Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Nijolė Lisauskienė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui J. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo J. M. 585,20 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad 2022 m. birželio 28 d. buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu. Draudikas nustatė, kad butas aplietas iš aukščiau esančio buto, kurio adresas – (duomenys neskelbtini). Ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo draudimo išmoką, kompensuodama apdrausto buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui dėl apdrausto turto apliejimo padarytą 544 Eur dydžio draudimo išmoką. 2022 m. rugsėjo 3 d. buto virtuvė aplieta pakartotinai. Ieškovė draudėjui kompensavo padarytą žalą, išmokėdama 62 Eur dydžio draudimo išmoką. Žalos sumą sudaro patalpų remonto išlaidos, apskaičiuotos pagal LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtintą „Sistela“ programą sąmatoms sudaryti. Vanduo bėgo iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šio buto savininko atsakomybė dėl padarytos žalos preziumuojama. Atsakovas J. M. atlygino dalį 2022 m. rugsėjo 3 d. įvykio metu padarytos žalos – į AB „Lietuvos draudimas“ sąskaitą sumokėjo 20,60 Eur sumą, 2022 m. birželio 28 d. padarytos žalos atsakovas neatlygino, todėl prašo priteisti iš atsakovo 585,20 Eur dydžio žalos atlyginimą.

Atsakovas J. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Iš Būsto draudimo liudijime esančių duomenų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. birželio 14 d. iki 2013 m. birželio 13 d. buvo AB „Lietuvos draudimas“ apdraustas būsto draudimu. Ieškinyje nurodoma, kad minėto buto patalpos buvo aplietos vandeniu 2022 m. birželio 28 d. ir 2022 m. rugsėjo 3 d. Iš 2022 liepos 5 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akte, remonto sąmatoje esančių duomenų nustatyta, kad draudiko nustatyta dėl buto apliejimo 2022 m. birželio 28 d. padaryta turtinė žala – 584,43 Eur (žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. liepos 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinama, kad draudikė, iš nustatyto žalos dydžio iškaičiusi sutartyje numatytą 40 Eur dydžio besąlyginę išskaitą, išmokėjo draudėjui 544 Eur dydžio nuostolių atlyginimą. Iš 2022 m. rugsėjo 6 d. pranešime apie žalos atlyginimą esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė 2022 m. rugsėjo 6 d. priėmė sprendimą išmokėti draudėjui 62 Eur dydžio draudimo išmoką dėl 2022 m. rugsėjo 3 d. įvykio Pabradės m. Vilniaus g. 108-34 metu patirtų nuostolių, apskaičiuotas padarytos žalos dydis – 102 Eur, iš šios sumos išskaitoma 40 Eur dydžio besąlyginę išskaita. Dėl 2022 rugsėjo 3 d. įvykusio apdrausto turto apliejimo padaryta turtinė žala ir jos dydis pagrindžiami 2022 rugsėjo 3 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akte, remonto sąmatoje (žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) esančiais duomenimis. Iš 2022 m. rugsėjo 7 d. mokėjimo nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė buto, esančio (duomenys neskelbtini), draudikui pervedė 62 Eur draudimo išmokos.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, VĮ Registrų centro duomenų apie asmenis nustatyta, kad 1/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui J. M., kuris šiuo adresu deklaruoja savo gyvenam vietą. Kiti du trečdaliai buto įregistruoti kitų asmenų vardu, tačiau šie asmenys mirę iki nagrinėjamos žalos padarymo.

LR CK 6.1015 str., reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui,

1 d. nustatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Nuostoliai gali būti atlyginami tik esant atitinkamam civilinės atsakomybės pagrindui. CK 6.245 str. 1 d. civilinė atsakomybė apibrėžiama kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 585,20 Eur dydžio žalos atlyginimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo turto, o ne iš kitų šaltinių. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala (LAT 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Nagrinėjamu atveju atsakovo kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama. Ieškovė padarytos žalos dydį grindžia turto sunaikinimo, sugadinimo aktuose, remonto sąmatose, pranešime dėl išmokos esančiais duomenimis, taip pat 544 ir 62 Eur dydžio draudimo išmokų išmokėjimą patvirtinančiais mokėjimo nurodymais. Atsakovas šių įrodymų nepaneigė, atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir žalos dydžio neginčijo, be to, 2022 m. rugsėjo 23 d. ieškovei atlygino dalį (20,60 Eur) jos patirtų nuostolių išmokėjus 2022 m. rugsėjo 3 d. įvykio metu padarytos žalos kompensaciją. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes vertinama, kad ieškovė, išmokėjusi draudimo išmokas ir gavusi iš atsakovo tik dalį žalos atlyginimo, patyrė 585,20 Eur dydžio nuostolius. Byloje nustatytos visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti – atsakovas nesinaudojo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos ieškovės apdraustam turtui, atsakovas elgėsi nerūpestingai (neteisėtai); dėl atsakovo veiksmų vandeniui pratekėjus į ieškovės apdraustą butą, padaryta turtinė žala; ši turtinė žala – tiesioginis atsakovo pareigos elgtis rūpestingai ir atsargiai, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, nevykdymo rezultatas, todėl atsakovas privalo atlyginti padarytą žalą (LR CK 6.263 str. 2 d.). Atsakovas likusios žalos dalies neatlygino, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiamas 585,20 Eur dydžio žalos atlyginimas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.37 str. 2 d., skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.210 str. 1 d., nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (585,20 Eur), kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. spalio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93 str. 1 d.). Nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 22 Eur žyminio mokesčio, todėl, ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovei priteisiama sumokėto žyminio mokesčio suma.

Byloje nustatytos 6,64 Eur dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Išlaidų suma mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo redakcija) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), todėl šios išlaidos nepriteisiamos (LR CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 260, 265, 268, 270, 441 str., LR CK 6.210, 6.245, 6.246-6.249, 6.282, 6.1015 str., teismas

nusprendžia:

AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį patenkinti.

Priteisti iš J.M. 585,20 (penkis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 20 ct) žalos atlyginimo, 22 (dvidešimt du) Eur bylinėjimosi išlaidų AB „Lietuvos draudimas“.

Priteisti iš J. M. AB „Lietuvos draudimas“ penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą (585,20 Eur), kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. spalio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.