Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorei Astai Poškutei, kaltinamajam V. P., kaltinamojo gynėjui advokatui Algirdui Grinevičiui, advokato padėjėjai Rasai Grinevičiūtei, viešame teisiamajame posėdyje mišriu būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m. sav., (duomenys neskelbtini) šeimyninė padėtis (duomenys neskelbtini), dirba UAB(duomenys neskelbtini), teistas :

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 10 parų arešto bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 20 parų arešto bausme;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 40 parų arešto bausme;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 80 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 str., paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 80 parų arešto bausmę;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, subendrinta 40 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 90 parų arešto bausmę;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, subendrinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 30 parų arešto bausme;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 16 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu ir 2016 m. balandžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, paskiriant galutinę subendrintą 20 parų arešto bausmę;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 40 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu, 2016 m. lapkričio 25 d. baudžiamuoju įsakymu, 2016 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu ir 2016 m. spalio 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, paskiriant galutinę subendrintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsniu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme;

12) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 241 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

13) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 40 parų arešto bausme. Bausmė atlikta.

14) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, bausmes iš dalies sudėjus – 8 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausme.

15) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 5 (penkių) mėnesių ir 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, t y. 3 mėnesius ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 11 (vienuolika) mėnesių 10 (dešimt) dienų laisvės atėmimo, nuosprendis įsiteisėjęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. 2019 m. rugsėjo 21 d., laikotarpiu nuo 05.00 val. iki 06.00 val., adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įsibrovęs pro buto langą, pagrobė iš patalpos svetimą turtą - D. Z. priklausančius ten buvusius daiktus: telefoną „Samsung A50“, 349 eurų vertės ir „Samsung“ planšetinį kompiuterį 100 eurų vertės, tuo padarydamas D. Z. bendrą 449 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. P. parodė, kad kaltu prisipažįsta. Parodė, kad datos tiksliai neatsimena, tačiau tai galėjo būti kaltinime nurodytą dieną, D. Z. sūnus, vardo neatsimena, įleido V. P. į namus pernakvoti, nes kaltinamajam nebuvo kuo grįžti namo grįžti. Pas jį buvo kišenėje 100 eurų, o nukentėjusiosios sūnus mėgo sintetinę žolę parūkyti. Kaltinamasis jam davė pinigų, tik pasakė, kad paliktų grąžą bent 20 eurų pavalgyti. Ryte atsikėlęs kaltinamasis pasigedo pinigų ir tada supyko. Pamatė planšetę, telefoną ir juos pavogė. Pavogtus daiktus pardavė nepažįstamiems asmenims. Civilinį ieškinį pripažįsta visiškai. V. P. visiškai prisipažįsta pavogęs telefoną ir planšetę, tačiau į butą per langą jis neįsibrovė, o į butą įleido jį pernakvoti nukentėjusiosios sūnus.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. Z. parodė, kad kaltinamojo V. P. nepažįsta. Kaltinamasis 2019 m. rugsėjo 21 d., ryte, buvo įlipęs per langą pas nukentėjusiosios sūnų į kambarį, pavogė planšetę, mobiliojo ryšio telefoną ir per langą pabėgo. Jos sūnus K. Z. išgirdo triukšmą, tuomet pamatė, kai kaltinamasis pabėgo per langą. Tikrai jos sūnus niekam neleidžia pas jį nakvoti, jis dar nepilnametis. Nukentėjusioji gyvena šalia sūnaus vieno kambario bute, todėl visada patikrina vakare sūnaus butą. Sūnus V. P. jai parodė internete, todėl ir sužinojo kas pavogė jos telefoną ir planšetę. Sūnus kaltinamąjį pažįsta iš bendrų pažįstamų. Žala nėra atlyginta, nukentėjusioji visiškai palaiko pareikštą civilinį ieškinį.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas K. Z. parodė, kad V. P. pažįsta iš matymo, buvo matęs pas savo pažįstamus. Pas jį iš kambario buvo pas jį dingęs telefonas ir planšetinis kompiuteris. Datos tiksliai neprisimena, tačiau tai buvo rugsėjo mėnesį, apie 05 valandą ryto, išgirdo triukšmą, suprato, kad kažkas per langą išlipa. Kai priėjo prie lango, pamatė bėgantį žmogų, pažino, kad tai V. P.. Tada jis norėjo paskambinti, tačiau jau nebuvo telefono, tada pamatė, kad ir planšetė dingo. Vėliau liudytojas bandė skambinti į savo telefoną, bet jis buvo jau išjungtas. Vėliau jie bandė per žinutes susitarti su V. P., kad grąžintų telefoną, bet jis lyg pinigų reikalavo, manė, kad liudytojas atvyks su policija atvyks. Gal prieš dieną iki įvykio kaltinamasis parašė K. Z. žinutę, ar gali pasilikti nakvoti. K. Z. jam neleido, pasakė, kad pas jį šalia gyvena tėvai, gali užeiti ir patikrinti. Būtent todėl liudytojas ir turėjo kaltinamojo telefono numerį, kuriuo siuntė M. K. pabudo, iš karto liudytojas nesuprato, kas vyksta, kai pabudo. Kai priėjo prie lango pamatė, kad nubėgo kaltinamasis. Įvykio dieną pas jį dar nakvojo draugas, tai K. Z. jo paprašė paskambinti į savo pavogtą telefoną, tačiau kiek skambino, visą laiką numetinėjo telefono ragelį.

