Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimos Garnelienės, Lino Šiukštos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. (A. M.) gynėjo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį – 300 MGL (11 298,00 Eur) dydžio bauda.

– pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199² straipsnio 1 dalį – 270 MGL (10 168,20 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir A. M. paskirta subendrinta bausmė – 300 MGL (11 298,00 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. M. paskirta galutinė 200 MGL (7 532,00 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, BK 65 straipsnio 2 dalies a punktu, į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2017 m. gegužės 14 d. iki 2017 m. gegužės 15 d. (dvi dienos), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL (75,32 Eur) dydžio baudai, ir A. M. paskirta galutinė bausmė – 196 MGL (7 381,36 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per dvejus metus.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu 5 dalimi, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, iš A. M. nuspręsta išieškoti konfiskuotinų transporto priemonių (vilkiko „Renault Magnum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 203,00 Eur.

Iš A. M. Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priteistos proceso išlaidos: sulaikytų cigarečių saugojimo išlaidos už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki 2017 m. spalio 17 d. – 33,96 Eur; sulaikytų transporto priemonių – vilkiko „Renault Magnum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimo ir saugojimo išlaidos – 392,43 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu A. M., pagal BK 199 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2017 m. gegužės 14 d. apie 22.15 val. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, esantį Medininkų kaime, Medininkų seniūnijoje, Vilniaus rajono savivaldybėje, vykdamas vilkiku „Renault Magnum“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe – „Schmitz“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paslėpęs puspriekabės grindų konstrukcijoje įrengtose slėptuvėse ir tokiu būdu išvengdamas muitinės kontrolės, gabeno iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją privalomus pateikti muitinei daiktus – 16 000 pakelių (320 000 vienetų) cigarečių „Fest“, 5 040 pakelių (100 800 vienetų) cigarečių „NZ“, 2 210 pakelių (44 200 vienetų) cigarečių „NZ Gold Super slims“ be Lietuvos Respublikos banderolių, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 67 611,00 Eur. Be to, A. M. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, 2017 m. gegužės 14 d. apie 22.15 val. pasikėsino gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nuo Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto, esančio Medininkų kaime, Medininkų seniūnijoje, Vilniaus rajono savivaldybėje, ribų, iki nenustatytos vietos, iš Baltarusijos Respublikos teritorijos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, minimą postą, vilkiku, „Renault Magnum“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe –„Schmitz“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabės grindų konstrukcijoje įrengtose slėptuvėse paslėpęs ir tokiu būdu išvengdamas muitinės kontrolės, iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją privalomus pateikti muitinei daiktus – 16 000 pakelių (320 000 vienetų) cigarečių „Fest“, 5 040 pakelių (100 800 vienetų) cigarečių „NZ“, 2 210 pakelių (44 200 vienetų) cigarečių „NZ Gold Super slims“ be Lietuvos Respublikos banderolių, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 67 611 Eur, tačiau savo nuskalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų dar neišvažiavęs iš minimo posto. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžio dalį dėl sumos, atitinkančios vilkiko „Renault Magnum”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę, konfiskavimo iš A. M. bei sumažinti nuosprendžiu A. M. paskirtos baudos dydį.Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas, nes nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, jog vilkikas „Renault Magnum” buvo A. M. nusikaltimų padarymo priemone. Apelianto vertinimu, nagrinėjamu atveju konfiskuotinu turtu galėjo būti pripažinta tik puspriekabė „Schimtz“, nes būtent joje įrengtoje slėptuvėje buvo vežamos kontrabandinės cigaretės. Tačiau vilkikas „Renault Magnum“ nebuvo pritaikytas ar kitaip modifikuotas kontrabandos nusikaltimo darymui. Dėl to, apelianto nuomone, minėtas vilkikas negali būti laikomas konfiskuotinu turtu. Juo labiau, kad ir pagal teismų formuojamą praktiką vilkikas nepripažįstamas konfiskuotinu turtu, jeigu jis nėra specialiai modifikuotas, perdirbtas ar kitaip patobulintas siekiant vežti kontrabandą (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 28 d. nuosprendis Nr. 1-192-211/2017).Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d. ir k. t. nutarimai), Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsniu, apeliantas taip pat pažymi, kad turto konfiskavimas, kaip kovos su nusikalstamumu priemonė, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu taip, jog asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nusprendus išieškoti vilkiko „Renault Magnum” vertę atitinkančią pinigų sumą iš A. M., ši pusiausvyra, gynėjo nuomone, buvo iškreipta. Nesutikdamas su nuteistajam A. M. paskirtos baudos dydžiu, gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neatskleidė nuteistojo asmenybės, o bausmę jam paskyrė formaliai. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad A. M. yra vedęs, dirba, turi šeimą ir vienintelis ją išlaiko. A. M. anksčiau neteistas, nusikalto dėl sunkios finansinės padėties. Be to, nuteistasis viso proceso metu pripažino savo kaltę, nevengė atsakomybės, padėjo atskleisti visas bylai svarbias aplinkybes, gailėjosi. Apelianto įsitikinimu, pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad A. M. nėra linkęs nusikalsti ir daryti naujas nusikalstamas veikas. Dėl to skundžiamu nuosprendžiu A. M. paskirta bausmė – 196 MGL (7 381,36 Eur) bauda, yra neadekvati. Pagal teismų formuojamą praktiką nuteistajam paskirta bausmė yra akivaizdžiai per didelė, (Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis Nr. 1-328-348/2016) ir tiek nuteistajam, tiek jo šeimai taptų nepakeliama finansine našta.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistojo gynėjas prašė patenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo A. M. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, iš nuteistojo A. M. konfiskuodamas ne tik puspriekabės „Schmitz“, kurioje buvo įrengtos slėptuvės kontrabandinėms cigaretėms gabenti, bet ir vilkiko „Renault Magnum“ vertę atsitinkančią pinigų sumą, netinkamai taikė BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, pažeidė proporcingumo principą. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikaltimo priemonėmis laikomi įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kiti materialią vertę turintys daiktai, kuriuos kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą, tačiau jų panaudojimas tiesiogiai nedaro žalos atitinkamos nusikalstamos veikos objektui ar dalykui. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų BK 72 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Be to, pagal teismų praktiką, suformuotą kontrabandos bylose, turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad šio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Transporto priemonė laikoma panaudota BK 199 straipsnyje ar BK 199² straipsnyje nustatytoms nusikalstamoms veikoms daryti ne tik tada, kai ji specialiai tam buvo pritaikyta (pvz., automobilyje įrengta slėptuvė nusikalstamos veikos dalykui gabenti), bet ir tada kai tiesiogiai panaudota nusikalstamos veikos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-534/2011).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. M., 16 000 pakelių (320 000 vienetų) cigarečių „Fest“, 5 040 pakelių (100 800 vienetų) cigarečių „NZ“, 2 210 pakelių (44 200 vienetų) cigarečių „NZ Gold Super slims“ be Lietuvos Respublikos banderolių, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą, išvengdamas muitinės kontrolės iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją gabeno vilkiku „Renault Magnum“ su puspriekabe „Schmitz“, kurios grindų konstrukcijoje įrengtose slėptuvėse ir buvo paslėptos minėtos cigaretės. Akivaizdu, kad nepanaudojęs vilkiko, nuteistasis nebūtų turėjęs nei fizinių, nei techninių galimybių vien tik puspriekabe slapta gabenti tokio didelio kiekio kontrabandinių cigarečių. Šios aplinkybės patvirtina išvadą, jog byloje nustatytomis aplinkybėmis gabenant kontrabandą vilkikas buvo panaudotas kaip būtina nusikaltimų padarymo priemonė – juo buvo tempiama puspriekabė su joje esančia slėptuve, į kurią buvo sukrautos akcizais apmokestinamos prekės. Dėl to nėra jokio pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad ne tik puspriekabė „Schmitz“, bet ir vilkikas „Renault Magnum“ buvo panaudoti BK 199 straipsnio 1 dalyje ir BK 199² straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikaltimų dalyko gabenimui ir buvo šių nusikaltimų padarymo priemonėmis, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.Be to, iš bylos duomenų taip pat matyti, kad pirmiau nurodytos transporto priemonės nuosavybės teise nuteistajam A. M. nepriklausė. Puspriekabė „Schmitz“ ir vilkikas „Renault Magnum“ skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu nebuvo konfiskuoti padarius išvadą, kad šių transporto priemonių negalima paimti iš jų savininko – Latvijos Respublikos įmonės SIA „NK transports“, – kurios įgaliotieji atstovai nežinojo ir nedavė sutikimo, kad minėtos transporto priemonės būtų naudojamos nusikaltimų darymui. Apklausiamas tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis A. M. patvirtino, kad nusikaltimus padarė veikdamas savo iniciatyva, apie tai neinformavęs minėtos įmonės vadovybės. Nusprendęs panaudoti svetimas transporto priemones dviejų sunkių tyčinių ir savanaudiškų nusikaltimų darymui (akcizais apmokestinamoms prekėms neteisėtai gabenti), nuslėpęs šiuos savo ketinimus nuo transporto priemonių tikrojo savininko