- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-22
- Bylos Nr.
- 2S-605-544/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03868-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Kategorijos
- 2.3.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-605-544/2017
Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03868-2016-7
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. rugpjūčio 22 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (ieškovo) A. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-4495-223/2017 pagal pareiškėjos (atsakovės) S. B. (šiuo metu P. – B.) pareiškimą dėl vykdomojo rašto pagal taikos sutartį išdavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Panevėžio miesto apylinkės teisme 2017 m. balandžio 21 d. buvo gautas pareiškėjos (atsakovės) S. B. prašymas išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-4913-837/2016 dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo pagal byloje šalių sudarytos ir Panevėžio mesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1.3.1 punktą (2 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą tenkino ir nutarė išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2- 4913-837/2016 pagal 2016 metų lapkričio 30 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų 1.3.1 punktą (9-11 b. l.).Teismas nurodė, kad iš ieškovo A. B. pateiktų prieštaravimų turinio galima spręsti, jog jis pripažįsta, kad taikos sutartyje nustatyto 140 Eur dydžio išlaikymo nepilnamečiam sūnui neteikė, savo iniciatyva įskaitė jo atsakovei S. B. ir jam S. B. mokėtiną išlaikymą vaikams ir atsakovei mokėjo 50 Eur skirtumą per mėnesį. Teismo nuomone, ieškovas A. B. pakeitė teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygas dėl išlaikymo dydžio ir nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė neteikė išlaikymo sūnui S. B.. Iš pateikto operacijų sąrašo negalima nuspręsti, kad pervestos sumos yra būtent išlaikymas sūnui V. V. B., o ne kitu pagrindu pervestos piniginės lėšos (nėra nuorodos apie tai, kad tai išlaikymas vaikui). Skundžiamoje nutartyje pabrėžiama ir tai, jog vienašališkai keisti taikos sutarties sąlygas ar atlikti priešpriešinius įskaitymus nėra įstatyminio pagrindo bei sąlygų. Be to, vykdomojo rašto išdavimas nepaneigia taikos sutartį turinčios vykdyti šalies galimybės taikos sutartį gera valia įvykdyti ir po vykdomojo rašto išdavimo. Taikos sutartį po vykdomojo rašto išdavimo įvykdžiusios šalies teisės ginamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatytomis formomis, o būtent išieškotojas, pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdymui, privalo pateikti duomenis, kad vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka bei atsako už šių duomenų teisingumą. Negana to, net ir vykdymo stadijoje šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį, išieškotojas turi teisę atsisakyti išieškojimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (ieškovas) A. B. prašo panaikinti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį ir atmesti atsakovės S. B. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog šalys įsipareigojimus turėjo vykdyti nuo nutarties priėmimo dienos (2016 m. lapkričio 30 d.), nes pagal taikos sutarties sąlygą išlaikymas turėjo būti teikiamas nuo 2016 m. gruodžio 12 d. Taigi, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė įsipareigojimų pagal taikos sutartį vykdymo pradžios momentą.Kartu apeliantas pabrėžia, jog AB „Citadelė“ banko atliekamų mokėjimų pažymoje nebuvo grafos dėl mokėjimo paskirties, dėl ko nebuvo objektyvios galimybės nurodyti mokėjimo paskirtį. Tačiau atliekant kitus mokėjimus S. B. buvo nurodoma paskirtis „alimentai“, dėl ko nėra pagrindo išvadai, jog išlaikymas pagal šalių pasirašytą taikos sutartį buvo neteikiamas. Kartu pabrėžiama, jog atsakovė turėjo pateikti įrodymus, kad ji pati nuo 2017 m. vasario 7 d. teikia išlaikymą kitam vaikui pagal taikos sutartį. Kadangi atsakovė nuo 2017 m. vasario 7 d. iki 2017 m. balandžio 28 d. visiškai nebendravo su sūnumi, tai reiškia, jog pati nesilaikė patvirtintos taikos sutarties sąlygų.Papildomai apeliantas pažymi, jog po teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, priėmimo šalys buvo susitarusios dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, o šį faktą patvirtina ir aplinkybė, jog prieštaravimai dėl pervestos mažesnės sumos nebuvo reiškiami.Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė nurodo, kad nesutinka su atskirojo skundo argumentais, nes egzistuojančios aplinkybės patvirtina, jog ieškovas nesilaikė įsipareigojimo sumokėti susidariusį piniginių lėšų skirtumą, dėl ko vykdomasis raštas buvo išduotas visiškai pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė. Iš byloje esančių duomenų išties matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi buvo patvirtinta ieškovo A. B. ir atsakovės S. B. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią (be kitų sąlygų) šalys susitarė, jog:
„1.3.1. A. B., a/k (duomenys neskelbtini) teikia išlaikymą nepilnamečiam sūnui V. V. B., a/k (duomenys neskelbtini) mokėdamas po 140,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo nutarties, kuria bus patvirtinta ši taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos, iki vaiko pilnametystės. Išlaikymas kasmet yra indeksuojamas įstatymų nustatyta tvarka. S. B. tvarko nepilnamečio vaiko išlaikymui gaunamas lėšas uzufrukto teisės pagrindais. 1.3.2. Atsižvelgiant į tai, kad S. B. su nepilnamečiu vaiku S. B., a/k (duomenys neskelbtini) bendrauja iš eilės septynias dienas per mėnesį ir pilnai rūpinsis vaiko poreikių tenkinimu ir jo išlaikymu, todėl šalys susitaria, kad S. B., (duomenys neskelbtini) teikia išlaikymą nepilnamečiam sūnui S. B., a/k (duomenys neskelbtini) mokėdama po 90 Eur (devyniasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo nutarties, kuria bus patvirtinta ši taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos, iki vaiko pilnametystės. Išlaikymas kasmet yra indeksuojamas įstatymų nustatyta tvarka. A. B. tvarko nepilnamečio vaiko išlaikymui gaunamas lėšas uzufrukto teisės pagrindais.“ Ši Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 metų lapkričio 30 d. nutartis įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 12 d. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjos S. B. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kadangi yra nevykdomas patvirtintos taikos sutarties 1.3.1. punktas, tenkino šį prašymą ir išdavė vykdomąjį raštą. Apeliantas su tuo nesutinka ir tvirtina, kad pati pareiškėja nevykdo teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų, todėl vykdomojo rašto išdavimui nebuvo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.
Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią; įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta taikos sutartis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio prasme šalims turi įstatymo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis). CPK 646 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principais, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl ieškovas A. B., tvirtindamas, jog pagal taikos sutartį nėra pagrindo išduoti vykdomojo rašto dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui išieškojimo, nes jis išlaikymą teikia gera valia, privalėjo pateikti duomenis apie atliktus mokėjimus vaiko išlaikymui. Tačiau pagal paties apelianto pirmosios instancijos teismui pateiktus duomenis – 2017 m. balandžio 28 d. „Citadelė“ interneto banko sąskaitų ir mokėjimų operacijų išrašą - matyti jis į atsakovės S. B. sąskaitą 2017 metų sausio mėnesį pervedė 140 Eur, o balandžio 24 d. – atliko du pavedimus po 50 Eur. Šie duomenys, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, rodo, jog apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis tinkamai vykdo 2016 m. gruodžio 12 d. įsiteisėjusios taikos sutarties 1.3.1. punktą dėl 140 Eur dydžio kasmėnesinio išlaikymo sūnui V. V. B. teikimo. Priešingai, procesiniuose dokumentuose apeliantas pripažįsta, kad taikos sutartyje nustatyto 140 Eur dydžio išlaikymo neteikė, nes vienašališkai įskaito atsakovės ir atsakovei mokėtinas pinigų sumas vaikų išlaikymui. Tai atitinka teismo padarytą išvadą, jog suinteresuotas asmuo neįrodė, kad tinkamai ir pilnai vykdo taikos sutarties sąlygą dėl 140 Eur dydžio kasmėnesinio išlaikymo teikimo sūnui V. V. B., net jeigu ir pateiktus mokėjimus vertinti kaip išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Teismo nuomone, teisėtas ir pagrįstas yra pirmosios instancijos teismo vertinimas, jog suinteresuotas asmuo neturėjo teisinio pagrindo vienašališkai keisti taikos sutarties sąlygas ir atlikti dviejų skirtingų vaikų išlaikymui mokėtinų sumų, kaip priešpriešinių reikalavimų, įskaitymą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, abi šalys neturi teisės atlikti išlaikymo sumų, kurias moka kiekvienas iš tėvų su juo kartu negyvenančiam nepilnamečiam vaikui, įskaitymo, nes tai pažeidžia nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, kadangi išlaikymas yra teikiamas ne jiems, o nepilnamečiams vaikams, tėvai vaikų pinigus tik tvarko uzufrukto teise. Apeliantas A. B., vertindamas, kad atsakovė S. B. nevykdo teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų, taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, ir šis faktas, jei jis ir pasitvirtintų, neturi reikšmės paties apelianto pareigų, nustatytų taikos sutartimi, vykdymui. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentai, susiję su S. B. įsipareigojimų pagal taikos sutartį nevykdymu, atmetami kaip nepagrįsti. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad įsipareigojimų pagal taikos sutartį vykdymo pradžia yra 2016 m. lapkričio 30 d. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atskirojo skundo argumentu sutinka, nes pagal taikos sutartį įsipareigojimų vykdymo pradžia tikrai yra 2016 m. gruodžio 12 d. Tačiau šis rašymo apsirikimas nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį, kadangi nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodyta, kad išieškojimo pradžia yra 2016 m. lapkričio 30 d., todėl vykdomajame rašte išieškojimo pradžia turės būti nurodyta nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, kaip kad nustatyta nutartyje patvirtinti taikos sutartį. Skundžiamosios nutarties pirmajame lape teisingai nurodyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis Liteko duomenimis įsiteisėjo 25016 m. gruodžio 12 d. Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai vertino įrodymus, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais motyvais (CPK 185 str.).Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja S. P. – B. pateikė naujus įrodymus – susirašinėjimo su sūnumi socialiniame tinkle kopiją. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šie rašytiniai įrodymai nėra susiję su byloje nagrinėjamu klausimu dėl vykdomojo rašto išdavimo, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, atsisako priimti teikiamus naujus rašytinius įrodymus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.