Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2010-06-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-50-784/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-06-29
Bylos Nr.
1-50-784/2010
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-03108-2007-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gediminas Viederis
Nukentėjusysis
A. B.
Kaltinamasis
A. M.
Advokatai
Rolandas Vaitekūnas, Vytautas Krikščiūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-50-784/09Proceso Nr. 1-13-1-03108-2007-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.13.1. (S)
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis,sekretoriaujant Galinai Levickienei, Kristinai Žigelytei,dalyvaujant prokurorams Gedvydui Vaivadai, Mykolui Girdiušui,gynėjui advokatui Vytautui Krikščiūnui,nukentėjusiajam A. B.,nukentėjusiojo atstovui advokatui Rolandui Vaitekūnui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, vedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – ir BK) 176 straipsnio 1 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. pažeidė darbų saugos reikalavimus:

jis, dirbdamas UAB „Ludanė“ statybos darbų vadovu ir būdamas Vyriausybinių ryšių centro prie Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento pastato, esančio Gedimino pr. 40/1, Vilniuje, rekonstrukcijos (rūsio ir penkto aukšto patalpos) statybos darbų vadovu bei būdamas atsakingu už darbuotojų saugos ir sveikatos priešgaisrinės saugos ir aplinkos organizavimą ir užtikrinimą, nesiėmė priemonių organizuoti darbą pagal saugos darbe norminių aktų reikalavimus ir nekontroliavo, kaip laikomasi saugos darbe norminių aktų reikalavimų, atliekant demontavimo darbus bei valant statybines atliekas ir šiukšles adresu Gedimino pr. 40/1, Vilniuje, neužtikrino darbuotojams saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų ir taip pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies reikalavimus, prieš pradedant griauti rūsio sienas neparengė darbų technologijos (vykdymo) kortelės, neįformino paskyros-leidimo ar kito dokumento, nurodančio griovimo tvarką, taip pažeidė Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 11 ir 16 punktų nuostatas, nepaskyrė kompetentingo specialisto vykdyti griovimo darbų priežiūrą, taip pažeidė Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 64.1 punktą, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe su A. B. – 2007 m. lapkričio 26 d. apie 10.00 val. – 10.14 val. minėtame statybos objekte Gedimino pr. 40/1, Vilniuje, darbuotojui A. B. valant sienos plytas šalia griaunamos sienos, virto griaunamos sienos likęs gabalas (0,41x0,84x2,14 m), prispaudė šalia dirbusį, pasilenkusį A. B. ir sunkiai jį traumavo, dėl ko jam padaryta kirstinė žaizda krūtinės dešinėje, dešinės pusės V-VII šonkaulių lūžiai su oro susikaupimu dešinės krūtinplėvės ertmėje ir dešinio plaučio sužalojimu, progresuojant poodinei emfizemai bei kvėpavimo funkcijos nepakankamumui, dešinio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakos lūžiai; dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžis; dešinio inksto sumušimas; muštinės žaizdos galvoje, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. M. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad UAB „Ludanė“ statybos darbų vadovu pradėjo dirbti 2007 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje. Jis buvo paskirtas statybos darbų vadovu objekte Gedimino pr. 40/1, Vilniuje. Ten buvo vykdomi penkto aukšto remonto darbai, o rūsyje buvo vykdomi pertvarų griovimo darbai. Darbai Vilniuje buvo pradėti 2007 m. spalio mėnesį, o nelaimingas atsitikimas įvyko 2007 m. lapkričio 26 d., pirmadienį. Pertvarų griovimo darbus rūsyje vykdė UAB „Ludanė“ darbuotojų brigada, kurioje buvo A. B., K. S., L. Š., A. A.. Šie darbuotojai praktiškai vykdė tik griovimo darbus. Jis nuolat tame objekte nebūdavo, nes tuo metu turėjo dar vieną objektą Panevėžio rajono Naujamiesčio seniūnijoje. prieš pradedant darbus, visi kartu, taip pat ir A. B., buvo atvažiavę į objektą, apžiūrėjo, kokie bus vykdomi darbai. Taip pat buvo sprendžiamas darbininkų apgyvendinimo klausimas. Darbininkams buvo išnuomotas bendrabutis Vilniuje, kur jie nuolat gyveno, kai dirbo, o jis atvažiuodavo du-tris kartus per savaitę. Prieš pradedant darbus objekte Gedimino pr. 40/1 buvo pravestas instruktažas žodine forma. Prieš tai darbininkai buvo pasirašę žurnale už darbų saugą. Įmonėje buvo sudaryta saugumo technikos instrukcija ir pagal tą instrukciją darbininkai pasirašė, kad susipažino. Jam žinoma, kad žurnale turėjo būti paimamas darbininko parašas prieš pradedant darbus kiekviename objekte. Šiuo atveju UAB „Ludanė“ dokumentuose, susijusiuose su darbo sauga, darbininkai dėl objekto Gedimino pr. 40/1 nebuvo pasirašę, bet jie buvo pasirašę užsakovo Vyriausybinių ryšių centro žurnale. Jis pats asmeniškai to nematė, bet iš Vyriausybinių ryšių centro buvo atėjęs atsakingas už darbų saugą darbuotojas, kurio pavardės nepamena, ir pasakė, kad darbininkai pas juos žurnale pasirašė. Jis pagalvojo, kad parašų užsakovo žurnale pakaks. Darbuotojai UAB „Ludanė“ pradėjo dirbti neseniai ir buvo instrukdtuoti bendrąja tvarka. Jo manymu, darbų vykdymo technologinės kortelės nebuvo būtina sudaryti, nes buvo atliekami paprasti pertvarų ardymo darbai. Anksčiau tokio tipo darbams kituose objektuose nebūdavo sudaromos darbų vykdymo technologinės kortelės, nes tie darbai nėra ypač sudėtingi. Jis apžiūrėjo sieną rūsyje ir manė, kad ji pati savaime, niekieno neveikiama, negalėjo griūti. Sienos storis 38 centimetrai, ir dar tinkas iš abiejų pusių, iš viso sienos storis buvo 40 centimetrų. Pakyra-leidimas, kad galima vykdyti darbus, buvo išduota Vyriausybinių ryšių centro. Pagal žodinį instruktavimą buvo pasakyta, kad sieną griauti reikia jokiu būdu ne nuo apačios, o nuo viršaus, kaip priklauso. Darbininkai patys tarpusavyje pasiskirstydavo darbus. Brigadininkas, oficialiai prižiūrintis darbus rūsyje, nebuvo paskirtas, bet K. S. buvo laikomas kaip ir vyresniuoju, nes rodydavo daugiau iniciatyvos, jis su pastaruoju dažniausiai susikambindavo, derindavo, ko reikia. Sienos griovimo zonos aptvėrimas apsauginiais aptvarais ir pažymėjimas skiriamaisiais ženklais tame objekte nebuvo reikalingas, nebuvo ko aptverti, nes dirbo tik minėti keturi darbininkai. Aptvėrimas ir pažymėjimas skirti tuo atveju, jeigu vaikšto pašaliniai žmonės, o ten buvo uždara patalpa ir jokie pašaliniai asmenys nevaikščiodavo. Apie darbininkų, kurie griovė sieną, įskaitant A. B., kvalifikaciją, jis nebuvo susipažinęs, kadangi darbininkus priima direktorius. Jis tik žinojo, kad jie anksčiau yra dirbę statybose. Nelaimingas atsitikimas tikrai įvyko 2007 m. lapkričio 26 d., pirmadienį, o ne lapkričio 23 d., kaip parašyta kaltinime. Tą dieną jis su direktoriumi V. R. buvo išvykęs į kitą objektą Naujamiestyje, Panevėžio rajone, o į objektą Vilniuje, Gedimino pr. 40/1, išvažiavo direktoriaus pavaduotojas statybos reikalams S. O.. Apie 10 val. ryto S. O. paskambino direktoriui ir pasakė, kad objekte įvyko nelaimingas atsitikimas. Tada direktorius jam liepė važiuoti į Vilnių ir pasižiūrėti, kas atsitiko. Apie