Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuve, Lietuvos Respublikos piliete, vidurinio išsilavinimo, bedarbe, netekejusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustate:

J. G. 2010 m. liepos 14 d. apie 17.30 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), Daugiabucio namo (duomenys neskelbtini) savininku bendrijos pirmininkes darbo kabinete, tai yra viešoje vietoje, nepadoriu savo elgesiu ir grasinimais, tai yra spirdama koja i kabineto duris, kabinete išplusdama namo bendrijos pirmininke E. P. necenzuriniais žodžiais bei grasindama ,,išplikyti akis, padegti buto duris‘‘, demonstravo nepagarba aplinkiniams bei trikde visuomenes rimti ir tvarka.

Kaltinamoji J. G. del jai pareikšto kaltinimo kalta neprisipažino ir parode, kad tikslios datos, kada ivyko ivykis nepamena, tik žino, kad buvo pavakarys ir pas ja atejo elektrikas, kuris pasake, kad pirmininke jam isake atjungti elektros energija. Prieš tai jos vyras buvo nuejes pas pirmininke ir jie buvo sutare, kad neatjungs elektros, kadangi moka skola dalimis. Išgirdusi, jog elektrikas nori atjungti elektra, nuejo pas pirmininke aiškintis, kodel ji atjungiama. Galejo buti apie 17.30 val. Nuejusi pabelde i duris, taciau niekas neatsake, atidariusi duris pamate, kad pirmininke kalba telefonu. Ši parode, kad galima užeiti. Kai pabaige pokalbi, paklause, kodel yra atjungiama elektra. Pirmininke pasake jai visu pirma „nuleisti gaza“ ir ateiti ryškintis, kai susimokes skolas. Kaltinamoji teigia umiai užpykusi ir pasakiusi, kad pirmininke neturi teises taip su ja kalbetis, kad jie yra mokus, moka dalimis, kad buvo taip sutare ir kad ji neturi teises duoti nurodymo atjungti elektros. Pirmininke pasake „ciuožti laukan iš kabineto“, susimoketi skola ir tada ateiti aiškintis. Tada ji pirmininkei pasake, kad skola už elektros energija tegu išsiieško iš buto savininkes ir išejo iš kabineto lauk. Pirmininkei negrasino, nesake necenzuriniu žodžiu, duru netranke. Buvo ipykusi, kad atjungiama elektra, todel kalbejo garsiai, pakeltu tonu. Kai išejo iš pirmininkes kabineto, žmoniu koridoriuje nebuvo, jai bunat kabinete, durys buvo uždarytos. Taip pat paaiškino, jog pirmininke nuolat reiškia nepasitenkinima ju šeima – del ne vietoje padetu daiktu, dažno naudojimosi dušu. Pati pirmininke kalba pakeltu tonu, jei namo gyventojas nori ka nors išsiaiškinti, stengiasi su juo susidoroti.

Nukentejusioji E. P. parode, kad 2010 metais buvo atlikta namo (duomenys neskelbtini), Šiauliai, elektros renovacija. Namo bendrija perka elektra iš elektros tinklu ir ja teikia gyventojams. Kadangi atsirado skolininku, su jais pradejo sudarineti skolos gražinimo sutartis. Tokia sutarti 2010 metais sausio menesi atejo sudaryti ir J. G.. Tuomet ja pamate pirma karta. Sudarius su ja skolos gražinimo sutarti, ji kelis menesius mokejo skola, veliau nustojo moketi. Ji siunte jai ispejima, kad atjungs elektra, veliau reikejo tai padaryti. Kai elektrikas nuejo atjungti elektros, ji buvo savo kabinete. Tuomet išgirdo spyri i duris. Po to i kabineta igriuvo kaltinamoji. Tai buvo 2010-07-14 pavakaryje. Igriuvusi kaltinamoji išvadino ja necenzuriniais žodžiais ir pasake, kad padegs duris, išplikys akis, sake, jei nores ir nemokes, kad nieko negales jai padaryti. Ji papraše kaltinamosios nusiraminti, taciau kaltinamoji išsireke, trenke durimis ir išejo. Pagalvojo, kad ji nebegriš, taciau praejus kokioms 2 minutems, ji vel spyre i duris. Netrukus atejo jos sugyventinis ir grižo elektrikas. Del šio konflikto ji patyre stresa, šoka, nes nesuprato, už ka su ja taip buvo pasielgta. Kaltinamoji nera jai asmeniškai skolinga, ji, kaip bendrijos pirmininke, tik dirbo savo darba. Kilusi triukšma girdejo namo gyventoja L. S..

