- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-30
- Bylos Nr.
- 1-1561-880/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23470-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Kaltinamasis
- L. K.
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
L. K., (duomenys neskelbtini);
turintis teistumą, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
L. K. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent:
L. K. 2020 m. birželio 14 d. apie 15 val. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme per išgertuves kilusio konflikto metu tyčia koja vieną kartą spyrė V. S. į veidą, tokiu būdu padarydamas jam poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke ir odos nubrozdinimą nosies srityje, tuo jis nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. S. sveikatą.
Šiais savo veiksmais L. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu kaltinamasis L. K. kaltu prisipažino ir nurodė, kad 2020 m. birželio 14 d. po pietų jis kartu su savo tėvu J. K. ir V. S. kieme prie ūkinio pastato, esančio šalia daugiabučio namo ((duomenys neskelbtini)), kur gyvena jo tėvas J. K., gėrė alų. V. buvo atsinešęs 5 „bambalius“ ( po 1 ltr. talpos) alaus. Kai jau buvo išgėrę kažkur 3 butelius, V. pradėjo visaip L. K. įžeidinėti, dėl to jie abu pradėjo ginčytis. Išgertuvių metu visi sėdėjo ant žolės. V. sėdėjo L. K. dešinėje pusėje. Šio konflikto metu L. K. atsistojo ir V. dešine koja vieną kartą spyrė į veidą, pataikė į nosį. Nuo smūgio V. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Daugiau smūgių L. K. V. nesudavė, V. L. nesudavė nei vieno karto. Tėvas į jų konfliktą nesikišo ir nieko nemušė. Tuo metu buvo kažkur apie 15 val. Po to dar jie pasiginčijo, L. V. atsiprašė ir toliau visi gėrė. Pabaigė turimą alų ir išsiskirstė. V. L. jokių pretenzijų neturi, jie yra seni geri draugai ir šiuo metu yra susitaikę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. S. parodė, kad 2020 m. birželio 14 d. 14.00 val. jis (duomenys neskelbtini) parduotuvėje nusipirko tris butelius po vieną litrą alaus, paskambino J. K. ir pasakė, kad pas jį ateina. Jam atėjus prie daugiabučio namo, atėjo J. K.. Jie nuėjo už namo, link ūkinio pastato, ir ten, susėdę ant žolės, gėrė alų. Po kurio laiko prie jų priėjo girtas L. K.. Jis kažko konfliktavo su savo tėvu, paskui jie susitaikė. V. su L. visai nekonfliktavo. Vienu metu L. K., stovėdamas šalia V., be jokios priežasties koja spyrė jam į dešinę veido pusę. V. iš karto pajuto fizinį skausmą, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Kadangi stipriai skaudėjo galvą, V. išėjo į namus. Parėjęs namo, jis blogai jautėsi, skaudėjo galvą ir žandą, todėl jis išsikvietė greitąją medicininę pagalbą. GMP buvo nuvežtas į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką. Apžiūrėję medikai, nustatė jam veido sumušimą. (b.l. 1, 42-44).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. K. parodė, kad 2020 m. birželio 14 d. po pietų jis kartu su savo sūnumi L. K. ir V. S. kieme prie ūkinio pastato, esančio šalia daugiabučio namo ((duomenys neskelbtini)) gėrė alų. V. buvo atsinešęs 5 „bambalius“ (po 1 ltr. talpos) alaus. Kai jau buvo išgėrę kažkur 3 butelius, L. ir V. pradėjo konfliktuoti, ginčytis. Tuo momentu J. ir L. stovėjo, o V. sėdėjo ant žolės. V. sėdėjo L. dešinėje pusėje. Šio konflikto metu L. V. iš kairės kojos vieną kartą spyrė į veidą. Šio smūgio metu V. lūpa buvo prakirsta, iš jos pradėjo bėgti kraujas, lūpa ištino. Daugiau smūgių L. V. nesudavė, o V. L. nesudavė nei vieno karto. J. į jų konfliktą nesikišo ir nieko nemušė. Tuo metu buvo kažkur apie 15 val. Po to jie dar pasiginčijo, L. V. atsiprašė ir toliau visi gėrė. Pabaigė turimą alų ir išsiskirstė. J. matė, kad V. lūpa buvo stipriai ištinusi. (b.l. 59)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus 2020 m. rugpjūčio 11 d. specialisto išvadoje Nr.G 2212/2020 (01) rašoma: V. S. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke ir odos nubrozdinimas nosies srityje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ VUL ŽK (2020-06-14). Sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b.l. 29-30).
Motyvuojamoji dalis
III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir juos ištyręs teisiamojo posėdžio metu, daro išvadą, kad byloje neginčytinai įrodyta, jog L. K. tyčia mušdamas, t. y. spirdamas koja nukentėjusiajam į veidą nežymiai sužalojo žmogų. Jo kaltė įrodyta paties prisipažinimu, nukentėjusiojo ir liudytojo J. K. parodymais, o taip pat Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus 2020 m. rugpjūčio 11 d. specialisto išvada Nr.G 2212/2020, kurioje konstatuota, kad V. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Remiantis aukščiau išdėstytu L. K. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.