pietus, maždaug 12-13 val. jis jau buvo Vilniuje, objekte Gedimino pr. 40/1. Nusileidęs į rūsį, nukentėjusiojo neberado, pastarasis jau buvo išvežtas į ligoninę. Siena buvo nuvirtusi, tai yra, buvo nukritęs apie 80 centimetrų aukščio ir 2 metrų ilgio seinos luitas. Likę trys darbininkai buvo pasimetę, jis jų klausinėjo, kaip viskas įvyko. Jie papasakojo, kad L. Š. su A. B. dirbo rūsyje, o K. S. ir A. A. tuo metu buvo penktame aukšte. Pastarieji jam papasakojo, kad, kuomet jie leidosi iš penkto aukšto, rūsyje išgirdo dundesį, lyg kas griūtų, ir, atbėgę į rūsį, rado prispaustą A. B.. L. Š. pasakė, kad buvo šalia A. B., atkalinėjo nuo sienos plyteles ir nepamatė, kaip siena nuvirto. Atsakydamas į prokuroro klausimus, A. M. parodė, kad iš dalies pripažįsta savo kaltę, nes už darbų saugą yra atsakingas pagal pareigas, bet dėl sienos nugriuvimo savo kaltės nemato. Jo išsilavinimas specialusis vidurinis, jis yra baigęs Panevėžio politechnikumą, pramoninę ir civilinę statybą, turi galiojantį atestatą, kad gali eiti ypatingo statinio vadovo ir ypatingo statinio statybos techninio vadovo pareigas. Jis taip pat turi valstybės institucijos išduotą pažymėjimą darbų saugai. Įsidarbindamas UAB „Ludanė“ jis pasirašytinai buvo supažindintas su statybos darbų vadovo pareiginiais nuostatais. Jo manymu, jis tinkamai vykdė šių nuostatų 2.1 punkto reikalavimus, nes savo darbą atlikdavo tiek, kiek nuo jo priklausė, neturėjo drausminių nuobaudų. UAB „Ludanė“ direktoriaus 2007 m. spalio 26 d. įsakymo Nr. 6, kuriuo jis paskirtas atsakingu už darbų saugą objekte Gedimino pr. 40/1 iki nelaimingo atsitikimo jis nematė. Jis pasirašė šiame įsakyme jau po nelaimingo atsitikimo, įkalbėtas įmonės direktoriaus, kuomet reikėjo nuvežti dokumentus į Darbo inspekciją. Jam taip pat žinomas jo pareiginių nuostatų 2.8 punktas. Jis žinojo, kad kiekviename objekte darbininkai turėjo būti pasirašytinai supažindinami su darbo sauga. Šiuo konkrečiu atveju objekte Gedimino pr. 40/1, darbininkai nebuvo pasirašytinai instruktuoti žurnale, nors tai turėjo būti padaryta. Jis tame mato savo klaidą. Pagal pareigybinius nuostatus jam nepriklausė sudaryti darbų vykdymo technologinę kortelę. Tai buvo antras objektas, kur buvo vykdomi statybos ardymo darbai. Pirmas objektas buvo Panevėžio mieste ir ten taip pat nebuvo sudaryta darbų vykdymo technologinė kortelė, nes įmonėje buvo tokia praktika. Jo nuomone, sienos ardymo darbai nebuvo ypatingai pavojingi. Jis nemanė, kad sąvoka „griovimo darbai“ skiriasi nuo sąvokos „ardymo darbai“. Atsakydamas į nukentėjusiojo atstovo klausimus, A. M. parodė, kad paskyrą-leidimą išdavė užsakovas. UAB „Ludanė“ paskyra leidimas nebuvo išduota. Jo nuomone, UAB „Ludanė“ direktorius turėjo išrašyti paskyrą-leidimą. Jo nuomone, buvo galima pradėti ardymo darbus, jeigu yra veikiančios įmonės leidimas atlikti tuos darbus, bet tiksliai atsakyti į klausimą, ar nesant paskyros-leidimo buvo galima pradėti organizuoti vykdyti darbus, jis negali. Bendrai už statybos darbus yra atsakingi tiek direktorius, tiek pastarojo pavaduotojas, tiek jis. Objekte Gedimino pr. 40/1 jis buvo atsakingas už statybos darbų organizavimą, jų priežiūrą. Tai buvo jo objektas. Jis nematė, kad iki nelaimingo atsitikimo rūsyje siena būtų apdaužyta iš apačios. Kuomet jis buvo minėtame objekte, matydavo, kad darbininkai tvarkingai ardo sieną nuo viršaus, tik nepamena, ar jie ardė iš vienos pusės, ar iš abiejų. Jeigų būdamas objekte pamatytų, kad kuris nors darbininkas ardo sieną nuo apačios, jokiu būdu neleistų to daryti, būtų sustabdęs darbus. Atsakydamas į gynėjo klausimus, A. M. parodė, kad UAB „Ludanė“ nebuvo sudarytas darbo vietų ir darbų, atliekamų tik pagal paskyrą-leidimą, sąrašas.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. B. paaiškino, kad jis UAB „Ludanė“ pradėjo dirbti 2007 m. rugsėjo mėnesį. Objektas Gedimino pr. 40/1, Vilniuje buvo ne pirmas jo objektas, teko dirbti Panevėžyje, Naujamiestyje, Kėdainiuose. Jis dirbo panašaus pobūdžio darbus – sienų griovimo, grindų ardymo ir kitus. Jis turi medicinos felčerio specialybę. Iki įsidarbinant UAB „Ludanė“ jis dirbo prie medienos, taip pat teko dirbti su statyba susijusius darbus montuojant lengvos konstrukcijos plokštes ant karkaso, objekte Klaipėdoje dirbo stogo dengimo darbus. Jis į UAB „Ludanė“ buvo priimtas dirbti plataus profilio statybininku. Konkrečios kalbos, kokius būtent darbus reikės dirbti, prieš įsidarbinant su direktoriumi nebuvo. Apie savo pareigas įmonėje buvo supažindintas pasirašytinai. Kai įsidarbino, rugsėjo mėnesį, pasirašė įmonės bendrame darbų saugos žurnale. Tuo metu objekto Gedimino pr. 40/1, Vilniuje, dar nebuvo. Šiame objekte griovimo darbus dirbo keturiese – jis, L. Š., K. S. ir A. A.. Kokius darbus dirbti, nurodydavo A. M. ir direktoriaus pavaduotojas S. O., kuris dažnai būdavo tame objekte. Jis negali konkretizuoti, kokius nurodymus davė S. O., o kokius – A. M.. S. O. objekte būdavo tikrai ne rečiau, negu A. M., klausdavo, kokių reikia darbo priemonių, rūpinosi objektu. Jie žinojo, kad A. M. yra objekto vadovas. Jis nepamena, ar šiame objekte su kuo nors buvo kalba apie darbų saugą. Objekte jie turėjo šalmus, kurie buvo privalomi kiekvienam darbininkui. Šalmus atsivežė iš Panevėžio. Šalmus išduodavo darbų vykdytojas, ar išdavė A. M., - nepamena. Jis neprisimena, ar pasirašė Vyriausybinių ryšių centro darbų saugos žurnale. Atsimena, kad iš ten keletą kartų buvo atėjęs vyras, kuris paklausdavo, kaip sekasi. Siena rūsyje buvo ardoma nuo viršaus link apačios. Nebuvo taip, kad jis pradėtų ardyti nuo apačios. Visada ardyti pradedama nuo viršaus ir einama žemyn. Gali būti kliūtis, kad neišsiima iš karto, tuomet ta kliūtis yra apdaužoma, pereinant daugiau į apačią, kad išsiimtų. Kaip ardyti sienas, jis žinojo iš patirties. Specialių apmokymų įmonėje nebuvo. Kai jie griovė sienas kituose objektuose, jiems sakė, kad negalima griauti iš apačios. Šiame objekte jiems to nesakė, bet ir taip buvo viskas aišku, nes darbų pobūdis buvo panašus. Nelaimingo atsitikimo dieną jis ir L. Š. dirbo rūsyje, o A. A. ir K. S. dirbo penktame aukšte. L. Š. plaktuku nudaužinėjo nuo sienos plyteles, o jis rinko nuolaužas – pusplytes, ir geresnes iš jų „štabeliavo“ kampe. Jis buvo pasilenkęs, nuo betono valė plytgalį ir tuo metu ant jo griuvo siena, jį prispausdama. Kai siena griuvo, jis nebuvo prie jos prisilietęs, jis buvo maždaug vieno metro atstumu nuo sienos. Siena, kuri griuvo, jau buvo praardyta nuo viršaus. Jis gerai neprisimena, kaip siena atrodė iki nugriuvimo ir kiek ji buvo apardyta. Tuo metu L. Š. buvo nuo jo šiek tiek toliau, apie 2-3 metrų atstumu ir nudaužinėjo nuo sienos plyteles. Ta sienos dalis, nuo kurios L. Š. nudaužinėjo plyteles, nenugriuvo. Jis dėl sužalojimų iš pradžių gulėjo greitosios pagalbos ligoninėje Vilniuje, paskui gydėsi namuose, reabilitacijos sanatorijoje Likėnuose, jam buvo nustatytas darbingumo netekimas. Jam buvo pažeistas plautis, sužeista koja, lūžęs dubens kaulas, teko ilgai būti gulimoje padėtyje.