Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Jurbarko r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, ankstesnis teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. 2016-10-08, apie 14.30 val., bute, (duomenys neskelbtini) Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su sutuoktine V. K. metu, tyčia kojos pėda vieną kartą spyrė jai į kairės kojos priekinę blauzdos dalį, taip smurtaudamas sukėlė savo šeimos narei fizinį skausmą.

Kaltinamasis S. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-10-08 buvo išgėręs, kilusio buitinio konflikto metu koja spyrė savo žmonai V. K. į blauzdą. Tuo metu kai spyrė, avėjo šlepetę, todėl sutuoktinei galėjo skaudėti. Pagrindinė smurto ir konflikto priežastis yra jo girtuokliavimas, turi priklausomybę nuo alkoholio, todėl sutinka gydytis.

Nukentėjusioji V. K. parodė, kad jos sutuoktinis piktnaudžiauja alkoholiu. 2016-10-08 sutuoktinis buvo girtas, ji – truputį išgėrusi, po pietų tarp jų kilo buitinis konfliktas, kurio metu, praeidamas pro ją sėdinčią, sutuoktinis koja spyrė jai į kairės blauzdos priekinę dalį. Jautė fizinį skausmą. Kadangi vyras ir toliau nenusiramino, keikė ją, ji iškvietė policiją.

Iš 2016-10-08 Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio M. B. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad policiją kvietė V. K., kuri atvykusiems policijos pareigūnams paaiškino, kad neblaivus sutuoktinis S. K. spyrė į kairę koją, sukėlė fizinį skausmą, keikė ją necenzūriniais žodžiais. Tarnybiniame pranešime pažymėta, kad ant V. K. kairės blauzdos priekinio paviršiaus matyti patinimas (b.l. 9-10).

2016-10-08 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog įvykio vieta yra butas (duomenys neskelbtini) Kaune (b. l. 47).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 2861 užfiksuota, kad 2016-10-08, 15.35 val. S. K. nustatytas 1,84 promilės girtumas (b.l. 23).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas sukėlus fizinį skausmą savo šeimos nariui, S. K. pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad kaltinamasis buitinio konflikto metu tyčia koja spyrė į blauzdą savo sutuoktinei V. K., taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, dėl to abejonių teismui nekyla, kadangi jo parodymai sutampa su nukentėjusiosios V. K. parodymais, tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodytomis aplinkybėmis. Kadangi smurtaudamas S. K. fizinį skausmą sukėlė savo sutuoktinei, o toks asmuo pagal BK 248 str. 2 d. nuostatas yra kaltinamojo šeimos narys, jo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 str. 2 d.

S. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmės. Skirdamas bausmę S. K., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama baigta, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį (1:1). Vertinant S. K. asmenybę, pažymėtina, kad jis dirba, vedęs, psichikos ir priklausomybės ligų įskaitoje neužregistruotas. S. K. teisiamas antrą kartą, tačiau teistumas pagal ankstesnį nuosprendį išnykęs, todėl laikomas neteistu (BK 97 str. 6 d.). Kadangi S. K. yra dirbantis asmuo, skirti BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytą viešųjų darbų bausmę netikslinga. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą S. K. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, nustatant už vidurkį mažesnį bausmės dydį. Skiriant BK 48 str. 6 d. numatytus įpareigojimus, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis S. K. pripažįsta, jog smurto pagrindinė priežastis yra jo girtavimas, todėl kaltinamajam sutinkant, skiriamas įpareigojimas gydytis nuo alkoholizmo. Nustačius, kad S. K. smurtavo savo šeimos nario – sutuoktinės atžvilgiu, jam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 3 d.).

Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2016-10-11 pažymą Nr. TP-7-10857 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 34,74 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš S. K. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis BK 67 str., 72² str., S. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai padaryti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme S. K. išbūtą laiką nuo 2016-10-08 15.10 val. iki 2016-10-10 10.30 val. (dvi paras).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš S. K. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.