- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-12
- Bylos Nr.
- AN2-42-935/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01938-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutartį nepakeistą.
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. B.
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- Advokatų pofesinė bendrija “BANDŽIUS IR PARTNERIAI”
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. ir jo atstovės advokato padėjėjos G.P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų procesinių sprendimų esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 9 d. nutarimu A. B. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas:
- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį 600 Eur dydžio bauda;
- pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį 290 Eur dydžio bauda.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, A. B. paskirtos baudos buvo subendrintos ir paskirta 700 Eur dydžio bauda.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutartimi A. B. buvo nustatytas septynių kalendorinių dienų terminas pašalinti nustatytus apeliacinio skundo trūkumus, šį terminą skaičiuojant nuo nutarties išsiuntimo dienos.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartimi A. B. atstovės advokato padėjėjos prašymas pratęsti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti nebuvo tenkintas ir nutarta laikyti apeliacinį skundą nepaduotu, kadangi per teismo nustatytą terminą nebuvo pašalinti nustatyti šio skundo trūkumai, apeliacinis skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui.
II. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskirajame skunde A. B. ir jo atstovė advokato padėjėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartį, pratęsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutartimi nustatytą terminą pateikto apeliacinio skundo trūkumams šalinti arba jį atnaujinti ir priimti kartu su atskiruoju skundu teikiamą ištaisytą A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutarimo.
5. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai padarė išvadą, jog atstovavimo santykiai tarp administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo atstovės – advokato padėjėjos apeliacinio skundo padavimo metu buvo nutrūkę, atstovavimo sutartis nėra tinkamai įforminta. Skunde pažymima, kad advokato padėjėjai ir buvo leista dalyvauti administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pagal byloje esančią atstovavimo sutartį. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į objektyvias aplinkybes, kurios sutrukdė laiku paduoti įstatyme nurodytus reikalavimus atitinkantį apeliacinį skundą. Advokato padėjėja po komplikuoto gimdymo dėl savo fizinės būklės negalėjo per pirmosios instancijos teismo nustatytą itin trumpą terminą pašalinti apeliacinio skundo trūkumų.
6. A. B. ir jo atstovės įsitikinimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta, sudarant galimybes A. B. įgyvendinti savo teisę į apeliaciją. Jie pabrėžia, kad asmens teisė į teisinę gynybą yra absoliuti, o Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartą pripažinęs apeliacijos teisę sudedamąja teisės į teisinę gynybą dalimi.
7. Atskirajame skunde tvirtinama, kad vienas iš pagrindinių apeliacijos tikslų – pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisingumo patikrinimas, kuris užtikrintų, kad neliktų galioti neteisingi Lietuvos teisinės sistemos teisminę praktiką iškraipantys teismų sprendimai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik termino praleidimo laikotarpį, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y., ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės, bei nustatyti, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumo įgyvendinimui. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad, nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, būtina atsižvelgti į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos pagrindinės proceso dalyvio teisės.
8. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bei jo atstovė tikina, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog A. B. būtų piktnaudžiavęs savo procesinėmis teisėmis ir būtų vilkinęs bylą. Prašymą pratęsti apeliacinio skundo trūkumams pašalinti nustatytą terminą bei apeliacinio skundo pateikimo termino praleidimą nulėmė ne su A. B. susiję įvykiai, o su jo atstove susiję gyvenimo įvykiai. A. B. atstovei (duomenys neskelbtini) įvykusio (duomenys neskelbtini) gimė trečias vaikas. Dėl SODRA nemokamų socialinių išmokų, privalėdama prasimanyti lėšų pragyvenimui ir vaikų išlaikymui, advokato padėjėja yra priversta dirbti, nors darbo laiką trikdo naujagimis. Nevisiškai atsistačiusi po cezario pjūvio operacijos ir negalėdama visu pajėgumu dirbti, nes didžiąją laiko dalį yra priversta skirti naujagimiui, A. B. atstovė nepajėgė laiku ištaisyti pateikto apeliacinio skundo trūkumų. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo A. B. teisę į apeliaciją, tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
9. Atskirajame skunde nurodoma, kad byloje esanti A. B. atstovavimo sutartis, kurios pagrindu teisines paslaugas byloje teikė advokato padėjėja, niekada šalių nebuvo nutraukta ir iki šiol yra galiojanti, o be jų niekas kitas, net ir pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva negalėjo jos nutraukti ar vertinti, jog atstovavimo santykiai tarp šalių yra pasibaigę.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
Žemesnės instancijos teismas
10. ANK 646 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. ANK 647 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kokie reikalavimai yra keliami apeliacinio skundo turiniui. Pagal paminėtą normą apeliaciniame skunde turi būti nurodyta: apygardos teismo pavadinimas; administracinio nusižengimo byla, kurioje paduodamas apeliacinis skundas; skundžiamo apylinkės teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje ar jo (jos) dalies esmė; nutarimo (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai; apeliacinį skundą padavusio asmens prašymai. ANK 648 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad tuo atveju, jeigu apeliacinis skundas neatitinka jo turiniui ir formai keliamų reikalavimų ir dėl to neįmanoma suprasti, koks apylinkės teismo nutarimas (nutartis) skundžiamas, kokiomis aplinkybėmis grindžiamas apeliacinis skundas, arba jeigu apeliacinis skundas nepasirašytas, apylinkės teismas priima nutartį ir nustato pakankamą, tačiau ne trumpesnį kaip septynių kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos, terminą šiems trūkumams pašalinti.
