Kauno apylinkės teismo įsakymas, 1-4117-919/2018

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Įsakymas
Data: 2018-11-29
Bylos Nr.: 1-4117-919/2018
Teisminio proceso Nr.: 1-03-6-00039-2018-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Aurelijus Rauckis
Kaltinamasis: S. R.

Kategorijos

1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-4117-919/2018Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00039-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.14.; 1.2.17.6.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 29 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Aurelijus Rauckis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros II-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Haroldo Mulevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

S. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis , vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis pagal pažymą ind. veiklai – naudotų automobilių detalių prekyba, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. R. neteisėtai, tai yra neinformavęs mokesčių administratorių apie pradėtą vykdyti individualią veiklą bei nepateikęs Valstybinei mokesčių inspekcijai prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą, pažeisdamas LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002 m. liepos 2 d. Nr. IX-1007) 35 straipsnio 2 dalį, kur nurodyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka, ir VMI prie LR FM Viršininko 2013-06-25 įsakymo Nr. VA-36 punktą 9.5, kur nurodyta, kad kiti individualią veiklą ar kitą veiklą vykdantys mokesčių mokėtojai prašymą turi pateikti ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną, siekdamas gauti pajamų, versliškai ėmėsi komercinės veiklos, o būtent laikotarpyje 2017 metų birželio mėn. iki 2018 m. liepos 31 d. patalpose adresu (duomenys neskelbtini), vykdė naudotų automobilių variklių prekybos veiklą -pardavė, nemažiau kaip 189 užsienyje įgytus naudotus automobilių variklius ir gavo ne mažiau kaip 4500 Eur pelno.

Tokiu būdu neteisėtai vykdydamas individualią veiką nuo gautų apmokestinamųjų pajamų nedeklaravo ir nesumokėjo privalomų mokesčių ir įmokų, o būtent:

-laikotarpyje nuo 2017 m. birželio mėn. iki 2017 m. gruodžio 31 d. nuo individualios veiklos gautų 2250 Eur apmokestinamųjų pajamų nesumokėjo 536,63 Eur mokesčių bei įmokų (gyventojų pajamų mokesčio (toliau GPM) -112,50 Eur + socialinio draudimo įmokų (toliau VSD) -322,88 Eur + privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau PSD) -101,25 Eur);

-laikotarpyje nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d., nuo individualios veiklos 2250 Eur gautų apmokestinamųjų pajamų nesumokėjo 538,88 Eur mokesčių bei įmokų (GPM -112,50 Eur + VSD -325,13 Eur + PSD -101,25 Eur).

Viso laikotarpyje nuo 2017 m. birželio mėn. iki 2018-07-31 nuo 4500 Eur (2250 +2250 Eur) apmokestinamųjų pajamų nesumokėjo 1075,51 Eur (536,63 Eur +538,88 Eur) mokesčių bei įmokų.

