- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-28
- Bylos Nr.
- e2-9322-592/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03471-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „4finance“
- Atsakovas
- S. D.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ ieškinį atsakovui S. D. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 300 Eur negrąžintos paskolos, 158,84 Eur palūkanų, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodo, kad 2015 m. balandžio 3 d. ji ir atsakovas sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 9861661001 (toliau - Sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 300 Eur kreditą 6 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2015 m. gruodžio 3 d. Atsakovas laiku neįvykdė savo prievolės, t. y. negrąžino paskolos, todėl remiantis bendrųjų paskolos sutarties sąlygų 4.1 punktu, nuo 2015 m. birželio 3 d. iki 2016 m. sausio 29 d. atsakovui buvo pradėtos skaičiuoti Sutartyje nustatytos palūkanos pagal metinę palūkanų normą (96,32 procentų) ir pagal kredito kainos metinę normą (152,60 procentų).
Ieškovė prašo, esant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) nustatytiems pagrindams, priimti sprendimą už akių.
Atsiliepimas
Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos, pranešimas pateikti atsiliepimą įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Pranešime dėl atsiliepimo pateikimo išaiškinta atsakovės pareiga pateikti atsiliepimą į ieškinį ir atsiliepimo nepateikimo padariniai, nustatytas keturiolikos dienų terminas šiam procesiniam veiksmui atlikti (CPK 142 straipsnis). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Kadangi atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, byloje priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė su atsakovu 2015 m. balandžio 3 d. sudarė Sutartį, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 300 Eur kreditą 6 mėnesių terminui. Sutarties sudarymo metu galiojo akcija, kuomet atsakovui buvo suteikta galimybė pradėti grąžinti paskolą praėjus trims mėnesiams. Atsakovas Sutartimi įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2015 m. gruodžio 3 d. Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, tačiau atsakovas tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų ir liko skolingas ieškovei 300 Eur negrąžinto kredito, 158,84 Eur palūkanų, kurios paskaičiuotos iki kredito grąžinimo termino nuo 2015 m. birželio 3 d. iki 2015 m. spalio 11 d. pagal Sutartyje nustatytą 96,32 procentų metinę palūkanų normą ir sudaro 62,14 Eur, bei po Sutarties įvykdymo praleidimo nuo 2015 m. spalio 12 d. iki 2016 m. sausio 29 d, taikant 152,60 procentų bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą ir sudaro 38,18 Eur.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Konstatuotina, kad atsakovas, pažeisdamas prievolę, su ieškove neatsiskaitė. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove pilnai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), vadovaudamasis CK 6.38, 6.72 straipsniais, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.210, 6.249 straipsniais, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6.258 straipsnio 1 dalimi, 6.873 straipsnio 1 dalimi, 6.886 straipsnio 1 dalimi, ieškovės naudai iš atsakovo priteisia 300 Eur negrąžinto kredito.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 62,14 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino, paskaičiuotų nuo 2015 m. birželio 3 d. iki 2015 m. spalio 11 d., taikant 96,32 procentų metinę palūkanų normą, ir 96,70 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino, paskaičiuotų nuo 2015 m. spalio 12 d. iki 2016 m. sausio 29 d., taikant 152,60 procentų bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą pagal Vartojimo kredito sutarties 4.1 punktą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas gali sumažinti šalių susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas, jeigu susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams arba sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis). Sprendžiant, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, atsižvelgtina į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, bei į kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1085/2002; 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003).
Atsakovas yra vartotojas, sutartį sudaręs nuotolinio prisijungimo būdu, turėdamas ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, t. y. atsakovas arba galėjo pasirašyti stipresnio kontrahento pasiūlytą sutartį, arba iš viso atsisakyti ją pasirašyti. Ieškovė nenurodė, kad, suėjus kredito grąžinimo terminui ir atsakovui negrąžinus pasiskolintos pinigų sumos, jo darbuotojai įspėjo atsakovą dėl susikaupusios skolos. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji būtų ėmusis kokių nors priemonių skolai išieškoti. Ieškovė delsė kreiptis į teismą – ieškinys teismui pateiktas tik 2017 m. sausio 26 d., t. y. praėjus beveik pusantrų metų po kredito grąžinimo termino praleidimo. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad ieškovės prašomos priteisti palūkanos neatitinka teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų, yra neproporcingai didelės, todėl yra pagrindas jas sumažinti. Remiantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi, 6.874 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Pažymėtina, kad pagrindinė palūkanų paskirtis yra mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Paskolos santykiuose mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nustato CK 6.872 straipsnio 1 dalis. Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003).