11. Nagrinėjamu atveju nekyla jokių ginčų dėl to, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės advokato padėjėjos pateiktas dokumentas, kuris yra pavadintas „Apeliacinis skundas“, neatitiko įstatyme nustatytų apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų. Akivaizdu, jog pateiktame dokumente nebuvo nurodyti nutarimo apskundimo pagrindai bei motyvai, neaptartos aplinkybės, kuriomis grindžiamas skundas. Pati advokato padėjėja pateiktame aptariamame dokumente pripažino, jog jos pateiktas dokumentas neatitinka apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų, todėl prašė nustatyti pakankamą terminą trūkumams pašalinti (b. l. 127). Čia pastebėtina, kad advokato padėjėja niekaip neišdėstė savo pozicijos, kiek laiko jos pačios vertinimu, atsižvelgus į susidariusią situaciją, reikėtų tam, jog būtų pašalinti akivaizdūs ir jai pačiai žinomi dokumento trūkumai. Taigi, be jokių abejonių, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, neturėjo teisės priimti pateikto dokumento ir nustatė įstatyme numatytą minimalų terminą, per kurį privalėjo būti pašalinti akivaizdūs trūkumai.
12. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad susidariusioje situacijoje apeliacinio skundo padavimas iš esmės buvo tik imituojamas, nes yra visiškai akivaizdu, jog jo autoriui iš anksto buvo žinoma, kad įstatyme numatytus reikalavimus atitinkantis skundas nebus paduotas per ANK 646 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, t. y. pateiktame dokumente iš esmės yra tik informuojama, kad apeliacinis skundas bus pateiktas praleidus jo padavimo terminą. Taigi pateiktame dokumente suformuluotas prašymas nustatyti terminą, per kurį turi būti pašalinti skundo trūkumai, iš tikrųjų yra vertintinas kaip prašymas pratęsti apeliacinio skundo padavimo terminą (tokio prašymo pateikimas nėra numatytas ANK). Čia pabrėžtina ir tai, kad apeliacinio skundo trūkumų šalinimo institutas yra skirtas tam, jog būtų pašalinti nustatyti surašyto skundo trūkumai, o ne tam, kad būtų pratęstas tokio skundo pateikimo terminas, kaip buvo padaryta šiuo atveju.
13. Pirmosios instancijos teismo nustatyti pateikto dokumento trūkumai per nustatytą terminą nebuvo pašalinti. Advokato padėjėja pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą pratęsti terminą trūkumams pašalinti (pastebėtina, kad ANK nenumato teismo teisės pratęsti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti). Minėtą prašymą advokato padėjėja motyvavo tuo, kad ji buvo užimta neseniai gimusio kūdikio priežiūra, be to, po gimdymo ji pati turėjo sveikatos problemų, todėl apeliacinio skundo trūkumai negalėjo būti ištaisyti dėl objektyvių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, įvertinus susidariusią situaciją, nėra pagrindo tvirtinti, jog įstatymo reikalavimus atitinkantis apeliacinis skundas nebuvo paduotas laikantis nustatytų terminų dėl objektyvių nuo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir (ar) jo interesais veikusios advokato padėjėjos valios nepriklausiusių priežasčių.
