktiškai pradėjęs šią daikto dalį valdyti. Taip pat teigė, kad pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių raj. 2 - ojo notaro biuro notarę B. Šatienę, kad jam būtų išduotas pagal įstatymą paveldėjimo teisės liudijimas į velionio tėvo palikimą. Atskirai nurodė, kad tėvai I. D. ir D. D. iki pastarosios mirties kartu gyveno šiame bute ir jame deklaravo gyvenamąsias vietas. Šiame bute tėvas I. D. liko gyventi ir po žmonos D. D. mirties. Toliau gyvendamas bute pareiškėjo tėvas mokėjo mokesčius, naudojosi buto priklausiniais, naudojosi namų apyvokos daiktais, baldais ir rūpinasi buto priežiūrą bei eksploatacija. Pareiškėjas teigė, kad motina kartu su tėvu gyvendami santuokoje pagal 1996-06-13 mainų sutartį įsigijo dviejų kambarių butą Nr. 5, esantį (duomenys neskelbtini) Šiaulių raj. Teigė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ir tėvas I. D.. Pareiškėjas būdamas teisėtu įpėdiniu, nori užbaigti su paveldėjimu susijusius klausimus, todėl prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad po motinos mirties tėvas priėmė buvusios sutuoktinės palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Pareiškėjas nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas su tikslu jam gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į velionio tėvo palikimą. Teigė, jog jis vienintelis iš įstatyminių įpėdinių pretenduoja į velionio tėvo palikimą. Pareiškėjas nurodė, kad kiti galimi įpėdiniai nepretenduoja į tėvo palikimą ir jo nėra priėmę.

Pareiškėjas savo reikalavimus teismui grindė rašytiniais ir šiais įrodymais.

Liudytoja A. B. parodė teismui, jog yra pareiškėjo ir buvo dabar jau velionių jo tėvų kaimynė. Nurodė, kad iki velionės D. D. mirties aukščiau nurodytame bute gyveno tik pareiškėjo tėvai ir trys jų vaikai: V., V. ir pareiškėjas I. Teigė, kad po D. D. mirties bute liko gyventi pareiškėjo tėvas ir tie patys trys vaikai. Vėliau į Ukrainos Respubliką išvyko gyventi V. D. ir V. D. (dabartinė pavardė A.). Tačiau pastaroji vėliau vėl grįžo į LR. Tačiau toliau bute liko gyventi pareiškėjas ir jo tėvas. Žino, kad pareiškėjas ir jo tėvas tvarkė butą ir juo rūpinosi kaip savo turtu.

Liudytoja O. J. parodė teismui, kad name kuriame yra jos ir kaimyno pareiškėjo butas ji gyvena nuo 1980 metų. Kada į kaimynystėje esantį butą atsikėlė pareiškėjo tėvai su vaikais, tai jų tuo metu buvo tik trys: V., V. ir pareiškėjas I. Vėliau iš buto išvyko gyventi kitur pareiškėjo brolis V.ir sesuo V., o jame toliau liko gyventi pareiškėjas ir jo tėvas iki pastarojo mirties. Teigė, kad pareiškėjo tėvas po žmonos mirties rūpinosi turtu ir jį prižiūrėjo.

Suinteresuoti asmenys V. D., J. J., L. B. ir V. A. teismui savo nuomonės dėl pareiškėjo pareiškimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nors procesiniai dokumentai ir teismo šaukimai jiems įteikti tinkamai, todėl teismas bylą nagrinėja jiems nedalyvaujant (CPK 443 str. 5d.).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu iš esmės sutinka, o teismui nustačius aktyvius jo tėvo I. D. veiksmus priimant velionės žmonos D. D. palikimą, prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra. Atskirai nurodė, kad šio suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyks, todėl prašė teismo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (CPK 443 str. 5d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjo prašymas nagrinėtinas remiantis 1964 m. CK nuostatomis, kadangi pareiškėjo velionės motinos D. D. palikimas atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnis).

Iš byloje esančių dokumentų, pareiškėjo paaiškinimų ir liudytojų parodymų, matyti, kad pareiškėjo tėvai butą (duomenys neskelbtini) Šiaulių raj., įsigijo pagal 1996-06-13 pagal mainų sutartį, kuri viešame registre buvo įregistruotas I. D. ir D. D. vardu, kadangi kiekvienam iš jų priklausė po 1/2 dalį nekilnojamojo daikto su priklausiniais.

Įstatymas numato, kad neatsižvelgiant į tai, kada sutuoktiniai įsigijo turtą - iki įsigaliojant ar galiojant 2000 m. CK, tai yra, kad turtas įgytas asmenims susituokus, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21 str. 1d., CK 3.87 str. 1d.). Taip pat įstatymas nustato turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe registravimo ypatumus (CK 3.88 str. 3 d.). Tačiau ši norma taikoma tik tuomet kai turtas registruojamas galiojant 2000 m. CK, t.y. po 2001-07-01. O iki įsigaliojant 2000 m. CK, įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 str. 3 dalimi, pagal kurią nors turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, tačiau laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu įgytas susituokus (4 b.l.). Tačiau remiantis aukščiau paminėtu teisiniu faktu darytina išvada, kad buvę sutuoktiniai I. ir D. D. iki pastarosios mirties (duomenys neskelbtini), valdė lygiomis dalimis minėtą butą, tai yra po 1/2 dalį santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto, kuris viešame registre buvo įregistruotas abiejų sutuoktinių vardu (11-12 b.l.). Po velionės sutuoktinės D. D. mirties I. D. ir kitiems įpėdiniams (vaikams) galėjo būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimai pagal įstatymą į žmonos ir motinos palikimą (5-6, 21-22, 25, 28 b.l.). Tačiau nė vienas iš įpėdinių nepasinaudojo šia įstatymo suteikta teise ir nesikreipė į vietos notarų biurą, o tik I. D. po žmonos mirties pradėjo valdyti velionės sutuoktinės D. D. palikimą.

Vienintelis pareiškėjo tėvas I. D. po žmonos D. D. mirties faktiniu valdymu priėmė visą jos vardu atsiradusį palikimą, kadangi paveldimu turtu rūpinosi kaip savu. Todėl pripažintina, kad tik I. D. faktiniu valdymu priėmė atsiradusį velionės žmonos palikimą ir tapo teisėtu paveldimo turto valdytoju (18-20 b.l.).

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimą įgyti teises į palikimą. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turėjo jį priimti, atlikdamas LR 1964 m. CK 587 str. 2 d., nurodytus veiksmus. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl remiantis aukščiau nurodytais įrodymais laikytina, kad I. D. priėmė po velionės žmonos D. D. mirties atsiradusį palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinio fakto nustatymas pareiškėjui reikalingas, nustatant, kad velionės motinos palikimą priėmė, dabar jau irgi velionis jo tėvas, kurio pagrindu pareiškėjui bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į tėvo palikimą (7 b.l.).

Esant šiems įrodymams ir, nesant kitų, darytina išvada, kad pareiškėjo tėvas I. D. po žmonos D. D. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė visą pastarosios palikimą, tai yra 1/2 dalį dviejų kambarių buto Nr. 5, su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, pradėdamas šį turtą faktiškai valdyti, o kitiems asmenims jis neperėjo ir nėra perduotas (11-15, 17 b.l.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 444 str. 2 d. 8 p., 448 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo pareiškimą tenkinti visiškai.

1. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. D. (I. D.), a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė po velionės žmonos D. D., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

2. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjui I. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) nustatomas su tikslu gauti pagal įstatymą paveldėjimo teisės liudijimą į velionio tėvo I. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) palikimą.

Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas Jonas Stubrys