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas L. Š. paaiškino, kad jie dirbo objekte Gedimino pr. 40/1, Vilniuje. Nelaimingo atsitikimo metu jis su A. B. buvo rūsyje, o kiti du darbininkai – penktame aukšte. Jis dirbo perforatoriumi, „bošavo“, tai yra, ardė, sieną, o A. B. tuo metu toliau nuo jo plaktuku atidaužinėjo plytas ir jas štabeliavo. A. B. atidaužinėjo plytas, kurios buvo jau nukritusios ant žemės, o ne tas, kurios dar buvo sienoje. A. B. nudaužinėjo plytas, kurios buvo nuardytos nuo sienos, kuri vėliau griuvo. Jis, L. Š., perforatoriumi dirbo toje sienos dalyje, kuri griuvo. Perforatorius veikia smūginiu principu. Po smūgio perforatoriumi į sieną plytos paprastai nukrenta ant žemės, bet kartais reikia atidaužyti ir plaktuku, jeigu plytos iš karto nenusidaužo. Baigęs darbą perforatoriumi, jis nešė įrankį padėti, nes ketino taip pat pradėti atidaužinėti plytas, ir tuo momentu siena virto. Nuo to momento, kai jis baigė darbą perforatoriumi iki sienos griuvimo praėjo ne daugiau kelių sekundžių, viskas įvyko labai greitai. Tos sienos, kuri nugriuvo, viduje buvo kolona, kurios nesimatė, nes ji buvo apklijuota plytutėmis. Ta kolona nebuvo pritvirtinta prie sienos strypais, kaip priklausytų. Jis mano, kad dėl to siena ir griuvo. Jie sieną ardė visaip – ir iš viršaus, ir iš apačios. Nebuvo konkrečių nurodymų, kaip pradėti griauti sieną, jie patys žinojo, kad reikia pradėti ardyti nuo viršaus. Išėjo taip, kad sienos apačioje nuardė daugiau, negu iš viršaus. Sienos apačia buvo truputį siauresnė. Jo manymu, tai turėjo įtakos sienos stabilumui. Toje patalpoje reikėjo griauti dvi sienas, viena siena dar nebuvo pradėta ardyti. Jis nepamena, kas tiksliai pasakydavo, kokius darbus reikia atlikti, taip pat nepamena, kas iš vadovų konkrečiai pasakė, kad reikia ardyti sieną. Jie žinojo, kokius darbus reikia padaryti ir, galima sakyti, patys dirbo savo nuožiūra. Į objektą atvažiuodavo tiek direktoriaus pavaduotojas S. O., tiek darbų vadovas A. M.. Nelaimingo atsitikimo dieną A. M. nebuvo objekte. Įvykio dieną prieš nugriūnant sienai S. O. buvo atvažiavęs į objektą. Tai nebuvo pirmas jo objektas, prieš tai panašų darbą dirbo Kėdainiuose, Panevėžyje.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. A. paaiškino, kad jis dirbo UAB „Ludanė“. Jo profesija yra statybininkas. Nelaimingo atsitikimo dieną jis kartu su K. S. dirbo penktame aukšte, kur ardė lubas, o A. B. ir L. Š. dirbo rūsyje. Kai jie leidosi iš penkto aukšto, siena griuvo ir prispaudė A. B.. Jiems prireikė paiimti kažkokių instrumentų ir jie su K. S. leidosi į rūsį. Eidami koridoriumi išgirdo stiprų garsą, kad kažkas griūva. Nuėję pažiūrėti, pamatė, kad siena užgriuvo A. B.. Jie puolė pastarąjį gelbėti. Į objektą atvažiuodavo tiek S. O., tiek A. M.. Jis nepamena, kas iš vadovų davė nurodymą ardyti penktame aukšte lubas. Atrodo, kad S. O. paskambino telefonu ir paprašė tai padaryti, bet tiksliai nepamena. Jis nepamena, ar A. M. asmeniškai davė kokius nors konkrečius nurodymus dėl darbo, taip pat nepamena, kas vadovavo darbams. Buvo pasakyta dirbti, tad jie ir dirbo. Galimai S. O. sakė, ką reikia dirbti. A. M. atvažiuodavo į objektą, aprūpindavo darbo įrankiais. Objekte Gedimino pr. 40/1, Vilniuje, jiems žodžiu kažkas iš vadovų, bet tiksliai nepamena, kuris, sakydavo, kaip reikia ardyti lubas, sienas, sakydavo, kad tai daryti reikia atsargiai.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas K. S. paaiškino, kad jis anksčiau dirbo UAB „Ludanė“. Įvykio dieną atsimena, tai buvo pirmadienis. Jis, A. A., A. B. ir L. Š. ryte atvažiavo į darbą objekte Gedimino pr. 40/1. Nuėjo į persirengimo kambarį, persirengė ir tuo metu jam telefonu paskambino ar tai A. M., ar tai direktoriaus pavaduotojas S. O.. Jam telefonu pasakė, kad reikia išardyti 5 aukšte lubas. Jis su A. A. nuėjo į 5 aukštą, o A. B. ir L. Š. dirbo rūsyje. Išardę lubas jie nusileido į rūsį ir tuo metu, kai ėjo į rūsio patalpas, griuvo siena, pamatė, kad ant A. B. užvirto plytos. L. Š. tuo metu stovėjo šalia nugriuvusios sienos. Jis nežino, kas buvo atsakingas už darbų saugą tame objekte. Šiaip daugiausia skambindavo S. O.. Tyrimo metu jis, K. S., sakė, kad už darbų saugą atsakingas A. M., nes žinojo, kad pastarasis buvo to objekto darbų vykdytojas, jam tai lyg ir priklausė pagal pareigas. Darbus jie pasidalindavo patys, niekas konkrečiai nenurodinėjo, kam eiti ardyti lubas ar griauti sienas. Atsakydamas į nukentėjusiojo atstovo klausimus liudytojas K. S. paaiškino, kad jis pats taip pat ardė sieną rūsyje. Jie visi tą sieną ardė iki nelaimingo atsitikimo. Jis nepamena, kas konkrečiai jiems nurodė, kad reikia išardyti sieną. Pačią pirmą dieną, kai jie atvažiavo į objektą, ar tai S. O., ar A. M. jiems pasakė, kokius konkrečiai darbus reikia padaryti. Apie sienų ardymo darbų mechanizmą, nuo kurios vietos turi būti pradedama ardyti, jiems objekte niekas neaiškino. Nebuvo tokios šnekos, kad draudžiama ardyti sieną nuo apačios. Jam dirbant prie tos sienos, nebuvo taip, kad jis pradėtų ardyti nuo apačios. Kai paskutinį kartą matė sieną, ji buvo vienodo pločio tiek viršuje, tiek apačioje. Jo nuomone, siena nugriuvo todėl, kad ji nebuvo pritvirtinta prie kolonos. Atsakydamas į teisėjo klausimą liudytojas K. S. paaiškino, kad prieš sienai nugriūnant paskutinį kartą ją matė penktadienį, o pirmadienį sienos nematė, nes ryte su A. A. iš karto nuėjo į 5 aukštą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas V. R. paaiškino, kad įvykio metu jis dirbo UAB „Ludanė“ direktoriumi. Apie nukentėjusiojo sužalojimą objekte Gedimino prospekte jam žinoma tiek, kad buvo vykdomi bendrastatybiniai veiksmai, nukentėjęs asmuo dirbo su kitais darbuotojais. Kiek jam žinoma, leidimas darbams buvo išduotas. Kaip vyko darbai, žinojo, pats yra buvęs tame objekte. Jam žinoma, kad objekte papildomas instruktažas buvo pravestas, bet kas pravedė, nežino. Jis pasirašė dokumentus dėl atsakingo už saugą asmens. Atsakydamas į teisėjo klausimą V. R. paaiškino, kad neatmeta galimybės, kad įsakymas dėl A. M. paskyrimo atsakingu už darbų saugą galėjo būti surašytas po įvykio. Atsakydamas į gynėjo klausimus V. R. paaiškino, kad tikslios datos nepamena, kada A. M. pasirašė įsakymą, kuriuo jis paskirtas atsakingu už darbų saugą – ar prieš įvykį, ar po jo. Atsakydamas į nukentėjusiojo atstovo klausimus V. R. paaiškino, kad direktorius statybai buvo S. O.. A. M. – statybos darbų vadovas, jam teko objekto priežiūra ir aprūpinimas. Kas už darbų saugą atsakingas, nežino. Statybos darbų vadovas praveda instruktažą. Vėliau teisiamajame posėdyje, atsakydamas į nukentėjusiojo atstovo klausimą, V. R. paaiškino, kad žodžiu atsakingas už darbų saugą asmuo tikrai buvo paskirtas, o kada pasirašytas rašytinis įsakymas, nežino.