Liudytojas Z. S. parode, kad dirba elektriku ir aptarnauja nama, esanti (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Pagal bendrijos sprendima 2010-07-14 apie 17.30 val. nuejo atjungti elektra. Sprendima atjungti elektra priima valdyba, apie tai pažymima žurnale, iš kurio mato, kuriems namo gyventojams reikia atjungti elektros energija. Ta diena reikejo elektros energija atjungti (duomenys neskelbtini) butui. Kaltinamajai pasake, kad atejo atjungti elektros, o ji pasake, kad palauktu, nes nueis pas pirmininke pasikalbeti, kadangi buvo sutare, jog elektros neatjungs. Tada kaltinamoji išejo pas pirmininke, o jis užsieme savais darbais. Po kurio laiko užejo pas pirmininke ir ši jam pasake, kad ja užsipuole, išvadino necenzuriniais žodžiais ir lyg tai duris trenke. Kas vyko pirmininkes kabinete - jis nemate. Kai jis pasake, kad atjungs elektra, kaltinamoji atrode susinervinusi.

Liudytoja E. J. J. parode, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Kaltinamaja J. G. pažista apie dešimt metu, yra kaimynes. Nieko blogo apie J. G. pasakyti negali, su ja sutaria gerai. Pasitaiko, kad ir susibara, taciau greit susitaiko. Paties incidento tarp kaltinamosios ir pirmininkes nemate, taciau pirmininke jai sake, kad susibare su J. G.. Pirmininke jai pasakojo, kad atejusi J. G. iškoneveike necenzuriniais žodžiais, kiek prisimena dar sake, kad spyre i duris, bet ji to tiksliai nežino, nemate.

Liudytojas E. J. parode, kad kaltinamoji yra jo sugyventine. 2010-07-14 J. G. nuejo paprasciausiai pasikalbeti su pirmininke, o jis liko su elektriku. Kas vyko J. G. nuejus pas pirmininke i kabineta aiškintis - negirdejo. Kai ji grižo, pats nuejo aiškintis pas pirmininke, nes norejo paklausti, kodel norima atjungti elektra. Ka J. G. sutare su pirmininke - neklause. Kai nuejo pas pirmininke, ši pradejo sakyti, kad „snargle“ akis jai drasko. Pirmininke sake, kad atejusi J. G. išsparde, išvarte viska, bet niekas nebuvo išvartyta. Sake, kad ji sparde duris. Iš karto po ivykio pirmininke pasake, kad iš principo parašys policijai pareiškima, o jie mokes mokescius kaip priklauso. Del ko pirmininke yra supykusi ant jo ir kaltinamosios – nežino, asmeniniu konfliktu su pirmininke neturejo.

Liudytoja L. S. parode, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, tai yra tame paciame aukšte, kur yra bendrijos pirmininkes kabinetas. Tikslios ivykio datos neprisimena, tik žino, kad buvo vasara. Vakare apie 18 val. ji ejo i prausykla ir stabtelejo prie foje duru, nes išgirdo, kad bendrijos pirmininkes kabinete yra triukšmas. Girdejo, kad reke moteris, kokia tai moteris - iš balso nepažino, taciau tai tikrai buvo ne bendrijos pirmininkes balsas. Aiškiu sakiniu ar fraziu negirdejo. I kabineta pas pirmininke nejo. Po to buvo sutikusi pirmininke, kuri buvo nusiminusi ir blogai jautesi. Paklausus kas nutiko, ji pasake, kad užsipuole skolininkai. Kas ja užsipuole - ji neivardijo, kokius žodžius jai sake - neminejo. Kas ten buvo ivyke pas pirmininke kabinete, nemate, girdejo tik šukavima, taip pat girdejo spyrius i duris. Ta triukšma girdejo ir budama prausykloje, ir grižtant atgal i buta. Konkreciu žodžiu nesigirdejo, bet tas šaukimas girdejosi visame koridoriuje ir ji bet kas galejo girdeti.

Iš 2010-10-13 ivykio vietos apžiuros protokolo ir fotolenteles matyti, kad apžiurejus ivykio vieta – darbo kabineta, esanti (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, nusikalstamos veikos pedsaku rasta nebuvo (b. l. 46-47, 48-49).

