- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-21
- Bylos Nr.
- 1S-880-238/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23687-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Danguolė Šiugždinytė, Evaldas Gražys
- Kaltinamasis
- M. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo kaltinamojo M. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. S. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 2 (dviem) mėnesiams.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje M. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 233 straipsnio 3 dalį, o būtent tuo, kad jis panaudodamas psichinį ir fizinį smurtą siekė paveikti nukentėjusįjį asmenį, kad šis teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje duotų melagingus parodymus, bei sukliudė nukentėjusiajam atvykti į teismo posėdį, o būtent: 2019 m. rugpjūčio 1 d., apie 13.10 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą padaryti poveikį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiuoju pripažintam E. L., kad šis pakeistų parodymus Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje M. S. yra kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu, o E. L. yra pripažintas nukentėjusiuoju asmeniu, ir, kurioje 2019 m. rugpjūčio 1 d., 13.30 val., Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), turėjo vykti teismo posėdis, M. S. priėjęs prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietoje sėdėjusio E. L., jo atžvilgiu naudojo psichinį smurtą – grasinimus fiziškai sutrikdyti sveikatą, nužudyti, bei, naudodamas necenzūrinius žodžius reikalavo, kad E. L. aukščiau minėtoje baudžiamojoje byloje atsiimtų M. S. atžvilgiu pareikštus kaltinimus ir pakeistų parodymus jo naudai, tačiau E. L. atsisakius tai padaryti ir bandant išlipti iš automobilio, M. S. tyčia, staiga stumdamas E. L. automobilio vairuotojo dureles sudavė jomis į E. L. veido sritį, padarė žaizdą tarp nosies ir viršutinės lūpos, kraujosruvą viršutinėje lūpoje, viršutinių pirminių dantų paslankumą, kas sukėlė nukentėjusiajam E. L. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip sukliudydamas nukentėjusiajam atvykti į teismo posėdį, kadangi dėl patirtų sužalojimų E. L. buvo priverstas kreiptis į viešosios įstaigos Jonavos ligoninės priėmimo skyrių.
2. Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi kaltinamajam M. S. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 6 d. Suėmimas pratęstas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu. Teismas konstatavo, kad suėmimo pagrindai, jog M. S. bėgs, slėpsis nuo teismo, kuriais remiantis buvo paskirtas ir pratęstas suėmimas, neišnykę. Jis yra teistas 3 kartus, vieną kartą teistas užsienio valstybėje, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka. M. S. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Už jam inkriminuojamo apysunkio nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki 4 metų. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, jo atžvilgiu Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). M. S. niekur nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, jokių turtinių įsipareigojimų ar savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, socialiniai ryšiai netvirti. Be to, jis neturi nuolatinio pajamų šaltinio. Taigi, Lietuvos Respublikoje jo nesaisto jokie stiprūs darbiniai, šeiminiai, socialiniai ryšiai. M. S. veiksmai inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, bylos duomenimis, vertintini kaip aktyvūs. Nors baudžiamoji byla išnagrinėta, teismas išėjęs į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, jog jauno amžiaus, savo šeimos dar nesukūręs ir legalaus pajamų šaltinio neturintis, nedirbantis, pozityvių socialinių ryšių iš esmės nesaistomas M. S., vengdamas gresiančios bausmės, gali slėptis nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apylinkės teismas taip pat pažymėjo, kad M. S. yra kaltinamas, kad baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo E. L. atžvilgiu, jis naudojo psichinį ir fizinį smurtą, siekdamas, kad nukentėjusysis duotų jam naudingus parodymus, bei panaudoto fizinio smurto pasėkoje sukliudė nukentėjusiajam atvykti į teismo posėdį, nukentėjusiajam E. L. konstatuoti sužalojimai yra fiksuoti specialisto išvadoje. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, išsakytus grasinimus, pagrįstai manoma, kad kaltinamajam M. S. esant laisvėje, nukentėjusiajam gali būti toliau daromas poveikis, realizuoti M. S. išsakyti grasinimai, susiję su fizinių sužalojimų padarymu, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jis gali trukdyti procesui, pats ar per kitus asmenis bandydamas paveikti nukentėjusįjį, taigi suėmimas tęstinas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Įvertinęs M. S. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, gresiančios bausmės griežtumą, galimai padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, apylinkės teismas darė išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtąjį į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą. M. S. šiuo metu taikoma kardomoji priemonė - suėmimas nėra per griežta. Nei viena švelnesnė kardomoji priemonė šiuo atveju neužtikrins BPK 119 straipsnyje nustatytų kardomųjų priemonių skyrimo tikslų.
