Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), atliekantis terminuoto laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN, teistas: 2017-06-27 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 181 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir paskirta per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlikti 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose ir įpareigoti per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. 2019-09-16 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 2017-06-27 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą galutinę 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę, neatlikta bausmės dalis 2020-03-10 – 2 (dveji) metai 7 (septyni mėnesiai ir 18 (aštuoniolika) dienų, kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas: 1) 1994-10-12 Šakių rajono apylinkės teismo pagal BK 146 straipsnio 2 dalį - 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, BK 47¹ straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2) 1996-05-02 Šakių rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 42 ir 43 straipsnius -1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo; 3) 1999-04-14 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 272 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnį - 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; 4) 2004-10-29 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnį - 2 m. laisvės atėmimo; 5) 2008-12-05 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - 1 m. laisvės atėmimo, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 3 m. 2010-05-25 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi vykdymo atidėjimas panaikintas; 6) 2010-07-28 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - 3 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, pridėta dalis 2008-12-05 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 3 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimo; 7) 2015-01-22 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams; 8) 2015-03-30 Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1d. nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme; 9) 2017-07-21 Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį – laisvės apribojimu 2 metams, įpareigojant visą bausmės laikotarpį nebendrauti su nukentėjusiuoju, nesilankyti jo namuose. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visą bausmės laikotarpį nebendrauti su nukentėjusiuoju, nesilankyti jo namuose adresu Ateities 7-1, Kazlų Rūda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, kartu su galutine bausme paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. ir A. R., veikdami bendrai, nesunkiai sutrikdė sveikatą kitam žmogui: veikdami bendrai 2019-06-14 apie 21.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, būdami neblaivūs (E. P. nustatytas 2,40 promilių, o A. R. - 3,40 promilių girtumas) E. P. kumščiu kartą sudavus D. S. į galvos sritį ir šiam parkritus ant žemės, kartu su E. P. sudavė nenustatytą kiekį smūgių, bet ne mažiau devynis smūgius D. S. į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam D. S. galvos plaukuotosios dalies paviršinį sužalojimą, kairio ančio priekinės sienelės lūžimą, o taip pat kraujosruvas su kraujo išsiliejimu į minkštuosius audinius abiejų akių vokuose, kraujosruvas kairės ausies kaušelyje ir abiejų akių obuoliuose, muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, kraujosruvą ir muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Apklaustas kaltinamuoju A. R. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad 2019-06-14 apie 21.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vyko išgertuvės. Jose dalyvavo jis, E. P., nukentėjusysis ir R. B.. Išgerta buvo daug ir stipraus alkoholio. Po įvykio pripūtė virš trijų promilių, todėl ir visų detalių neatsimena. Tačiau pamena, kad jokių muštinių su nukentėjusiuoju, kaip nurodyta kaltinime, nebuvo. Išgertuvių metu kilo žodinis konfliktas, kam iš jų eiti į parduotuvę parnešti dar alkoholio. Šiuo pagrindu jis su nukentėjusiuoju susiginčijo. Tada jie tarpusavyje susistumdė, o nukentėjusysis sudavė jam į veidą. Tada jis nukentėjusįjį tik nusistūmė nuo savęs, o jis nuvirto ant lovos jam smūgių nesudavė. Tikrai tai atsimintų, jei būtų sudavęs smūgius nukentėjusiajam. Jis laiptinėje būdamas girtas galėjo susižaloti pats. Jam kaimynė iškvietė policiją ir greitąją. Tarnyboms atvykus, nukentėjusysis buvo laiptinėje. Išsitepti nukentėjusiojo krauju galėjo virtuvėje nuo nukentėjusiojo krauju išdirbtų paviršių. Kaip tas kraujas atsirado virtuvėje, pasakyti negali. Nežino. Susižaloti nuo jo pastūmimo bute nukentėjęs negalėjo, nes buvo tik pastumtas ir krito ant lovos, į nieką neatsitrenkė. Nukentėjusiojo atsiprašė. Po įvykio su juo bendravo.