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas S. O. paaiškino, kad įvykio metu dirbo UAB „Ludanė“ direktoriaus pavaduotoju. Įvykio dieną, pirmadienį, ryte buvo nuvykęs į obkjektą, susitiko su užsakovu, nuėjo į rūsį, susirinko darbininkai, su jais pašnekėjo, pasidalino darbus. Pamatė, kad jie sieną nuo apačios griauna, jis pasakė, kad taip negriautų. Užsakovas, V. G., pasijuokė, kad darbininkai griauna sieną nuo apačios. Jis turėjo mieste reikalų dėl medžiagų ir išvažiavo. Jam paskambino, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, jis tuomet grįžo į objektą, paskambino į Panevėžį direktoriui, kad pastarasis susitvarkytų dokumentaciją dėl darbų saugos, nes „užpuls“ darbo inspekcija. Žodiniu susitarimu objektui vadovavo A. M., o įsakymas dėl A. M. paskyrimo atsakingu už darbų saugą pasirašytas tik po jo skambučio. Jis matė, kad A. M. po įsakymu pasirašinėjo antradienį ar trečiadienį. Paties momento, kaip A. M. dėjo parašą, jis nematė, bet buvo kalba, kad reikia pasirašyti. Tokia kalba buvo jiems visiems būnant kontoroje Panevėžyje, direktorius kalbėjo, kad A. M. reikia pasirašyti. Įsakymu skiriamas atsakingas asmuo ne tik už saugą, bet apskritai už visą objektą. A. M. buvo vienintelis atestuotas darbuotojas, tai yra, turintis tos srities aukštąjį išsilavinimą, turintis darbo stažą, išlaikęs egzaminus, baigęs kursus. Jis pats buvo direktoriaus pavaduotojas, jo funkcijos įmonėje buvo objektų paieška, atsiskaitymai. Atsakydamas į nukentėjusiojo atstovo klausimus, liudytojas S. O. paaiškino, kad ardymo darbai rūsyje vyko gal savaitę, gal dvi savaites. Ten buvo daugiau plonų pertvarėlių. Atėjus į objektą kartu su darbuotojais jis apžiūri ir išvardija, ką reikia padaryti, dėl darbų apsitaria su užsakovu. Pradžioje atėjus į objektą vedėsi kartu ir A. M., tad gal pastarasis nurodė, kokius darbus atlikti.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas V. G. paaiškino, kad įvykio metu buvo ir dabar yra Vyriausybinių ryšių prie Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento direktoriumi. Objekte, kuriame atsitiko nelaimė, jam teko lankytis vykstant darbams, jis buvo su darbų vykdytojo atsakingu darbuotoju, pastarajam parodyta darbų atlikimo apimtis toje patalpoje, kurioje likviduojama mūrinė siena. Prieš tai darbų vykdytojas buvo instruktuotas apie darbų atlikimą, tai užfiksuota Vyriausybinių ryšių centro žurnale, jam perduota darbų grandinė. Kai į objektą atėjo UAB „Ludanė“ atstovai, jiems buvo parodyta darbų apimtis, ką jie turėtų atlikti. Kai vyko procesas, jis kartais užeidavo į patalpą, gretimais per pertvarą vyko vamzdžių demontavimas, ten dirbo jo darbuotojai, kitus darbuotojus šefuodavo įmonės, su kuria sudaryta sutartis, atstovas. Įvykio dieną jis nieko ypatingo, kad būtų galima atkreipti dėmesį, nepastebėjo. Kai įvyko nelaimingas atsitikimas, trys Vyriausybinių ryšių centro darbuotojai demontavo vamzdžius, išgirdo triukšmą, padėjo nukentėjusįjį ištraukti iš po nuolaužų, pranešė greitajai medicinos pagalbai ir jam. Jis apie nelaimingą atsitikimą informavo UAB „Ludanė“ atstovą. Tą pačią įvykio dieną jam teko bendrauti su S. O., pastarasis buvo ryte atvažiavęs, apžiūrėjo darbo vietą, paskui išvažiavo. Ar S. O. sakė pastabas darbuotojams, nežino, jis daugiau bendravo su savais darbuotojais. Objekte darbų vykdytojo atstovas buvo ne vienas – konkrečiai, berods, S. O. parašai žurnale buvo. UAB „Ludanė“ atstovais buvo S. O. ir, berods, kaltinamasis A. M.. Kaltinamojo vaidmuo buvo organizacinis, kiek jis suprato, kaltinamasis organizavo darbų vykdymo darbus, planus.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja A. M. paaiškino, kad ji dirbo UAB „Ludanė“ nuo įmonės įkūrimo, nuo 2007 m. birželio mėn., buvo viena pirmųjų darbuotojų. Ji buvo įdarbinta vadybininke, tačiau dirbo ir sąmatininke, sekretore, dažniausiai dirbdavo biure adresu Beržų g. 5c, Panevėžyje. Ji gavo atleidimo lapelį praeitų metų vasarą, kai skelbta bankroto byla. Nelaimingas atsitikimas įvyko pirmadienį. Apie įvykį sužinojo, kai berods, direktorius su A. M. buvo Naujamiestyje, atvažiavo konsultantas, visi lakstė kaip išprotėję, su A. M. ji kalbėjo telefonu, kad atsitiko toks įvykis. Įsakymas dėl A. M. paskyrimo atsakingu už darbų saugą buvo parašytas tą pačią dieną, kai įvyko nelaimingas atsitikimas, o A. M. apie tai, kad supažindintas su įsakymu, raginamas įmonės direktoriaus, pasirašė kitos dienos rytą. Ji su A. M. dar pajuokavo, kad pastarasis „parduoda velniui dūšią“. Pats įsakymas buvo atspausdintas galimai buhalterijoje, kas įsakymui suteikė numerį – nežino, galimai tai padarė direktorius V. R.. Tokių įsakymų registracija įmonėje nebuvo vedama. A. M. dirbo statybos darbų vadovu ir, jos manymu, vienintelis turėjo pažymėjimą dėl darbų saugos, tad buvo nuspręsta, kad A. M. ir turi pasirašyti įsakymą dėl jo paskyrimo atsakingu už darbų saugą objekte Gedimino prospekte.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja S. R. paaiškino, kad ji dirba Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyresniąja darbo inspektore. Ji atliko tyrimą vykdydama savo pareigas ir surašė nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą. Prieš pradedėdama tyrimą ji pati nuvažiavo į įvykio vietą, kurią apžiūrėjo ir padarė nuotraukas tą pačią dieną, kai įvyko nelaimingas atsitikimas. Tuo metu ten buvo visi darbininkai, UAB „Ludanė“ direktoriaus pavaduotojas S. O.. Apžiūrėjus įvykio vietą buvo apklausti visi darbuotojai ir paimti jų paaiškinimai. Paskyra-leidimas griovimo darbams iš UAB „Ludanė“ pusės darbo inspekcijai nebuvo pateikta. Paskyrą-leidimą šiems darbams darbų vykdytojui turėjo išduoti UAB „Ludanė“ administracija, direktorius, ir tada darbų vykdytojas turėjo papildomai atlikti veiksmus, kurie būtų nurodyti paskyroje-leidime. To nebuvo padaryta, taip pat nebuvo parengta technologinė kortelė, tai yra, dokumentas, kuriame nurodomas darbų atlikimo eiliškumas, darbų saugos reikalavimai, kaip reikia atlikti šį darbą. Atsakydama į prokuroro klausimus liudytoja S. R. paaiškino, kad paskyros-leidimo išdavimą inicijuoja darbdavys arba darbdavio paskirtas asmuo. Nėra tokios kategoriškos nuostatos, kad neturint paskyros-leidimo darbų vadovui draudžiama pradėti organizacinius darbus. Tai yra administracijos susitarimas, darbų vadovas vykdo administracijos nurodymą. Darbų vadovas turėtų rūpintis, kad paskyra-leidimas būtų, bet pareigą išduoti paskyrą-leidimą turėjo darbdavys arba darbdavio įsakymu įgaliotas asmuo. Objekte darbų saugos ir sveikatos klausimais darbuotojus paprastai instruktuoja darbdavio paskirtas asmuo, kuriuo šiuo atveju buvo darbų vadovas. Bet tokio dokumento, kad darbininkai buvo instruktuoti, jai nebuvo pateikta, nors darbų vadovas jai sakė, kad žodžiu darbuotojus buvo instruktavęs. Atsakydama į nukentėjusiojo atstovo klausimus liudytoja S. R. paaiškino, kad griovimo darbai, esant statiniui blogoje, avarinėje būklėje priskiriami prie pavojingų darbų. Dirbant pavojingus darbus, darbininkus turi prižiūrėti atsakingas asmuo, kad būtų užtikrinta žmonių sauga ir sveikata, bet įstatyme nenurodyta, kas yra tas asmuo. Darbdavys tokiu asmeniu gali paskirti brigadininką, darbų vadovą, tai yra, kompetentingą specialistą. Tokiu specialistu yra darbuotojas, apmokytas, pavyzdžiui, atlikti griovimo darbus, atestuotas, apmokytas pagal papildomą programą. Šio nelaimingo atsitikimo metu tokio kompetentingo asmens nebuvo paskirta. Ji negali nei patvirtinti, nei paneigti, ar siena buvo griaunama iš apačios. Iš nuotraukų to nesimato. Ar darbuotojas instruktuotas, sprendžiama pagal instruktavimo žurnalą. Jei ten nėra darbuotojo parašo, laikoma, kad instruktavimo nebuvo.

