Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo P. D. (P. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. RV-25-3053 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam P. D.“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, P. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 179 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir 265 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta subendrinta 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, skirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme (120 MGL dydžio bauda) ir P. D. paskirta galutinė subendrinta 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 120 MGL (4 518,08 Eur) dydžio bauda.

Bausmės pradžia – 2016 m. rugsėjo 29 d., bausmės pabaiga – 2028 m. kovo 29 d., neatliktos bausmės dalis 2023 m. rugsėjo 13 d. – 4 metai 6 mėnesiai 16 dienų, 2/3 bausmės bus atlikta 2024 m. gegužės 29 d.

Komisija skundžiamame Nutarime nurodė, kad P. D. iš viso yra teistas 2 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė būdamas (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, kai (duomenys neskelbtini) buvo įtartas tyčiniu nužudymu, tačiau (duomenys neskelbtini) ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Būdamas (duomenys neskelbtini) m. amžiaus pirmą kartą nuteistas. Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, išnagrinėtoje byloje nuteistasis savo kaltės nepripažino. Pokalbio metu savo kaltę pripažįsta formaliai, nes teismas pripažino jį kaltu, yra linkęs kaltinti netinkamai susiklosčiusias aplinkybes ir aplinkinius. Savo nusikaltimo nelinkęs vertinti kaip pavojingo ar sunkaus, lygindamas jį su kitais, „mažiau intelektualiais“ nusikaltimais. Byloje nustatyta, kad nusikaltimui įgyvendinti buvo įrengtos patalpos, išvedžiota elektra, naudota mobilų ryšį blokuojanti technika ir pan. Ankstesniu teismo nuosprendžiu P. D. skirta 120 MGL dydžio bauda, nurodant ją sumokėti iki 2011 m. lapkričio 29 d., tačiau nuteistasis iki šiol jos nesumokėjo. Tokiu būdu P. D. padarė naują nusikaltimą, kai teistumas už ankstesnį dar nebuvo išnykęs. Praeityje P. D. teistas už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis. Taigi, jo nusikalstamam elgesiui būdingas turtinių nusikaltimų modelis, nusikaltimai sunkėja, kas suponuoja prielaidą, kad asmuo nelinkęs pasimokyti iš savo klaidų, galimai stokojo problemų atpažinimo ir jų sprendimo įgūdžių. Iki nuteisimo P. D. dirbo, tačiau tai neapsaugojo jo nuo nusikalstamų veikų vykdymo. Bausmės atlikimo metu nedirba, yra ne kartą teikęs prašymą jį įdarbinti. Šiuo metu užsiima individualia veikla – rankų darbo atvirukų gamyba ir daile, teigia, jog yra uždirbęs apie 350 Eur. Teigia, kad bausmės atlikimo metu bendrauja tik su tais, kurie palaiko sveiką gyvenseną. Stebimas (būdingas) aukštas savęs vertinimas. Nuteistasis geba analizuoti save, tačiau nėra kritiškas savo elgesio klaidoms, linkęs ieškoti savo elgesį pateisinančių aplinkybių, yra linkęs racionalizuoti savo nusikaltimą, minimizuoti jo sunkumo laipsnį. Geba įvardinti savo stipriąsias puses, o kaip koreguotiną bruožą įvardija impulsyvumą. Nuteistasis buvo linkęs kontroliuoti kito suaugusio asmens (savo sūnaus) gyvenimo ritmą ir veiklas. Bausmės atlikimo metu yra suformavęs ilgalaikius tikslus, nuosekliai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dvasinio ugdymo užsiėmimuose, pats organizuoja tam tikrus renginius, skirtus nuteistųjų bendruomenei, siekia savo, kaip nuteistojo, padėties pokyčių. Nuteistasis praeityje nematė prasmės varžyti savo poreikių ir lūkesčių dėl visuomenės gerovės bei interesų. Baustas drausmine tvarka už nustatytos tvarkos pažeidimus, draudžiamų daiktų laikymą, teisėtų reikalavimų nevykdymą. P. D. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo paskutiniais metais yra stebimas nuteistojo disciplinuotas elgesys, įsitraukimas į resocializacijos procesą, pastangos vykdyti jam rekomenduojamas priemones. Atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis stengiasi valdyti aktualias kriminogenines sritis, tačiau pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika per tiek bausmės atlikimo metų vis dar vidutinė, taip pat nepastebimi ir ženklūs asmenybės pokyčiai, Komisija balsų dauguma (4 balsai „prieš“ ir 1 balsas „už“) nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Vienas Komisijos narys pateikė atskirąją motyvuotą nuomonę, siūlydamas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, nes jis yra (duomenys neskelbtini), jam sunku atlikti bausmę tarp jaunesnių nuteistųjų, taip pat jis turi paklausią profesiją, kuri padėtų lengvai integruotis darbo rinkoje (asmens b. I t. 1 d. 154–157 l.)