Apklaustas kaltinamuoju E. P. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad 2019-06-14 apie 21.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vyko išgertuvės. Jose dalyvavo jis, A. R., nukentėjusysis ir R. B.. Dar buvo vienas asmuo, bet jis greitai iš ten išėjo. Išgerta buvo daug ir stipraus alkoholio. Tačiau atsimena viską. Tikrai, kaip nurodoma kaltinime, nukentėjusiojo nemušė ir nematė, kad kas nors jį būtų mušęs. Vėliau buvo kalbos, kad nukentėjusysis galėjo griūti ir pats susižaloti. Jis buvo surastas laiptinėje. Kas liečia jį ir nukentėjusįjį, tai tarp jų tame pasisėdėjime buvo kilęs konfliktas dėl senų skolų. Jie pakeltu tonu dėl to ginčijosi. Kad ginčo metu būtų sudavęs kokį smūgį nukentėjusiajam, neprisimena. Tačiau prisimena, kad jo nemušė. Kitas konfliktas tarp jų kilo, kai jį, kaip jauniausią, norėjo pasiųsti parnešti degtinės, nes jau viskas buvo išgerta. Jie vėl susiginčijo, tačiau ir šį kartą jis nukentėjusiojo nemušė. Pats nukentėjusysis jo atsiprašė. Teismas klaidinamas, kad ant jo rankų buvo kažkokios žaizdos. Jokių žaizdų ant rankų nebuvo, o kraujo buvo, nes jo buvo pilna bute, todėl galėjo netyčia išsidirbti. Taip pat neigia, kad kaltę sumušęs nukentėjusįjį pripažino iškart į įvykio vietą atvykusiam pareigūnui, kuris buvo apklaustas liudytoju. Pripažįsta taip teigęs, bet tik todėl, kad padėtų A. R. išvengti sulaikymo. Kadangi serga cukriniu diabetu, buvo girdėjęs, kad tokie ligoniai neuždaromi į areštinę. Matė, kaip atvykęs pareigūnas apžiūrėjo A. R. rankas ir dėjo jam antrankius, todėl tuo metu ir pasakė, kad jis, o ne A. R. sumušė nukentėjusįjį. Taip sakydamas tikėjosi, kad A. R. bus paleistas, o jis dėl ligos į areštinę nebus uždarytas. Tikrai nemušė nukentėjusiojo, nematė, kad kas jį būtų mušęs. Visą laiką sėdėjo virtuvėje, iš jos niekur nebuvo išėjęs. Sėdintis virtuvėje savo vietoje ir buvo surastas atvykusių pareigūnų. Kadangi kaltinamojo nemušė, kaltės nepripažįsta.

Liudytoja D. B. paaiškino, kad 2019-06-14 buvo išvykusi į Marijampolę. Namuose buvo tvarkinga, švaru. Vakare, tikslaus laiko neprisimena, grįžusi į namus, esančius (duomenys neskelbtini), rado savo draugą R. B. ir jų bendrus pažįstamus E. P., A. R. bei D. S.. Vyrai jau buvo gerokai išgėrę. Nukentėjusysis jos atžvilgiu pasakė keltą necenzūrinių žodžių, todėl ji juos paliko ir išėjo iš buto. Grįžo gal po pusvalandžio. Nukentėjusysis D. S. tuo metu jau išeidinėjo. Jis stovėjo atsirėmęs kraujuota ranka į durų staktą, jam iš nosies bėgo kraujas. Pareidama iki buto laiptinėje jokių kraujo pėdsakų nematė. D. S. išėjo, o ji paskui jį uždarė buto duris. Bute buvo pataškyta kraujo. Jis buvo koridoriuje ir ant spintelės. Abu kaltinamieji ir R. B. liko bute. Likusieji vyrai buvo visiškai girti ir nė vienas iš jų nepaaiškino, kad atsitiko bute su nukentėjusiuoju. Kas laiptinėje buvusiam nukentėjusiajam iškvietė greitąją pagalbą ir policiją, nežino. Sekančią dieną R. B. paaiškino, kad pas juos bute nukentėjusysis buvo susistumdęs su A. R.. Po įvykio nukentėjusiojo ir kaltinamųjų nematė, daugiau nieko nežino.