Kaltinamasis S. R. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad suprato, jog verstis naudotų automobilių detalių prekyba buvo reikalinga užsiregistruoti mokesčių inspekcijoje ir išimti pažymą komercinei veiklai bei vesti išlaidų/pajamų apskaitą. Tai jam žinoma, nes anksčiau prekiavo detalėmis pagal pažymą. 2013-2017 metais buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, bendrovė prekiavo tais pačiais naudotais automobilių varikliais, kaip jis dabar. Taip pat patikslino, kad 2017 m. kovo mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą sustabdė, nes nebuvo apyvartos, dėl ekonominės krizės negalėjo parduoti variklių. Maždaug nuo 2017 m. birželio mėn. pats nutarė, neįsiregistravęs individualios veiklos, užsiimti naudotų automobilių variklių prekyba, todėl užsakė Anglijoje vieną krovininį automobilį variklių, kuriuos parvežus pardavinėjo adresu (duomenys neskelbtini), kur yra jo nuomojamos patalpos ir aikštelė. Patalpas nuomoja savo vardu iš A. P.. Klientai jį susiranda telefonu. Dažniausiai būna seni klientai iš Rusijos, Tadžikijos ar kitų šalių. Per pažįstamus gauna jo telefoną pasiskambina ir atvažiavę nuperka. Skelbimų, kad parduoda variklius niekur nedėjo. Taip pat parodė, kad laikotarpyje nuo 2017 m. birželio mėn. iki 2018 m. liepos 31 d. jis iš Anglijos atsivežė ne mažiau 4 furų (krovininių automobilių) variklių. Vienoje furoje telpa apie 63, apie 18 tonų. Už vieną furą mokėdavo ne mažiau kaip 3500 svarų (4000 Eur). Kada tiksliai užsisakė, pas kokį vežėją parvežti variklius, tiksliai neprisimena, nes buvo skirtingi. Pinigus už variklius sumokėdavo grynaisiais pinigais perduodavau pažįstamiems, kad nuvežtų, ar mikriuko, kurie nuolat važinėja, vairuotojams. Minėtus variklius visada pirkdavo iš Anglijos įmonės (duomenys neskelbtini), tel. neprisimena. Taip pat parodė, kad prekes pirkdavo be dokumentų, todėl negali jų pateikti. Parsigabenus variklius, juos sandėliuodavo (duomenys neskelbtini), kur juos ir pardavinėjo užsieniečiams, paprastai vieną variklį parduodavo už ne mažiau kaip 100 Eur, nuo 60 variklių gaudavosi ne mažiau kaip 6000 Eur. Atėmus pirkimo išlaidas, gabenimo išlaidas, patalpų išlaikymo išlaidas, jam nuo vienos furos likdavo mažiausiai 1500 Eur. Viso minėtu laikotarpiu gavo gryno pelno ne mažiau kaip 4500 Eur. Parduodant variklius, iš klientų imdavo grynaisiais, jokių dokumentų neformindavo, todėl jokių gautų pajamų dokumentų, užrašų pateikti negali, nes neturi. Šiuo metu turi apie 200 variklių, kurių negali parduoti. Patikslina, kad 2018 m. liepos 31 d. FNTT pareigūnams atliekant patikrinimą, pas jį atvyko fura su varikliais, tai buvo ketvirta fura per minėtą laikotarpį, už ją dar negavo pajamų. Nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. išsiėmė pažymą ind. veiklai ir šiuo metu užsiima minėta veikla legaliai, veda išlaidų pajamų apskaitą. Kas iš jo pirkdavo minėtu laikotarpiu variklius nurodyti negali, nes jį susirasdavo telefonu, patys atvažiuodavo, jų duomenų neprisimena. Jis sutinka sumokėti visus jam privalomus mokesčius ir prašo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu skiriant jam kiek galima mažesnę baudą (b. l. 123- 124).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

2018 m. liepos 9 d. anoniminiu pranešimu pranešta, kad S. R., adr. (duomenys neskelbtini) užsiima prekyba naudotomis automobilių detalėmis (b. l. 9-10).

2018 m. liepos 31 d. patikrinimo aktu patvirtinama, kad, atlikus S. R. veiklos patikrinimą, nustatyta, jog S. R. jokios veiklos neįregistravęs, adresu (duomenys neskelbtini) laiko 183 naudotus variklius, prie patalpų atvyko krovininis automobilis v/n (duomenys neskelbtini) su 63 naudotais varikliais, gabenimo dokumentuose nurodytas gavėjas S. R. (b. l. 18-19).

2018 m. spalio 3 d. kratos protokolu nustatyta, kad, atlikus kratą S. R. naudojamose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrėti naudoti automobilių varikliai (b. l. 73-75).

2018 m. liepos 8 d. VRIS duomenų bazės išrašu patvirtinama, kad laikotarpyje nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. S. R. nebuvo įregistravęs jokios veiklos (b. l. 110).

2018 m. spalio 8 d. VMI raštu nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2014 iki 2018 m. S. R. atžvilgiu kontrolės veiksmai nebuvo atliekami. Nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. S. R. įregistravo ir vykdo veiklą – krovinių tvarkymas, variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų pardavimas, priežiūra, remontas (b. l. 87-97).

2018 m. spalio 26 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėjus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis FNTT KAV ŪFVTS specialisto duota specialisto išvada:

1. S. R., kaip asmuo vykdantis individualią veiklą, nesilaikydamas LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 27 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, reikalavimų, nepateikė mokesčio administratoriui metinės pajamų mokesčio deklaracijos už 2017 metus, ir nedeklaravo 2017 metais gautų pajamų iš vykdytos individualios veiklos, naudotų automobilių variklių pardavimo.

Pagal 2018 m. spalio 3 d. apklausoje pateiktus duomenis, kad nuo 2017 metų birželio mėn. iki 2018m. liepos 31 d., tai yra per 2017 metų septynis mėnesius ir 2018 metų septynis mėnesius, S. R. gavo ne mažiau kaip 4 500 Eur gryno pelno, laikoma, kad 2017 metais ir 2018 metais gauta pelno po lygiai, po 2 250 Eur (4 500 : 2).

