- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-02
- Bylos Nr.
- A-438-2575-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Antanas Ablingis, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Pamario vėjas“
- Atsakovas
- Kretingos rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, A. B.
- Kategorijos
- 13.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pamario vėjas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pamario vėjas“ skundą atsakovui Kretingos rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims - Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, A. B. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartimi buvo priimtas nagrinėti pareiškėjo UAB „Pamario vėjas“ patikslintas skundas (toliau – ir skundas), kuriuo prašoma:
1) pripažinti Kretingos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos narių D. V. (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovo) ir R. L. (Savivaldybės administracijos tarnybos atstovės) nepritarimus statybos leidimo išdavimui pagal 2009 m. rugsėjo 18 d. UAB „Pamario vėjas", juridinio asmens kodas 126260682, prašymą nepagrįstais ir neteisėtais;
2) įpareigoti Kretingos rajono savivaldybės administraciją išduoti statybos leidimą UAB „Pamario vėjas“ statybai pagal projektą „Vėjo jėgainei Lagerwey LW 18/80 (80 kW) ir 10,04 kW transformatorinei pastotei statyti bei šiuos objektus prijungti prie AB „VST“ elektros skirstomojo tinklo pagal žemės sklypų Nr. 56 ir Nr. 58 Daktarų k., Kretingos r. detaliojo plano sprendinius“.
Skunde buvo nurodyta, kad 2009 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjas pateikė Kretingos rajono savivaldybės administracijai prašymą išduoti statybos leidimą objekto statybai pagal projektą „Vėjo jėgainei Lagerwey LW 18/80 (80 kW) ir 10,04 kW transformatorinei pastotei statyti bei šiuos objektus prijungti prie AB „VST“ elektros skirstomojo tinklo pagal žemės sklypų Nr. 56 ir Nr. 58 Daktarų k., Kretingos r. detaliojo plano sprendinius“ ir visus su prašymu išduoti statybos leidimą susijusius dokumentus. 2009 m. spalio 19 d. pareiškėjas gavo 2009 m. spalio 14 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos sprendimą Nr. (6.29)-D3-4384, kuriame nurodyta, kad Nuolatinė statybos komisija (toliau – ir NSK) 2009 m. rugsėjo 30 d. nustatė, kad projektas neatitinka projektavimo sąlygų sąvado ir žemės sklypo detaliojo plano reikalavimų, todėl rekomendavo neišduoti statybos leidimo objekto statybai pagal projektą. NSK protokole užfiksuota, kad du šios komisijos nariai nepritarė ginčo statybos leidimo išdavimui. Pareiškėjas nesutikdamas su 2009 m. spalio 14 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos sprendimu apskundė šį sprendimą Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijai, iš kurios 2009 m. gruodžio 1 d. gavo 2009 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. 8-33-(2.34), kuriuo pareiškėjo skundas atmestas. Su ginčų komisijos sprendimu pareiškėjas taip pat nesutiko ir kreipėsi į administracinį teismą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigė ir tai, kad 2009 m. spalio 14 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos sprendimas Nr. (6.29)-D3-4384 neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams, t.y. šiame sprendime nėra nurodyta jo apskundimo tvarka. Tvirtino, kad nėra pagrindo teigti, jog Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (toliau – ir KAVA) atstovo nepritarimas statybos leidimo išdavimui nebuvo ir (ar) nėra skundžiamas, todėl ir administracinių ginčų komisijai buvo sudarytos prielaidos įvertinti sprendimo teisėtumą ir įpareigoti atsakovą išduoti ginčo statybos leidimą. Paminėta komisija konkliudentiniais veiksmais pripažino, kad pareiškėjas skundžia ir KAVA atstovo veiksmus. Paaiškino, kad pareiškėjas ir skundė abiejų statybos leidimo išdavimui nepritariusių NSK narių nepritarimus.