Iš Bendrojo pagalbos centro pranešimo apie įvykį matyti, kad 2007 m. lapkričio 26 d. 10.14 val. gautas pranešimas, kad adresu Gedimino pr. 40/1, Vilniuje, vyrą statybose užgriuvo didelis kiekis plytų (t. 1, b. l. 11).

Iš 2007 m. lapkričio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2007 m. lapkričio 26 d. 11.20 val. – 11.56 val. apžiūrėta įvykio vieta, esanti Gedimino pr. 40/1, Vilniuje. Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrėtas pastato rūsys. Įeinant į rūsį, yra ilgas koridorius, kuriame yra statybinės medžiagos. Pro koridorių patenkama į kvadratinę erdvę (rūsį), kurioje vykdomi statybos darbai ir sudėtos statybinės medžiagos. Kairėje pusėje pradėta griauti plytinė siena. Prie sienos yra nukritęs apie 1,5 m plytų luitas, prie kurio matosi kelios (7) įvairių dydžių raudonos spalvos dėmės (t. 1, b. l. 12-14).

Iš byloje esančios Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2008 m. sausio 14 d. specialisto išvados Nr. G 257/08(01) matyti, kad remiantis pateikta dokumentacija, A. B. nustatyta: kirstinė žaizda krūtinės dešinėje; dešinės pusės V-VII šonkaulių lūžiai su oro susikaupimu dešinės krūtinplėvės ertmėje ir dešinio plaučio sužalojimu, progresuojant poodinei emfizemai bei kvėpavimo funkcijos nepakankamumui; dešinio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakos lūžiai; dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžis; dešinio inksto sumušimas; muštinės žaizdos galvoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, tai yra 2007-11-26 d. ant nukentėjusiojo užgriuvus mūrinei sienai. Sužalojimai visumoje ir dėl ūmaus bei progresuojančio kvėpavimo nepakankamumo, vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 23-24).