Šalies argumentai
3. Skunde kaltinamasis M. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartį.
3.1. Skunde nurodo, kad teismas, spręsdamas kardomosios priemonės skyrimo klausimą, privalėjo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad jis padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Nurodo, kad šiuo atveju, jo atžvilgiu nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad jis padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Veiksmai turėtų būti vertinami kaip būtinoji gintis, o jei teismas manytų kitaip, jo veika atitiktų BK 140 straipsnio 1 dalį, taigi už šio nesunkaus nusikaltimo padarymą, numatyta didžiausia bausmė – laisvės atėmimas iki 2 metų, todėl nebuvo jokio įstatyme įtvirtinto pagrindo kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimui. Teismas vadovavosi prielaidomis, o ne faktinėmis aplinkybėmis, nurodydamas, kad jam gresia reali laisvės atėmimo bausmė, todėl jis gali slėptis. Teigia, kad viso ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pažeidęs kardomosios priemonės, visuomet laiku registruodavosi policijos įstaigoje, nesislapstė nuo ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų, gyveno nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.
3.2. Nurodoma, kad jo socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublika yra tvirti: čia gyvena jo šeima (sesuo ir mama), artima draugė su kuria kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, Lietuvoje yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, tačiau teismas į šiuos duomenis neatkreipė dėmesio. Nors teismas nurodo, kad jis gali daryti poveikį nukentėjusiajam, įvykdyti savo grasinimus ir kt., tačiau nukentėjusiojo parodymai negali būti vertinami kaip teisingi, nes per visą ikiteisminio tyrimo procesą ar teisme, jo (nukentėjusiojo) parodymai nenuoseklūs, prieštaraujantys, o prieštaravimai taip ir liko nepašalinti. Juolab, kad poveikio darymas apskritai išgalvotas faktas, nes to tiesiog nebuvo.
3.3. Nurodo, kad teismui įtikinamai ir nenuginčijamai pateikė versiją, kad jis turėjo galimybę daryti poveikį nukentėjusiajam iki 2019 m. rugpjūčio 1 d., tačiau to nedarė ir net neketino taip elgtis. Šios veikos nepadarė ir 2019 m. rugpjūčio 1 d., o jei nukentėjusysis taip teigia, tai jį (M. S.) jis apkalba sąmoningai, galimai siekdamas pats išvengti atsakomybės ar tiesiog savanaudiškais tikslais, kadangi net ir nukentėjusiojo mesti kaltinimai yra abejotini, nes teismo posėdžio metu nukentėjusysis negalėjo paaiškinti, kuo pasireiškė poveikio darymas, kokia ir kuo jam padaryta neturtinė žala, todėl nurodo, kad norimus tikslus galima pasiekti ir švelnesne kardomąja priemone ar jų kompleksu.
4. Teismo posėdžio metu gynėja Jolanta Ramoškienė prašė kaltinamojo M. S. skundą tenkinti, prokuroras Egidijus Palaima prašė kaltinamojo M. S. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Kaltinamojo M. S. skundas atmetamas.
6. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, patikrina, ar yra duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo galimai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau nesprendžia asmens kaltės klausimo iš esmės ir vertinimo šiuo klausimu neatlieka. Nors asmens kaltės klausimas šioje stadijoje nesprendžiamas, apylinkės teismo teisėja pagrįstai konstatavo, jog baudžiamosios bylos medžiagoje surinkta faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog M. S. galimai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nustatyta, kad tokie duomenys yra nukentėjusiojo, liudytojos ir kaltinamojo parodymai, specialisto išvados, kita rašytinė bylos medžiaga. Nors skunde teigiama, kad kaltinimas grindžiamas vien tik prielaidomis, tačiau skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad baudžiamosios bylos medžiagoje esantys faktiniai duomenys yra pakankami, kad būtų galima manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką.
7. BPK 121 straipsnyje nurodytos kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos. Šio straipsnio 4 dalyje teigiama, jog prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į kaltinamojo nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas gali būti skiriamas esant suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų.