Motyvuojamoji dalis

Be nukentėjusios parodymų, liudytojo K. Z. išsamių parodymų, V. P. kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

BIRT duomenų žiūryklės duomenyse užfiksuota, kad 2019 m. rugsėjo 21 d., apie 05.00 val., adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , iš buto per langą įlipo asmuo ir paėmė planšetę ir telefoną „S. G. A50“. D. Z. sūnus K. Z. pamatęs šį asmenį atpažino jį kaip V. P.. Padaryta 600 eurų žala (t. 1; b.l.5).

Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) g (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Užėjus į laiptinę iš kiemo pusės, namas yra keturių aukštų, įvykio vieta, tai butas, kuriame įvykdyta vagystė, yra pirmame aukšte, butas yra vieno kambario, po dešine puse pastatyta lova prie lovos fotelis ant kurio buvo padėtas telefonas. Planšetinis kompiuteris buvo padėtas ant palangės, kuri yra kambario gale (t. 1; b. l. 7-10).

2019-10-02 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3PK 1 Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja J. M. surašė savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, kuriame užfiksuota, kad D. Z. pateikia mobiliojo ryšio telefono dokumentus (t. 1, b. l. 27).

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL ar nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, Nr. 2K-91/2013). Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą.

Kaltinamasis V. P. savo kaltę, pavogęs kaltinime nurodytus daiktus, pripažino visiškai, patvirtino, kad iš tikrųjų pavogė nukentėjusios D. Z. sūnui pirktus daiktus, tai planšetę bei mobiliojo ryšio telefoną. Šį faktą pagrindžia ir nukentėjusiosios D. Z. bei liudytojo K. Z. nuoseklūs ir nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nekintantys parodymai. Be to vagystės faktą patvirtina ir papildo BIRT duomenų žiūryklės duomenys, įvykio vietos apžiūros protokolas, kita bylos rašytinė medžiaga.

Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis bei jo gynėjas kėlė veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio klausimą, teigdami, kad nusikalstama veika turi būti kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nes į patalpas nebuvo brautasi, o kaltinamasis V. P. pas K. Z. nakvojo, K. Z. sutikus bei įleidus kaltinamąjį į butą. Savo ruožtu, šių aplinkybių, t. y. pačio nakvojimo fakto, nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai.

Liudytojas K. Z. patvirtino, kad prieš dieną iki įvykio kaltinamasis parašė K. Z. žinutę ir paklausė, ar gali pasilikti pas jį nakvoti. K. Z. jam neleido, pasakė, kad pas jį šalia gyvena tėvai, gali užeiti ir patikrinti. Nukentėjusioji D. Z. patikino, kad jos sūnus niekam neleidžia pas jį nakvoti, jis dar nepilnametis. Nukentėjusioji gyvena šalia sūnaus vieno kambario bute, todėl visada patikrina vakare sūnaus butą. Tokie nukentėjusiosios ir liudytojo parodymai yra motyvuoti, parodymai duoti teisminio nagrinėjimo metu yra analogiški ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymas, atitinka faktines bylos aplinkybes ir netikėti tokiais parodymais teismas neturi pagrindo.

Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, V. P. kaltė įrodyta visiškai, o kaltinamasis neigia įsibrovimo faktą bandydamas iš dalies išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamojo V. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis LR BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir panašiai.

Kaltinamajam V. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Jo atsakomybę sunkina, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. P. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis padarė 1 (vieną) apysunkį nusikaltimą turtinėms teisėms ir turtui, kaltės formą ir rūšį, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, į tai, kad jis praeityje teistas net 15 kartų, teistumai įstatymo nustatyta tvarka nėra išnykę arba panaikinti, praeityje pagrinde teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, niekur nedirba, todėl tikėtina, kad pinigų pragyvenimui gauna būtent iš nusikalstamų veikų darymo. Šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo oficialiai nedirbo, Užimtumo tarnyboje nebuvo registruotas (1 t., b. l. 93-94), per paskutinius 1 metus ne kartą baustas administracine tvarka (2020 m. rugsėjo 5 d. duomenimis), visi pažeidimai dėl važiavimo viešuoju transportu be bilieto, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, nuobaudos galiojančios (1 t., b. l.91-105). Už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, ne kartą atlikęs arešto ir laisvės atėmimo bausmes, šiuo metu taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę (1 t., b. l. 105-119). Duomenų apie V. P. gydymąsi viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Respublikinio priklausomybės ligų centre ar VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, byloje nėra. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. Esant šioms aplinkybėms pagrįstai manytina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. P. tik vieną iš BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmės rūšių - laisvės atėmimą.

Dėl civilinių ieškinių.

Dėl žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys nėra vien tik privataus pobūdžio reikalavimas, siejantis nukentėjusįjį ir įtariamą ar kaltinamą nusikalstamos veikos padarymu asmenį. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra sudėtinė baudžiamojo proceso dalis, neatskiriama nuo įstatyme įvirtintų baudžiamojo proceso tikslų (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal BPK 112 straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui, tačiau civilinis ieškinys reiškiamas baudžiamojoje byloje turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111, 135 straipsnių reikalavimus, t. y. ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo specifiką, civilinis ieškinys ikiteisminio tyrimo metu gali būti pareiškiamas bet kurioje tyrimo stadijoje.

D. Z. pateikė civilinį ieškinį 449 eurų civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 24). Jį sudaro pavogtų prekių vertė, be to šios sumos iš esmės neginčija ir kaltinamasis V. P.. Dėl aukščiau išdėstyto, civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu bylos medžiaga, įrodytu ir ši suma priteistina D. Z. naudai iš kaltinamojo V. P.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymo.

Byloje taip pat yra gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymas dėl advokato Algirdo Grinevičiaus teiktos valstybės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo 201,06 eurų.

Pagal baudžiamojo proceso reglamentavimą, jeigu proceso išlaidų atlyginimo klausimas neišsprendžiamas priimant nuosprendį, jį gali spręsti teismas nuosprendžio vykdymo metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio nustatyta tvarka.

Advokato pagalbai apmokėti turėtų išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalies norma, kurioje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Kaltinamajam. V. P. gynėjas buvo paskirtas sprendžiant kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje keitimo į suėmimą klausim (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), o kaltinamasis pats gynėjo nebuvo pasikvietęs. Teismas vertino gynėjo dalyvavimą kaip būtiną, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymas dėl išlaidų priteisimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 246 straipsniu, 297-298 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu, 433-438 straipsniais.

nusprendžia:

V. P., gim.(duomenys neskelbtini) , pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 7 (septyniems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bendrinat bausme dalinio sudėjimo būdu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies pridėti prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos 11 (vienuolikos) mėnesių ir 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmės ir paskirti V. P. galutinę subendrintą bausmę - 1 (vienerius) metus ir 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsniu 9 dalimi, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę V. P. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-12-09 iki 2019-12-10, 1 (vieną) dieną bei visiškai įskaityti bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendį ir pagal tą nuosprendį įskaitytus laikotarpius.

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą išvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje V. P. palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

D. Z. civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš kaltinamojo V. P. nukentėjusiosios D. Z. naudai 449 (keturis šimtus keturiasdešimt devynis) eurus, turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl advokato atstovavimo išlaidų priteisimo, atmesti kaip nepagrįstą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.