1.1 Pagal LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 6 straipsnio 3 dalį (2013-12-12 įstatymo Nr. XII-663 redakcija), kurioje nurodyta, kad Pajamų mokesčio 5 procentų tarifas taikomas individualios veiklos pajamoms, S. R. apskaičiuotas 112,50 Eur (2 250 Eur x 0,05) mokėtinas gyventojų pajamų mokestis už 2017 metus.

1.2 LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2004-11-04 Nr. IX-2535 redakcija) 10 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų) suma.

LR valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2017 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo (2016-12-22 Nr. XIII-174) 3 straipsnio 8 dalyje savarankiškai dirbantiems asmenims patvirtintas 29,7% (nuo liepos 1 d. 28,7%) dydžio socialinio draudimo įmokų tarifas.

2017 metais S. R. socialinio draudimo įmokų bazė yra 1 125 EUR (2 250 Eur x 50%) ir S. R. apskaičiuota mokėtina 322,88 Eur (1 125 Eur x 28,7%) socialinio draudimo įmokų suma už 2017 metus.

1.3 LR sveikatos draudimo įstatymo (2002-12-03 įstatymo Nr. IX-1219 redakcija) 17 straipsnio 4 dalyje (2009-07-22 įstatymo Nr. XI-391 redakcija) nurodyta, kad fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, moka 9 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. S. R. apskaičiuota mokėtina 101,25 Eur (1 125 Eur x 9%) Privalomojo sveikatos draudimo įmokų suma už 2017 metus.

S. R. apskaičiuota mokėtina iš viso 536,63 Eur mokesčių bei įmokų suma (GPM, 112,50 Eur + VSD, 322,88 Eur + 101,25 Eur, PSD) nuo 2017 metų individualios veiklos 2 250 Eur apmokestinamųjų pajamų.

2.Už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. apskaičiuotos šios mokesčių bei įmokų sumos S. R. pagal jo pateiktus duomenis apie gautą ne mažiau kaip 4 500 Eur gryną pelną, laikant, kad 2017 metais ir 2018 metais gauta pelno po lygiai, po 2 250 Eur (4 500 : 2):

2.1 Pagal LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 6 straipsnio 1 dalį (2017-12-07 įstatymo Nr. VIII-841 redakcija), kurioje nurodyta, kad individualios veiklos pajamoms Pajamų mokesčio tarifas yra 5 ar 15 procentų, S. R. apskaičiuotas 112,50 Eur (2 250 Eur x 0,05) mokėtinas gyventojų pajamų mokestis už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-07-31, nes apmokestinamosios pajamos neviršija 20 000 Eur.

2.2 LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2004-11-04 Nr. IX-2535 redakcija) 10 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų) suma.

LR valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo (2017-12-12 Nr. XIII-869) 3 straipsnio 5 dalyje savarankiškai dirbantiems asmenims patvirtintas 28,9% dydžio socialinio draudimo įmokų tarifas.

S. R. socialinio draudimo įmokų bazė yra 1 125 EUR (2 250 Eur x 50%) ir S. R. apskaičiuota mokėtina 325,13 Eur (1 125 Eur x 28,9%) socialinio draudimo įmokų suma už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-07-31.

2.3 LR sveikatos draudimo įstatymo (2002-12-03 įstatymo Nr. IX-1219 redakcija) 17 straipsnio 4 dalyje (2009-07-22 įstatymo Nr. XI-391 redakcija) nurodyta, kad fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, moka 9 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. S. R. apskaičiuota mokėtina 101,25 Eur (1 125 Eur x 9%) Privalomojo sveikatos draudimo įmokų suma už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-07-31.

S. R. apskaičiuota mokėtina iš viso 538,88 Eur mokesčių bei įmokų suma (GPM, 112,50 Eur + VSD, 325,13 Eur + 101,25 Eur, PSD) nuo individualios veiklos 2 250 Eur pajamų už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-07-31.

Pagal LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 27 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, S. R. 2018 metais gautas individualios veiklos pajamas privalo deklaruoti iki 2019 m. gegužės 1 d.

2.4 Pagal apžiūrai pateiktą VMI prie LR FM informaciją 2018 m. spalio 8 d. Nr. (27.4-40-4E) RD-3681 S. R. išduota Pažyma Nr. 864361 nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. vykdyti individualią veiklą (variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų pardavimas, kodas pagal EVRK, 453000 ir dar dvi veiklos rūšys) (b.l.102-105).