8. Pagal BPK 119 straipsnį, suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamas siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Šios nuostatos taikomos ir pratęsiant suėmimo terminą.
9. Konstatuojama, kad teismas, nagrinėdamas kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, vertino aplinkybes, kurios nurodytos baudžiamojo proceso įstatyme, reglamentuojančiame kardomųjų priemonių skyrimo taisykles, ir aplinkybes, nustatytas baudžiamojoje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas, teisingai įvertino aplinkybes, nurodytas įstatyme ir nustatytas baudžiamojoje byloje, bei jas aiškiai nurodė nutartyje.
10. Iš teismo nutarties matyti, jog kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam M. S. pratęsta BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo ir trukdys procesui.
11. Pagal BPK 122 straipsnio 2 dalį, kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas) atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
12. Iš baudžiamosios bylos matyti, jog M. S. kaltinamas vieno apysunkio nusikaltimo padarymu, už kurį įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki 4 (ketverių) metų. Apylinkės teismas pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą 2 (dviem) mėnesiams, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis yra teistas anksčiau 3 (tris) kartus, vieną kartą buvo teistas užsienio valstybėje, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka. Taip pat pažymėjo, kad M. S. atžvilgiu yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis taip pat niekur nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, jokių turtinių įsipareigojimų ar savo vardu registruoto turto neturi, socialiniai ryšiai nėra tvirti, be to neturi nuolatinio ir pastovaus pajamų šaltinio. M. S. pats nurodė, kad jo gaunamos pajamos buvo tik iš nelegalaus darbo, nors kaip ir teigė, kad siekė sudaryti darbo sutartį, tačiau to nepadarė. Nors M. S. ir yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje, tačiau tai neužtikrina, kad jis nebėgs (nesislėps) nuo teismo, todėl aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog M. S. yra jauno amžiaus, kuris dar nėra sukūręs savo šeimos, kuris neturėjo legalaus ir pastovaus pajamų šaltinio, nedirbantis, pozityvių socialinių ryšių nesaistomas, vengdamas gresiančios bausmės, gali slėptis nuo teismo. Konstatuojama, kad apylinkės teismas pagrįstai pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
13. BPK 122 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.
14. Kaip ir nurodyta teismo nutartyje, baudžiamojoje byloje M. S. kaltinamas tuo, kad naudojo psichinį ir fizinį smurtą nukentėjusiojo E. L. atžvilgiu, siekdamas, kad nukentėjusysis duotų jam naudingus parodymus bei panaudoto fizinio smurto pasėkoje sukliudė nukentėjusiajam atvykti į teismo posėdį. Nukentėjusiajam E. L. konstatuoti sužalojimai fiksuoti specialisto išvadoje. Taip teismas pagrįstai sprendė, kad M. S. esant laisvėje, nukentėjusiajam gali būti toliau daromas poveikis, realizuoti M. S. išsakyti grasinimai, susiję su fizinių sužalojimų padarymu. Todėl apylinkės teismas darė pagrįstą išvadą, kad atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, išsakytus grasinimus, pagrįstai manoma, kad M. S. esant laisvėje, nukentėjusiajam gali būti toliau daromas poveikis, realizuoti M. S. išsakyti grasinimai, susiję su fizinių sužalojimų padarymu, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jis gali trukdyti procesui, pats ar per kitus asmenis bandydamas paveikti nukentėjusįjį. Todėl daroma išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai M. S. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, nes yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje jis gali trukdyti procesui.
15. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas darė teisingą išvadą, kad M. S. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, gresiančios bausmės griežtumas, galimai padarytos nusikalstamos veikos pobūdis leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtąjį į laisvę ir skirti jam kitą, švelnesnę, kardomąją priemonę ar jų kompleksą.
16. Apylinkės teismas darė teisingą išvadą, kad šiuo metu M. S. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas nėra per griežta, jos terminas, atsižvelgiant į proceso stadiją, parinkta teisingai ir pagrįstai. Nei viena švelnesnė kardomoji priemonė neužtikrins įgyvendinti BPK 119 straipsnyje nustatytus tikslus.
17. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamojo teisės suvaržytos laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingam ir pakankamam suėmimo skyrimo pagrindui. Šiuo metu pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymas neprieštarauja proporcingumo principui. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo naikinti ar keisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties, todėl kaltinamojo M. S. skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo M. S. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti galioti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.