Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2024-05-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-179-878/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-05-23
Bylos Nr.
1-179-878/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42040-2023-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Liubinienė
Kaltinamasis
M. U.
Nukentėjusysis
R. V.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-179-878/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42040-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.1.8; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

(S)ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 23 d.

AlytusAlytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė,sekretoriaujant G. N.,dalyvaujant prokurorams I. V., A. J.,kaltinamajam M. U.,nukentėjusiajai R. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. U., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), vykdantis (duomenys neskelbtini) srityje, teistas:

1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 146 straipsnio 2 dalį, 147 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atlikęs;

2. Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, paleistas bausmę atlikęs (duomenys neskelbtini);

3. Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams su turto konfiskavimu;

4. Klaipėdos apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 104 straipsnį laisvės atėmimu 10 metų, taikant 1961 m. BK 43 straipsnį, bausmės subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 11 metų;

5. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu, pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (16 veikų), 24 straipsnio 4 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalį, laisvės atėmimu 7 metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 8 metams, (duomenys neskelbtini) paleistas atlikęs bausmę;

6. Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, laisvės atėmimu 1 metams, (duomenys neskelbtini) paleistas atlikęs bausmę;

7. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, taikant 64¹ straipsnį, areštu 60 parų bausmė, bausmę atlikęs (duomenys neskelbtini);

8. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant 64¹ straipsnį, areštu 60 parų;

9. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini)teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant 64¹ straipsnį, areštu 60 parų, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini)teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta arešto bausme, paskirta galutinė subendrinta arešto 90 parų bausmė, (duomenys neskelbtini)paleistas bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. U. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini)val. namuose (duomenys neskelbtini), kambaryje konflikto metu tyčia rankomis sudavė ne mažiau kaip du smūgius R. V. į veidą ir galvą bei tampė ją už plaukų ir tokiu būdu savo šeimos narei - (duomenys neskelbtini) R. V. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. U. kaltu dėl tyčinio fizinio skausmo sukėlimo (duomenys neskelbtini) neprisipažino. Parodė, jog su R. V. (duomenys neskelbtini) yra gal (duomenys neskelbtini) metų, gyveno (duomenys neskelbtini). Bute yra du kambariai, vienas didesnis, kitas, miegamasis, mažesnis. Jis vakare, apie (duomenys neskelbtini) val. grįžo namo išgėręs, parsinešė 3 plastikinius butelius alaus, R. V. buvo jau girta. Jis iš maišelio ištraukė alaus butelius ir juos padėjo ant grindų miegamajame. (Duomenys neskelbtini) tuo metu miegamajame sėdėjo ant dvigulės miegamojo lovos, kaltinamasis irgi atsisėdo jai iš dešinės, abu kalbėjosi gal pusvalandį. R. paprašė duoti alaus, kaltinamasis nesutiko. Tada R. sėdėdama ėmė alaus butelį nuo grindų, kaltinamasis irgi jį kaire ranka griebė, jam išsprūdo ranka ir jis tikrai netyčia plaštakos viršutine dalimi pataikė R. į lūpą, matė, kad jai iš lūpos kampo bėgo kraujas. Norėjo, kad ji neimtų butelio, smūgio suduoti nenorėjo, nenorėjo, kad jai skaudėtų, net nepagalvojo, kad jai kažkur pataikys. (Duomenys neskelbtini) atsistojo, ėjo į koridorių pas kaimyną, o kaltinamasis, norėdamas ją sulaikyti, kad neitų kruvina lūpa, koridoriuje, prie išėjimo durų norėjo sugriebti už pečių, bet sugriebė už palaidų plaukų ties nugara ir tempė atgal. R. išsprūdo ir išėjo į koridorių, iškvietė policiją. Jeigu, tempiant (duomenys neskelbtini) už plaukų, ji išsprūdo ir vis tiek išėjo, reiškia, kad nebuvo tokio stipraus sulaikymo, tai ji negalėjo jausti skausmo. Tą dieną su R. kitų konfliktų nebuvo, policija buvo kviesta tik vakare. Pats kaltinamasis tą dieną nebuvo sumuštas. Jis tądien su draugu išgėrė kokius tris butelius 6 laipsnių stiprumo alaus, bet nebuvo tiek girtas, kad neatsimintų įvykio. Orderis nesilankyti namuose jam buvo išduotas tik po to įvykio. (Duomenys neskelbtini) jis sudavė du smūgius, nesiteisina. Smūgis buvo vienas, bet tyrėja vis tiek užfiksavo du. Nežino, iš kur atsirado raudona, galimai kraujo, dėmė svetainėje prie sofos, iš kur (duomenys neskelbtini) atsirado plaukuotos dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas, kurį aprašė greitoji medicinos pagalba. Netiki, kad čia jo veiksmų pasekmė. Prieš tai R. jis nebuvo mušęs. Tarp grįžimo namo apie (duomenys neskelbtini) val. ir policijos iškvietimo (duomenys neskelbtini)val. kaltinamasis dar kartą buvo išėjęs pas draugą penktame aukšte, alus per tą laiką stovėjo. Kai grįžo iš draugo, nieko neatsitiko. Gal ir pačios R. nebuvo iki (duomenys neskelbtini)val. nakties, gal ji tik parėjo prieš (duomenys neskelbtini)val. iš kaimyno. Nežino, iš kur pas R. kraujosruvos ant kaklo. Iki konflikto R. nebuvo sumušta, jos toks organizmas, kad užtenka paspausti, ir jai lieka kraujosruva.

