- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-08
- Bylos Nr.
- 2A-351/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Nijolė Piškinaitė, Donatas Šernas
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- Lietuvos antstolių rūmų Antstolių
- Kategorijos
- 15.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, sekretoriaujant Ilonai Kovger, Galinai Lavrinovič,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-832-661/2010 pagal ieškovo antstolio R. V. ieškinį atsakovui Lietuvos antstolių rūmų Antstolių garbės teismui dėl Antstolių garbės teismo sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas antstolis R. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos antstolių rūmų Antstolių garbės teismui (toliau – Garbės teismas), kuriuo prašė teismo panaikinti 2009 m. rugsėjo 7 d. Garbės teismo sprendimą Nr. 63/09 ir priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Garbės teismas 2009 m. rugsėjo 7 d. priėmė sprendimą Nr. 63/09, kuriuo ieškovui paskyrė drausminę nuobaudą - papeikimą. Ieškovo manymu Garbės teismas neteisingai pritaikė bei pažeidė procesines teisės normas. Ieškovo manymu, 2009 m. rugsėjo 7 d. garbės teismo posėdis yra neteisėtas, nes apie vyksiantį posėdį ieškovas buvęs informuotas 2009 m. rugsėjo 3 d. SMS trumpąja žinute. Kadangi tuo metu dėl ligos ieškovas turėjo nedarbingumo pažymėjimą, apie tai 2009 m. rugsėjo 6 d. informavo atsakovą tuo pačiu mobiliuoju numeriu iš kurio gavo nurodytą pranešimą apie posėdį. Tokia pat informacija atsakovui buvo pateikta elektroniniu paštu ir pareikštas prašymas posėdį atidėti dėl ligos. Tačiau Garbės teismas prašymo nesvarstė ir bylą išnagrinėjo ieškovui nedalyvaujant, tuo pažeisdamas Antstolių drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių 17 ir 25 punktus. Ieškovas pažymėjo, kad Garbės teismas, atidėdamas ankstesnį teismo posėdį, nustatė, kad išsamiam drausmės bylos išnagrinėjimui antstolio dalyvavimas reikalingas. Tokiais veiksmais teismas apribojo ieškovo teisę pasisakyti posėdyje, užkirto kelią pateikti įrodymus, pareikšti prašymus ir priimdamas sprendimą nevertino ieškovo kaltės laipsnio, pažeidimo pobūdžio ir jo padarymo aplinkybių, pažeidimo pasekmių ir galiojančių antstoliui paskirtų drausminių nuobaudų. Be to, Garbės teismas netyrė ir nevertino įrodymų, pirminio 2009 m. birželio 16 d. ieškovo pateikto paaiškinimo, nes Garbės teismo sprendime žodis į žodį yra nukopijuotas antstolio paaiškinimo traktavimas iš 2009 m. liepos 23 d. Prezidiumo nutarimo iškelti drausmės bylą. Garbės teismas pažeidė tinkamo proceso ir lygiateisiškumo principus, kadangi ignoravo ieškovo teises, netinkamai pranešdamas apie paskirtą posėdį – pranešė ligos metu ir nesilaikant 5 dienų iki posėdžio termino. Garbės teismas pažeidė ieškovo teisę būti išklausytam, nes neatidėjo posėdžio, žinodamas, kad ieškovas negali dalyvauti dėl svarbios priežasties. Garbės teismas paskyrė papeikimą vieninteliu motyvu – už tai, kad antstolis kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bylinėjimosi išlaidų iš skolininko priteisimo vykdomojoje byloje.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 15 d. sprendimu ieškovo antstolio R. V. ieškinio netenkino tokiais motyvais: byloje nustatyta, kad ieškovui 2009 m. liepos 23 d. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nutarimu Nr. 118 buvo iškelta drausmės byla, remiantis 2009 m. birželio 4 d. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos priimta atskiraja nutartimi apie tai, kad antstolis R. V. nesąžiningai naudojosi ir piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, šiurkščiai pažeidė įstatymo nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, t.y. civilinėje byloje pagal asmens (skolininko) skundą dėl antstolio R. V. veiksmų, teismui nutartimi sustabdžius vykdomąją bylą, šioje byloje tęsė vykdymo veiksmus, išsiųsdamas skolininkui raginimą sumokėti vykdymo išlaidas bei kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl šių išlaidų priteisimo. 2009 m. rugsėjo 7 d. Antstolių garbės teismo sprendimu ieškovas pripažintas padaręs drausmės pažeidimą už tai paskiriant drausminę nuobaudą – papeikimą. Byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Garbės teismas tinkamai atliko visus pasirengimo nagrinėti drausmės bylą veiksmus ir įvykdė Taisyklių III skyriaus reikalavimus, t.y.: 2009 m. liepos 29 d. Garbės teismo parengiamojo teismo posėdžio metu nusprendus nagrinėti drausmės bylą 2009 m. rugpjūčio 10 d. 13 val., apie tai ieškovas buvo informuotas 2009 m. liepos 31 d. raštu Nr. A-5347, išaiškinant jam (iekšovui) jo teises (pateikti paaiškinimus, įrodymus) ir pareigą dalyvauti posėdyje asmeniškai arba per atstovą, paaiškinti atvejai, dėl kurių byla gali būti nagrinėjama antstoliui nedalyvaujant. Tačiau 2009 m. rugpjūčio 10 d. ieškovas paprašė drausmės bylos nagrinėjimą atidėti dėl to, kad jam nepakako laiko susirasti gynėją (b. l. 103). Šis parašymas buvo patenkintas. 