- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-14
- Bylos Nr.
- T-247-1131/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10472-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Benetytė
- Advokatai
- Genadijus Lukminas, Genadijus Lukminasir
VšĮ Kelmės rajono psichikos sveikatos centro atstovui gydytojui psichiatrui Rokui Laurinaičiui,
asmens, kuriam pritaikytos priverčiamosios medicinos priemonės M. B. gynėjui advokatui Genadijui Lukminui,
nedalyvaujant asmeniui, kuriam pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė, M. B., nukentėjusiajai ir šeimos narei R. K.,
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo VšĮ Kelmės rajono psichikos sveikatos centro teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. M1-2202-827/2023 pripažinta, kad M. B. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarė būdamas nepakaltinamas ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Teisme 2025 m. kovo 5 d. gautas VšĮ Kelmės rajono psichikos sveikatos centro teikimas, kuriame pateikta išvada apie M. B. psichikos būklę dėl priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymo pratęsimo. Išvadoje nurodoma, kad vadovaujantis stebėjimo duomenimis, asmens psichikos būkle ir atsižvelgiant, jog M. B. reikalingas tęstinis ambulatorinis gydymas ir stebėjimas, mano, kad tikslinga priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pratęsti. M. B. psichikos būklės įvertinimo akte nurodyta, kad nuo 2024 m. rugsėjo 11 d. VšĮ Kelmės rajono psichikos sveikatos centre pradėta taikyti M. B. priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Stebėjimo metu M. B. reguliariai, ne rečiau kaip kartą per mėnesį, atvyksta gydytojo psichiatro ir socialinio darbuotojo konsultacijoms, lydimas Padubysio kaimo bendruomenės darbuotojo. Nustatyta, kad M. B. mąstymas stokojantis produktyvumo, nenuoseklus, išlieka formos ir turinio patologija. Išlikę įvairaus turinio kliedesinės idėjos, jis išsako patiriamas klausos haliucinacijas. Apsunkintas kontaktas, dažnai konsultacijų metų tampa psichomotoriškai sujaudintas, priešiškas aplinkinių atžvilgiu, tačiau verbalinei korekcijai pasiduoda. Tęsiamas medikamentinis gydymas leidžia pasiekti tik dalinę simptomų redukciją.
VšĮ Kelmės rajono psichikos sveikatos centro atstovas gydytojas psichiatras Rokas Laurinaitis teismo posėdyje teikimą palaikė ir paaiškino, kad M. B. lankymasis buvo užtikrintas ir stabilus. Tame procese padėjo bendruomenė, kurioje šiuo metu M. B. gyvena. Abejoja, kad jis tai darytų savarankiškai. Bendruomenė visada užtikrindavo M. B. atvykimą, paduodavo medikamentus, t. y. užtikrina, kad išgertų vaistus, taip pat laiku nupirkdavo vaistus iš vaistinės. Tai viena sunkiausiai gydomų šios ligos formų, kiek teko matyti per ilgą laiką. Gydymu pavyko sumažinti gulėjimo ligoninėse skaičių, nes anksčiau, kiek žinoma, per metus jis 10-15 kartų patekdavo į ligoninę, o per praėjusius metus buvo tik vienas patekimas į ligoninę. M. B. būklė yra sudėtinga. Dažnai susiduria su jo kliedesiais, haliucinacijomis, įvairaus tipo mąstymu; jis dažnai tampa sujaudintas ir piktas. Jų žiniomis, fizinio smurto nebuvo, tačiau, kad jo nebūtų aplinkiniai teikia daug pagalbos ir supratimo, kaip elgtis, kai M. B. tampa sujaudintas ir piktas, o dažniausiai tai yra išprovokuojama jo ligos simptomų, t. y. įvairaus turinio kliedesių ir haliucinacijų. Mano, kad priverčiamosios medicininės priemonės turėtų būti pratęstos. Būtų tęsiamas gydymas ir tikimasi dar geresnių rezultatų. Vienareikšmiškai atsakyti negalėjo ar pakanka ambulatorinio stebėjimo, tačiau šiuo metu priemonės yra pakankamos, kad M. B. maksimaliai integruotųsi į visuomenę ir kiek įmanoma išlaikytų savo savarankiškumą. Savarankiškumas yra ribotas, tačiau jis gali jį išlaikyti, taip pat jis gali išlaikyti socialinius įgūdžius. Gydymo prasme jam prieinami visi reikalingi būdai ir priemonės. M. B. liga pasižymi tuo, kad pilnai kritiškas M. B. savo ligai nėra ir niekada nebus. Todėl medikamentų vartojimas visada yra didžiulis iššūkis. Jei būtų palikta medikamentų vartojimas ir jų nusipirkimas pačiam M. B., įsitikinęs, kad medikamentai būtų nutraukti per pirmąją savaitę. Bendruomenė, palaikydama ir įtikinėdama jį, taip pat ir jie, aptaria medikamentų vartojimo svarbą ir poreikį, todėl pavyksta užtikrinti jų vartojimą. Ankstesni patekimai į ligoninę susiję su medikamentų nevartojimu. Ar bendruomenė sutinka toliau juo rūpintis, reikėtų klausti pačios bendruomenės. Kiek susipažinęs su šia bendruomene, jie neturi maksimalaus limito, kiek žmogus gali ten gyventi. Žino, kad kai kurie žmonės ten praleido ir dešimtmečius, bet tikslesnio atsakymo reikėtų klausti jų.
Asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, M. B. gynėjas advokatas Genadijus Lukminas ir prokurorė teismo posėdyje palaikė teikimą.
Nukentėjusioji ir šeimos narė mama R. K. į teismo posėdį neatvyko, el. laišku nurodė, kad su bylos esme susipažinusi, dėl M. B. ambulatorinio gydymo Kelmėje neprieštarauja ir sutinka. Asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, M. B. į teismo posėdį neatvyko, jam apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 405 straipsnio 4 dalį jų nedalyvavimas nagrinėti teikimo netrukdo, todėl teikimas išnagrinėtas jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas.
BPK 405 straipsnis numato, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko, jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis). BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas išnagrinėja ir išsprendžia priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą ir pratęsia priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, jeigu asmens sveikatos būklė nepasikeitė; pakeičia pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė (BPK 405 str. 3 d. 2 p.); arba panaikina taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti (BPK 405 str. 3 d. 3 p.). Taigi tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą teismas įvertinta du kriterijus: asmens psichinę sveikatą ir jo socialinį pavojingumą.
Iš M. B. gydančios sveikatos priežiūros įstaigos išvados ir jo būklės įvertinimo akto, gydytojo psichiatro paaiškinimo teismo posėdžio metu nustatyta, kad pacientui paskyrus medikamentinį gydymą, pastebėtas paciento būsenos gerėjimas: jis sistemingai ir nuolat vartoja medikamentus, todėl sumažėjo gydymo ligoninėje atvejų, pasiduoda verbalinei korekcijai, nebuvo fizinio smurto atvejų. Kaip nurodė gydytojas psichiatras – M. B. nėra pilnai kritiškas savo ligai ir niekada nebus. Jo būklė sudėtinga, gydymo procese susiduriama su M. B. kliedesiais, haliucinacijomis, įvairaus tipo mąstymu, kuris nenuoseklus, išlikusi formos ir turinio patologija. Manoma, kad ambulatorinio stebėjimo pakanka, tačiau tai turi būti atliekama nepertraukiamai, svarbu siekti, kad M. B. integruotųsi į visuomenę ir kiek įmanoma išlaikytų savarankiškumą, kuris yra ribotas. Liga išprovokuoja kliedesius ir haliucinacijas, dėl kurių M. B. tampa sujaudintas ir piktas. Visi pasiekimai yra tik bendruomenės, kurioje jis gyvena dėka.
Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad M. B. psichinė būklė yra šiek tiek pagerėjusi, tačiau nepakankamai ir netaikant pastovaus gydymo, nevartojant reguliariai vaistų ir nesant sistemingos kontrolės dėl jų vartojimo, būklė tuoj pat blogėtų, o negydomas ir neprižiūrimas, savanoriškai netęstų gydymo. M. B. būklė reikalauja reguliaraus tolimesnio medikamentinio gydymo. Priverstinės medicinos priemonės taikymo metu jo nuolatinis gydymas yra užtikrinamas. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas mano, kad tikslinga tęsti M. B. priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, todėl ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos sąlygomis jam tęstinas 6 (šešiems) mėnesiams.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 5 dalimi, 440 straipsniu,
nutaria:
VšĮ Kelmės rajono psichikos sveikatos centro teikimą tenkinti.
Pratęsti 6 (šešiems) mėnesiams M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymą.
Įsiteisėjus nutarčiai, baudžiamąją bylą Nr. M1-2202-827/2023 grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui paduodant skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.
Nutartį turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas, prokuroras.