- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-03-21
- Bylos Nr.
- 2K-207/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pranas Kuconis (pirm.), Jonas Prapiestis, Josifas Tomaševičius (pran.)
- Nuteistasis
- R. K., L. S., E. B., G. B., M. G., G. S.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Prano Kuconio, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2004 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. nuteistas: dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2003 m. lapkričio 20 d. – pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, dėl veikos, padarytos 2003 m. gruodžio 4 d. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu aštuoneriems metams, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – dvidešimčiai parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės iš dalies sudėtos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams dviem mėnesiams.
Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 28 d. nuosprendis, kuriuo R. K. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 24 straipsnio 6 dalies ir BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 2 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas aštuoneriems metams.
Kauno apygardos teismo 2004 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu taip pat nuteisti L. S., E. B., G. B., M. G., G. S., tačiau dėl jų kasaciniai skundai negauti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su E. B., nenustatytu laiku įgijus ir laikius iki 2003 m. lapkričio 20 d. 4,534 g baltos spalvos miltelių, turinčių savo sudėtyje 1,061 g psichotropinės medžiagos amfetamino, turint tikslą ją platinti, 2003 m. lapkričio 20 d. už 60 lt neteisėtai pardavė liudytojui Nr.1, 4,534 g baltos spalvos miltelių, turinčių savo sudėtyje 1,061 g psichotropinės medžiagos amfetamino.
Taip pat jis nuteistas už tai, kad veikdamas kaip padėjėjas bendrininkų grupėje su E. B. ir L. S., 2003 m. gruodžio 4 d. Prienų m. už 1400 Lt neteisėtai pardavė liudytojams Nr.1 ir Nr.2 94,331 g baltos spalvos miltelių, turinčių savo sudėtyje didelį kiekį – 28,163 g – psichotropinės medžiagos amfetamino.
R. K. taip pat nuteistas už tai, kad iki 2004 m. sausio 14 d. neteisėtai įgijo augalinės kilmės medžiagos, turinčios savo sudėtyje nedidelį kiekį 0,77 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių), jas neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė su savimi, kol jos buvo rastos atliekant asmens apžiūrą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2004 m. lapkričio 16 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu bylą nutraukti. Kasatorius nurodo, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl ko buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. R. K. nuomone, apeliacinės instancijos teismas neįvertino ir neišnagrinėjo visų apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, nepaneigti kaltinimui prieštaraujantys įrodymai, kurie, pagal kasatorių, buvo padaryti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Kasatorius nurodo, jog neįrodyta aplinkybė, kad 2003 m. lapkričio 20 d. epizode jis turėjo psichotropinių medžiagų ir jas būtų davęs E. B.. Taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik įrašytais telefoniniais pokalbiais, kuriuose, pagal R. K., nebuvo kalbama apie narkotines ar psichotropines medžiagas, be to, teismas neištyrė aplinkybės, kad E. B. buvo parodęs, jog šias medžiagas gavo iš K. J.. Taip pat teigiama, kad dėl 2003 m. gruodžio 4 d. epizodo, apeliacinės instancijos nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad su E. B. buvo kalbėta apie narkotikus, nes telefoniniuose pokalbiuose tiesiogiai narkotikai nėra minimi, be to tai patvirtina ir E. B.. Teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje klaidingai nurodyta, kad atliekant jo kratą rasti du maišeliai su augalinės kilmės medžiaga, nors teisme M. K. parodė, kad rastas tik vienas paketas, be to jis neturėjo jokios galimybės įgyti šių medžiagų.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. K. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasacinio skundo pagrindų ir kasacinės bylos nagrinėjimo ribų
Kasacine tvarka įsiteisėję nuosprendis ar nutartis gali būti apskundžiami pagrindais, numatytais BPK 369 straipsnio 1 dalyje. Tik tais pagrindais ir nagrinėjamos bylos kasacine tvarka. Pagal BPK 377 straipsnio 4 dalį kasacinis skundas paliekamas nenagrinėtas ir teismo procesas nutraukiamas, kai nustatoma, jog kasaciniame skunde nenurodyti BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatyti apskundimo pagrindai. Nuteistojo R. K. kasaciniame skunde nors ir minimas BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas pagrindas, tačiau iš esmės skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo.
Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalies nuostatą kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu. Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, jeigu jis nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nagrinėjant bylą kasacine tvarka netikrinamas.
Kasatorius nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadomis dėl įrodymų įvertinimo, tačiau nenurodo konkretaus Baudžiamojo proceso kodekso straipsnio, kurio reikalavimai buvo pažeisti vykdant įrodinėjimo veiklą.
Dėl BPK 20 straipsnio taikymo
Įrodymų sąvoka pateikta BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 1-4 dalyse nurodyti požymiai, pagal kuriuos sprendžiama, ar tam tikra informacija gali būti laikoma įrodymais. Tik po teisme atlikto informacijos (duomenų) patikrinimo informacija gali tapti įrodymais. Baudžiamojo proceso kodekse neformuluojamas baigtinis tikslus šaltinių sąrašas, iš kurių gauti duomenys galėtų būti laikomi įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalies sampratą, įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais.
Kauno apygardos teismo 2004 m. lapkričio 16 d. nuosprendis teisėtai yra pagrįstas telefoninio pokalbio tarp R. K. ir E. B. turiniu, užfiksuotu 2003 m. gruodžio 4 d. Klausytis pokalbių telefonu, kuris priklausė E. B., ir daryti pokalbių įrašus buvo leista Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 26 d. nutartimi. Ši nutartis atitinka BPK 154 straipsnio reikalavimus.
Nuteistojo R. K. kasacinio skundo motyvas, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas vien tik jo ir E. B. telefoninio pokalbio įrašais, neatitinka tikrovės. Nuosprendyje išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl R. K. padarytų nusikalstamų veikų, pripažinimo įrodytomis ir jų kvalifikavimo motyvai. Įrodymų įvertinimas, jų patikimumo ir pakankamumo klausimai yra teismo prerogatyva. Tai, kad nuteistasis R. K. nesutinka su teismo išvadomis dėl jo kaltę įrodančių aplinkybių nustatymo, nėra pagrindas pripažinti, kad padarytas baudžiamojo įstatymo pažeidimas.
Teisėjų kolegija taip pat nenustatė įrodymų liečiamumo ir leistinumo principų pažeidimų. Duomenų, kurie buvo teismo pripažinti įrodymais, rinkimas, fiksavimas, bei kiti įrodymų ir įrodinėjimo baudžiamajame procese klausimai išspręsti nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomoji dalis atitinka BPK 305 straipsnio reikalavimus. Nuosprendyje išdėstyta įrodymų analizė dėl kiekvieno R. K. pateikto kaltinimo.
Dėl BPK 331 straipsnio reikalavimų
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiui keliami tokie patys bendri reikalavimai kaip ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui. Tai yra, jis turi būti surašomas laikantis BPK XXIII skyriaus pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui keliamų reikalavimų. Apeliacinio teismo nuosprendžio specifika yra reglamentuota BPK 331 straipsnyje. Be kitų reikalavimų apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje privalo nurodyti visas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje netinkamai įvertintas aplinkybes, netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atvejus bei kitas klaidas, kurios turėjo įtakos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio panaikinimui ar pakeitimui. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 28 d. nuosprendis atitinka BPK 331 straipsnio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė Kauno apygardos teismo 2004 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu nuosprendyje netinkamai įvertintų aplinkybių, tačiau pripažino, kad R. K. veika, pirmosios instancijos teismo kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 260 straipsnio 2 dalį, atitinka BK 22 straipsnio 1 dalies, BK 24 straipsnio 6 dalies ir BK 260 straipsnio 2 dalies numatyto nusikaltimo požymius, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendį toje dalyje pakeitė.
Kasacinio skundo motyvas, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo visų apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, yra nepagrįstas. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 28 d. nuosprendyje yra išdėstytos išvados dėl R. K. apeliacinio skundo, atsakyta į esminius šio skundo motyvus. Kasatorius nenurodo konkretaus apeliacinio skundo motyvo, kuris liko neišnagrinėtas apeliacinės instancijos teismo. Vien nesutikimas su šio teismo išvadomis ir priimtu sprendimu nėra pagrindas pripažinti, kad R. K. apeliacinis skundas neišnagrinėtas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo R. K. kasacinį skundą atmesti.