2009 m. rugpjūčio 24 d. ieškovui pareiškus nušalinimą dviem Garbės teismo nariams posėdis neįvyko. 2009 m. rugpjūčio 26 d. parengiamojo posėdžio metu drausmės bylą paskirta nagrinėti 2009 m. rugsėjo 3 d. Apie tai pranešta visiems suinteresuotiems asmenims. Tačiau minėtą dieną Garbės teismo posėdis vėl neįvyko ir buvo atidėtas 2009 m. rugsėjo 7 d. dėl ieškovo ligos, apie kurią (ligą) jis pranešė Garbės teismui 2009 m. rugsėjo 2 d. 21.41 val. faksu ir 2009 m. rugsėjo 3 d. 00.21 val. elektroniniu paštu, pridėjęs medicininės pažymos kopiją. Garbės teismas, paskirdamas posėdį 2009 m. rugsėjo 7 d., nurodė, kad ši data yra paskutinė drausmės byla išnagrinėjimo termino diena. Apie ši posėdį ieškovas buvo informuotas raštu (pranešimas 2009 m. rugsėjo 3 d. antstolio kontorai buvo įteiktas pasirašytinai). Tačiau antstolis ir į šį posėdį neatvyko, pateikęs prašymą posėdį atidėti dėl ligos, nurodydamas, kad medicininę pažymą pateiks, pasibaigus ligos laikotarpiui. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Garbės teismas neturėjo pagrindo dar kartą atidėti bylos nagrinėjimo, nes taip būtų pažeistas drausmės bylos nagrinėjimo terminas. Be to, bylos išnagrinėjimas nedalyvauja antstoliui, nepažeidė drausmės bylų nagrinėjimą reglamentuojančios tvarkos ir ieškovo teisių, nes byloje esančiais rašytiniais įrodymai leido padaryti išvadą, kad ieškovas vilkino drausmės bylos nagrinėjimą, taip siekdamas išvengti drausminės atsakomybės, ir tokie veiksmai prieštaravo Antstolių profesinės etikos kodekso 6 punktui. Ginčo šalys pripažino aplinkybę, kad ieškovas kartu su prašymu atidėti 2009 m. rugsėjo 7 d. paskirtą teismo posėdį įrodymų, patvirtinančių ieškovo ligos faktą, nepateikė, nes iki šio momento buvo pateikta medicininė pažyma Nr. 2674, kurioje nurodytas neatvykimo į darbą laikotarpis dėl ligos – 2009 m. rugsėjo 2 d. - 2009 m. rugsėjo 5 d. įskaitytinai. Teismas dėl to sprendė, kad ieškovas nepateikė ligos faktą patvirtinančių, todėl atidėti bylos nagrinėjimo dėl antstolio ligos, nesant svarbią priežastį patvirtinančio įrodymo, nebuvo. Be to, teismas padarė išvadą, kad ieškovas turėjo visas galimybes pasirūpinti atstovavimu. Ligos faktas ieškovui nebuvo netikėtas – priešpaskutinis Garbės teismo posėdis buvo atidėtas būtent dėl ieškovo ligos, todėl, teismo nuomone, antstolis, būdamas profesionalas, kuriam yra keliami žymiai aukštesni žinojimo reikalavimai, be abejonės privalėjo įvertinti visas aplinkybes, Taisyklių nuostatas, susiformavusią Lietuvos teismų praktiką ir numatyti neatvykimo į teismo posėdį pasekmes. Teismas pažymėjo, kad subjekto, iškėlusio drausmės bylą, atstovo nedalyvavimas nėra kliūtis nagrinėti drausmės bylą (Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių 18 p.), ieškovo teiginį Garbės teismo padaryto pažeidimo išnagrinėjus drausmės bylą be Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo atstovo, teismas pripažino nepagrįstu. Teismas pripažino nepagrįstu ieškovo argumentą dėl to, kad, ieškovo nuomone, Garbės teismas net nesvarstė jo prašymo atidėti posėdį, nes Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių 24 punktas, reglamentuojantis garbės teismo posėdžio protokolo turinio reikalavimus, nenumato, kad protokole turi būti fiksuojama svarstymo nagrinėti drausmės bylą, neatvykus kviestiems asmenims, procedūra. Teismas sprendė, kad ieškovo nedalyvavimas drausmės bylos nagrinėjime, neapribojo jo galimybės pateikti išsamius paaiškinimus, prašymus ir turimus įrodymus, pasirūpinti atstovavimu, nes tokių veiksmų atlikimui ieškovui buvo suteikta pakankamai laiko, raštu išaiškinant jo teises ir pareigas. Teismas pažymėjo, kad Antstolių profesinės etikos kodekso 6 punktas draudžia drausminėn atsakomybėn traukiamam antstoliui vengti drausminės atsakomybės, todėl ieškovas turėjo pareigą veikti taip, kad nebūtų kliūčių išnagrinėti bylą ypač tokių, kuriuose įžvelgiamas sisteminis pobūdis. Teismas atkreipė dėmesį, kad Garbės teismas ieškovui iš galimų penkių drausminių nuobaudų paskyrė antrą iš eilės lengviausių drausminių nuobaudų – papeikimą (galima lengviausia – pastaba), tai išsamiai motyvuojant. Pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės metu ir ją nagrinėjant, ieškovas jokių įrodymų, kurių nebūtų turėjęs ir nevertinęs Antstolių garbės teismas, nepateikė. Teismas sprendė, kad skundžiamas 2009 m. rugsėjo 7 d. Garbės teismo sprendimas Nr. 63/09 atitinka Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių 28 punkto reikalavimus. Duomenų išvadai, kad drausminė nuobauda ieškovui buvo paskirta, neįvertinus antstolio kaltės laipsnio ir kitų aplinkybių, kurias Garbės teismą įpareigoja įvertinti Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių 29 punktas (tokių motyvų nurodymas sprendime nėra privalomas), nėra. Paskirta drausminė nuobauda papeikimas, įvertinus antstolio padarytą pažeidimą (konstatuotas nesąžiningas naudojimasis ir piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, šiurkštus įstatymo nuostatų pažeidimas), kaltės laipsnį (antstolis, kaip atitinkamos srities profesionalas, privalo žinoti ir vykdyti įstatymo reikalavimus, nepažeisti profesinės pareigos ir nepiktnaudžiauti teisėmis) ir pažeidimo pasekmes (pasitikėjimo ir institucijos prestižo menkinimas, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų pažeidimas), nėra per griežta ir neteisinga.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas antstolis R. V. prašo šį teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiomis aplinkybėmis:
