Kauno apygardos teismo nutartis

2015-07-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-475-634/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-01
Bylos Nr.
1A-475-634/2015
Teisminio proceso Nr.
1-20-9-00759-2013-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Giedrius Endriukaitis (pirm.), Daiva Jankauskienė, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
V. P.
Advokatai
Valerijus Karpovas
Kategorijos

Pranešėjas Giedrius Endriukaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-475-634/2015

Teisėjas Bronislovas Liatukas Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00759-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Alimai Petruškevičienei, nuteistajam V. P., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

pagal BK 300 str. 1 d. – laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. prie Kauno apylinkės teismo 2013-12-30 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės – 8 mėnesiai, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 2 (dviems) mėnesiams.

V. P. atžvilgiu taikytas BK 75 str. ir paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant V. P.:

- per 3 (tris) mėnesius (skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje;

- per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą nuspręsta skaičiuoti nuo Kauno apylinkės teismo 2013-12-30 nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. 2014-03-28, kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. nuteistas už tai, kad siekdamas apgaule išvengti turtinės prievolės mokėti už paslaugas, 2011-08-11, neteisėtai panaudojęs A. P. asmens duomenis – vardą, pavardę, asmens kodą, A. P. vardu sudarydamas su TEO LT, AB interneto ir daugiakanalės GALA televizijos paslaugų užsakymo sutartį Nr. ERTV60722025-110804, kurioje pasirašydamas A. P. vardu, suklastojo tikrą dokumentą – TEO LT, AB interneto ir daugiakanalės televizijos paslaugų užsakymo sutartį Nr. ERTV60722025-110804, pagal kurią turėjo mokėti nustatytą mėnesinį mokestį už teikiamas paslaugas, dėl ko nemokėdamas minėto mokesčio padarė TEO LT, AB 1078,91 litų (312,47 Eur) turtinę žalą. Veika kvalifikuota pagal BK 182 str. 1 d., 300 str. l d.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. P. apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir jo atžvilgiu pareikštus kaltinimus panaikinti. Skunde nurodo, kad nėra sudaręs jokios nuomos sutarties adresu S. al. (duomenys neskelbtini), nes kaltinime nurodytu laiku nebuvo Lietuvoje, dirbo Vokietijoje. Jokios nuomos sutarties nepateikė ir liudytoja D. A.. Su liudytoju G .K. taip pat nėra sudaręs sutarties dėl interneto ir televizijos paslaugų tiekimo. Mano, kad nukentėjusysis A. P. yra pažįstamas su liudytoja D. A., kadangi A. P. gyvena P. g., kuri yra netoli S.s al. Teigia, kad A. P. yra netradicinės orientacijos, internetu ieškodavo vaikinų, todėl mano, kad išnuomotas butas buvo skirtas jų susitikinėjimams, kuriame vykdavo orgijos. Liudytoja D. A. nurodė, kad butas buvo netvarkingas, matėsi, kad jame buvo girtaujama, tačiau apeliantas nerūko, nevartoja alkoholio, kadangi jau 18 metų serga diabetu. Tuo tarpu A. P. rūko, vartoja alkoholį, kas patvirtina, kad būtent jis ir naudojosi minėtu butu.

Teismo posėdyje nuteistasis V. P. bei jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 str. 3 d.). Teismų praktikoje pripažįstama, jog nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas - kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 str. Šio straipsnio 5 d. įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai nei tai suvokia apeliantas, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, nepažeisdamas aptartų baudžiamojo proceso normų, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai V. P. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. Jo veiksmų teisinė kvalifikacija tinkama, atitinka tiek BK 182 str. 1 d., tiek BK 300 str. 1 d. įtvirtintų nusikalstamų veikų požymius, teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas V. P. atžvilgiu pritaikytas tinkamai. Nuteistojo V. P. argumentai, kuriais šis siekia būti išteisintas, yra nepagrįsti. Jo kaltę atlikus jam inkriminuojamus neteisėtus veiksmus, neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta argumentacija yra pakankama, ji pagrįsta faktiniais bylos duomenimis, kuriais abejoti teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Tuo tarpu tai, kad nuteistasis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis savaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus bei savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti apeliacinio skundo jame išdėstytais motyvais.

Nuteistojo apeliacinio skundo argumentų visumoje analizuojant baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad nukentėjusiuoju nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pripažintas A. P., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad V. P. kartą buvo pas jį namuose, nakvojo. Jis (A. P.) nežinojo, kad V. P. dirba užsienyje. 2010 m. gruodžio mėn. pasigedo savo asmens dokumento. Tai buvo jau po V. P. apsilankymo. Turėjo dar kitą pasą, todėl išvyko į Angliją. Gavo teismo įsakymą, kad yra skolingas „TEO LT“ už paslaugas. Įsakyme buvo nurodyti nukentėjusiajam nežinomi adresai. Jokių sutarčių su „TEO LT“ nebuvo sudaręs, todėl nuvyko į teismą išsiaiškinti. Paaiškėjo, kad jis turi sumokėti už internetą ir televiziją. Nustatyta, kad sutartyje buvo ne jo parašas. Jam „TEO LT“ nieko neįvedinėjo. Vėliau kreipėsi į policiją. Įtarė V. P..

Netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais, o būtent tuo, jog jis nesudarinėjo jokių paslaugų sutarčių su „TEO LT“, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra pagrindo. A. P., aiškindamas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje buvo nuoseklus, jo parodymai nebuvo prieštaringi, jie sutapo ne tik tarpusavyje, bet ir atitiko kitų byloje apklaustų asmenų parodymus bei rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą. Tuo tarpu vien tai, kad nuteistasis apeliaciniu skundu kritiškai vertina nuteistojo asmenybę, ją menkindamas niekuo nepagrįstais argumentais, nesudaro pagrindo abejoti šio asmens parodymų patikimumu.

A. P. išdėstytas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, o būtent tai, kad jo vardu su „TEO LT“ 2011 m. rugpjūčio 4 d. buvo sudaryta paslaugų - interaktyviosios televizijos „Gala“ bei interneto, sutartis, kurios pagrindu adresu A. S. al. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 11 d. iki 2012 m. vasario 1 d. buvo teikiamos „TEO LT“ paslaugos, patvirtina nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esantis Interneto ir daugiakanalės televizijos paslaugų užsakymas Nr. 29197562, prie paslaugų sutarties Nr. ERTV60722025-110804 (b. l. 29). Remiantis 2014 m. spalio 8 d. „TEO LT“ aiškinamuoju raštu Nr. 01-2-217, paslaugų sutartis Nr. ERTV60722025-110804 buvo sudaryta tarp „TEO LT“ ir A. P. jam atvykus į Klientų aptarnavimo skyrių, esantį Taikos pr. 54, Kaune, 2011 m. rugpjūčio 4 d.; užsakinėdamas paslaugas pilietis pateikė pasą; užsakytos paslaugos buvo teikiamos nuo 2011 m. rugpjūčio 11 d. iki 2012 m. vasario 1 d.,; pilietis, užsakęs paslaugas pateikė mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 66). Atsižvelgiant į šių duomenų visumą, jų kontekste siekiant patikrinti nukentėjusiojo A. P. parodymų patikimumą bei objektyvumą, nustatyti, ar paslaugų sutartį su „TEO LT“ jo vardu iš tiesų pasirašė kitas asmuo, kaip teigia pats A. P., baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo atliktas rašysenos tyrimas, kurio pagrindu 2014 m. gegužės 6 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos Objektų kriminalistinio tyrimo skyriaus viršininko D. A. S. pateiktoje išvadoje Nr. 20-4-IS1-58, konstatuota, kad tirti pateiktame Interneto ir daugiakanalės televizijos paslaugų užsakyme Nr. 29197561, prie 2011 m. rugpjūčio 4 d. sutarties Nr. ERTV60722025-110804, apačioje, skiltyje „Vardas pavardė A. P.“, esantį trumpą rankraštinį tekstą „2011.08.11“ ir A. P. vardu pasirašytą parašą, parašė ir pasirašė ne pats A. P., o kitas asmuo (b. l. 59-62). Pateikdamas šią išvadą, specialistas buvo kategoriškas, todėl abejoti tuo, jog aukščiau aptartą paslaugų sutartį A. P. vardu pasirašė kitas asmuo, imituodamas nukentėjusiojo parašą, nėra pagrindo.

