- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-07
- Bylos Nr.
- P-525-100-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Kategorijos
- 80.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. P525-100/2011 pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnybos) dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas G. K. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas iš išieškoti 20 000 Lt kompensaciją už sukeltus nepatogumus bei sveikatos pablogėjimą.
Nurodė, kad dėl neteisėtų institucijos veiksmų žlugo tinkama pareiškėjo, kaip paciento, teisių gynyba ir buvo pralaimėta civilinė byla dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo. Netinkamai surašomi protokolai policijos komisariate, pareigūnai tyčiojasi iš pareiškėjo jo gyvenamojoje teritorijoje ir policijos kabinetuose.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu priteisė pareiškėjui iš valstybės 300 Lt neturtinės žalos atlyginimą, o kitą jo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas, CK) nuostatas (6.250 str. 2 d.), pažymėjo, kad nustatydamas atlygintinos žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad jokių bent kiek reikšmingų pasekmių neteisėtas sprendimas pareiškėjui nesukėlė, nes apylinkės teisme buvo laukiama, kol bus išspręstas klausimas dėl advokato pakeitimo. Be to, teismas pabrėžė, kad po administracinio teismo sprendimo iš viso buvo nutrauktas teisinės pagalbos teikimas, o tai reiškia, kad bet kuriuo atveju pareiškėjo ieškinys būtų nagrinėjamas be valstybės skirto advokato. Sprendžiant Tarnybos kaltės klausimą, teismas atsižvelgė į tai, kad Tarnyba padarė nedidelį procesinio pobūdžio pažeidimą – praktiškai atidėjo prašymo pakeisti advokatą nagrinėjimą. Tačiau, kaip paaiškėjo iš Tarnybos veiksmų, atliktų jau panaikinus dalį tarnybos sprendimo, advokatas iš viso neturėjo būti skiriamas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė, kad tarnybos sprendimu jam būtų padaryta turtinė žala.
Teismas pripažino, jog pareiškėjas dėl iš dalies neteisėto Tarnybos sprendimo patyrė nepatogumus, nes du metus turėjo laukti jo prašymo dėl advokato pakeitimo išnagrinėjimo, o tuo laikotarpiu apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla, kurioje pareiškėjas siekė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, šiuo atveju iš dalies tenkinamas prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi pareiškėjo reikalavimas tenkinamas tik labai nedidele dalimi (atsižvelgiant į daugelį atmetamų pareiškėjo nurodomų žalos atlyginimo pagrindų), atitinkamai nustatoma neturtinės žalos atlyginimo suma. Todėl atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad neturtinė žala gali būti atlyginta, priteisiant pareiškėjui 300 Lt sumą.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Nurodė, jog pareiškėjo Tarnybai pateiktas prašymas pakeisti advokatą buvo neteisėtai susietas su tam tikromis sąlygomis ir nebuvo išspręstas iš esmės. Tokiu būdu pareiškėjas negavo iš Tarnybos įstatymiškai pagrįsto ir aiškaus atsakymo į prašymą ir tai jam leido tikėtis advokato pakeitimo, tačiau galutinai šis klausimas ilgą laiką buvo neišspręstas. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjui minėto neteisėto Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos akto priėmimu Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme buvo padaryta neturtinė žala, ir pagrįstai šią žalą įvertino 300 Lt. Be to, nurodė, kad pareiškėjui šiuo atveju priteista 300 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma yra pakankama ir ją padidinti, kaip to siekia pareiškėjas, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija laikėsi nuostatos, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamos bylos aplinkybėmis padarė pagrįstą išvadą, kad šioje byloje kitų neteisėtų Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmų, kuriais galėjo būti sukelta neturtinė žala pareiškėjui, nenustatyta. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimu konstatuotas pažeidimas vis dėlto nėra tokio didelio masto, kad dėl jo patirta neturtinė žala turėtų būti įvertinama daugiau nei 300 Lt. Teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nėra pakankami paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.
IV.