Kaltinamoji J. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir byla nagrinejant teisme savo kalte neige, nurodydama, kad nukentejusios E. P. necenzuriniais žodžiais nevadino, jai negrasino ir duru nesparde, taciau jos kalte patvirtina nukentejusiosios, liudytoju parodymai bei kita teisiamajame posedyje ištirta baudžiamosios bylos medžiaga. Nukentejusiosios parodymai del ivykio aplinkybiu buvo nuoseklus ir išsamus nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posedyje ji parode, jog atejusi kaltinamoji J. G. spyre i jos darbo kabineto duris, o iejusi i kabineto vidu ja užsipuole, iškoneveike ivairiais necenzuriniais žodžiais, pagrasino išplikyti akis, padegti buto duris. Viso baudžiamojo proceso metu kaltinamoji neneige buvusi konflikto metu ivykio vietoje, teisiamajame posedyje pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku lankesi pas bendrijos pirmininke E. P. kabinete, tarp ju ivyko konfliktas del atjungiamos elektros. Teisiamajame posedyje kaltinamoji pripažino su pirmininke kalbejusi pakeltu tonu. Išanalizavus J. G. padarytos nusikalstamos veikos turini, visa ivykio dinamika matyti, kad kaltinamoji 2010 m. liepos 14 d. apie 17.30 val. vyko aiškintis susidariusios situacijos del elektros atjungimo, incidentas ivyko viešoje vietoje – namo bendrijos pirmininkes darbo kabinete, susidariusioje situacijoje kaltinamoji elgesi neadekvaciai ir nepadoriai, nesivadovavo bendromis morales, elgesio normomis sprendžiant iškilusia problema. Vedama asmeninio pykcio spyre i nukentejusios kabineto duris, o patekusi i kabineto vidu – garsiai šaukdama ja išpludo necenzuriniais žodžiais, pagrasino susidoroti. Šias ivykio aplinkybes patvirtina liudytojos L. S. parodymai, kuri parode, jog girdejo, kaip ivykio diena bendrijos pirmininkes kabinete buvo konfliktuojama, t. y. buvo girdimas garsus rekimas, triukšmas, šaukimas, spyriai i duris. Nors ši liudytoja ir nepatvirtino maciusi, jog konfliktas vyko tarp kaltinamosios J. G. ir nuketejusiosios E. P., taciau ji patvirtino, kad chuliganiškus veiksmus padare pirmininkes kabinete buvusi moteris, o byloje surinkti duomenys patvirtina, kad pagal visa ivykio dinamika, situacijos data ir laika, tuo metu kabinete santykius buvo atejusi aiškintis kaltinamoji J. G.. Šia aplinkybe patvirtina liudytoju Z. S. ir E. J. parodymai. Liudytojas Z. S. patvirtino, kad ivykio diena kaltinamoji sužinojusi apie buto elektros atjungima, nuejo aiškintis susidariusios situacijos pas daugiabucio namo bendrijos pirmininke – nukentejusiaja. Taip pat Z. S. patvirtino, jog kaltinamoji sužinojusi jai nepalankia žinia atrode supykusi. Visu šiu liudytoju parodymai neprieštarauja ir patvirtina nukentejusiosios parodymus. Teismas neturi pagrindo netiketi šiu liudytoju parodymais, nes byloje nenustatyta, jog jie butu vienaip ar kitais suinteresuoti bylos baigtimi, ar saistomi artimesniais ryšiais su nukentejusiuoju nei su kaltinamaja, byloje nenustatyta jokiu motyvu šiems liudytojams apkalbeti kaltinamaja. Teismas, ivertines surinktus ir teisiamajame posedyje ištirtus irodymus pagal vidini savo isitikinima, pagrista visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, daro išvada, kad kaltinamosios J. G. veiksmuose yra viešosios tvarkos pažeidimo požymiu (BK 284 str.).

Nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, skirstomos i nusikaltima ir baudžiamaji nusižengima. Straipsnio pirmoje dalyje yra apibrežta nusikaltimo sudetis, antroje – baudžiamojo nusižengimo. Atribojant nusikaltimo sudeti nuo baudžiamojo nusižengimo, esminis skirtumas yra tai, kad BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudetis yra materialioji, o BK 284 straipsnio 2 dalyje – formalioji. Jeigu pagal BK 284 straipsnio 2 dali visuomenes rimtis ar tvarka tik trikdoma, tai pagal BK 284 straipsnio 1 dali – ji sutrikdoma (atsiranda padariniai). Tai vertinamasis požymis, kurio turinys nustatomas ivertinus veikos padarymo aplinkybes ir atsiradusius padarinius. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicija visuomenes rimtis sutrikdoma ižuliais veiksmais, grasinimais, patyciomis arba vandališkais veiksmais, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ar aplinkai. Baudžiamajam nusižengimui, numatytam BK 284 straipsnio 2 dalyje, pripažinti pakanka viešoje vietoje trikdyti visuomenes rimti ar tvarka necenzuriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu. Visuomenes rimties sutrikdyma gali rodyti tai, kad prieš asmeni buvo panaudotas fizinis smurtas, žmonems sukeltas didelis išgastis ar kilo sumaištis, kad buvo nutrauktas žmoniu darbas, poilsis ar žmonems skirtas renginys, kad buvo padaryta žymi materialine žala, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltinamosios veiksmai sukele minetas pasekmes, atsižvelgtina i tai, kad aplinkiniai asmenys kaltinamosios ir nukentejusiosios konflikto nemate, buvo girdimas tik ginco metu keliamas triukšmas, nuo neteisetu kaltinamosios veiksmu tiesiogiai nukentejo tik vienas asmuo – nukentejusioji. Kaip matyti iš bylos aplinkybiu, nukentejusiosios atžvilgiu fizinis smurtas nebuvo panaudotas, jokiu sužalojimu ji nepatyre, materialine žala nepadaryta, tai, kad del kaltinamosios padarytais veiksmais žmonems buvo sukeltas didelis išgastis, kilo sumaištis ir buvo nutrauktas renginys bei kitu aplinkybiu, kurios leistu konstatuoti realu viešosios tvarkos ir rimties sutrikdyma, nenustatyta. Todel darytina išvada, kad savo neteisetais veiksmais J. G. trikde visuomenes rimti, taciau kaltinime nurodyta veikos teisine kvalifikacija, jog kaltinamoji ižuliu elgesiu sutrikde viešaja tvarka ir rimti, yra neteisinga, neatitinkanti byloje nustatytu aplinkybiu, todel J. G. padaryta nusikalstama veika iš Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotina i Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 2 dali.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios J. G. atsakomybe lengvinanciu (BK 59 str.) ir atsakomybe sunkinanciu (BK 60 str.) nenustatyta.

Skiriant bausme kaltinamajai, atsižvelgtina i bendruosius bausmiu skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 ir 56 straipsniuose. Skirdamas kaltinamajai bausme, teismas atsižvelgia i tai, kad ji, veikdama tiesiogine tycia, padare viena baudžiamaji nusižengima (BK 12 str.), praeityje neteista (b. l. 73), galiojanciu administraciniu nuobaudu neturi (b. l. 74,75), yra bedarbe (b. l. 84, 85), teritorines policijos istaigos pareiguno charakterizuojama patenkinamai, i profilaktines iskaitas bei apskaitas neirašyta (b. l. 83), todel darytina išvada, kad bausmes tikslai (BK 41 str.) J. G. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant jai straipsnio sankcijoje už jos padaryta baudžiamaji nusižengima numatyta bausme – laisves apribojima (BK 48 str.). Parenkant laisves apribojimo bausmes ipareigojimus atsižvelgtina i tai, kad J. G. yra darbinga, taciau niekur nedirba.

Kardomoji priemone – rašytinis pasižadejimas neišvykti – iki nuosprendžio isiteisejimo nekeistina, nuosprendžiui isiteisejus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-307 str. teismas, nusprendžia :

J. G. pripažinti kalta padarius baudžiamaji nusižengima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 2 dalyje, ir ja nubausti laisves apribojimu 12 (dvylikai) menesiu, ipareigojant per 6 (šešis) menesius po nuosprendžio isiteisejimo neatlygintinai išdirbti 100 (viena šimta) valandu sveikatos priežiuros, globos ir rupybos istaigose ar nevalstybinese organizacijose, kurios rupinasi neigaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonemis.

Iki nuosprendžio isiteisejimo kardomosios priemones – rašytinio pasižadejimo neišvykti – nekeisti, nuosprendžiui isiteisejus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas apeliacine tvarka Šiauliu apygardos teismui per ši teisma.