Liudytojas R. B. paaiškino, kad pilnai patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad gyvena kartu su D. B.. 2019-06-14 ji buvo išvykusi į Marijampolę, o pas jį į namus atėjo pažįstami A. R. ir E. P.. Jiems atėjus jau buvo neblaivus. Visi trys pradėjo gerti degtinę. Po kurio laiko į butą atėjo D. S. su kažkokiu draugu, kurį žino tik iš matymo. D. S. draugas netrukus išėjo. Tuomet keturiese toliau gėrė. Pasigėrė, todėl daug ko neatsimena. Žino, kad vakare grįžo D. B., o jie vis dar gėrė. Po to ji kažkur išėjo. Pamena, kad virtuvėje prasidėjo konfliktas tarp D. S. ir A. R. bei E. P.. Dėl ko jie konfliktavo nežino, nes nesuprato dėl savo girtumo. Pamena, kad ant lovos sėdėdamas D. S. alkūne sudavė A. R. į veidą, bet nežino ar tai buvo tyčia ar ne, nes jie sėdėjo vienas greta kito. Po to visi trys buvo atsistoję ir prasidėjo susistumdymas. Besistumdydami jie iš virtuvės nuėjo į koridorių. Jis liko sėdėti virtuvėje ant lovos. Kas vyko koridoriuje nežino, tik girdėjo įvairius garsus, atrodė, kad vyko muštynės, tačiau kas ką mušė pasakyti negali, nes nematė, nesuprato dėl girtumo. Kaip išėjo D. S., nematė, taip pat nežino kada išėjo A. R. su E. P.. Užmigo ir tik kitą rytą atsikėlęs pamatė, kad koridoriuje pritaškyta kraujo. Sugyventinė D. B. klausė, kas atsitiko bute jai nesant, tačiau nežinojo, nes neatsiminė dėl girtumo. Šiuo metu dėl praėjusio laiko ir tuomet buvusio girtumo įvykio detalių neatsimena, prašo vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Nukentėjusysis D. S. pilnai patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2019-06-14 vakare, tikslios valandos nepamena, kartu su pažįstamu nuėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Bute buvo jo savininkas ir iš matymo pažįstami vyrai – abu kaltinamieji. Visi gėrė alkoholį. Jo pažįstamas netrukus išėjo, o jis pasiliko ir toliau su jame buvusiaisiais vartojo alkoholį. Tada prasidėjo žodinis konfliktas. Dėl ko jis kilo, dėl girtumo neprisimena. Prisimena, kad konflikto metu prieš jį buvo E. P. būtent jis sudavė kumščiu į galvą, dėl ko jis parkrito. Po to, jam jau gulinčiam, abu kaltinamieji sudavė daug smūgių į įvairias kūno vietas, daugiausiai į galvą. Ar mušė kojomis ar rankomis, nežino, nes dengėsi rankomis galvą ir jautė smūgius, mušė tiek kojomis, tiek rankomis. Viso smūgių buvo ne mažiau dešimties. Kiek kuris smūgių sudavė nežino, nes nematė, tačiau žino, kad mušė abu vyrai. Kai jie baigė mušti, išėjo iš buto, daugiau nieko nepamena. Atsipeikėjo Kauno klinikose, labai skaudėjo veidą ir galvą, ypač skaudėjo nosį. Kategoriškai patvirtina, jog smurtą prieš jį vartojo abu kaltinamieji, o pirmas sudavė E. P..

