Kauno apygardos teismo nutartis

2009-05-15 · Byla Nr. 1Sk-189

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-15
Bylos Nr.
1Sk-189
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
Nuteistasis
R. V.
1Sk-189/2009
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gegužės 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo R. V. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria atmestas Alytaus pataisos namų administracijos teikimas dėl R. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Kolegija, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus rajono apylinkės teismas nagrinėjo Alytaus pataisos namų administracijos teikimą dėl R. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos ir 2009 m. balandžio 17 d. nutartimi teikimą atmetė, motyvuodamas tuo, kad taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos būtų pažeistas teisingumo principas bei nepasiekti bausmės tikslai.

Šalies argumentai

Skunde nuteistasis R. V. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-04-17 nutartį, teikimą tenkinti. Nurodo, kad teikimą išnagrinėjo šališkas teismas. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis atliko daugiau nei 2/3 bausmės, todėl likusi vienuolikos mėnesių bausmės dalis nėra didelė. Nurodo, kad nuo 2006 metų dirba Alytaus pataisos namų gamykloje ir iš uždirbtų pinigų galėtų pragyventi, kol susiras darbą laisvėje. Per keturis metus ir mėnesį skirtos tik trys drausminės nuobaudos, skatintas.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. V. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002m. birželio 27d. įstatymu Nr. IX-994, 157 straipsnio 1 dalis nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Iš įstatymo normos seka, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma šiuos asmenis toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiūrimus.

Ši atleidimo nuo bausmės rūšis gali būti taikoma esant šioms pagrindinėms sąlygoms:1) nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą minimalią bausmės dalį; 2) nuteistąjį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Iš medžiagos matyti, kad nuteistasis atliko būtinąją įstatyme numatytą bausmės dalį. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis drausmine tvarka baustas 3 (tris) kartus, skatintas 1 (vieną) kartą. Šios aplinkybės nurodytos Alytaus pataisos namų administracijos pateiktoje medžiagoje. Alytaus pataisos namų charakteristikoje nurodoma, kad nuteistasis yra manipuliatyvus, atlaidus sau, trūksta savikritikos, auklėjamojo poveikio priemonės teigiamą poveikį daro ne visada. Alytaus pataisos namų psichologinės tarnybos išvadoje nurodoma, jog nuteistasis yra motyvuotas teigiamai koreguoti savo elgesį, savo elgesį analizuoti ir vertinti sugeba, tačiau gan atlaidus sau, vertybių sistemoje pastebimi asocialių nuostatų požymiai.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas teikimą, įvertino nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, atsižvelgė į nuobaudas, skatinimą, nuteistojo asmenybę, atliktąją ir likusią neatliktąją bausmės dalį. Taip pat, įvertino tai, kad nuteistasis ankščiau teistas, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas. Taip pat, įvertino tą aplinkybę, kad atlieka bausmę už plėšimą (BK 180 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi LR Bausmių Vykdymo Kodekso 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į nuteistojo pavojingumą bei pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos veikos, už kurią atlieka bausmę. Todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet taip pat ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, jų tarpe ir padarytos veikos, už kurią atlieka bausmę, pavojingumas bei nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Medžiagoje esantys duomenys patvirtina tą aplinkybę, kad R. V. anksčiau keletą kartų teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, šiuo metu atlieka bausmę taip pat už tyčinio nusikaltimo padarymą. Be to, nuteistasis praeityje teistas ir teismo skirtą bausmę atlikinėjo laisvės atėmimo vietoje. Nuteistojo R. V. atžvilgiu buvo taikytos Bausmių vykdymo kodekso nuostatos ir jis buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos. Tačiau ir vėl nusikalto, kas rodo, kad nuteistasis nepadarė išvadų dėl ankstesnių teistumų, skirtų bausmių. Visos šios aplinkybės yra nuteistojo asmenybę charakterizuojančios ir į jas teismas privalo atsižvelgti spręsdamas klausimą ar asmenį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą ir rodo, kad laisvėje nuteistasis gali netinkamai elgtis, nes sprendžiant klausimą dėl galimybės asmenį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos yra svarbi nuteistojo teigiamo elgesio laisvėje prognozė. Ar galima manyti, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir nebedarys naujų nusikaltimų, laikysis įstatymų, teismas sprendžia įvertinęs ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, t.y. jo elgesį ankstesnėse panašiose situacijoje, tame tarpe ir ankstesnius teistumus. Teismas, priimdamas nutartį, pagrįstai šias aplinkybes įvertino ir atsižvelgė ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, o tame tarpe ir nuteistojo praeities teistumus, nes ši aplinkybė yra nuteistojo asmenybę charakterizuojanti aplinkybė.

Įvertinus visas šias aplinkybes, o taip pat ir nuteistojo teigiamą charakteristiką, kad bausmės atlikimo metu dirba, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, skatintas 1 kartą, bei atsižvelgiant į likusią bausmės dalį, kuri yra pakankamai didelė lyginant su skirtąja bausme, teisėjų kolegija daro išvadą, jog teigiamai charakterizuojančios aplinkybės dėl lygtinio paleidimo šiuo metu dar nepersveria nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių ir nesudaro pagrindo prognozuoti, kad nuteistasis iš tiesų toliau nebenusikals, laikysis įsipareigojimo laikytis įstatymų, kad R. V. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos bus pasiekti bausmės tikslai bei užtikrintas teisingumo principas.

Įvertinus visas aplinkybes, kurios nurodytos aukščiau apie nuteistąjį, yra pagrindas tvirtinti, jog paleidus nuteistąjį į laisvę, bausmės tikslai nebus pasiekti. Todėl išvadai, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, nėra pagrindo.

Nuteistasis skunde teigia, kad skundą išnagrinėjo šališkas teismas, kuris pabrėžė, kad jis skatintas tik vieną kartą, nors iš tiesų jis skatintas 2007 m. ir 2009 m. Šis nuteistojo skundo argumentas nepagrįstas, nes medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis skatintas tik vieną kartą. Ta pati aplinkybė yra nurodyta Alytaus pataisos namų charakteristikoje (b.l.2) bei pažymoje apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus (b.l. 4). Tai, kad teisėjas nagrinėjo ankstesnį pataisos namų teikimą dėl R. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nereiškia, kad 2009-04-17 nutartį priėmė šališkas teismas. Nenustatyta aplinkybių, kad teikimą išnagrinėjo šališkas teismas, todėl šis skundo argumentas nepagrįstas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pateiktą medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėjo teikimą ir priėmė pagrįstą sprendimą. Be to, kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, 2009-04-17 vykusio teisiamojo posėdžio metu, nuteistajam buvo išaiškinta teisė reikšti nušalinimus, tačiau nuteistasis šia teise nepasinaudojo. Tai, kad teismas priėmė nepalankų nuteistajam sprendimą, nereiškia, kad teismas buvo šališkas.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Bausmių Vykdymo Kodekso 157 straipsnį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Teismo nurodytos išvados motyvuotos ir nurodytos nutartyje, jos pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių teismo kolegijai nekelia. Esant šioms aplinkybėms, teikimas atmestas pagrįstai. Todėl nėra įstatyminio pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti nutartį. Nuteistojo R. V. skundas atmetamas, teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo R. V. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 17 nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė teisėja D.ŠiugždinytėKolegijos teisėjai V.VitunskasG.Večerskas