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. D. skundas atmestinas.

Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lygtinis paleidimas turi būti taikomas tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo ne tik nepriekaištingas, kaip to reikalauja ir atitinkamos laisvės atėmimo vietų įstaigos taisyklės, bet nustatytos ir tokios išskirtinės aplinkybės, kurios leistų neabejoti, jog bausmės tikslai bus pasiekti tiek, kad nuteistasis toliau galės taisytis būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs nuteistojo asmens bylą, Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. rugpjūčio 24 d. socialinio tyrimo išvadą Nr. RV-25-2748 (asmens b. I t. 1 d. 145–153 l.), taip pat susipažinęs su Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančiais duomenimis, nustatė, kad P. D. lygtinio paleidimo iš kalėjimo klausimą Komisija svarstė pirmą kartą. P. D. iš viso yra tris kartus trauktas baudžiamojon atsakomybėn – Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, jam skirta 96 MGL (12 000 Lt) dydžio bauda (išieškota 2011 m. vasario 24 d.); Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, jam skirta 120 MGL (15 600 Lt) dydžio bauda; Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, pagal BK 179 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 265 straipsnio 1 dalį, ir jam skirta subendrinta 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, skirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme (120 MGL bauda) ir P. D. paskirta galutinė subendrinta 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 120 MGL (4 518,08 Eur) dydžio bauda.

2022 m. sausio 25 d. nustatyta vidutinė P. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atlikus pakartotinį vertinimą 2023 m. rugpjūčio 23 d., nustatyta, kad rizika išlieka vidutinė, tačiau yra pastebima teigiama dinamika – nuteistojo disciplinuotas elgesys, įsitraukimas į resocializacijos procesą, pastangos vykdyti jam rekomenduojamas priemones.

Socialinio tyrimo išvadoje buvo nustatyti 3 nuteistojo statiniai kriminogeniniai veiksniai: didelis teistumų skaičius sulaukus pilnametystės (trys); neįvykdė teismo įpareigojimo sumokėti baudą, neišnykus teistumui padarė dar vieną nusikaltimą; būdingas turtinių nusikaltimų modelis; 6 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas; konstruktyvių problemų sprendimų priėmimo stoka; kontroliuojantis elgesys; mąstymo lankstumo stoka; tam tikro lygmens kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; nepakankamas jo atžvilgiu taikomų intervencinio poveikio priemonių priėmimas; 5 apsauginiai veiksniai: turi pakankamą išsilavinimą; galės gyventi pasirinktoje vietoje; turės darbą po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos; palaiko tarpusavio ryšius su savo artimaisiais; stebimos pastangos apgalvoti savo veiksmų pasekmes ir siekti užsibrėžtų tikslų.

P. D. darė nusikalstamas veikas siekdamas lengvai pasipelnyti, jo vykdyti nusikaltimai turėjo sunkėjimo tendenciją, paskutinės nusikalstamos veikos buvo gerai organizuotos, planuotos laikantis ypatingo saugumo ir konspiracijos, įvykdytos dalyvaujant bendrininkų grupėje su savo sūnumi. Dėl nusikalstamų veikų, už kurias šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, įvykdymo savo kaltės nepripažino, nėra kritiškas savo klaidoms, linkęs racionalizuoti, sumenkinti savo nusikaltimą, minimizuoti jo sunkumo laipsnį, ieškoti savo elgesį pateisinančių aplinkybių.

Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendyje, pakeistame Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, nurodyta nuteistojo gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini). Nuteistasis patikslino, kad šis butas priklauso (duomenys neskelbtini). Po paleidimo iš kalėjimo ketina gyventi pas savo sugyventinę, adresu (duomenys neskelbtini). Nuteistasis pateikė pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą tuo adresu.

P. D. asmens byloje nėra duomenų, patvirtinančių narkotinių medžiagų vartojimo atvejus ar galimo piktnaudžiavimo alkoholiu problemas.

Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendyje, pakeistame Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, nurodyta, jog P. D. dirbo (duomenys neskelbtini). P. D. nurodo, kad atnaujins įmonės veiklą, kai tik išeis į laisvę(duomenys neskelbtini). Nuteistasis pateikė (duomenys neskelbtini) raštą, kuriame nurodyta, jog paleidimo iš kalinimo įstaigos atveju būtų įdarbintas automechaniku. (Duomenys neskelbtini) (asmens b. III t. 2 d. 12–13 l.).

P. D. yra įgijęs automobilinių kranų mašinisto specialybę, betonuotojo-formuotojo specialybę, yra baigęs barmenų kursus. Jo teigimu, moka virinti elektra, turi patirties polimerinių gaminių gamyboje, tačiau neturi diplomo. Nuteistasis teigė, kad norėtų dirbti pagal profesiją, todėl 2019 m. kreipėsi dėl įdarbinimo, tačiau įdarbintas nebuvo. Bausmės atlikimo metu mokėsi – 2020 m. įgijo želdinių tvarkytojo kvalifikaciją, 2021 m. mokėsi dailidės profesijos, bet mokslų nebaigė, nes buvo perkeltas į kitą kalėjimą. 2022 m. prašėsi mokintis suvirintojo profesijos, tačiau dėl didelio mokinių skaičiaus priimtas nebuvo. 2022 m. prašėsi būti įdarbintam suvirintoju ar tvarkiniu, bet įdarbintas nebuvo. 2022 m. balandžio 29 d. P. D. leista užsiimti individualia veikla – rankų darbo atvirukų gamyba bei daile. Nuteistasis teigė, kad yra uždirbęs apie 350 Eur.

Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. nuosprendžiu skirtos 120 MGL dydžio baudos P. D. nemokėjo, nes tiesiog užmiršdavo dėl didelės darbų apimties, nuolatinio užimtumo ir kitų priežasčių. Teigia, kad nusikalstamas veikas, dėl kurių šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, įvykdė ne dėl finansinių priežasčių, o norėdamas išlaikyti tarpusavio santykius su sūnumi bei dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Šiuo metu jo pajamos yra labai mažos, todėl baudos nemoka. Finansiškai remia dukra ir sugyventinė. Baudą sumokės išėjęs į laisvę ir pradėjęs dirbti.

Bausmės atlikimo metu 3 kartus baustas drausmine tvarka už nustatytos tvarkos pažeidimą, draudžiamų daiktų laikymą, teisėtų reikalavimų nevykdymą. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Bausmės atlikimo metu yra virš 10 kartų skatintas už iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą Socialinės reabilitacijos skyriaus organizuojamuose renginiuose, pozityvaus užimtumo užsiėmimuose, kūrybinėje veikloje, nepriekaištingą elgesį, atsižvelgus į daromą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir kt. P. D. vykdo socialinės reabilitacijos priemones, tarp jų lankė savęs pažinimo grupę, dalyvavo psichologinėje „Nerimo valdymo“ programoje, taip pat „Nuteistųjų socialinės ir psichologinės integracijos skatinimo“ programoje, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse – įvairiose viktorinose ir konkursuose, pats juos organizuoja.

Įvertinęs išdėstytą, teismas daro išvadą, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu nuteistasis neabejotinai keičia savo elgesį teigiama linkme – dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo socialinės reabilitacijos priemones, yra skatintas virš 10 kartų už iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą Socialinės reabilitacijos skyriaus organizuojamuose renginiuose, pozityvaus užimtumo užsiėmimuose, kūrybinėje veikloje, už nepriekaištingą elgesį, atsižvelgus į daromą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir kt., palaiko artimus socialinius ryšius su savo šeima, bausmės atlikimo metu mokėsi ir siekė įsidarbinti, o nesuteikus jam tokios galimybės, gavo leidimą vykdyti individualią veiklą. Be to, byloje nėra duomenų, nurodančių į jo priklausomybę nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Nors vienas iš Komisijos narių siūlė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, nes jis yra (duomenys neskelbtini), jam sunku atlikti bausmę tarp jaunesnių nuteistųjų, teismas pastebi, jog pirmą kartą P. D. buvo nuteistas būdamas brandaus amžiaus – (duomenys neskelbtini) m., o nusikalstamas veikas, už kurias šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė būdamas virš (duomenys neskelbtini) m. amžiaus. Kaip matyti, nuteistojo amžius nesulaikė jo nuo kriminalinio elgesio modelio pasirinkimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis nepripažįsta savo kaltės, nėra kritiškas savo įvykdytoms nusikalstamoms veikoms, yra linkęs minimizuoti savo veiksmų reikšmę visuomenei.