Liudytojas E. L. paaiškino, kad yra Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK pareigūnas. 2019-06-14 Marijampolės AVPK buvo gautas pranešimas, kad moteris laiptinėje rado gulintį kruviną vyrą. Vyko į įvykio vietą. Ten surastas nukentėjęs asmuo dėl neblaivumo ir sužalojimų negalėjo nieko paaiškinti apie įvyki. Jis iškart buvo išvežtas greitosios medicinos pagalbos darbuotojų. Prie namo, kurio laiptinė buvo rastas minėtas vyriškis, sėdėjo moterys, kurios sakė nieko nemačiusios, bet nurodė vieną butą laiptinėje, kuriame vyksta išgertuvės. Nurodyto buto duris atidarė moteris. Iškart pastebėjo daug kraujo bute ant grindų ir ant sienų. Kambaryje buvęs E. P. iš karto pripažino, kad sumušė D. S.. Apžiūrėjus kambaryje taip pat buvusio A. R. rankas, jos irgi buvo kruvinos. A. R. buvo sulaikytas, tačiau jis neigė, kad mušė D. S.. Visi asmenys buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio. Jie nenurodė priežasties dėl ko vyko konfliktas. Bute matėsi išgertuvių pėdsakai. Kaip jau minėjo, ant grindų ir ant sienų buvo daug kraujo. Iš praktikos žino ir mano, kad nukritus, ar pačiam susitrenkus nosį, tiek daug kraujo negalėtų būti. Ką tuomet buto koridoriuje paaiškino E. P., nelabai pamena, nes įvykis buvo gana seniai. Reikėtų vadovautis jo iškart po įvykio surašytu tarnybinio pranešimo turiniu. Jei tame dokumente užfiksuota, kad E. P. pripažino, kad kartu su A. R. sumušė D. S., reiškia taip ir buvo, nes į tarnybinį pranešimą įrašė tai, ką pasakė E. S.. Kaltinamieji įvykio vietoje buvo apžiūrėti, ant jų rankų matėsi kraujo pėdsakai, jų odos paraudimai. Kadangi akivaizdžių sužalojimų ant jį rankų nesimatė, kraujas galimai buvo kito asmens, o ne jų pačių. Taip pat krauju ištepti buvo abiejų kaltinamųjų drabužiai. Tai buvo akivaizdūs požymiai abiejų kaltinamųjų dalyvavimo muštynėse. Patvirtino, jog būtent E. P. pirmas kambaryje pripažino sumušęs nukentėjusįjį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta bylos rašytine medžiaga: 2019-06-14 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta, tai yra butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu bute užfiksuoti grumtynių pėdsakai bei galimai kraujo dėmės (t.1, b.l.10-28); Specialisto išvada Nr. G 352/2019 (09), iš kurios matyti, kad D. S. klinikiniais duomenimis konstatuota galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, kairio žandinio ančio priekinės sienelės lūžimas, o taip pat kraujosruvos su kraujo įsiliejimu į minkštuosius audinius abiejų akių vokuose, kraujosruvos kairės ausies kaušelyje ir abiejų akių obuoliuose, muštinė žaizda nosies nugarėlėje, kraujosruva ir muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti keturiais poveikiais (t.1, b.l. 57-58); 2019-06-18 daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti apžiūros protokolu, iš, kurio matyti, kad apžiūrėti įtariamųjų E. P. ir A. R. drabužiai, ant kurių yra rusvų lašų ir dėmių, panašių į kraują (t.1, b.l. 71-81); 2019-06-14 asmens apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas iš konflikto vietos į komisariatą pristatytas įtariamasis E. P., ant kurio rankų viršutinės dalies, ties krumpliais yra nežymūs paraudimai, o ant kojų yra raudonos spalvos dėmės (t.1, b.l. 105); 2019-06-15 asmens apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas iš konflikto vietos į komisariatą pristatytas įtariamasis A. R., ant kurio rankų viršutinės dalies, ties krumpliais nežymūs paraudimai, ant kairės rankos, ties krumpliu yra kraujosruva, o ant dešinės rankos yra žaizda su raudonos spalvos skysčiu. Ant dilbių, priekyje yra raudonos spalvos skysčio dėmės (t.1, b.l. 161); 2019-06-14 Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK vyriausiojo patrulio E. L. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad, jog pranešimą iš budėtojo apie sumuštą vyriškį prie (duomenys neskelbtini), gavo 2019-06-14 apie 21.45 val. Į įvykio vietą nuvyko kartu su patruliu M. K.. Prie laiptinės rado sumuštą D. S.. Užėję į 65 butą pastebėjo kraujo dėmes bei bute buvusius tris vyriškius. Vienas iš jų, tai yra E. P., pripažino, kad kartu su A. R. sumušė D. S.. Ant jų rankų matėsi kraujo žymės. Šie asmenys buvo pristatyti į policiją. Trečiasis vyriškis buvo R. B., kuris dėl neblaivumo visiškai nieko negalėjo paaiškinti apie įvykį (t.1, b.l. 7).