14. Iš administracinio nusižengimo byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad advokato padėjėja jau pirmosios instancijos teisme, atstovaudama A. B., turėjo sveikatos problemų, kurios galimai buvo susijusios su jos nėštumu. Teismo posėdis, kuris turėjo vykti 2020 m. rugsėjo 17 d., buvo atidėtas dėl advokato padėjėjos sveikatos būklės (b. l. 76-77), o A. B. buvo pasiūlyta susirasti kitą atstovą. Vėliau advokato padėjėja administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime nebedalyvavo ir A. B. interesų neatstovavo. Administracinio nusižengimo byloje esančios telefonogramos turinys patvirtina, kad 2020 m. spalio 21 d. susiekus su advokato padėjėja, siekiant išsiaiškinti ar ji dalyvaus teismo posėdžiuose, ši nurodė, jog jos savijauta nėra gera, ji greitai turi gimdyti, o po gimdymo dar iš karto negalės dirbti iki 2021 m. sausio mėnesio pabaigos. Informavus apie susidariusią situaciją A. B., šis nurodė, jog jis atsisakys atstovės paslaugų ir dalyvaus bylos nagrinėjime be atstovo (b. l. 95-96). Teismo posėdžio, kuris vyko 2020 m. spalio 28 d., metu A. B. sutiko su tuo, kad byla būtų nagrinėjama be atstovės (b. l. 105). Taigi akivaizdu, kad dar nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teisme advokato padėjėja žinojo, jog po gimdymo ji kurį laiką negalės vykdyti darbinių funkcijų, taip pat ir atstovauti A. B.. Tokią aplinkybę žinojo ir advokatės padėjėjos atstovaujamasis.
15. Iš advokato padėjėjos prašymo pratęsti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti matyti, jog jai nedarbingumas buvo pratęstas iki 2021 m. vasario 9 d. dėl komplikuoto gimdymo. Taigi advokato padėjėja jau tuo metu, kai kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl termino apeliacinio skundo trūkumams pašalinti nustatymo, buvo nedarbinga ir žinojo savo sveikatos būklę, problemas, su kuriomis ji susiduria buityje, taip pat be jokių abejonių ji žinojo ir apie savo galimybes parengti apeliacinį skundą, kuris atitiktų įstatymo reikalavimus. Lietuvos Respublikos advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad advokatas neturi priimti pavedimo, kai žino, kad negali reikiamu laiku ir (ar) tinkamai jo atlikti dėl profesinės kompetencijos stokos, užimtumo ar kitų priežasčių. Jei pavedimui atlikti kliudančios priežastys paaiškėjo priėmus pavedimą, advokatas privalo nedelsdamas apie tai informuoti klientą. Lietuvos Respublikos advokatų etikos kodekso nuostatos taikomos ir advokatų padėjėjams (Lietuvos Respublikos advokatų etikos kodekso 2 straipsnio 2 dalis). Šios teisės akto nuostatos, be jokios abejonės, buvo žinomos tiek A. B., kuris pats yra advokatas, bei jo interesus atstovavusiai advokato padėjėjai. Taigi, įvertinus aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutarimo nebuvo paduotas laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų dėl paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei jo interesus atstovavusios advokato padėjėjos nerūpestingumo bei aplaidumo, o ne dėl objektyvių priežasčių.
16. Atkreiptinas dėmesys, kad A. B. yra profesionalus teisininkas, verčiasi advokato praktika. Taigi jam yra žinomos bei suprantamos teisinės pasekmės, kurios kyla tais atvejais, kai asmuo netinkamai įgyvendina savo procesines teises. Tvirtinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesilaikė teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų reikalavimų, nepagrįstai apribojo A. B. teisę į gynybą, nėra pagrindo. Skundą padavusiems asmenims išaiškintina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečius procesinių sprendimų apskundimo terminus, tuo pačiu nustatė ir prezumpciją, jog tokie terminai atitinka protingumo principo reikalavimus, t. y. atsakingas bei rūpestingas asmuo, kuris siekia apginti galimai pažeistas teises, turi objektyvias galimybes per tokį terminą pateikti skundą. Šioje vietoje pabrėžtina ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutarimas A. B. asmeniškai buvo įteiktas jo paskelbimo dieną (b. l. 122). Taigi A. B. turėjo net 36 dienas apeliaciniam skundui paduoti, t. y., beveik dvigubai daugiau laiko, nei numatyta ANK 646 straipsnio 2 dalyje. Esant aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo pakankamai laiko pasirūpinti savo interesų gynimu taip, kaip manė esant tinkama, tačiau to nepadarė dėl savo paties nerūpestingumo ir aplaidumo.