2009 m. rugsėjo 7 d. Garbės teismo posėdis yra neteisėtas, nes byla nepagrįstai buvo išnagrinėta ieškovui nedalyvaujant, pažeidus Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių 15, 17 ir 25, 26 punktus. Todėl Garbės teismo sprendimas Nr.63/09 yra neteisėtas ir naikintinas. 2009 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdžio Garbės teismas nustatė, kad jo (apelianto) dalyvavimas posėdyje būtinas, šis sprendimas nebuvo įvykdytas. 2009 m. rugsėjo 7 d. posėdžio metu Garbės teismas net nesvarstė ieškovo prašymo ir neatvykimo priežasties, dėl šios aplinkybės net nepasisakė. Tokiais savo veiksmais Garbės teismas apribojo ieškovo teisę pasisakyti posėdyje, duodant paaiškinimus, taip pat užkirto kelią pateikti kitus įrodymus, bei pareikšti prašymus. Garbės teismas netinkamai pranešė jam apie paskirtą posėdį, nes apie posėdį buvo informuojamas ligos metu. Be to, apie posėdį turėjo būti pranešta prieš 5 dienas iki posėdžio. Tai nebuvo padaryta. Pirmosios instancijos teismas ieškovo pateiktų motyvų ir pagrindžiančių įrodymų visapusiškai neištyrė. Teismo sprendimo argumentai prieštarauja įstatymui, neparemti jokia teisės norma. Lietuvos Konstitucija įtvirtina žmogaus teises, tarp jų – ir vieną iš pagrindinių žmogaus teisių, o būtent teisę į teisminę gynybą (Konstitucijos 30 str. l d.). Tačiau nepaisant to, Antstolių garbės teismas skyrė drausminę nuobaudą, vieninteliu motyvu, už tai kad jis (apeliantas) kreipėsi į teismą su pareiškimu priteisti vykdymo išlaidas iš skolininko vykdomojoje byloje. Pažymėtina, kad joks įstatymas, teismas, ar atskiras teisėjas negali apriboti šių pamatinių teisės normų jokia teismo nutartimi. Atsižvelgiant į tai, garbės teismo paskirta drausminė nuobauda yra neteisėta, todėl naikintina (Konstitucijos 30 str. l d. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 str; Teismų įstatymo 4 str.; CPK 5 str.). Pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nepasisakė dėl ieškovo pateikto 2009 m. birželio 16 d. rašytinio paaiškinimo SD- 8158. Tai yra aiški ir esminė teisės taikymo, klaida dėl ko sprendimas yra neteisėtas, todėl yra naikintinas. Kauno apygardos teismo atskiroji nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pateisina savo neteisėtą sprendimą, yra pati neteisėta. Kauno apygardos teismas priėmė atskirąją nutartį, nors civilinėje byloje nepriėmė jokios nutarties dėl bylos esmės. Tai užkirto kelią jam (apeliantui) teikti kasacinį skundą, bei jame pasisakyti dėl atskirosios nutarties teisėtumo. Tokia nutartis, priimta pažeidus procesines teisės normas, todėl ja negali būti vadovaujamasi, ir pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo ja remtis. Teismo atskiroji nutartis priimta dėl to, kad ieškovas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl vykdymo išlaidų priteisimo, t.y. pasinaudojo teise į teisminę gynybą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2009 m. kovo 5 d. nutartimi Nr. 2-07412-52 vykdymo išlaidas priteisė ir jokių pagrindų atskirajai nutarčiai priimti nenustatė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Antstolių garbės teismas prašo skundą atmesti. Nurodo tokius nesutikimo su skundu argumentus:
Antstolių garbės teismo posėdis dėl apeliantui iškeltos drausmės bylos nagrinėjimo buvo atidėtas tris kartus dėl apelianto veiksmų ir pagal jo gautus prašymus. Antstolių garbės teisme iš viso gauti keturi apelianto prašymai dėl drausmės bylos nagrinėjimo posėdžio atidėjimo arba dėl kitų organizacinių klausimų. Įvertinus tokius apelianto veiksmus proceso efektyvumo atžvilgiu, darytina išvada, jog apeliantas tikslingai savo veiksmais vilkino jam iškeltos drausmės bylos nagrinėjimą ir siekė išvengti drausminės atsakomybės taikymo jo atžvilgiu. Pažymėtina, jog tokie veiksmai, kuriais antstolis siekia išvengti drausminės atsakomybės taikymo prieštarauja Antstolių profesinės etikos kodekso, patvirtinto Teisingumo ministro 2003 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 83, 6 punkto nuostatoms. Apeliantas Lietuvos antstolių rūmus apie negalėjimą dalyvauti Antstolių garbės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. posėdyje, kuriame buvo išnagrinėta Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo 2009 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 118 iškelta drausmės byla, informavo 2009 m. rugsėjo 6 d. elektroniniu laišku, kuris buvo išsiųstas tos dienos 19.19 val., t. y pasibaigus Asociacijos Lietuvos antstolių