Iš UAB „Ludanė“ darbo pažymėjimo Nr. 37 matyti, kad pagal 2007-09-18 d. sudarytą darbo sutartį, nukentėjusysis A. B. dirbo plataus profilio statybininku (t. 1, b. l. 26).

Iš byloje esančios Lietuvos Respublikso Aplinkos ministerijos Kvalifikacijos atestato Nr. B 2902 kopijos matyti, kad Atestavimo komisijos 2006 m. balandžio 6 d. protokolu A. M. suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, atestatas galioja iki 2011 m. balandžio 6 d. (t. 1, b. l. 118).

Iš byloje esančio UAB „Ludanė“ direktoriaus 2007 m. spalio 26 d. įsakymo „Dėl atsakingo už darbų saugą paskyrimo“ kopijos (originalas pateiktas teisminio nagrinėjimo metu) matyti, kad A. M., statybos darbų vadovas, skiriamas atsakingu už darbų saugą objekte Gedimino pr. 41-1, Vilniuje. Įsakyme yra A. M. parašas apie susipažinimą, be datos (t. 1, b. l. 123).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių Statybos darbų vadovo pareiginių nuostatų matyti, jog šių nuostatų 2.8 p. kaip statybos darbų vadovo pareigos nurodyta: „darbų saugos, priešgaisrinės saugos, aplinkosaugos ir jomis susijusių procedūrų vykdymas. Darbuotojų instruktavimas darbo vietoje saugos ir sveikatos klausimais, profesinės rizikos vertinimas darbo vietose“ (t. 1, b. l. 120-121).

Iš byloje esančio 2007 m. spalio 22 d. Akto-leidimo statybos darbams vykdyti veikiančioje įmonėje matyti, kad šiame dokumente nurodyta „Mes, žemiau pasirašę: Vyriausybinių ryšių centro prie Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento direktorius V. G. ir statybos darbų vadovas A. M., kvalifikacijos atetstato Nr. B2902, surašėme šį aktą-leidimą“. Šiame akte užsakovas, be kitų aplinkybių, nurodo iki darbų pradžios įgyvendinti priemones, užtikrinančias darbų saugą. Tačiau šiame dokumente A. M. parašo nėra, šalia jo pavardės yra spaudas „direktoriaus pavaduotojas S. O.“ ir parašas (t. 1, b. l. 128).

Iš byloje esančios 2007 m. spalio 10 d. rangos sutarties matyti, kad Vyriausybinių ryšių centras prie Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento (užsakovas) sudarė sutartį su UAB „Šneka“ (rangovu) dėl Vyriausybinių ryšio centro patalpų remontų darbų atlikimo (t. 1, b. l. 151-152).

Iš byloje esančios 2007 m. spalio 11 d. subrangos sutarties matyti, kad UAB „Šneka“ (genrangovas) sudarė sutartį su UAB „Ludanė“ (subrangovu), kuria subrangovas įsipareigojo savo jėgomis, priemonėmis ir rizika atlikti statybos remonto darbus Vyriausybinių ryšių centro pastate adresu Vilnius, Gedimino pr. 40/1 (t. 1, b. l. 148-150).

Iš UAB „Ludanė“ darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnalo kopijos matyti, kad A. B. instruktuotas 2009 m. rugsėjo 18 d. (t. 1, b. l. 133-135).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius atliko tyrimą dėl sunkaus nelaimingo atsitikimo UAB „Ludanė“ (t. 1, b. l. 149-200).

Iš Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2009 m. vasario 11 d. specialisto išvados Nr. 11-2374 (08), kurią pasirašė specialistas T. D., matyti, kad užtikrinti saugų darbą yra darbdavio, jo įgalioto asmens, rangovo ir statybos (ardymo) darbų vadovo pareiga. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie A. B. kvalifikaciją, ir yra pagrindas teigti, kad jo instruktavimas neatitiko Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos reikalavimų. Tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastimi yra tinkamų atsargumo priemonių nenaudojimas ardant pastato Gedimino prospekte mūrines konstrukcijas. Organizaciniu požiūriu tinkamų saugos priemonių naudojimo nesuprojektavimas statybos darbų technologijos projekto apimtyje, tikėtina, turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui ir yra sietinas su darbuotojų nepakankamu instruktavimu darbo vietoje. Tikėtinas tiriamo nelaimingo atsitikimo mechanizmas yra toks: netinkamai ardant mūrinę sieną pirmiau buvo nuardyta apatinė jos dalis, kas sukėlė (iš esmės – dėl aukščiau esančios sienos dalies svorio jėgos poveikio) aukščiau esančios sienos dalies virtimą ir užvirtimą ant darbuotojo. Tiriamuoju atveju, darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentavo galiojantys darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai, tame tarpe – Statybos darbų technologijos projektas, tačiau jis parengtas nebuvo (t. 2, b. l. 44-48).

