Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Erlandas Stanislovaitis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB „R“, (duomenys neskelbtini), ankščiau teistas, turimais duomenimis paskutinį kartą:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 5 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Turimais duomenimis bausmė atlikta 2024 m. gegužės 30 d;

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. P. 2024 m. rugpjūčio 20 d. apie 9 val. 30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, būdamas neblaivus (kai jam patikrinimo metu nustatytas 2,58 prom. neblaivumas), dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė savo motinai K. P. į nugarą bei suėmęs nukentėjusiąją už abiejų rankų pradėjo ją purtyti, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai K. P. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais R. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu K. P. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 20 d. apie 07.30 val. jai būnant savo kambaryje atėjo sūnus R. P., kuris pareikalavo duoti jam pinigų alkoholiniams gėrimams įsigyti, o ji, nenorėdama konflikto, jam davė 15 Eur ir R. P. išėjo. Apie 9.30 val. R. P. grįžo būdamas neblaivus, pradėjo kabinėtis, elgėsi agresyviai, ir vieną kartą trenkė dešinės rankos kumščiu jai į nugaros sritį. Tuomet sugriebęs už abiejų rankų pradėjo stipriai purtyti ir grasinti, jei ji praneš policijai. Liudytojos teigimu, dėl tokių R. P. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Sūnus prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, yra teistas dėl smurto prieš ją. Sūnus piktnaudžiauja alkoholiu, būdamas neblaivus pradeda elgtis agresyviai, konfliktuoja dėl mažareikšmių priežasčių. Liudytoja taip pat nurodė, kad kai R. P. pradėjo smurtauti prieš ją, ji paskambino anūkui D. P., kuris yra R. P. sūnus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. P. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 20 d. apie 10.00 val. jam paskambino močiutė K. P., kuri pasakė, kad neblaivus jo tėvas prie jos kabinėjasi, prieš ją naudoja fizinį smurtą. Pasak liudytojo, jis atbėgo pas močiutę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), o bute pamatė, kad R. P. buvo prieškambaryje, rėkavo ir elgėsi agresyviai. Tuo metu K. P. buvo išsigandusi, jautėsi silpnai. Liudytojas nurodė, kad jis nusivedė R. P. į jo kambarį, o ten tėvas jį puolė, bet jis apsigynė ir dėl to pretenzijų neturi. Atėjusi K. P. pasakė, kad iškviesta policija ir tada R. P. nusiramino bei bandė pasišalinti iki policijos atvykimo, tačiau liudytojas neleido jam to padaryti. 2024 m. rugpjūčio 20 d. jis nematė momento, kai R. P. smurtavo prieš K. P., tačiau pastaroji jam apie tai pasakojo.

Ikiteisminio tyrimo metu R. P. 2024 m. rugpjūčio 21 d. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad alkoholinius gėrimus vartojo nuo 2024 m. rugpjūčio 18 d. ir pripažįsta, kad dėl to turi problemą. 2024 m. rugpjūčio 20 d. ryte K. P. jam išsakė priekaištą, kad naktį jis klausėsi muzikos ir neleido jai ilsėtis, todėl tarp jų kilo žodinis konfliktas. Galimai šio konflikto metu jis galėjo suduoti K. P. į nugarą, o vėliau laikė suėmęs jos rankas, nes mama norėjo jam trenkti per veidą. Po to, K. P. paskambino jo sūnui D. P., kuris atėjo į jų butą ir paklausė, „tu baigsi babušką nervuot?“ ir sudavė ranka jam per pakaušį bei iškvietė policiją. Įtariamojo teigimu, ji stovėjo ir laukė kol atvyks policija, o sūnus jam dar pasakė, kad jo niekur neišleis. Pasak įtariamojo, su K. P. jis pykstasi tik tada, kai būna neblaivus. Labai gailisi dėl šios susiklosčiusios situacijos, nenorėjo savo motinai suduoti ar kitaip sukelti jai fizinį skausmą, tiesiog būdamas neblaivus nevaldo savęs ir savo veiksmų. Atsiprašys mamos kai tik galės. 2024 m. lapkričio 7 d. apklausų metu R. P. dar kartą savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad pripažįsta, jog K. P. sudavė į nugarą ir suėmęs už rankų ją papurtė. Taip elgėsi, nes buvo stipriai neblaivus ir nekontroliavo savo veiksmų, nes būdamas blaivus taip nesielgia. Supranta, kad žodinis konfliktas tarp jo ir K. P., nėra priežastis smurtauti prieš ją. Pripažįsta, kad galėjo mamai pagrasinti, tačiau tai padarė taip pat dėl to, jog buvo stipriai neblaivus, neturėjo jokių blogų ketinimų savo mamos atžvilgiu, niekada jai nieko negalėtų padaryti. Pripažįsta, kad visi nesutarimai su mama kyla dėl to, jog jis per daug vartodavo alkoholinių gėrimų, tačiau šiuo metu jų nebevartoja, reguliariai lankosi pas psichologę. Įtariamasis nurodė, kad jis lankosi anoniminių alkoholikų pokalbiuose, jam tai labai padėjo pasikeisti į gerąją pusę. Iškart po šio įvykio jis atsiprašė mamos. Jie susitaikė ir daugiau tarp jų jokių konfliktų nebuvo. Yra dirbantis, stengiasi pasitaisyti ir daugiau su niekuo nekonfliktuoti, jam šiuo klausimu labai padeda jo psichologė.

Be kita ko, kaltinimas grindžiamas 2024 m. rugpjūčio 20 d. protokolu - pareiškimu, tarnybiniu pranešimu, alkoholio matuoklio parodymais, 2024 m. rugpjūčio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, 2024 m. rugsėjo 25 d. kitų objektų (vaizdo ir garso įrašų) apžiūrų protokolais.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 141 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Be R. P. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: nukentėjusiosios K. P. parodymais, liudytojo D. P. parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis.

Paskelbus R. P. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu. Nukentėjusioji informuota apie prokuroro sprendimą baigti procesą priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, sprendimo neskundė, todėl procesinių kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą – R. P. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, taip pat atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę – teistas, taip pat ir už analogiškos veikos padarymą, baustas administracine tvarka, dirbantis. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgiant į šias nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro siūlomą ir BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, kadangi R. P. fizinį skausmą sukėlė savo šeimos nariui – motinai, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.

Į bausmės laiką įskaityti R. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. rugpjūčio 20 d. 10.15 val. iki 2024 m. rugpjūčio 21 d. 09.42 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bei įpareigojant jį: nuo 24.00 val. iki 5.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jeigu tai susiję su darbu arba gydymusi, tęsti darbą arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholinius gėrimus).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. P. 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bei įpareigojant jį: nuo 24.00 val. iki 5.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jeigu tai susiję su darbu arba gydymusi, tęsti darbą arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholinius gėrimus).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. rugpjūčio 20 d. 10.15 val. iki 2024 m. rugpjūčio 21 d. 09.42 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, R. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant (išklausant visą šios programos kursą) per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

R. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti R. P., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19 – 22 straipsniai.

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios;

3) teismas, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.