2011 m. sausio 1 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo G. K. pareiškimas, kuriuo jis prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje ir iš Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos už žalą, padarytą neteisėtais institucijos veiksmais, išieškoti jo naudai 19 700 litų kompensaciją. Prašymas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
1. Nurodo, jog procesas turėtų būti atnaujintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, kadangi skundžiamas sprendimas yra be motyvų. Pažymi, kad teismas neįvykdė pareigos nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, kuri atitiktų jam padarytą neturtinę žalą. Teismai nepateikė motyvų dėl skunde pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos patyrimo aplinkybių, kai dėl neteisėtų Tarnybos veiksmų buvo sužlugdyta tinkama pareiškėjo, kaip paciento, teisių gynyba (administracinėje byloje dėl įrodymų rinkimo, civilinėje byloje dėl žalos sveikatai atlyginimo) ir buvo pralaimėta civilinė byla dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo, o tik apsiribojo sukeltų nepatogumų įvertinimu nustatant neturtinės žalos atsiradimą ir jos dydį.
2. Nurodo, kad procesas turėtų būti atnaujintas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, kadangi teismas neįvertino visumos argumentų, t.y. neatsižvelgė į aplinkybę, kad dėl neteisėtų Tarnybos veiksmų buvo sužlugdyta pareiškėjo, kaip paciento teisių gynyba ir buvo pralaimėta civilinė byla dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo, todėl buvo neteisingai nustatytas kompensacijos už neturtinę žalą dydis.
3. Nurodo, kad procesas turėtų būti atnaujintas ir remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu, kadangi aukščiau nurodytais veiksmais teismai nukrypo nuo vienodos administracinių teismų praktikos neturtinės žalos įvertinimo klausimais formavimo. Kadangi buvo pažeista pareiškėjo konstitucinė teisė į tinkamą gynybą, teismai privalėjo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. A2-715/2007, kuriuo buvo nustatyti neteisėti Tarnybos veiksmai ir teismas įpareigojo Tarnybą iš esmės išnagrinėti prašymą dėl advokato pakeitimo. Be to, pareiškėjas pabrėžė, kad būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kuria remiantis bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, turi visapusiškai ištirti ir įvertinti visas skundo pagrindu nurodytas aplinkybes, atsižvelgti į neturtinės žalos instituto paskirtį bei teisingai kompensuoti patirtus neigiamus išgyvenimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2208/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A403-1286/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2008 ir kt.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Prašymas netenkintinas.
Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.). Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str.1 d.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs (pavyzdžiui, byla Nr. P442- 113/2010), jog procesas administracinėje byloje gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo pateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje išvardintų konkrečių proceso atnaujinimo pagrindų buvimą (ABTĮ 159 str. 1 d.).
Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą, jo manymu procesas atnaujintinas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktuose įtvirtintais pagrindais.
Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu
ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimas ar nutartis yra be motyvų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog procesas, vadovaujantis šiuo pagrindu, gali būti atnaujinamas, jei teismo sprendimas ar nutartis apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš procesinio dokumento turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas padarė išvadą, suformuluotą teismo sprendimo ar nutarties rezoliucinėje dalyje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylas Nr.P525-194/2009, P444-180/2010 ir kt.). Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta.
Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apelianto argumentą, apeliacinės instancijos teismo sprendimui motyvuoti gali būti pakankama pažymėti, jog teismas sutinka su žemesnės instancijos teismo motyvais juos tiesiog įrašant į sprendimą arba nurodant, jog su tokiais motyvais sutinkama (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr.16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr.20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr.30544/96 Garcia Ruiz v Spain). Teisėjų kolegija, nagrinėjusi G. K. apeliacinį skundą, skundo argumentus sugrupavo juos sunumeruodama ir dėl visų jų (dėl vienų išsamiau, dėl kitų glausčiau) pasisakė. Todėl įvertinus tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog apeliacinės instancijos teismas palaikė pirmosios instancijos teismo motyvus, ir jokie apeliacinio skundo argumentai neliko apeliacinės instancijos teismo visiškai neaptarti ir neįvertinti.
Pareiškėjas nurodė, kad teismas sprendime nepateikė motyvų, kadangi neįvykdė pareigos nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir patirtus nepatogumus. Kolegijos nuomone, pabrėžtina, kad remiantis vien tuo, kad pareiškėjas nesutinka su teismo motyvais negali būti daroma išvada, kad priimtas teismo sprendimas yra be motyvų. Todėl ta aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su teismo nustatytu kompensacijos dydžiu nelaikytina pagrindu procesui administracinėje byloje atnaujinti. Taigi, šis proceso atnaujinimo pagrindas neįrodytas.
Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu
Procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu tuo atveju, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. P756-153/2009, P502-119/2009), pažeidimas yra akivaizdus, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė, kad procesas šiuo pagrindu atnaujintinas, kadangi teismas nepasvėrė visumos argumentų. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad pareiškėjas pagrįsdamas tokio pagrindo egzistavimą, nenurodė jokių materialinės teisės normų, taikant kurias, buvo padarytas esminis pažeidimas, turėjęs įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu, pirmiausia, turi būti pateikti įrodymai, jog buvo padarytas materialinės teisės normos pažeidimas, tačiau pareiškėjas šiuo atveju apskritai nenurodė jokios materialinės teisės normos, kuri, jo manymu, buvo pažeista, priimant apeliacinės instancijos teismo nutartį. Todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.
Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu
ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktas nustato, kad procesas administracinėje byloje gali būti atnaujintas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. ABTĮ 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Be to, teismas, nagrinėdamas bylą, teisės normas taiko, pirmiausia, atsižvelgdamas ir įvertindamas nustatytas konkrečios bylos faktines aplinkybes, todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės normų aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylą Nr. P261-40/2008).
Minėtu pagrindu atnaujinti procesą galima tik tada, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai. Tokiu atveju suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylas Nr. P822-81/2010, P146–58/2010, P662–54/2010 ir kt.).
Pareiškėjas, nurodydamas minėtą proceso atnaujinimo pagrindą, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniais sprendimais, priimtais administracinėse bylose Nr. A2-715/2007, Nr. A403-1286/2006 ir Nr. A662-2208/2010. Pareiškėjas pabrėžė, kad privaloma vadovautis apeliacinės instancijos teismo sprendimu byloje Nr. A2-715/2007, kurioje teismas, nustatęs neteisėtus institucijos veiksmus, įpareigojo Tarnybą iš esmės išnagrinėti prašymą dėl advokato pakeitimo. Be to, pareiškėjo nurodomoje praktikoje (žr. bylas Nr. A403-1286/2006 ir Nr. A662-2208/2010) konstatuota, kad sprendžiant klausimą dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, teismas privalo įvertinti visas skundo pagrindu nurodytas aplinkybes bei nustatyti teisingą kompensaciją, kuri kaip galima teisingiau kompensuotų patirtus neigiamus išgyvenimus.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodytų administracinių bylų faktinės aplinkybės nelaikytinos tapačiomis ar labai panašiomis. Pareiškėjo nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A2-715/2007 konstatavus neteisėtus Tarnybos veiksmus, ši buvo įpareigota per nustatytą terminą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl advokato pakeitimo, tačiau byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo ar didesnio dydžio kompensacijos priteisimo. Kitose pareiškėjo nurodytose bylose teismas bendrai pasisakė dėl teismo pareigos vertinti visas pareiškėjo pateiktas aplinkybes bei būtinybę nustatyti teisingą kompensaciją, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje Nr. A403-1286/2006 buvo sprendžiamas klausimas dėl neteisėto jo specialaus patikrinimo vilkinimo, o bylos Nr. A662-2208/2010 ginčo esmė – neteisėti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos veiksmai, nulėmę pareiškėjo leidimo panaikinimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo nurodytų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės situacijos skiriasi.
Aukščiau nurodytos teisės aktų nuostatos bei aktuali administracinių teismų praktika patvirtina, jog minėtu pagrindu procesas galėtų būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu būtų nustatytas galimas administracinių teismų praktikos, kurią formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nevienodumas. Tuo tarpu net jeigu ir nagrinėjamu atveju galėtų būtų sprendžiama, kad pareiškėjas pagrindą atnaujinti procesą administracinėje byloje sieja su nevienoda administracinių teismų praktika, jis tokios praktikos neįvardino. Pareiškėjas proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimą, teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės grindžia argumentais, susijusiais su įrodymų bei faktinių bylos aplinkybių vertinimu. Tuo tarpu galimai skirtingas faktinių aplinkybių vertinimas nėra pagrindas atnaujinti procesą administracinėje byloje.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjo prašymas nėra pagrįstas proceso atnaujinimo pagrindais, todėl netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjo G. K. prašymo netenkinti, atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje.
Nutartis neskundžiama.