Sutartimi šalys susitarė palūkanas skaičiuoti iki viso kredito grąžinimo dienos bei dėl palūkanų dydžio – 96,32 procentų (vartojimo kredito metinė palūkanų norma) ir 152,60 procentų (vartojimo kredito kainos metinė norma) (Vartojimo kredito sutarties specialiosios sąlygos). Ieškovė nurodo, kad priskaičiavo 62,14 Eur iki kredito grąžinimo termino - 2015 m. birželio 3 d. iki 2015 m. spalio 11 d., t. y. už 106 dienas pagal 96,32 procentų vartojimo kredito metinė palūkanų normą bei 96,70 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino - 2015 m. spalio 12 d. iki 2016 m. sausio 29 d., t.y. už 110 dienį, pagal 152,60 procentų dydžio bendrą kredito kainos metinę palūkanų normą. Teismas pažymi, kad Sutarties specialiomis sąlygomis nustatytas vartojimo kredito metinė palūkanų normos dydis (96,32 procentų) ir kredito kainos metinis palūkanų normos dydis (152,60 procentų) bei ieškovės paskaičiuotos sutartinių palūkanų sumos yra nepagrįstai didelės, todėl negali būti vertinamos kaip sąžininga ir protinga sąlyga dėl materialiųjų palūkanų dydžio už praleistą terminą įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti paskolą, palūkanas, delspinigius). Sprendžiant dėl šios rūšies, t. y. atlyginimo, kurį skolininkas moka už naudojimąsi svetimais pinigais, palūkanų priteisimo lygiai taip pat, kaip ir netesybų atveju vertintina, ar sutartinių palūkanų dydis nėra per didelis. Nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis (pavyzdžiui, ieškovas, kurio verslas - greitųjų kreditų suteikimas) gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Kasacinis teismas savo praktikoje jau ne kartą yra pasisakęs, kad susitarimų dėl palūkanų vertinimas yra susijęs su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarautų viešajai tvarkai. Todėl teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 straipsnis), ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001; 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Nagrinėjamu atveju, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra vartotojas, kuri Sutartį su ieškove sudarė prisijungimo būdu pagal standartines sutarties sąlygas, pagal kurias buvo priversta priimti jam primetamas stipraus kontrahento siūlomas sutarties sąlygas arba apskritai atsisakyti sutarties, todėl turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, įvertindamas ir tai, kad vartotojui sudarant sutartį nėra išaiškinamos visos sąlygos, todėl jis negali visapusiškai įvertinti riziką ir sutarties neįvykdymo pasekmes, teismas mažina palūkanų dydį iki 75 procentų už panaudotą ir negrąžintą paskolą (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, ieškovės naudai iš atsakovo priteisia 136,08 Eur (300 x 0,21 proc.(60 / 365) x 216 d.) palūkanų skaičiuojant taip, kaip paskaičiavo ir pats ieškovas, t. y. už periodą nuo 2015 m. birželio 3 d. iki 2016 m. sausio 29 d. (CK 1.5, 6.872 straipsniai).
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 14,25 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis, patenkinta 95 procentai ieškinio reikalavimų).
Iš atsakovo nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, nes šios išlaidos mažesnės, negu teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (3 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „4finance“, juridinio asmens kodas 301881644, 300 Eur (tris šimtus eurų) skolos, 136,08 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus 8 ct) palūkanų, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 436,08 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017 m. vasario 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 14,25 Eur (keturiolika eurų 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovas, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.