Nuteistasis nurodo, kad lygtinio paleidimo atveju jis gyventų pas savo sugyventinę, yra deklaravęs ten savo gyvenamąją vietą. Kartu teismas pastebi, kad nuteistojo asmens byloje nėra buto savininkės sutikimo priimti gyventi nuteistąjį pas save lygtinio paleidimo iš kalėjimo atveju, taip pat sutikimo įrengti jos bute įrangą, būtiną nuteistojo intensyviai priežiūrai vykdyti.

P. D. nurodo, kad būdamas laisvėje jis atnaujintų savo įmonės veiklą (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, pakeisto Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, duomenimis, įmonės veikla buvo naudojama kaip priedanga užmaskuoti narkotinių medžiagų gamybai. Be to, nors nuteistasis ir pateikė (duomenys neskelbtini) raštą, kuriame nurodyta, jog paleidimo iš kalinimo įstaigos atveju šis būtų įdarbintas automechaniku, pastebėtina, jog nuteistojo asmens byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog jis turi šių darbinių funkcijų atlikimui būtiną kvalifikaciją ir patirtį.

Nuteistasis teigia, kad negali sumokėti jam skirtos baudos, nes jam nesuteikia darbo kalėjime, išėjęs į laisvę dirbs ir mokės skolą. Teismas neturi pagrindo tikėti šiuo nuteistojo teiginiu ir laiko jį deklaratyviu. Pastebėtina, kad minėta bauda buvo paskirta P. D. dar Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. nuosprendžiu, t. y. prieš 5 metus iki jo sulaikymo už nusikalstamas veikas, dėl kurių įvykdymo jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nepaisant to, nuteistasis nesumokėjo jam skirtos baudos per šį laikotarpį. Teismas nelaiko P. D. nurodytų baudos bausmės nevykdymo priežasčių (užmiršdavo apie tai dėl didelės darbų apimties, nuolatinio užimtumo ir kt.) svarbiomis. Pabrėžtina, jog P. D. nurodė, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdydamas individualią veiklą jis uždirbo apie 350 Eur. Nepaisant to, jis neskyrė net mažos savo gautų pajamų dalies paskirtos baudos mokėjimui.

Akcentuotina, kad didžiąją dalį P. D. nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių sudaro dinaminiai (6 veiksniai iš 9), kurie iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje, t. y. nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme vis dar yra galima, tačiau nuteistasis nededa maksimalių pastangų tai padaryti. Be to, kaip jau buvo aptarta, dėl Socialinio tyrimo išvadoje nurodytų 2 apsauginių veiksnių (galės gyventi pasirinktoje vietoje; turės darbą po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos) nuteistojo asmens byloje nėra pakankamai duomenų, o 2 apsauginiai veiksniai (turi pakankamą išsilavinimą; palaiko tarpusavio ryšius su artimaisiais) egzistavo ir nusikalstamų veikų, už kuriuos nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarymo metu, tačiau jo nuo kriminalinio elgesio neapsaugojo.

Apibendrinant pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas iš esmės nėra imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį visais atvejais taikyti. Šiuo atveju teismui pateiktoje medžiagoje yra užfiksuoti tiek teigiamai, tiek neigiamai P. D. apibūdinantys duomenys. Nuteistasis keičia savo elgesį tinkama linkme, tačiau skunde nurodyti motyvai nesudaro pagrindo jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes, kaip jau minėta, jo asmens byloje nėra pakankamai duomenų apie jo kritišką požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, objektyviais veiksmais pagrįstas pastangas mokėti jam skirtą baudą, jo resocializacijos rezultatus (ženklų minėtų dinaminių veiksnių kiekio ir akivaizdų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sumažinimą). Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Komisija, priimdama Nutarimą, nepažeidė nustatytų reikalavimų, elgėsi teisėtai ir pagrįstai bei, išnagrinėjusi visas klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, priėmė pagrįstą Nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra galimybės nebuvimo.

Kartu pabrėžtina, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imti veiksmų, kurie rodytų jo motyvaciją sistemingai keisti savo elgesį, ir įrodyti, kad jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo P. D. (P. D.) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. RV-25-3053 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam P. D.“.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.