Nukentėjusioji R. V. parodė, kad su kaltinamuoju gyveno (duomenys neskelbtini) tipo dviejų kambarių (kambarių numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) bute (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) mėnesį ji, būdama truputį išgėrusi, žiūrėdama televizorių, užmigo ant dvigulės lovos miegamajame. M. U. grįžo namo girtas, jis turėjo raktus ir pats įėjo. Tą dieną, prieš išeidamas iš namų, jis buvo parsinešęs 3 ar 4 plastikinius butelius alaus ir padėjęs (duomenys neskelbtini) kambaryje. Grįžęs prašė alaus. R. V., atsikėlusi iš lovos, jam pasakė nelįsti prie alaus, M. U. supyko, prasidėjo barnis. R. V. bėgo iš vieno kambario į kitą, tarpduryje M. U. iš nugaros ją sugriebė už surištų plaukų ties galva. R. V. nukrito ant nugaros, gavo daugiau nei du tyčinius, „vyriškus“ smūgius kumščiu į veidą, jai pradėjo kraujuoti iš burnos, ant grindų liko kraujo. Ji pasiėmė rankšluostį, M. U. išsigando, klausė, kur ji eina. Atsakė, kad eina nusiprausti. Einant praustis, iš virtuvės išėjo kaimynas, ją pamatęs, pakvietė pas save ir iškvietė policiją. Bylos 1 t., 25 lape esančioje 11 nuotraukoje matyti vieta netoli lovos, nuo sofos įstrižai link durų, kur ją M. U. mušė, tai yra tarpduryje, matomame 8 ir 10 nuotraukose, 12 nuotraukoje matosi sofa, netoli kurios ant grindų, netoli nuotraukoje matomo krepšio, (duomenys neskelbtini) ją mušė. Kai atvažiavo medikai ir kai pildė dokumentus, jie užrašė 10 smūgių. Pati nukentėjusioji paskui nuėjusi į policiją pasakė, kad 10 smūgių tikrai negavo. Pas medikus į ligoninę ir pas teismo medicinos ekspertus nevyko.

R. V. (duomenys neskelbtini)pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini)apie (duomenys neskelbtini)val. buto (duomenys neskelbtini)kambaryje prieš ją smurtavo (duomenys neskelbtini) M. U.: sudavė jai ne mažiau kaip dešimt smūgių kumščiais į veidą, tampė už plaukų. Po šių (duomenys neskelbtini) jausmų ji jautė fizinį skausmą (1 t., b. l. 3 – 10).