atstovų, nuteistasis A. M. prisiėmė atsakomybę ir už visus galimus tokio neteisėto transporto priemonių panaudojimo teisinius padarinius, tarp jų ir šių transporto priemonių konfiskavimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju sąmoningas svetimų transporto priemonių panaudojimas sunkių nusikaltimų darymui, nuslepiant tai nuo jų savininko, neturi tapti būdu išvengti galimo nusikalstamų veikų priemonių konfiskavimo padarinių. Taigi, nesant galimybės konfiskuoti minėtas transporto priemones iš jų savininko, transporto priemonių – vilkiko „Renault Magnum“ su puspriekabe „Schmitz“ – vertės (5 203,00 Eur) išieškojimas iš A. M. atitinka tiek šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus, tiek ir turto konfiskavimo proporcingumo principą. Apeliaciniame skunde nesutinkama su nuteistajam A. M. paskirtos bausmės – baudos – dydžiu. Prašymą mažinti nuosprendžiu nuteistajam paskirtą galutinę 200 MGL dydžio baudą apeliantas motyvuoja sunkia A. M. materialine padėtimi ir aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai bei formaliai individualizavo bausmę jo ginamajam. Pagal susiformavusią teismų praktiką, nuosprendžiu paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui tuo atveju, kai ji aiškiai neatitinka padaryto nusikaltimo pavojingumo ir kaltininko asmenybės. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintomis nuostatomis. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri nustatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Priešingai nei teigia nuteistojo gynėjas, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. M. minėtų baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė. BK 199 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už šios nustatytos nusikalstamos veikos padarymą kaltininkas yra baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Už BK 199² straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą kaltininkas yra baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. Nagrinėjamu atveju A. M. padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą prie sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis) bei pasikėsino padaryti dar vieną sunkų nusikaltimą, abi šios veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų. Nagrinėjamu atveju A. M. skiriant bausmes už BK 199 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 199² straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas bei galutinę subendrintą bausmę, buvo atsižvelgta į jo veiksmų pobūdį, tyčios kryptingumą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino nusikaltęs ir padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams išaiškinti nusikalstamas veikas, gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, įvertinta nuteistojo asmenybė. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. M., įvertino ne tik pirmiau aptartas aplinkybes, bet ir tai, kad jis yra sukūręs šeimą, dirba, anksčiau neteistas, ir už vieno sunkaus nusikaltimo padarymą bei pasikėsinimą padaryti dar vieną sunkų nusikaltimą parinko jam su laisvės atėmimu nesusijusią alternatyvią bausmę – baudą, kurios dydį nustatė artimą BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija) nustatytos baudos minimumui. Dar labiau mažinti nuteistajam A. M. paskirtos baudos dydžio nėra pagrindo, juo labiau, kad bylos medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių ypatingai sunkią nuteistojo materialinę padėtį. Pagal BK 41 straipsnio nuostatas, nuteistajam skiriamos bausmės tikslai apima ne tik prevencinę, socialinę, bet ir nubaudimo funkciją. Pažymėtina, kad neigiamų paskirtos bausmės, šiuo atveju baudos, pasekmių atsiradimas kaltininkui nėra išskirtinio pobūdžio aplinkybė, dėl kurios paskirtoji bausmė turėtų būti švelninama, kol ji atitiks pastarojo lūkesčius ir pageidavimus. Neigiami bausmės padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant nusikalstamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Esant nurodytų aplinkybių visumai, nuteistajam A. M. apygardos teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė pagal BK 199 straipsnio 1 dalį bei BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199¹ straipsnio 1 dalį – 300 MGL dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu iki 200 MGL, nėra akivaizdžiai per griežta, todėl keisti jos dydžio nėra teisinio pagrindo. Juo labiau, kad nuosprendžiu nuteistasis įpareigotas jam paskirtą baudą sumokėti ne iš karto, o per dvejų metų laikotarpį.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas. Nuteistajam paskirta galutinė bausmė – 200 MGL dydžio bauda – nėra per griežta, skiriant ir individualizuojant bausmę laikytasi BK 54 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, teisingumo principo, paskirta bausmė yra proporcinga A. M. padarytoms nusikalstamoms veikoms ir užtikrina BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bausmės paskirties įgyvendinimą. Dėl to nuteistojo A. M. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. M. (A. M.) gynėjo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinį skundą atmesti.