- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-20
- Bylos Nr.
- ATP-302-282/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-00578-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) Radviliškio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutarimo, kuriuo J. J. pripažintas kaltu ir nubaustas:
- pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį 1300 Eur bauda be transporto priemonės konfiskavimo;
- pagal ATPK 130² straipsnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, J. J. paskirta subendrinta nuobauda – 1300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams 6 mėnesiams be transporto priemonės konfiskavimo.
Bauda pakeista į 224 val. nemokamų viešųjų darbų, kuriuos jis įpareigotas atlikti iki 2015-10-01.
Automobilis „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas jo teisėtam savininkui D. R..
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. J. nubaustas už tai, kad jis 2015-05-17, 00.20 val. (duomenys neskelbtini) mieste, vairavo automobilį „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,42 promilių girtumo laipsnis, (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje sukdamas į kairę nepasirinko saugaus važiavimo greičio, ko pasekoje nesuvaldė savo vairuojamo automobilio bei kliudė kitas transporto priemones „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mercedes Benz 230“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būdamas baustas pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015-04-25 nutarimu, tuo pažeidė KET 9 punkto, 14 punkto, 127 punkto reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130² straipsnyje, 127 straipsnio 3 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių AVPK Radviliškio rajono policijos komisariatas prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutarimo dalį, kuria nekonfiskuota transporto priemonė ir šioje dalyje priimti naują nutarimą – J. J. pagal ATPK 130² straipsnį skirti sankcijoje numatytą transporto priemonės automobilio „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą. Mano, kad teismas, nagrinėdamas šią bylą, netinkamai taikė ATPK normas ir tai turėjo įtakos neteisėto nutarimo priėmimui. Teigia, kad teismo nutarime nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės, be to, teismas nenustatė, kad automobilis „VW Bora“ būtų paimtas prieš savininko valią (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N62-3881/2011, Nr. N261-4604/2011). Teigia, kad ATPK 130² straipsnio sankcijoje papildoma nuobauda transporto priemonės konfiskavimas yra aprašyta kaip privaloma. Pažymi, kad pagal ATPK 26 straipsnį konfiskuoti gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti padarant administracinį teisės pažeidimą, šio kodekso straipsniuose, tarp kurių nurodytas ir ATPK 130² straipsnis, numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose. Taigi nubaudus asmenį pagal ATPK 130² straipsnį, daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2012). Nurodo, kad J. J., būdamas neblaivus ir vairuodamas transporto priemonę, priklausančią kitam asmeniui, sukėlė eismo įvykį, t. y. sąmoningai pažeidė ATPK ir tai darė tyčiniais veiksmais. Taigi, teisės pažeidėjas suprato, kad neblaivus vairuodamas transporto priemonę pažeidžia įstatymus, taip savo tyčiniais neteisėtais veiksmais sudarė tokią situaciją, kai jo laikinai valdomas ar naudojamas kito savininko turtas gali būti prarastas, nes įstatyme yra nustatyta, kad pažeidimo padarymo įrankis yra konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kas yra jo savininkas. Teigia, kad ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą ir toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu atveju yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Be to, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, t. y. administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencijos tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą J. J. prašo palikti Radviliškio rajono apylinkės teismo nutarimą nepakeistą, nes teismas teisingai taikė procesinės ir materialinės teisės normas. Nurodo, kad jis pripažįsta įvykdęs administracinį teisės pažeidimą, dėl jo nuoširdžiai gailisi, mano, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus jam viešuosius darbus be automobilio konfiskavimo, kadangi D. R. nežinojo, kad jis automobilį vairuos neblaivus. Prašo atsižvelgti ir į jo motinos asmenybę – ji neįgali, išsituokusi, automobilis yra vienintelis šeimoje. Teigia, kad jis padarė išvadas dėl savo neatsakingo elgesio, pasižada ateityje nedaryti naujų teisės pažeidimų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinių teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
ATPK 286 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą byloje. Nutarime turi būti: <...> bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas; šio kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito teisės akto, numatančio atsakomybę už šį pažeidimą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, nurodymas; byloje priimtas sprendimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Paminėta teisė yra sudėtinė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalis. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad nemotyvuotas teismo sprendimas demokratinėje visuomenėje laikomas piktnaudžiavimo valdžia pasireiškimu. ATPK 286 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, nutarime nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardyti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Teismo sprendimo motyvai sudaro prielaidas asmeniui veiksmingai pasinaudoti apeliacijos teise (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N3-443/2006).
Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, ATPK 286 straipsnyje nurodytų reikalavimų nesilaikė visiškai. Teismas ne tik kad nepasisakė dėl byloje surinktų įrodymų įrodomosios reikšmės, tačiau įrodymų iš viso neišvardino, jų nevertino, nenurodė jokių motyvų, kuriais remdamasis padarė išvadą dėl J. J. kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130² straipsnyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. Skundžiamame nutarime teismas, išdėstęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir nukentėjusiosios D. R. (t. y. J. J. motinos) parodymus, konstatavo, kad: „Iš administracinėje byloje esančios medžiagos matyti, jog pažeidimų būvimas įrodytas surinkta medžiaga“. Toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes yra visiškai nemotyvuotas bei nepagrįstas, nenurodyti jokie įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados bei argumentai, kuriais remdamasis teismas padarė išvadą dėl J. J. kaltės padarius jam inkriminuotus pažeidimus. Teismas ne tik kad nepasisakė dėl byloje surinktų įrodymų įrodomosios reikšmės, tačiau įrodymų visiškai nevertino, kaip to reikalauja ATPK 257 straipsnis. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią jam buvo paskirta nuobauda. Šie apylinkės teismo padaryti procesiniai pažeidimai sutrukdė byloje priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą.
Pagal ATPK 130² straipsnį asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai vairuoja transporto priemonę neblaivus po to, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 124² straipsnio 3 ar 4 dalyse, 126 straipsnyje, 127 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus. Iš pažymos apie J. J. baustumus matyti, kad pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį J. J. buvo nubaustas policijos komisariato, o ne teismo nutarimu ir ne 2015-04-25, o 2015-05-29. Taigi, J. J. naują teisės pažeidimą, už kurį yra nubaustas skundžiamu nutarimu, padarė prieš jo nubaudimą pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį. Dėl to abejotinas J. J. veikos kvalifikavimas pagal ATPK 130² straipsnį. Taip pat iš skundžiamo nutarimo matyti, kad apylinkės teismas J. J. pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį paskyrė nuobaudą – 1300 eurų baudą be transporto priemonės konfiskavimo, nors šio straipsnio sankcijoje turto konfiskavimas nenumatytas. Be to, apylinkės teismas taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, tačiau pagal teismų praktiką ATPK 30¹ straipsnio nuostatos taikomos esant kompleksui pažeidimą padariusio asmens atsakomybę švelninančioms aplinkybėms. Tokių aplinkybių apylinkės teismas nutarime nenurodė, nes vien duomenų apie ankstesnius J. J. baustumus nepakanka, kad būtų taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas J. J. amdinistracinio teisės pažeidimo bylą ir nemotyvuodamas išvadų dėl veikų kvalifikavimo pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, 130² straipsnį, skiriamų nuobaudų, padarė esminius procesinius pažeidimus, kurie sutrukdė priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą byloje.
Toks ATPK 286 straipsnio 2 dalies reikalavimų neatitinkantis sprendimas vienareikšmiškai laikytinas neteisėtu, nepagrįstu ir pažeidžiančiu asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, todėl naikinamas, o byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Panaikinus skundžiamą nutarimą apelianto skundo argumentai dėl J. J. paskirtos nuobaudos griežtinimo nenagrinėjami.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutarimą panaikinti ir J. J. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.