Nors kaltinamieji savo kaltę neigia, teismas šiais kaltinamųjų parodymais nesiremia ir vertina juos kaip kaltinamųjų siekį išvengti atsakomybės. A. R. teigia kaltinamąjį tik pastūmęs, o pastarasis dėl to parkritęs ant lovos ir nepatyręs dėl to jokių sužalojimų. E. P. teigia, kad su kaltinamuoju turėjo du žodinius konfliktus, kurių metu smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo. Nematė, kad ir kiti asmenys nukentėjusiojo atžvilgiu būtų vartoję smurtą. Abu kaltinamieji teigia, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti pats krisdamas, tiek bute, tiek ir namo laiptinėje. Tačiau šiuos kaltinamųjų parodymus ir versijas apie nukentėjusiojo savaiminį susižalojimą paneigia kiti byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo akivaizdžiai matyti, kad bute užfiksuoti grumtynių pėdsakai, ką patvirtina gausios kraujo dėmės koridoriuje ant grindų, sienų, ten esančių baldų bei sukrautų butelių krūvos. Toks gausus kraujo pasklidimas ant įvairių paviršių visiškai nebūdingas savaiminiam susižalojimui. Be to, kaltinamieji teigia, jog nukentėjusysis galėjo susižaloti pats ir laiptinėje. Tačiau nors laiptinėje ir fiksuoti kraujo pėdsakai, tačiau jie yra ne tokie gausūs kaip buto koridoriuje ir yra lašų formos, einantys nuo buto durų, t.y. patvirtinantys tik faktą, jog laiptinėje buvęs nukentėjusysis jau kraujavo nuo pat buto durų ir paskui save paliko kraujo pėdsakus.