rūmai darbo laikui. Elektroniniame laiške apeliantas nurodė, jog ligos nedarbingumo pažyma yra pratęsta ir iki ligos laikotarpio pabaigos jam pavestų funkcijų neatliks. Tačiau prie laiško prisegtoje medicininėje pažymoje neatvykimo į darbą laikotarpis nurodytas nuo 2009 m. rugsėjo 2 d. iki 2009 m. rugsėjo 5 d. imtinai. Apelianto nurodyti ir su ieškiniu teismui pateikti elektroninis laiškas ir medicininė pažyma Lietuvos antstolių rūmuose nėra gauti iki šiol. Antstolių įstatymas kelia ypatingus reikalavimus asmeniui, ketinančiam tapti antstoliui. Vertinant asmens sugebėjimą suvokti bei įvertinti teisės aktų ir jam siunčiamų dokumentų nuostatas negali būti taikomi vienodi kriterijai asmeniui, neturinčiam teisinio išsilavinimo ir asmeniui, tokį išsilavinimą įgijusiam. Paaiškintina, jog Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas nutarė iškelti apeliantui drausmės bylą susipažinęs su Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 4 d. atskirtąja nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-815-259/2009. Nutartyje nurodoma, kad antstolio R. V. vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0147/07/03714 šalis - skolininkas M. P. - kreipėsi į Teismą su skundu dėl antstolio procesinių veiksmų įvertinimo (civilinė byla Nr.2- 5272-615/2009). Kauno miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą 2009 m. vasario 4 d. priėmė nutartį, kuria sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr.0147/07/03714. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo nustatyta, kad antstolis R. V. grubiai pažeidė 2009 m. vasario 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutarties nuostatas, t. y., 2009 m. vasario 12 d. išsiųsdamas raginimą skolininkui sumokėti vykdymo išlaidas bei 2009 m. vasario 26 d. kreipdamasis į Kauno miesto apylinkės teismą su prašymu priteisti vykdymo išlaidas ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. Teisėjų kolegija konstatavo, jog dėl tokių neteisėtų antstolio R. V. veiksmų buvo be pagrindo sustabdyta civilinė byla Nr.2- 5272-615/2009, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl antstolio procesinių veiksmų teisėtumo vykdomojoje byloje Nr.0147/07/03714. Taip pat nustatyta, kad užsitęsė civilinės bylos Nr.2-07412- 52/2009 nagrinėjimas, kurioje buvo sprendžiamas antstolio R. V. prašymas priteisti vykdymo išlaidas, susidariusias prieš tai minėtoje sustabdytoje vykdomojoje byloje. Atsižvelgiant į tai, buvo pažeisti koncentracijos ir ekonomiškumo principai, konstatuotas antstolio R. V. nesąžiningas naudojimasis ir piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, įstatymo nuostatų pažeidimas atliekant vykdymo veiksmus sustabdytoje vykdomojoje byloje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą, įvertina sprendimo teisinį, faktinį pagrindą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.) ir ex officio absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 ir 2 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, o taip pat ir kitų procesinės bei materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių teismo sprendimas galėtų būti panaikintas ar pakeistas, nenustatyta.
Ginčo esmė – apeliantui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumas bei pagrįstumas.
Antstolių rūmų prezidiumo nutarimu apeliantui antstoliui R. V. buvo iškelta drausminė byla, remiantis Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 4 d. priimta atskirąja nutartimi.
Antstolių įstatymas reglamentuoja ne tik antstolio įgaliojimų įgijimo, sustabdymo ir pasibaigimo tvarką, antstolio profesines teises ir pareigas, savivaldos sistemą, bet ir antstolio drausminę atsakomybę (III skyr.), kuri taikoma už šio įstatymo (Antstolių įstatymo), Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių neprocesinę veiklą, vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimus arba jei teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai (13 str.); reglamentuoja drausmės bylų, drausminių nuobaudų skyrimo procedūras bei drausmines nuobaudas (13-15 str.). Drausmės bylų iškėlimo bei nagrinėjimo procedūras detalizuoja 2003 m. balandžio 1 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 83 patvirtinti Lietuvos antstolių rūmų įstatai (toliau – Įstatai) ir 2006 m. rugsėjo 26 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-295 patvirtinti Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklės (toliau – Taisyklės) ir Antstolių garbės teismo nuostatai (toliau – Nuostatai).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad drausmės bylą, remdamasis teismo atskirojoje nutartyje padarytų išvadų pagrindu, apeliantui iškėlė tinkamas subjektas – įstatymo įgaliota institucija Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas (Antstolių įstatymo 13 str. 2 d., 48 str. 3 d.., Įstatų 5 str. 2 d. 4 p., 8 str., 11 str., Taisyklių 5 p., b. l. 72-74, 76-77), nepažeidęs Taisyklių 6 punkto reikalavimo (pareikalavęs ir gavęs apelianto paaiškinimą, b. l. 82, 88-89).