17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose. Ši įstatymo nuostata turi būti ir yra žinoma tiek A. B., tiek advokato padėjėjai. Procesinių dokumentų rengimas patenka į atstovavimo sampratą. Normos nustatančios pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo apskundimo terminą ir tvarką, reikalavimus keliamus apeliacinio skundo turiniui ir formai bei t. t., yra įtvirtintos ANK XXXVII skyriuje, reglamentuojančiame apeliacinį procesą dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų. Taigi advokato padėjėjas, surašydamas apeliacinį skundą, atstovauja asmenį, kurio interesais veikia, apeliaciniame procese. Kaip jau buvo minėta, tokios teisės advokato padėjėjas neturi. Šiuo atveju dokumentą, surašytą 2020 m. lapkričio 30 d., kuris buvo įvardintas apeliaciniu skundu, pasirašė advokato padėjėja, kuriai įstatymas suteikia teisę atstovauti tik pirmosios instancijos teisme. Taigi net ir tuo atveju, jeigu apeliacinis skundas būtų surašytas laikantis įstatymo reikalavimų bei būtų paduotas laiku, jis vis tiek negalėtų būti priimtas, kadangi advokato padėjėjas neturi teisės paduoti tokio skundo.
18. Atskirajame skunde yra prašoma priimti kartu su šiuo skundu teikiamą ištaisytą A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutarimo. Toks prašymas negali būti tenkinamas, kadangi iš kartu su atskiruoju skundu pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad ir šis skundas neatitinka ANK nustatytų reikalavimų. Visų pirma jis nėra pasirašytas. Jame nėra suformuluotas joks prašymas ar prašymai, o tik 4 pastraipoje nurodoma, kad skundžiamas nutarimas yra keistinas. Šis skundas yra akivaizdžiai neužbaigtas, argumentų dėstymas nutrūksta 10 pastraipoje neužbaigus sakinio, t. y. argumentų dėstymas nutrūksta.
19. Apeliacinės instancijos teismas detaliau nepasisakys dėl skundo argumentų, susijusių su tarp A. B. ir advokato padėjėjos susiklosčiusiais atstovavimo santykiais, nes, atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, atskirasis skundas vis tiek negali būti tenkinamas.
20. Vilniaus apygardos teisme 2021 m. vasario 12 d. buvo gautas A. B. prašymas, kuriame prašoma atidėti atskirojo skundo nagrinėjimą, nes administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo 2021 m. vasario 12 d. sužinojo, kad kartu su atskiruoju skundu buvo pateiktas ne pilnas apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutarimo. Prašyme nurodoma, kad, atidėjus atskirojo skundo nagrinėjimą, bus pateikti trūkstami apeliacinio skundo lapai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tenkinti A. B. prašymo nėra jokio pagrindo. Pastebėtina, kad apeliacinės instancijos teismui pateikto prašymo turinys tik dar kartą patvirtina, jog A. B. aplaidžiai naudojasi savo procesinėmis teisėmis ir net praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po to, kai pasibaigė terminas apeliaciniam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutarimo paduoti, jis nesugebėjo pasirūpinti įstatymo reikalavimus atitinkančio procesinio dokumento pateikimu, tokį savo aplaidų elgesį bandydamas pateisinti įprastinėmis gyvenimiškomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, nepilnamečių vaikų priežiūra, neatidumu ir pan. Čia pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jeigu A. B. po 2021 m. vasario 12 d., atidėjus atskirojo skundo nagrinėjimą, pateiktų apeliacinį skundą, kuris atitiktų įstatymo keliamus reikalavimus, atskirasis skundas, įvertinus visa, kas buvo aptarta šio procesinio sprendimo 10-19 pastraipose, vis tiek negalėtų būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.