Liudytoja D. B. patvirtino, jog butą išvykdama paliko tvarkingą. Jame nebuvo jokių kraujo pėdsakų ar kokių nors grumtynių žymų. Grįždama į namus, laiptinėje nepastebėjo jokių kraujo pėdsakų. Ten rado girtaujančius kaltinamuosius ir nukentėjusįjį. Jis sumuštas nebuvo. Tada išėjo ir juos paliko. Sugrįžusi antrą kartą po pusvalandžio vėl kraujo laiptinėje nepastebėjo, tačiau įėjusi į butą jau pamatė tarpduryje stovintį D. S., kuris buvo sumuštas ir kruvinas. Taip pat pamatė gausias kraujo dėmes ant sienų, grindų, baldų. Visa tai paneigia, kartu su įvykio vietos protokole užfiksuotais duomenimis paneigia kaltinamųjų versiją, jog D. S. susižalojo išėjęs į laiptinę. Tai neginčytinai įrodo, jog jis buvo mušamas ir sužalotas būtent buto koridoriuje. Kaltinime nurodytas aplinkybes pilnai patvirtina ir nukentėjusiojo parodymai. Jie buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos teisminio nagrinėjimo metu. Jis nurodo, jog konfliktas tarp jo ir kaltinamųjų prasidėjo būtent bute. Prasidėjus žodiniam konfliktui, E. P. jam sudavė pirmą smūgį kumščiu į galvą, nuo kurio jis parkrito, po to jau buvo mušamas abiejų kaltinamųjų, pastariesiems jam suduodant gausius smūgius į įvairias kūno vietas. Šias aplinkybes patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad konkretūs sužalojimai D. S. buvo padaryti keturiais poveikiais ir tai visiškai paneigia kaltinamųjų versiją, jog jis susižalojo pats krisdamas. Išvadoje nurodoma, jog sužalojimai patirti nurodytu laiku ir nukentėjusiojo nurodomomis aplinkybėmis. Liudytojas R. B., nors ir buvo stipriai neblaivus, patvirtino, jog matė, kad konfliktas vyko tarp abiejų kaltinamųjų ir D. S.. Prasidėjo virtuvėje, kur jie išgėrinėjo, o po to persikėlė į koridorių, kur ir fiksuota įvykio vietą. Į koridorių paskui nukentėjusįjį perėjo ir abu kaltinamieji. Tai paneigia E. P. versiją, kad jis visą laiką sėdėjo virtuvėje ir iš ten niekur nebuvo išėjęs iki pat atvykstant pareigūnams. Įvykio vietoje ir iš karto po įvykio policijos komisariato patalpose buvo apžiūrėti kaltinamieji bei jų įvykio metu dėvėti drabužiai. Iš šių procesinių dokumentų akivaizdžiai matosi, kad ant rūbų ir avalynės rasti kraujo pėdsakai. Kaltinamųjų rankų krumpliai taip pat buvo su nežymiais paraudimais, o tai reiškia, kad abu kaltinamieji fiziškai dalyvavo konflikte, t.y. vartojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Nustatytas aplinkybes patvirtino ir liudytoju apklausto pareigūno E. L. parodymai. Jis pirmas atvyko į įvykio vietą, patvirtino ten pamatęs akivaizdžius grumtynių pėdsakus. Nurodė betarpiškai bendravęs su kaltinamaisiais. Būtent jam E. P. dar įvykio vietoje pasakęs, kad kartu su A. R. sumušė nukentėjusįjį. Šiuos liudytojo parodymus patvirtina ir jo iškart po įvykio surašytas tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuotos identiškos aplinkybės. Šioje liudytojo parodymai paneigia teisme išsakytą dar vieną E. P. versiją, kad jis vienas pats iškart po įvykio apsiėmė kaltę, kadangi tikėjosi dėl lėtinės ligos išvengti sulaikymo. Liudytoju apklaustas pareigūnas kategoriškai patvirtino, kad E. P. įvykio vietoje nurodė ne vienas, bet kartu su A. R. sumušęs nukentėjusįjį, tai užfiksuota ir jo tarnybiniame pranešime.

Taigi, ištirtų įrodymų visetu yra atmesta kaltinamųjų versija apie nukentėjusiojo paties susižalojimą bei neginčytinai įrodyta, jog kaltinamieji, veikdami bendrai, tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą. Todėl kiekvieno iš kaltinamųjų veika padarius D. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, nes pilnai atitinka šio nusikaltimo požymius. Tarp kaltinamųjų neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių – nesunkaus sveikatos sutrikdymo – yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškusi 79,41 Eur civilinį ieškinį dėl D. S. gydymo išlaidų atlyginimo. Kauno teritorinės ligonių kasos byloje pareikštas 79,41 Eur civilinis ieškinys tenkintinas pilnai. Teismas nustatė, kad kaltinamųjų kaltais veiksmais nukentėjusysis buvo sužalotas ir jo gydymui valstybės įgaliota institucija patyrė nurodytas išlaidas. Išlaidos įrodytos rašytiniais įrodymais (1 t., b. l. 63-65), ieškinio dalykas ir pagrindas nustatyti ir įrodyti analizuojant kaltinamųjų kaltės įrodymus. Todėl iš kaltinamųjų solidariai Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteistina nurodyta suma (BPK 115 straipsnis, CK 6.263 straipsnis).