2009 m. liepos 23 d. nutarime iškelti drausmės bylą, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas konstatavo, kad apelianto veiksmuose yra Antstolių profesinės etikos 4 straipsnio nuostatų pažeidimo požymių dėl to, kad apeliantas (antstolis) nevykdė 2009 m. vasario 4 d. teismo nutarties sustabdyti vykdymo veiksmus, tęsė vykdymą, klaidino teismą bei paaiškinimu apie savo veiksmus, klaidino ir Lietuvos antstolių rūmų prezidiumą, tuo pažeisdamas abipusės pagarbos, pasitikėjimo tarp teisinių institucijų principą, rodydamas nepagarbą ir nesąžiningą bendravimą su teismais ir Lietuvos antstolių rūmais (Taisyklių 7-7.6 p.). Apeliantas Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo veiksmų neskundė.
Kaip jau minėta, drausmės bylos nagrinėjimo tvarką, terminus reglamentuoja Taisyklės. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sprendimas iškelti drausmės bylą su priedais pateiktas Antstolių garbės teismui 2009 m. liepos 27 d. Drausmės byla išnagrinėta ir sprendimas skirti drausminę nuobaudą priimtas 2009 m. rugsėjo 7 d. (b. l. 71, 136), nepažeidžiant Taisyklių 14 punkte nustatyto 45 dienų terminio (drausmės byla iškelta 2009 m. liepos 23 d.).
Taisyklių 15 punktas nustato, kad apie Garbės teismo posėdžio datą, laiką ir vietą informuojamas subjektas, iškėlęs drausmės bylą, ir antstolis, kurio drausmės byla bus nagrinėjama, ne vėliau kaip prieš penkias dienas. Taisyklių 17 punkte apibrėžtas dalyvaujančių Garbės teismo posėdyje subjektų ratas, atvejai, kada bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas bei galimybė nagrinėti bylą antstoliui nedalyvaujant. Šioje nuostatoje numatyta, kad drausmės byla gali būti išnagrinėta nedalyvaujant antstoliui kai nepripažįstama neatvykimo priežasčių svarbiomis arba antstolis nepateikia neatvykimo priežasčių buvimą patvirtinančių įrodymų, išskyrus atvejus, kai Garbės teismas nusprendžia, kad drausmės byla negalės būti tinkamai išnagrinėta nedalyvaujant antstoliui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apelianto drausmes byla iš viso buvo nagrinėta šešis kartus, t. y. įvyko du parengiamieji posėdžiai bei keturi posėdžiai, kuriuose buvo nagrinėta drausmės byla. Apie visus Garbės teismo posėdžius (dieną, laiką ir vietą, t. y. 2009 m. rugpjūčio 10 d, rugpjūčio 24 d., rugsėjo 3 d. ir rugsėjo 7 d. ) apeliantas buvo informuotas tinkamai (raštu, elektroniniu paštu, faksu, trumpa žinute, b. l. 24-26, 28-29, 32-33, 39, 53, 100-101, 106, 113, 122-123). Apeliantas neneigia, kad apie Garbės teismo posėdžių dienas, laiką ir vietą buvo informuotas, t. y. žinojo. Tačiau teigia, kad apie paskutinį 2009 m. rugsėjo 7 d. posėdį jam pranešta pažeidus Taisyklėse nustatytą 5 dienų terminą. Teisėjų kolegija nepripažįsta šio argumento pagrįstu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2009 m. rugsėjo 3 d. 10 val. turėjęs įvykti Garbės teismo posėdis neįvyko ir buvo atidėtas, apeliantui pranešus apie jo nedarbingumą ir negalėjimą dėl šios priežasties atvykti į posėdį (b. l. 113-118). Tą pačią dieną (rugsėjo 3 d.) nusprendus nagrinėti bylą rugsėjo 7 d. 15 val., apeliantui buvo pranešta apie drausmės bylos nagrinėjimo dieną, laiką ir vietą. Tai įrodo spaudas pranešime (b. l. 122). Be to, apeliantas pats pripažįsta ir pateikė į bylą įrodymą, kad apie rugsėjo 7 d. vyksiantį Garbės teismo posėdį, jam buvo pranešta 2009 m. rugsėjo 3 d. Mobiliojo telefono informacijoje nurodoma, kad apeliantas gavo žinutę 10 val. 53 min. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apie rugsėjo 7 d. 15 val. vyksiantį Garbės teismo posėdį apeliantas žinojo jau rugsėjo 3 dieną, ryte, t. y. prieš 5 dienas iki Garbės teismo posėdžio. Apeliantas šio fakto nepaneigė. Jei sutikti su apeliantu, kad nuo pranešimo apie posėdį gavimo dienos iki paskirto Garbės teismo posėdžio jam nepakako laiko (pvz. vienos dienos, nes pagal apelianto poziciją penkta diena neturėtų apimti posėdžio dienos) pasiruošti 2009 m. rugsėjo 7 d. posėdžiui, pateikti įrodymus, t. y. pripažinti, kad atsakovas padarė procesinį pažeidimą, tai dėl tokio pažeidimo Garbės teismo sprendimas galėtų būti pripažintas neteisėtu tik nustačius, kad tuo buvo padarytas esminis pažeidimas, šiurkščiai pažeidęs apelianto procesines teisės. Taisyklėse įtvirtintos antstolio teisės, nagrinėjant drausmės bylą (19 p.). Antstolis – teisininkas, vykdymo proceso profesionalas, Antstolių rūmų narys, todėl pagal savo pareigas, veiklos specifiką, privalėjo žinoti minėtų Taisyklių nuostatas. Jo teises drausmės bylos nagrinėjimo procese ne kartą išaiškino Garbės teismas raštu pranešimuose apie bylos nagrinėjimą. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad apeliantas tikrai žinojo savo procesines teises ir jomis naudojosi prašydamas atidėti drausmės bylos nagrinėjimą dėl pageidavimo turėti gynėją, kurio paslauga taip ir nepasinaudojo (byloje yra duomenis, kad gynėjo (atstovo) dalyvavimu apeliantas nepasirūpino, b. l. 149), savo teisėmis ieškovas naudojosi ir nušalindamas du Garbės teismo narius, teikdamas prašymus atidėti bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija nenustatė, kad apeliantui buvo užkirsta galimybė teikti papildomus įrodymus, paaiškinimus, nes visą tai galima buvo pateikti paštu ar kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais (faksu, el. paštu ir pan.). Teikti tokius įrodymus buvo galima ir teisme. Tačiau į bylą jų nepateikta nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose (CPK 178 str.). Iš to daroma išvada, kad apelianto argumentas dėl jo teisių teikti įrodymus ir būti išklausytam drausmės bylos nagrinėjimo procese pažeidimo – nepagrįstas.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, kad Garbės teismas, pripažinęs jo (apelianto) dalyvavimą drausmės bylos nagrinėjime būtinu, išnagrinėjo bylą nedalyvaujant apeliantui ir tuo pažeidė Taisyklių 17 punkto nuostatas. Minėtas Taisyklių punktas nustato, kad drausmės byla gali būti nagrinėjamam antstoliui nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai garbės teismas nusprendžia, kad drausmės byla negalės būti tinkamai išnagrinėta nedalyvaujant antstoliui. Tačiau Taisyklėse nėra aptarti Garbės teismo veiksmai, kuriuos turėtų atlikti, nenumatytos priemonės, kurių galėtų imtis ši institucija, kai antstolis vengia dalyvauti procese ar dėl kitų, teismo pripažintų nesvarbių priežasčių, neatvyksta į posėdžius. Pažodinis Taisyklių aiškinimas gali sudaryti situaciją, kai Garbės teismas, varžomas sprendimo dėl antstolio dalyvavimo, o šiam (antstoliui) vengiant atvykti į bylos svarstymą, iš viso negalėtų išnagrinėti bylos ir priimti sprendimo. Tačiau Garbės teismo pareiga įvykdyti įstatyme įtvirtintą funkciją – išnagrinėti drausmės bylas ir priimti dėl jų pagrįstus sprendimus. Teisėjų kolegijos nuomone, teisės normos išimtis, draudžianti Garbės teismui nagrinėti bylą, nesant antstolio, jei buvo priimtas sprendimas dėl jo privalomo dalyvavimo, gali veikti iki to momento, kol Garbės teismas tokio savo sprendimo nepakeitė. Draudimo pakeisti sprendimą nėra. Iš nagrinėjamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad 2009 m. rugsėjo 3 d., atidėdamas drausmės bylos nagrinėjimą dėl apelianto ligos, Garbės teismas nusprendė dėl antstolio būtino dalyvavimo teismo posėdyje tam, kad išsamiai išnagrinėti bylą, tikintis, kad antstolis pateiks papildomus paaiškinimus, dokumentus (b. l. 119-120). Tačiau rugsėjo 7 d. byla buvo išnagrinėta antstoliui nedalyvaujant. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Garbės teismas, įvertinęs situaciją, užsitęsusį procesą dėl paties antstolio veiksmų (prašymų atidėti bylos nagrinėjimą dėl įvairių priežasčių) turėjo teisę ir pagrindą pakeisti savo pirminį sprendimą ir nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo nedalyvaujant antstoliui.
Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Garbės teismas neturėjo pagrindo atidėti 2009 m. rugsėjo 7 d. drausmės bylos nagrinėjimo dėl apelianto ligos, nes tuo metu nebuvo ligą pagrindžiančių įrodymų. Byloje yra apelianto prašymas atidėti bylos 2009 m. rugsėjo 3 d. nagrinėjimą. Kartu pateikta 2009 m. rugsėjo 2 d. medicininė pažyma apie nedarbingumą nuo rugsėjo 2 d. iki rugsėjo 5 d., nurodant ligos kodą i11.9 (b. l. 131-132). Informacijoje Teisingumo ministerijai ir Lietuvos antstolių rūmų prezidiumui apeliantas taip pat nurodo, kad bus nedarbingas minėtomis dienomis ir siūlo skirti jį pavaduojantį antstolį (b. l. 132). Taigi byloje yra neginčijami duomenys, kad apeliantas buvo nedarbingas nuo rugsėjo 2 d. iki rugsėjo 5 d. Tačiau duomenų, įrodančių apelianto nedarbingumą rugsėjo 6-7 dienomis, nepateikta. Apie nedarbingumą šiomis dienomis neinformuoti nei Teisingumo ministerija, nei Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas. Todėl Garbės teismas, neturėdamas oficialaus medicininio dokumento, įrodančio apelianto nedarbingumą, neturėjo pagrindo tikėti apelianto teiginiu apie ligą ir pažadu apie medicininio dokumento pateikimą ateityje. Šios faktinės aplinkybės įrodo, atsakovas turėjo pagrindą išvadai, kad apeliantas neatvyko į posėdį be svarbios priežasties. Teisėjų kolegijos įsitikinimu apeliantas šio fakto nepagrindė ir civilinėje byloje. Jo pateikta medicininė pažyma (b. l. 8), neatitinka rašytinio įrodymo (oficialaus dokumento) reikalavimų (CPK 197 str., 198 str. 114 str. 1 d.). Tai tik tariamo dokumento reikiamai nepatvirtinta kopija. Apeliantas pažymos kopiją patvirtino pats, tačiau jis, nors ir antstolis, yra suinteresuotas byla asmuo, todėl toks kopijos patvirtinimas nesukelia teisinių pasekmių. Be to, CPK 114 straipsnio 1 dalyje išvardinti asmenys (teismas, notaras, byloje dalyvaujantis advokatas ar dokumentą išdavęs (gavęs) asmuo), turintys teisę patvirtinti dokumentų nuorašus. Nors teisės normoje paminimas ir dokumentą gavęs asmuo, tačiau pagal šios teisės normos prasmę toks asmuo, gavęs dokumentą, kaip ir asmuo išdavęs dokumentą, turimas omeny ne bet koks, o tik juridinis asmuo. Todėl apelianto pateiktą medicininės pažymos nuorašą galėjo patvirtini jį išdavusi medicininė įstaiga. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ant šios pažymos kopijos nėra (nematyti net požymių) medicininės įstaigos antspaudo. Neišskaitomas ir gydytojo spaudas. Dokumento originalas nepateiktas. Todėl sprendžiama, kad apeliantas neįrodė nedarbingumo 2009 m. rugsėjo 6-7 dienomis (CPK 178 str.).
Teisėjų kolegija išnagrinėtoje situacijoje neįžvelgia esminių procesinės teisės normų ir kartu apelianto procesinių teisių, nagrinėjant drausmės bylą, pažeidimų ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantui buvo užtikrinta teisė žinoti drausmės pažeidimo esmę ir sudarytos sąlygos gintis. Kaip minėta, antstolis – teisininkas, vykdymo proceso profesionalas, Antstolių rūmų narys, todėl pagal savo pareigas, veiklos specifiką, privalėjo žinoti ne tik minėtų Taisyklių, Antstolių įstatymo ir Antstolių profesinės etikos kodekso nuostatas, bet ir bendruosius teisės principus, veikti sąžiningai, siekti bendradarbiavimo, greito drausmės bylos išnagrinėjimo, vengti drausminės atsakomybės.
Apeliantas teigia, kad Garbės teismo sprendimas neteisėtas dėl to, kad posėdyje nedalyvavo Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo bei Teisingumo ministerijos atstovai. Toks teiginys –nepagrįstas, nes šių institucijų atstovų nedalyvavimas posėdyje apelianto teisių nepažeidė.
Nepagrįstas apelianto teiginys, kad drausminė nuobauda jam skirta tik dėl to, kad jis kreipėsi į teismą pareiškimu priteisti vykdymo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo visas bylos faktines aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantui paskirta drausminė nuobauda už tai, kad jis, nevykdydamas 2009 m. vasario 4 d. teismo nutarties sustabdyti vykdymo veiksmus, tęsė vykdymą 2009 m. vasario 14 d. išsiųsdamas raštą (siūlymą) skolininkui sumokėti vykdymo išlaidas bei 2009 m. vasario 26 d. kreipdamasis su pareiškimu į teismą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, tuo vilkindamas teismo procesą civilinėje byloje pagal M. P. skundą dėl antstolio (apelianto) neteisėtų veiksmų apskaičiuojant ir išieškant vykdymo išlaidas. Šiais veiksmais apeliantas pažeidė imperatyvias įstatymo, reglamentuojančio laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nuostatas bei Antstolių profesinės etikos kodekso 4 straipsnio nuostatose įtvirtintą prievolę sąžiningai vykdyti įstatymuose jam numatytas funkcijas, saugoti savo profesinę garbę ir prestižą, imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Tokios faktinės aplinkybės nustatytos ir Garbės teismo sprendime. Apeliantas nepateikė šias faktine aplinkybes paneigiančių įrodymų.