2018 m. lapkričio 8 d. mokėjimo Nr. 224116 išraše, nurodyta, kad S. R. sumokėjo papildomai paskaičiuotus mokesčius ir įmokas bendrai 1075,51 Eur (b. l. 106).

BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. Iš BK straipsnio dispozicijos matyti, kad baudžiamoji atsakomybė atsiranda nustačius tam tikrus požymius – veiklos versliškumą arba stambų mastą. Teismų praktikoje, siekiant atskleisti versliškumo požymio turinį, nurodyta, kad jį galėtų rodyti parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, šios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-574/2011, 2K-335/2012, 2K-7-58/2013). Versliškumas kaip baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus iš esmės reiškia didesnį neteisėtos ekonominės veiklos mastą, kiek tai nesutampa su kitu – stambaus masto (500 MGL) – kriterijumi. Tokį didesnį veiklos mastą (ir pavojingumą) galėtų rodyti išvystyta neteisėto verslo infrastruktūra, platūs ryšiai su tiekėjais, aktyvi teikiamų paslaugų vartotojų paieška, samdomų darbuotojų buvimas, didelių organizacinių pastangų poreikis verslui vykdyti ir pan. Tačiau, turint galvoje versliškumo kriterijaus neapibrėžtumą, konstatuotina, kad baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą ekonominę veiklą pagal šį kriterijų visada turi būti pagrįsta teismo vidiniu įsitikinimu dėl tokios neteisėtos veiklos didesnio pavojingumo ir administracinės atsakomybės nepakankamumo bei neproporcingumo (kasacinė nutartis Nr. 2K-515/2014).

Aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, buvimą S. R. veikoje, nes jis versliškai ėmėsi komercinės veiklos, siekdamas gauti pajamų, neturėdamas leidimo tokiai veiklai, kuriai ji reikalinga, o būtent: laikotarpyje 2017 metų birželio mėn. iki 2018-07-31 patalpose (duomenys neskelbtini), vykdė naudotų automobilių variklių prekybos veiklą -pardavė, nemažiau kaip 189 užsienyje įgytus naudotus automobilių variklius ir gavo ne mažiau kaip 4500 Eur pelno.

Tokiu būdu S. R. neteisėtai vykdydamas individualią veiką nuo gautų apmokestinamųjų pajamų nedeklaravo ir nesumokėjo privalomų mokesčių ir įmokų, o būtent laikotarpyje nuo 2017 m. birželio mėn. iki 2017 m. gruodžio 31 d. nuo individualios veiklos gautų 2250 Eur apmokestinamųjų pajamų nesumokėjo 536,63 Eur mokesčių bei įmokų (gyventojų pajamų mokesčio (toliau GPM) -112,50 Eur + socialinio draudimo įmokų (toliau VSD) -322,88 Eur + privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau PSD) -101,25 Eur); laikotarpyje nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d, nuo individualios veiklos 2250 Eur gautų apmokestinamųjų pajamų nesumokėjo 538,88 Eur mokesčių bei įmokų (GPM -112,50 Eur + VSD -325,13 Eur + PSD -101,25 Eur). Viso laikotarpyje nuo 2017 m. birželio mėn. iki 2018 m. liepos 31 d. nuo 4500 Eur (2250 +2250 Eur) apmokestinamųjų pajamų nesumokėjo 1075,51 Eur (536,63 Eur +538,88 Eur) mokesčių bei įmokų. Todėl kaltinamojo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 202 straipsnio 1 dalį. Jis yra kaltas ir baustinas.

BK 202 str. 1 d. sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – tyčinį apysunkį nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Kliūčių priimti šioje byloje baudžiamąjį įsakymą nėra (BPK 418 straipsnio 1 dalis).

S. R. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 131-133, 135).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe vertintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat iš anksto sumokėjo papildomai priskaičiuotus mokesčius ir įmokas (b. l. 106). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis neteistas (b. l. 109), administracine tvarka metu bėgyje baustas 3 kartus, paskutinį kartą baustas 2018 m. liepos 24 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 2 dalį 6 Eur bauda (b. l. 112-115).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajai skirtina prokuroro siūloma BK 202 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtina bauda mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

S. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje skirti 102 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 68 MGL (3400 eurų) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo jo įsiteisėjimo dienos į pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį apie baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

S. R. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Aurelijus Rauckis