Apklaustas teisiamajame posėdyje specialistas T. D. paaiškino, kad siena virto dėl to, kad buvo griaunama iš apačios. Kito kelio jai virsti nėra. Tai – tiesioginė įvykio priežastis. Iš tikrųjų, statybos darbų technologijos projekto neparuošimas didino nelaimingo atsitikimo tikimybę, nes neparengus projekto nežinoma, kokius pastolius pirkti, darbų vadovai nežino, kaip tiksliai ir saugiai atlikti darbus, negali apie tai informuoti darbininkų. Nesuprojektavus darbų įvykio tikimybė didėjo. Atsakydamas į nukentėjusiojo klausimą, specialistas T. D. paaiškino, kad tai, kad siena nesurišta su kolona, turėjo reikšmės griuvimui, bet, kokia tai buvo reikšmė, nustatyti negalima, nes nėra metodikos. Reikėtų skaičiuoti įtempimus, mūro sukibimą su kolona, turbūt ši aplinkybė reikšmės turėjo nedaug. Vien surišimas nebūtų išgelbėjęs, sienos vidurys vis tiek būtų nukritęs. Atsakydamas į teisėjo, prokuroro ir nukentėjusiojo atstovo klausimus, specialistas T. D. paaiškino, kad objekte turėjo būti pravestas instruktažas darbuotojams dėl darbų saugos ir parengtas statybos darbų technologijos projektas. Šio projekto sudėtinė dalis yra technologinė mūro ardymo darbų kortelė, joje turi būti parašyta, kaip saugiai ardyti. Jo nuomone, paskyra-leidimas pavojingiems darbams nėra būtinas, tačiau darbuotojai vis tiek turi būti instruktuojami, svarbu, kad jiems būtų išduodamos reikiamos saugos priemonės, darbininkai žinotų, kaip saugiai ardyti ir tai patvirtintų parašu. Darbininkai turi būti supažindinami su projektu, reikia parengti lokalinį aktą, tam ir reikalinga technologinė mūro ardymo darbų kortelė. Ardymo darbų vadovas turėjo instruktuoti ir užtikrinti saugumą. Atestuotų specialistų už darbų saugą turėjo būti kiekviename objekte, jei įmonė turi tik vieną atestuotą darbų vadovą, tai parodo įmonės lygį. Neatestuoto darbų vadovo pakanka, tik, pavyzdžiui, sodo namelio statybai, nors pats kvalifikacijos atestato turėjimas įmonėje darbuotojui automatiškai nesukelia atsakomybės, jis vis tiek turi būti priskirtas konkrečiam objektui. Nesant objektyvių duomenų, kad direktoriaus pavaduotojui S. O. buvo pavesta kontroliuoti darbų saugą objekte, jis negali teigti, kad pastarasis, pamatęs, jog darbininkai ardė sieną nuo apačios, turėjo aiškinti darbininkams, kaip dirbti.

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas pažymi, kad kaltinamajam pareikštame įtarime ir kaltinamajame akte nurodytas nelaimingo atsitikimo objekte Gedimino pr. 40/1 data ir laikas teisiamajame posėdyje nepasitvirtino. A. M. pareikštame kaltinime inkriminuojama, kad nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sunkiai sužalotas nukentėjusysis A. B., įvyko 2007 m. lapkričio 23 d. apie 10.30 val. tuo tarpu byloje apklaustų asmenų parodymais, įskaitant paties kaltinamojo A. M. parodymus, nustatyta, kad minėtas atsitikimas įvyko 2007 m. lapkričio 26 d. Būtent šią datą patvirtina ir Bendrojo pagalbos centro pranešimas apie įvykį, kad informacija apie įvykį gauta 2007 m. lapkričio 26 d. 10.14 val. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, teismas, priimdamas nuospendį, gali savo iniciatyva neesmingai patikslinti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Toku atveju svarbu, kad nebūtų suvaržyta kaltinamojo teisė žinoti, kuo yra kaltinamas ir turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai. Šioje byloje kaltinamasis A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė parodymus apie įvykį, kuomet buvo sužalotas nukentėjusysis A. B., tiek jam, tiek ir jo gynėjui buvo aišku, kad nagrinėjamas atvejis, kuomet nukentėjusysis A. B. buvo sužalotas vykdant statybos remonto darbus objekte Gedimino pr. 40/1, Vilniuje. Galiausiai, pats kaltinamasis teisiamajame posėdyje nurodė, kad nelaimingas atsitikimas tikrai įvyko 2007 m. lapkričio 26 d., o ne 2007 m. lapkričio 23 d., kaip kad parašyta kaltinime. Šios aplinkybės teikia pagrindo manyti, kad kaltinamojo teisė į gynybą, patikslinus kaltinimą, nebus pažeista. Teismas tap pat kaip tam tikrą pareikšto kaltinimo trūkumą laiko netikslų kaltinamojo A. M. pareigų įvardijimą – iš byloje esančių dokumentų matyti, kad kaltinamasis A. M. UAB „Ludanė“ dirbo statybos darbų vadovu. Ši aplinkybė kaltinamajam buvo žinoma dar ikiteisminio tyrimo metu, todėl teismas prieina prie išvados, kad šiuo konkrečiu atveju pareikšto kaltinimo netikslumai gali būti ištaisyti teisme, negrąžinant baudžiamosios bylos prokurorui (nors prokuroras, beveik vienerius metus trukusio teisminio nagrinėjimo metu nepasinaudojo BPK 256 straipsnyje numatyta galimybe pakeisti kaltinimą).

BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektas yra specialus. Šio nusikaltimo vykdytoju gali būti tik darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad UAB „Ludanė“ darbuotojams vykdant statybos remonto darbus Vyriausybinių ryšių centro pastate adresu Gedimino pr. 40/1, Vilniuje, buvo sunkiai sužalotas šios bendrovės darbuotojas nukentėjusysis A. B.. Taigi, nėra abejonių, kad yra kilę BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai. Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybė klausimą, būtina nustatyti, ar kaltinamasis A. M. yra tinkamas BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektas, ar jis pažeidė jam kaltinime inkriminuojamų teisės aktų reikalavimus, ir ar, tarp šių pažeidimų ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys.

Piriamiausia, teismas pažymi, kad negali būti tokios teisinės situacijos, kad už darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų laikymąsi atsakingo asmens nebūtų. Ar atsakingas asmuo pažeidė teisės aktų reikalavimus, ar ne, yra kitas klausimas. Tačiau visais atvejais statybos objekte atsakingas už darbų saugą asmuo privalo būti. Tokiu asmeniu gali būti ir pats darbdavys, jei nėra paskyręs įgalioto asmens. Šioje byloje teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad kaltinamasis A. M. rašytinį UAB „Ludanė“ direktoriaus V. R. įsakymą dėl A. M. paskyrimo atsakingu už darbų saugą objekte Gedimino pr. 40/1, Vilniuje (įsakyme nurodomas klaidingas adresas – Gedimino pr. 41-1, bet akivaizdu kad turimas omenyje būtent objektas Vyriausybinių ryšių centro pastate), pasirašė jau po nelaimingo atsitikimo, kurio metu buvo sužalotas nukentėjusysis A. B.. Byloje nenustatyta, kad prieš kaltinamąjį A. M. dėl šio įsakymo pasirašymo iš įmonės direktoriaus pusės ar iš kitų asmenų būtų vartota prievarta, grasinimai ar kitaip būtų suvaržyta A. M. valia. Paties A. M., tuometinio UAB „Ludanė“ direktoriaus V. R. parodymais, liudytojo S. O. parodymais nustatyta, kad jau prieš pradedant darbus šiame statybos objekte A. M. žodiniu direktoriaus V. R. nurodymu buvo paskirtas statybos darbų vadovu objekte Gedimino pr. 40/1, Vilniuje. Pastarosios aplinkybės byloje niekas neginčijo. Vadinasi, kyla klausimas tik dėl to, ar įmonės direktorius V. R. atsakomybę už darbų saugą reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi objekte Gedimino pr. 40/1, Vilniuje, pasiliko sau, ar vis dėlto perkėlė statybos darbų vadovui A. M.. Žinoma, pirmuoju atveju situacija ne tik kad būtų nelogiška, bet ir sunkiai įgyvendinama praktiškai – neaišku, kaip įmonės direktorius kontroliuotų darbų saugos reikalavimų vykdymą, pats nebūdamas objekte ir dar pavedęs vadovauti statybos objektui savo pavaldiniui. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus laiko, kad byloje nustatytos aplinkybės – būtent, statybos darbų vadovo pareiginių nuostatų, ypač jų 2.8 punkto analizė, tuometinio direktoriaus V. R. patvirtinimas tesiamajame posėdyje, kad jis žodžiu buvo paskyręs atsakingą už darbų saugą asmenį objekte Gedimino pr. 40/1, Vilniuje, A. M. kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai rodo, kad kaltinamasis A. M. de facto buvo paskirtas atsakingu už darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe teisės aktų laikymąsi objekte Gedimino pr. 40/1, Vilniuje, o pasirašydamas po jau minėtu rašytiniu direktoriaus įsakymu, tik patvirtino jau iki tol egzistavusią faktinę situaciją. Taigi, teismas laiko, kad kaltinamasis A. M. yra tinkamas atsakomybės pagal BK 176 straipsnio 1 dalį subjektas.