CPK 510 straipsnis suteikia teismui teisę, gavus skundą dėl antstolio veiksmų, sustabdyti vykdymo veiksmus. Kaip minėta, tokia teismo nutartis buvo priimta ir įsiteisėjo, todėl apeliantui buvo privaloma (CPK 18 str.). Apeliantas neneigia žinojęs apie skolininko M. P. skundą teismui dėl jo (apelianto) kaip antstolio veiksmų, išieškant vykdymo išlaidas, šio skundo nagrinėjimą ir minėtą teismo nutartį sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomoje byloje Nr. 0147/07/03714 iki bus priimtas sprendimas byloje pagal minėto pareiškėjo skundą (b. l. 79, 80). Tačiau nenurodė, dėl kokių priežasčių ignoravo šią teismo nutartį ir, nesulaukęs teismo sprendimo dėl jo (apelianto-antstolio) veiksmų teisėtumo įvertinimo, toliau ginčo vykdomoje byloje siekė išieškoti vykdymo išlaidas, atlikdamas nagrinėjamoje byloje nustatytus veiksmus, siekdamas gauti ginčo vykdymo išlaidas (CPK 611 str.). Nepagrįstas apelianto teiginys, kad teismas nenagrinėjo jo paaiškinimo Lietuvos antstolių rūmų prezidiumui (b. l. 88-89). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šiame paaiškinime nėra nieko tokio, kas pateisintų minėtus apelianto veiksmus. Jis nepripažįsta pažeidimo, teisina savo ginčo veiksmus teismo sprendimu nustatyta pareiga veikti – kreiptis į teismą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Tačiau apeliantas sąmoningai ar nesąmoningai nurodo dvi skirtingas vykdomąsias bylas ir skirtingus teismo procesus dėl jo (antstolio) veiksmų šiose bylose. Jo (apelianto) minima teismo nustatyta pareiga kreiptis į teismą dėl vykdymo išlaidų kilo ne iš civilinės bylos, teismo nagrinėtos pagal M. P. skundą, kurioje buvo sustabdyti vykdymo veiksmai, o visiškai kitos, nesusijusios su paminėta civiline byla, nors dėl ginčo (antstolio veiksmų dėl vykdymo išlaidų, vykdymo byla Nr. 0147/04/00728) panašia, tačiau skirtinga dėl bylos pareiškėjo (pareiškėjas V. V. , b. l. 84-87). Kitokių paaiškinimų ir savo ginčo veiksmų teisėtumą pagrindžiančių įrodymų apeliantas nepateikė.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nustatyti apelianto veiksmai pažeidė imperatyvią įstatymo, reglamentuojančio vykdymo veiksmų sustabdymą, nuostatą ir buvo akivaizdžiai nesąžiningi.
Skiriant drausminę nuobaudą, atsižvelgta į apelianto padaryto nusižengimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, apelianto elgesį. Teisėjų kolegijos nuomone paskirta drausminė nuobauda –papeikimas (antra nuobaudų hierarchijoje) atitinka padaryto nusižengimo pobūdį ir nėra per griežta (Antstolių įstatymo 14, 15 str.).
CPK 299 straipsnis nustato, kad jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymą ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas apie pažeidimus (CPK 299 str.). Taigi atskiroji nutartis atlieka informacinę ir prevencinę funkciją, ja teismas reaguoja į teisėtumo pažeidimus bei esminius valstybės, savivaldybės institucijų, įstaigų, kitų organizacijų tarnautojų darbo trūkumus, siekiant užtikrinti viešo intereso apsaugą. CPK nenumato galimybės paduoti atskirąjį skundą dėl teismo atskirosios nutarties. Todėl tokia nutartis (atskiroji) sukelia teisines pasekmes nuo įsiteisėjimo momento, o ji įsiteisėja kartu su teismo sprendimu (nutartimi), priimtu išnagrinėjus bylą iš esmės. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo teismo atskirąją nutartį Kauno apygardas teismas priėmė apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2S-815-259/2009 pagal M. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 4 d. nutarties, kuria buvo sustabdyta civilinė byla Nr. 2-5272-615/2009 (LITEKO duomenys), nagrinėjama pagal M. P. skundą dėl antstolio R. V. vykdymo veiksmų, vienu metu (2009 m. birželio 4 d.) su nutartimi, kuria išsprendė bylą iš esmės, atskirąją nutartį grįsdamas bylos nagrinėjimo iš esmės apeliacine tvarka nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 str. 6 d.). Tą pačią dieną įsigaliojo ir teismo atskiroji nutartis. Taigi apeliacinio skundo argumentas, kad Kauno apygardos teismo atskiroji nutartis buvo priimta nesant teismo sprendimo (nutarties) dėl bylos esmės – nepagrįstas.
Antstolis – valstybės įgaliotas asmuo – pareigūnas, vykdantis valstybės jam perduotų dalį valdžios funkcijų: vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas Vykdydamas kiekvieną užduotį, antstolis privalo laikytis antstolių veiklos principų, Antstolių profesinės etikos kodekso nuostatų, nepažeisti duotos priesaikos; jis negali atmesti prašymo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, nebent to neleidžia jo profesinė etika arba tai draudžia įstatymai (Antstolių įstatymo 2,3 9 str.). Taigi dėl jam (antstoliui) valstybės suteiktų įgaliojimų, jų apimties, antstolio atsakomybės, akivaizdu, kad šio pareigūno veikla tiesiogiai susijusi su viešuoju interesu. Todėl teismas, nustatęs antstolio veiklos darbo trūkumus, siekdamas užtikrinti viešo intereso apsaugą, turėjo pagrindą priimti ginčo atskirąją nutartį (CPK 299 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas ieškinio šia faktine aplinkybe (teismo atskirosios nutarties neteisėtumu) negrindė (b. l. 1-2). Toks pagrindas atsirado tik apeliaciniame skunde. Tačiau CPK 306 straipsnio 2 dalies nuostata draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.
Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Tenkinti jį nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.