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad veiką kaltinamieji padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t.y. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šią veiką padaręs asmuo baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Taigi, kaltinamieji kaltinami nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu.

E. P. administracine tvarka baustas, charakterizuojamas neigiamai. Nusikalstamos veikos padarymo metu buvo jau teistas. Jam buvo paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas. Nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė probacijos metu. Dar iki šios bylos išnagrinėjimo jam buvo teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas į pataisos namus atlikti terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Ją atlieka ir šiuo metu. Nagrinėjamos veikos padarymas rodo, kad jis savo požiūrio į gyvenimą bei įstatymų laikymąsi nepakeitė, toliau darė nusikaltimus, tai dėsningas jo gyvenimo būdo padarinys. Visa tai rodo, jog kaltinamasis neparodė noro taisytis, piktybiškai ignoravo jam suteiktą šansą taisytis neizoliuotam nuo visuomenės.

A. R. administracine tvarka baustas, charakterizuojamas neigiamai. Nagrinėjamos veikos padarymo metu jau buvo teistas 9 kartus. Ankstesnių nusikaltimų tarpe dominuoja smurtiniai nusikaltimai. Nagrinėjamos veikos padarymas rodo, kad jis taip pat savo požiūrio į gyvenimą bei įstatymų laikymąsi nepakeitė, toliau darė nusikaltimus, tai dėsningas jo gyvenimo būdo padarinys. Visa tai rodo, jog kaltinamasis neparodė noro taisytis, stotis į pasitaisymo kelią.

Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad esant net ir alternatyvioms bausmės rūšims, kaltinamieji už nagrinėjamą veiką gali būti taisomi tik jiems paskyrus bausmę, susijusią su jų realiu izoliavimu nuo visuomenės. Kiekvienam iš kaltinamųjų skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje, artima sankcijos vidurkiui. E. P. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmės BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių pagrindu subendrintina su šiuo metu kaltinamojo atliekama bausme.

Kadangi E. P. atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jam kardomoji priemonė neskirtina.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Marijampolės AVPK saugomi - biologiniai pėdsakai, paimti įvykio vietoje bute ir trečio aukšto laiptinėje, supakuoti į du vokus; E. P. ir A. R. drabužiai; Keturi vokai su E. P. ir A. R. rankų nuoplovomis – sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. P. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie 2017-06-27 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymo atidėjimas buvo panaikintas 2019-09-16 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi, neatliktos bausmės dalies, kuri 2020-03-10 yra 2 (dveji) metai 7 (septyni) mėnesiai ir 18 (aštuoniolika) dienų, pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2020-03-10.

BK 66 straipsnio 1 dalies pagrindais į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 2019-06-14 iki 2019-06-16.

Kardomąsias priemones – periodinę registraciją policijos įstaigoje bei asmens dokumento paėmimą panaikinti.

A. R. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio faktinio pradėjimo vykdyti dienos.

BK 66 straipsnio 1 dalies pagrindais į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 2019-06-14 iki 2019-06-16.

Kardomąsias priemones – periodinę registraciją policijos įstaigoje bei asmens dokumento paėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į suėmimą, suimant jį teismo salėje.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai. Iš E. P. ir A. R. solidariai Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 79,41 eurų D. S. gydymo išlaidų atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, Marijampolės AVPK saugomus biologinius pėdsakus, paimtus įvykio vietoje bute ir trečio aukšto laiptinėje, supakuotus į du vokus; E. P. ir A. R. drabužius; Keturis vokus su E. P. ir A. R. rankų nuoplovomis – sunaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamųjų E. P. ir A. R. asmens tapatybės korteles, saugomas byloje (t.1,b.l.128 ir 185) perduoti kaltinamųjų bausmės atlikimo įstaigoms.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtiesiems – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.