R. V., ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja, (duomenys neskelbtini)parodė, kad (duomenys neskelbtini)apie (duomenys neskelbtini)val. (duomenys neskelbtini)į jos namus grįžo neblaivus (duomenys neskelbtini)M. U.. Ji prieš porą valandų jau buvo kvietusi policijos pareigūnus dėl (duomenys neskelbtini) elgesio. Tuo metu (duomenys neskelbtini)buvo skirtas smurto artimoje aplinkoje orderis, todėl M. U. negalėjo prie jos ir jos gyvenamosios vietos artintis penkiolika parų. (Duomenys neskelbtini) turėjo raktus, atsirakino duris ir įėjo į jos butą. Matė, jog (duomenys neskelbtini)rankoje turėjo krepšį, kuriame buvo nemažai alkoholinių gėrimų. M. U. atėjo pas ją į kambarį, tuo metu R. V. gulėjo lovoje. Ji (duomenys neskelbtini) paklausė, ką šis čia veikia, o M. U. pasakė, kad ją užmuš, suėmė ją už plaukų. Naudodamas fizinę jėgą, (duomenys neskelbtini)ją tampė į šalis ir nusitempė į kitą kambarį, ten pradėjo ją talžyti rankomis, sudavė ne mažiau dešimt smūgių kumščiais jai į veidą. Ji stengėsi veidą užsidengti rankomis, bet (duomenys neskelbtini) toliau sudavė smūgius jai į viršugalvį. Jai pavyko iš buto išbėgti į koridorių, kur sutiko kaimyną ir paprašė jį paskambinti bendruoju pagalbos numeriu. Po (duomenys neskelbtini) suduotų smūgių iki šiol jaučia fizinį skausmą (1 t., b. l. 3 – 10). Papildomai apklausiama (duomenys neskelbtini), patikslino, kad (duomenys neskelbtini)jai sudavė apie 2-3 smūgius į galvą, labiau į veidą (1 t., b. l. 68 – 71).

Įvykio vietos apžiūros protokole (duomenys neskelbtini)užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), bute, kuriame yra prieškambaris ir du kambariai, miegamajame yra ant sienos pakabintas televizorius ir dvigulė miegamojo lova, svetainėje priešais sofos kairįjį kampą ant grindų yra apvalyta raudona dėmė, galimai kraujo. Iš fotolentelės nuotraukų matyti, kad ši galimai kraujo dėmė, matoma nuotraukoje Nr. 11, yra netoli durų iš svetainės miegamąjį kambarį (1 t., b. l. 17 – 19).

Kompaktiniame diske esančiame vaizdo įraše iš pagal iškvietimą atvykusio policijos pareigūno nešiojamojo vaizdo registratoriaus (vokas 2 t.) užfiksuota situacija, atvykus į įvykio vietą policijos pareigūnams ir greitosios medicinos pagalbos medikams, matoma nukentėjusioji R. V., įvykio vieta, nukentėjusioji skundžiasi galvos skausmu, nurodo analogiškas įvykio aplinkybes, kaip ir vėliau apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, M. U. vizualiai yra labai neblaivus, elgiasi ir kalba neadekvačiai, agresyvus.

(Duomenys neskelbtini) specialisto (duomenys neskelbtini) išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta, kad R. V. kliniškai nustatyta galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas, tačiau pateiktuose medicinos dokumentuose objektyvios trauminių poveikių žymės neaprašytos. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių aprašymo, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą. Išvada dėl fizinio skausmo sukėlimo daroma tik esant bylos medžiagos duomenims (įvykį mačiusių liudytojų ar įtariamojo parodymai), patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą (1 t., b. l. 31).

(Duomenys neskelbtini) D. J. (duomenys neskelbtini)tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodė, kad (duomenys neskelbtini)apie (duomenys neskelbtini)val. dirbo kartu su (duomenys neskelbtini)K. V., gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini)pranešėją sumušė neblaivus (duomenys neskelbtini), trenkė jai į veidą ir per galvą, pranešėja pas kaimyną, (duomenys neskelbtini) liko namuose. Atvykę nurodytu adresu, trečiojo aukšto koridoriuje pastebėjo neblaivų vyriškį, iš jo burnos sklido specifinis alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Buvo matyti, jog vyriškiui prakirstas kairės pusės antakis. Netrukus priėjo nukentėjusioji R. V., ji atrodė sužalota, kruvinos lūpos, matė ant kaklo esančias kraujosruvas, ant rankų - kraujo dėmes. Moteris iškart nurodė, jog šis neblaivus asmuo yra (duomenys neskelbtini). Koridoriuje, kaip paaiškėjo, buvo M. U., kuris elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius, nenorėjo bendrauti su policijos pareigūnais. Dėl to, jog vyriškis galimai smurtavo prieš savo (duomenys neskelbtini), jis buvo sulaikytas ir laikinai uždarytas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Moteris paaiškino, jog jai būnant kambaryje, į butą grįžo jos neblaivus (duomenys neskelbtini), kuris sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių kumščiais jai į veidą, dėl to ji juto fizinį skausmą. M. U. sulaikytas ir pristatytas į (duomenys neskelbtini)patalpas. R. V. alkoholio kiekio matuokliu „(duomenys neskelbtini)“ nustatytas 1,91 promilių girtumas. M. U. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)val. pasitikrinti savo girtumą atsisakė, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, todėl jam buvo pradėta administracinė teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį, ROIK: (duomenys neskelbtini). Iš nukentėjusios buvo priimtas pareiškimas. Atvykę GMP darbuotojai apžiūrėjo moterį, bet ši, nors skundėsi galvos skausmais, nesutiko vykti į gydymo įstaigą (1 t., b. l. 36 – 37).