IV. Dėl bausmės skyrimo
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir kad veiką padarė, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Skiriant bausmę L. K., teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kad padarė nesunkų nusikaltimą, kaltės formą – tyčią; taip pat į kaltinamojo asmenybę, tai kad jis tris kartus teistas, šį nusikaltimą padarė būdamas teistas vieną kartą, baustas administracine tvarka 13 kartų, paskutinį kartą 2020 m. liepos 25 d. pagal LR ANK 485 str. 2 d., 415 str. 1 d, 2 d., 424 str. 2 d. (b.l, 97-98), nedirba.
L. K. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, ankstesni nusikaltimai nėra smurtiniai, šis nusikaltimas nesukėlė sunkių pasekmių, padarytas vienu smūgiu, todėl darytina išvada, kad šis nusikaltimas labiau yra atsitiktinio pobūdžio, šiuo metu L. K. paskirta arešto bausmė, kurios vykdymas yra atidėtas. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad L. K. skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas. Bausmės dydis, įvertinus nedidelį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tai, kad yra viena L. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, L. K. skirtinas mažesnis už sankcijoje numatyto laisvės atėmimo vidurkį.
Remiantis BK 64¹ straipsniu, byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, bausmė L. K. sumažinama vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2020 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendžiu ir 2020 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, jas visiškai sudedant.
Atsižvelgiant į bausmės paskirtį ir bausmės individualizavimo principą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas svarstyti dėl L. K. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmeniui nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo pagal BK 75 straipsnį, teismas vertina ne tik formalų, bet ir realų L. K. veikos pavojingumą, t. y., kad padarytas smurtinis nusikaltimas, tačiau smurtas buvo neintensyvus. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į veikos padarymo aplinkybes – buitinis konfliktas tarp neblaivių pažįstamų asmenų. Vertindamas L. K. asmenybę teismas atsižvelgia į tai, kad praeityje jis jau buvo 3 kartus teistas, tačiau ne už smurtinius nusikaltimus, o šį nusikaltimą padarė būdamas vieną kartą teistas, taip pat į tai, kad jis yra jauno amžiaus. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis yra pakankamai jauno amžiaus (gimęs 2001 m.), savo elgesį vertina neigiamai, ketina pasitaisyti. Visi šie ir kiti bylos duomenys sudaro prielaidas išvadai, kad L. K. bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, suteikiant galimybę kaltinamajam dirbti ir taip pakeisti savo gyvenimo būdą. Tuo pačiu paminėtina, kad realus laisvės atėmimas nėra pati efektyviausia priemonė jaunam asmeniui, kadangi pakankamai ilgo termino laisvės atėmimo bausmė gali turėti didelę neigiamą įtaką. Jis laisvės atėmimo vietoje įgytų neigiamų įpročių, o grįžus į laisvę būtų sunku adaptuotis. Tuo tarpu, bausmės vykdymo atidėjimo tikslas yra pataisyti asmenį, užtikrinti, kad jis daugiau nenusikalstų bei pasiekti kitus bausmės tikslus be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Šiuo atveju teismas mano, kad paskirti griežti įpareigojimai, užtikrins, kad L. K. nedarytų naujų teisės pažeidimų, o jų nesilaikius bus vykdoma paskirta bausmė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidedamas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala. Kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
Byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 18,80 Eur civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo V. S. gydymo išlaidų atlyginimo. Nukentėjusiajam sveikatos priežiūros įstaigoje buvo suteiktos gydymo paslaugos dėl patirtų sveikatos sužalojimų, kuriuos, kaip nustatyta, padarė kaltinamasis. Taigi, turtinė žala buvo padaryta kaltais L. K. veiksmais. Nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų kaina yra pagrįsta objektyviais duomenimis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys yra tenkintinas visiškai ir civiliniam ieškovui iš kaltinamojo priteistina 18,80 Eur turtinė žala.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 304, 305, 307, 308, 313 straipsniais,
nusprendžia:
L. K. pripažinti kaltu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam laisvės atėmimo bausmę 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, L. K. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 2 mėnesiams 20 dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su 2020 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendžiu ir 2020 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, jas visiškai sudedant ir L. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę 36 MGL (1 800 Eur) dydžio baudą ir laisvės atėmimą 5 mėnesiams 20 dienų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą L. K. atidėti 1 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1-3 dalimis, konfiskuoti automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti L. K. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 metams. Specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimo terminą skaičiuoti nuo 2020 m. liepos 25 d.
Į bausmės laiką įskaityti pagal 2020 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendį ir 2020 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmių dalį.
Patenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir iš L. K. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteisti 18,80 Eur turtinės žalos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.