Šių duomenų pagrindu nustačius, kad sutartis su „TEO LT“ A. P. vardu buvo pasirašyta ne paties nukentėjusiojo, atkreiptinas dėmesys į minėtame 2014 m. spalio 8 d. „TEO LT“ aiškinamajame rašte nurodytą kliento, pasirašiusio paslaugų teikimo sutartį A. P. vardu, kontaktinį telefono numerį – (duomenys neskelbtini), kuris, remiantis A. P. išdėstytomis aplinkybėmis, jam nėra žinomas. Bylos duomenimis nustatyta šio telefono numerio priklausomybė V. P., ką patvirtina tiek Lietuvos darbo biržos duomenys apie V. P. (b. l. 84), tiek 2013 m. gruodžio 30 d. Kauno apylinkės teismo V. P. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriame konstatuota, kad jis laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 23 d. iki 2011 m. rugpjūčio 25 d. A. P. vardu sudarydamas sutartis su paslaugų teikėjais, nurodydavo tą patį kontaktinį telefono numerį – (duomenys neskelbtini) (b. l. 74-79). Fakto, jog aptariamas telefono numeris priklauso nuteistajam, neneigia ir jis pats, tačiau, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šio numerio priklausomybė patvirtina jo kaltę jam inkriminuojamų nusikaltimų įvykdyme, nurodo, kad šį telefono numerį, kaip priklausantį V. P., žinojo visi, jis buvo žinomas ir A. P., kuriuo pastarasis ir galėjo pasinaudoti savo paties vardu sudarydamas paslaugų sutartį su „TEO LT“. Tačiau tokie nuteistojo argumentai, vertinant juos nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų duomenų kontekste, atmestini kaip nepagrįsti. Minėta, jog 2014 m. gegužės 6 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada Nr. 20-4-IS1-581, nustatyta, jog parašas, esantis Interneto ir daugiakanalės televizijos paslaugų užsakyme Nr. 29197562, prie paslaugų sutarties Nr. ERTV60722025-110804, priklauso ne A. P., todėl akivaizdu, kad šios sutarties nukentėjusysis nesudarinėjo bei jos nepasirašinėjo, o apie jos egzistavimą sužinojo tik 2012 m. spalio 10 d. Kauno rajono apylinkės teismui priėmus įsakymą Nr. L2-17600-713/2012, kurio pagrindu iš skolininko A. P. kreditoriaus „TEO LT“ naudai buvo išieškota 1078,91 litų suma (b. l. 5). Esant šiems duomenimis, aplinkybė, jog nukentėjusiajam buvo žinomas nuteistojo kontaktinis telefono numeris, sprendžiant V. P. kaltės klausimą, esminės reikšmės neturi. Akivaizdu, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis nuteistajam, paslaugų sutarties A. P. vardu pasirašymo metu „TEO LT“ darbuotojui buvo nurodytas minėtą sutartį pasirašiusio asmens, o bylos duomenimis nustačius, kad sutartis visgi buvo pasirašyta ne paties A. P., abejonių tuo, jog jis neturėjo objektyvios galimybės įvardinti V. P. priklausančio telefono numerio, teisėjų kolegijai nekyla.

Atmetant nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, akcentuotina ir tai, kad be aukščiau aptartų nuteistojo kaltę jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padaryme patvirtinančių įrodymų, bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog butas, esantis A. S. al. (duomenys neskelbtini), priklauso teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklaustai D. A., kuri paaiškino, kad V. P. iš jos neilgai nuomojosi butą adresu A. S. al. (duomenys neskelbtini). Ji internetu buvo padavusi skelbimą, kad nuomoja butą. V. P. butą išsinuomoti norėjo ilgam laikui, sakė, kad iš ankstesnio buto jo paprašė išsikraustyti. Neklausinėjo, kuo jis užsiima, nes jis atrodė solidžiai. Bute nebuvo įrengta televizija. Buvo sutarę, kad ji atvyks pažiūrėti skaitliukų parodymų ir tada V. P. jai sumokės. Po 1-2 savaičių ji atvyko į butą, tačiau jis buvo labai apleistas, netvarkingas, jautėsi, kad jame buvo girtaujama. Pas V. P. matė televizorių, jokių antenų nepastebėjo. Ji nuomojamame bute televizoriaus neturėjo. V. P. pateikė jai savo asmens dokumentą, ji surašė sutartį. Sutarties nebeturi. Neįsiminė nei nuomininko vardo, nei pavardės. Ji iš karto pasikvietė sutuoktinį ir jie iškraustė V. P. iš buto be jokių apmokėjimų. Šiuos savo parodymus D. A. patvirtino ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas metu, atpažinusi V. P. kaip asmenį, kuriam ji buvo išnuomojusi savo butą, esantį A. S. al. (duomenys neskelbtini) (b. l. 111-113), akcentuodama, jog tuo ji yra įsitikinusi visiškai.

Netikėti nuosekliais ir detaliais liudytojos D. A. parodymais, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija vėlgi neturi teisinio pagrindo. Byloje nenustatytas jos suinteresuotumas bylos baigtimi, iki nagrinėjamo įvykio ji nei A. P., nei V. P. nepažinojo, viso baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ji nuosekliai laikėsi savo pirmosios apklausos metu duotų parodymų, analogiškas aplinkybes išdėstydama ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Be to, ji buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, kas, atsižvelgiant į jos santykių su nukentėjusiuoju bei nuteistuoju nebuvimą, leidžia daryti pagrįstą išvadą apie jos parodymų patikimumą bei objektyvumą. Priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad D. A. pažįsta A. P. ir jam nuomojo A. S. al. (duomenys neskelbtini) esantį butą. Teisiamojo posėdžio metu D. A. patvirtino A. P. nepažįstanti bei matanti jį pirmą kartą, su kuo sutiko ir nukentėjusiuoju apklaustas A. P., todėl šie nuteistojo teiginiai vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Šiame kontekste tai, jog D. A. nepateikė jokios nuomos sutarties, patvirtinančios/paneigiančios tarp jos ir nuteistojo nuomos sutarties pagrindu buvusius santykius, sprendžiant apelianto kaltės jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padaryme klausimą, esminės reikšmės taip pat neturi. Aukščiau aptartų duomenų visumoje abejonių tuo, jog būtent V. P. iš D. A. nuomojosi A. S. al. (duomenys neskelbtini) esantį butą, teisėjų kolegijai nekyla.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą. Šios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už nuteistajam V. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Giedrius EndriukaitisTeisėjai Daiva JankauskienėArūnas Paštuolis