M. U. ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini)parodė, kad (duomenys neskelbtini)vakare kartu su (duomenys neskelbtini)R. V. namuose (duomenys neskelbtini)gėrė alkoholį. Išgertuvių metu (duomenys neskelbtini) iškvietė jam policiją. Atvykę pareigūnai jį išvežė iš namų. Po to jis supykęs parėjo į namus. Galėjo būti (duomenys neskelbtini), kadangi jau buvo po vidurnakčio. Grįžęs R. namuose rado visiškai girtą, kadangi ji per tą laiką labai stipriai prisigėrė pas kaimynus. Tada tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jis R. sudavė gal kokius du smūgius ranka į veidą. Po suduotų smūgių R. pradėjo bėgti kraujas kažkur iš burnos. Nustojęs ją mušti, nuėjo miegoti, o R. išėjo pas kaimynus ir vėl iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai jį sulaikė ir atvežė į policiją. Prieš R. yra smurtavęs ne vieną kartą, todėl dėl smurto artimoje aplinkoje buvo pradėtas anksčiau ne vienas ikiteisminis tyrimas, tačiau tokį jo elgesį ji pati išprovokuodavo. Buvo suvartojęs per vakarą keletą litrų stipraus alaus (2 t., b. l. 66-69). (Duomenys neskelbtini)papildomos apklausos metu dar parodė, kad po jo suduotų gal 2 smūgių į veidą R. atsistojo ir norėjo išeiti iš namų. Jis, norėdamas ją sustabdyti, sugriebė viena ranka jai už plaukų ir patempė į save, tačiau ji kažkaip išsilaisvino ir išbėgo į koridorių, sutiko kaimyną, kuris ir iškvietė policijos pareigūnus (2 t., b. l. 75-78).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. U. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis tyčia smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narę – (duomenys neskelbtini)– R. V., jai rankomis sudavė ne mažiau kaip du smūgius į galvą, veidą, tampė ją už plaukų, tuo nukentėjusiajai R. V. sukėlė fizinį skausmą. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jie buvo (duomenys neskelbtini), gyveno (duomenys neskelbtini)R. V. (duomenys neskelbtini) priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis M. U. neigė tyčia sudavęs smūgį (duomenys neskelbtini), tvirtino, kad jiems, sėdint ant miegamojo lovos ir vienu metu abiems griebiant ant grindų stovėjusį alaus butelį, jam išsprūdo ranka ir jis netyčia plaštakos išorine puse pataikė (duomenys neskelbtini) į veidą, prakirto lūpą. Teigė, kad jokių kitų smūgių jai nesudavė, o už palaidų plaukų ją sugriebė vėlgi netyčia, nes norėjo sulaikyti už peties, kad kruvina neišeitų iš buto. Ikiteisminio tyrimo metu jis kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) konflikto metu sudavė gal du smūgius į veidą, o šiai atsistojus ir norint išeiti iš namų, ją sugriebė už plaukų ir patempė į save. Taigi kaltinamojo parodymai nenuoseklūs, teisme jis juos pakeitė, teigdamas smūgį sudavęs tik vieną ir tą padaręs bei už plaukų sugriebęs tik netyčia. Tuo tarpu nukentėjusiosios parodymai iš esmės buvo nuoseklūs ir neprieštaringi, ji vienodai parodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek vėliau teisme, kad kaltinamasis ją pirmiausia už plaukų nutempė iš miegamojo į kitą kambarį ir ten, labiau tarpduryje, jai, gulinčiai ant grindų, rankomis smūgius į veidą, į viršugalvį sudavė tyčia, stiprius. R. V. į įvykio vietą atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai objektyviai užfiksavo galvos plaukuotosios dalies paviršinį sužalojimą, sumušimą, į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai taip pat matė, kad R. V. atrodo sužalota, tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodė, jog buvo kruvinos nukentėjusiosios lūpos, matė ant jos kaklo esančias kraujosruvas, ant rankų - kraujo dėmes. Kraujo dėmė ant grindų užfiksuota ir įvykio vietos apžiūros metu ne miegamajame šalia dvigulės lovos, kur kaltinamasis teigė netyčia sudavęs (duomenys neskelbtini) ranka, o kitame kambaryje - būtent ten, kur R. V. nurodė buvusi už plaukų iš miegamojo nutempta ir mušama. Iš policijos pareigūno nešiojamo vaizdo registratoriaus įrašo matyti, kad R. V. yra sužalota ties lūpomis, kraujuoja, kraują stabdo rankšluosčiu, skundžiasi galvos skausmu, nurodo tas pačias jos sumušimo aplinkybes, kaip ir savo vėlesniuose parodymuose.