Pasisakydamas dėl to, ar kaltinamasis A. M. pažeidė jam kaltinime inkriminuojamų teisės aktų darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais reikalavimus, teismas pažymi, kad bendra situacija dėl darbų saugos UAB „Ludanė“ buvo aplaidi. Netiesiogiai tai patvirtina ir jau ne kartą minėto 2007 m. spalio 26 d. įsakymo dėl A. M. paskyrimo atsakingu už darbų saugą objekte Gedimino pr. aplinkybės, galiausiai, liudytojo S. O. parodymai apie tai, kad nelaimingo atsitikimo rytą buvo tik pasijuokta iš to, kad darbininkai ardo sieną nuo apačios. Pačiam kaltinamajam A. M. buvo paskirti du objektai vienu metu, ir pastarojo galimybės nuolat būti griovimo darbų vietoje buvo apsunkintos. Nepaisant to, kaip teismas jau pasisakė anksčiau, negalėjo būti taip, kad atsakingo už darbų saugą asmens nebūtų. O ta aplinkybė, kad atsakingas už darbų saugą asmuo A. M. nuolat nebūdavo tame objekte, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas, patvirtina kaltinamojo abejingumą darbuotojų saugos ir sveikatos bei tai reglamentuojančių teisės aktų laikymosi atžvilgiu. Darbuotojams prieš pradedant darbus objekte A. M. instruktažo darbų saugos klausimais nepravedė, jokių objekte dirbusių darbuotojų parašų dėl to jokiuose UAB „Ludanė“ dokumentuose nėra. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis pateikė samprotavimus, kad kai kurie kaltinime inkriminuoti dokumentai – būtent, paskyra-leidimas ar kitas dokumentas, nurodantis griovimo tvarką, ir technologinė kortelė vykdant tokio pobūdžio darbus, kurie buvo atliekami objekte Gedimino pr. 40/1, Vilniuje, nebuvo reikalingi. Tačiau tokius samprotavimus paneigė teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja S. R.. Pažymėtina, kad specialistas T. D. teisiamajame posėdyje kategoriškai paaiškino, kad darbuotojai turi būti instruktuojami, darbininkai turi būti supažindinami su projektu, tam reikia parengti lokalinį aktą, kuriuo ir yra technologinė mūro ardymo darbų kortelė. Vėlgi, toks darbų atlikimas be projekto, faktiškai „iš akies“, tik liudija apie statybos darbų vadovo nusikalstamą pasitikėjimą, rizikuojant ir tikintis, kad nelaimių bus išvengta.

Svarstydamas, ar kaltinamojo A. M. padaryti teisės aktų reikalavimų pažeidimai yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais – nukentėjusiojo A. B. sužalojimu, teismas pažymi, kad tiesioginė A. B. sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis buvo mūrinės sienos griuvimas. Specialistas T. D. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad ši siena virto dėl to, kad buvo griaunama iš apačios – kito kelio jai virsti nebuvo. Tai, kad siena nebuvo surišta su kolona, galėjo įtakoti jos virtimą, bet nežymiai, sienos vidurys vis tiek būtų virtęs. Specialistas T. D. taip pat paaiškino, kad statybos darbų technologijos projekto neparuošimas didino nelaimingo atsitikimo tikimybę. Liudytoja S. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirbant pavojingus darbus, darbininkus turi prižiūrėti atsakingas asmuo. Teismas laiko, kad šios aplinkybės – tai yra, darbų atikimas faktiškai be projekto ir atsakingo už darbų saugą asmens (šiuo konkrečiu atveju, kaltinamojo A. M.) nebuvimas objekte yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su netinkamu sienos ardymu ir jos virtimu. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 13 punktą, darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Pagal A. M. inkriminuotų Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 64.1 punktą, jis privalėjo prižiūrėti griovimo darbų atlikimą. Pareikštame A. M. kaltinime Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies reikalavimų nesilaikymas (nors ir neišvardijant punktais) buvo inkriminuotas. Todėl akivaizdu, kad jei A. M. 2007 m. lapkričio 26 d. rytą būtų buvęs objekte Gedimino pr. 40/1, Vilniuje, ir pamatęs, kad siena ardoma nuo apačios, jis turėjo sustabdyti darbus ir darbuotojus nušalinti, o ne tik pasyviai stebėti situaciją. Taigi, priežastinis ryšys tarp A. M. aplaidumo ir kilusių padarinių yra nustatytas. Teismas iš pareikšto kaltinimo pašalina aplinkybę, kad su kilusiais padariniais priežastiniu ryšiu susiję ir tai, kad kaltinamasis nesiėmė priemonių pažymėti pavojingos sienos griovimo zonos, nes neaišku, kaip pastaroji aplinkybė galėjo įtakoti nelaimingą atsitikimą uždaroje rūsio patalpoje.

Kaltinamojo A. M. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 176 straipsnio 1 dalį.

Civilinis ieškinys teisminio nagrinėjimo metu, sutinkamai su BPK 114 straipsnio nuostatomis, buvo perduotas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

Skirdamas kaltinamajam A. M. bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo ankstesnis teistumas yra išnykęs, todėl jis laikomas teisiamu pirmą kartą. Teismo nuomone, bausmės tikslai kaltinamajam A. M. gali būti pasiekti paskyrus įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijoje numatytą bausmę –baudą.

Nukentėjusiojo prašymas iš kaltinamojo išieškoti jo turėtas išlaidas (pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad už atstovavimą byloje ir procesinių dokumentų surašymą advokatui Rolandui Vaitekūnui sumokėta 4 300 Lt) advokato, kuris dalyvavo byloje kaip atstovas, paslaugoms apmokėti, tenkintinas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-303 straipsniais,

nusprendė:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 40 MGL (5 200 Lt) bauda.

Priteisti iš A. M. nukentėjusiojo A. B. naudai 4 300 Lt išlaidų advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėjas Gediminas Viederis