Taigi šie duomenys paneigia kaltinamojo versiją apie netyčinius jo veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu ir patvirtina, kad M. U. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje konflikto metu tyčia sudavė ne mažiau kaip du smūgius rankomis (duomenys neskelbtini) R. V. į veidą ir galvą bei tampė už plaukų. Tai, kad tokiais veiksmais nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, parodė pati nukentėjusioji, tai užfiksuota ir greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (1 t., b. l. 51 – 52), pagal kurios duomenis specialistas pateikė savo išvadą.

Veika baigta, sukelti BK 140 straipsnyje numatyti padariniai. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių – fizinio skausmo sukėlimo R. V. – yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas, vertindamas M. U. veiksmus, sprendžia, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris suduoda kitam asmeniui rankomis į veidą, galvą, tempia už plaukų, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – mažų mažiausia nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas kūno sužalojimas. Įvertinus kaltinamojo suduotų smūgių skaičių, kūno vietas, į kurias jie buvo suduoti, paties kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus apie prieš tai kilusį jų konfliktą, nėra abejonių, kad M. U. veikė tiesiogine tyčia ir tokiais veiksmais siekė konkrečių padarinių – fizinio skausmo sukėlimo ir/ar nežymaus sveikatos sutrikdymo (duomenys neskelbtini).

Todėl teismas daro išvadą, kad šie tyčiniai kaltinamojo M. U. veiksmai, padaryti (duomenys neskelbtini)jo (duomenys neskelbtini) R. V. atžvilgiu, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Bausmės skyrimo klausimai

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo veika pagal pavojingumą priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. M. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, be to, nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai, 27 straipsnio 1 dalis). M. U. anksčiau teistas jau devynis kartus, paskutinį kartą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)teismo baudžiamaisiais įsakymais nuteistas už analogiškus nusikaltimus to paties asmens - R. V. atžvilgiu, šį naują nusikaltimą padarė būdamas labai greitu laiku po to, kai buvo paleistas atlikęs bausmę už ankstesnius nusikaltimus, neišnykus teistumui (1 t., b. l. 78 – 95, 96 – 100), todėl tai kaltinamąjį charakterizuoja kaip itin linkusį nusikalsti, ypač fiziškai smurtaujant, asmenį. Per paskutinius penkerius metus M. U. administracinėmis nuobaudomis nubaustas net (duomenys neskelbtini) kartų, paskirtų baudų nesumokėjęs (2 t., b. l. 1 – 39, 40 – 41), girtauja, (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 42 – 43). Kaltinamasis psichikos sveikatos centro įskaitoje ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra (2 t., b. l. 46 – 47).

Įvertinęs bylos aplinkybes, neigiamą kaltinamojo asmenybę, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, paskyrus M. U. laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė, atsižvelgiant į nusikaltimo pavojingumą, dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat ir į tai, kad nukentėjusiajai nekilo sunkesnės ar ilgalaikės pasekmės, nustatytinas gana artimas BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam šios bausmės dydžio vidurkiui, bet už jį mažesnis.

Į bausmę įskaitytinas kaltinamojo M. U. laikino sulaikymo nuo (duomenys neskelbtini)iki (duomenys neskelbtini)laikas (dvi dienos) (2 t., b. l. 53 – 57, 58 – 60) (BPK 140 straipsnio 9 dalis, BK 66 straipsnis).

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Po nuosprendžio įsiteisėjimo kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, filmuotu įvykio vietoje, paliktinas saugoti su byla (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti M. U. laikino sulaikymo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)laiką (dvi dienas), jas prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, pradėjus vykdyti bausmę.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti su bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.

Teisėja Inga Liubinienė