Pareiškėjas nurodė, kad ginčo statybos leidimui nepritarė NSK nariai D. V., kaip KAVA atstovas ir R. L., atstovaujanti Kretingos rajono savivaldybės administracijai. Pareiškėjo nuomone, šių abiejų narių nepritarimo statybos leidimo išdavimui priežastys iš esmės tos pačios, t.y. jų nepritarta, nurodant, jog nėra gautas gretimo žemės sklypo savininko A. B. sutikimas. Šiuos nepritarimus pareiškėjas vertina kaip nepagrįstus ir neteisėtus. Tai motyvavo tuo, kad: žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. 5654/0001:17 ir 5654/0001:50, esančių Daktarų k., Kretingos r.sav., detaliojo plano rengimo metu objekto statyba buvo suderinta su visų gretimų žemės sklypų savininkais; žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. 5654/0001:277 detaliojo plano derinimo metu priklausė laisvam valstybinės žemės fondui, o ne A. B.; KAVA 2004 m. rugsėjo 23 d. aktu patvirtino, kad detaliojo plano projekto rengimo, derinimo ir viešo svarstymo procedūros atitinka teisės normas, sprendiniai atitinka teritorijų planavimo normų sąvado reikalavimus, o pasirašydama šį aktą KAVA veikė kaip Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5654/0001:277, patikėjimo teise šį sklypą valdantis, subjektas ir taip išreiškė savo valią (davė sutikimą) dėl objekto statybos su ginčo valstybine žeme besiribojančiuose sklypuose. Nuosavybės teisė A. B. į ginčo žemės sklypą, kadastrinis Nr. 5654/0001:277, esantį Daktarų k., Kretingos r. sav., perduota jau po minėto KAVA sutikimo. A. B. laiko Lietuvos Respublikos teisių į ginčo žemės sklypą perėmėju, todėl valstybės įgaliotų atstovų iki perleidžiant nuosavybės teises į ginčo žemės sklypo duotą sutikimą laiko įpareigojančiu A. B. ir prilygina jį kaip paties A. B. duotam sutikimui. Pareiškėjo manymu, jei statytojas būtų įpareigotas gauti sutikimus iš gretimo žemės sklypo savininko, kuris rengimosi statybai metu nuolat keistųsi, pavyzdžiui sudarytų žemės sklypo pirkimo – pardavimo, palikimo priėmimo ar kitus nuosavybės teisės perleidimo sandorius, susidarytų situacija, kai be teisinio pagrindo būtų pažeidžiami statytojo teisėti lūkesčiai. Pareiškėjo vertinimu, atsižvelgiant į šias aplinkybes, projekte numatyto objekto statyba buvo tinkami suderinta su gretimų žemė sklypų savininkais ir antras to paties žemės sklypo savininko sutikimas nėra reikalingas, todėl ir NSK nario D. V. reikalaujama gauti sutikimo nepagrįstai.
Pareiškėjas, nesutikdamas su NSK narės R. L. nepritarimu statybos leidimo išdavimui, jai nurodant, kad sanitarinė zona kerta gretimus sklypus, kurių savininkų sutikimai nėra duoti, taip pat paaiškino, kad projekte numatytos sanitarinės apsaugos zonos nesiekia žemės sklypų, kurių savininkų sutikimai dėl tokių zonų nėra duoti; paminėta NSK narė, galimai klaidingai vertino detaliajame plane pažymėtas numatomas apsaugos zonas; projektas rengtas pagal aktualią tuo metu Lietuvos higienos normą HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamosiose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, kuri po detaliojo plano patvirtinimo pakeista 2007 m. liepos 12 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-555, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 patvirtinto STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinamais naudoti tvarka“ 18 punkto reikalavimą, jos statinių parengimą naudoti tikrinančios komisijos vadovaujasi tais reikalavimais, kurie galiojo ir buvo numatyti statybos leidimų išdavimų metu. Atsakovas 2009 m. lapkričio 5 d. rašte Administracinių ginčų komisijai nurodė, kad nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą atkurta 2004 m., sklypas įregistruotas VĮ Registrų centras 2004 m. rugsėjo 13 d., taigi iki žemė sklypų (Nr. 5654/0001:17 ir 5654/0001:50) detaliojo plano patvirtinimo 2004 m. spalio 28 d.. Tai, pareiškėjo vertinimu, patvirtina, kad atsakovas trūkstamu sutikimu laiko būtent ginčo naujojo žemės sklypo savininko A. B. sutikimą, kurio sutikimas ginčo atveju nereikalingas, nes šį sutikimą dar 2004 m. rugsėjo 23 d. davė iki nuosavybės teisės perleidimo A. B. valstybinę žemę patikėjimo teise valdžiusi KAVA. Pareiškėjas tvirtino, kad visi reikiami dokumentai buvo parengti ir ginčo žemės sklypas KAVA buvo įregistruotas VĮ „Registrų centras“ iki atitinkamų teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo, minėto KAVA sutikimo davimo ir detaliojo plano patvirtinimo. KAVA privalėjo atsižvelgti į detaliojo plano turinį teikdama grąžinamus žemės sklypus įregistruoti VĮ Registrų centras. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pareiškėjas teigė, kad jokie papildomi sutikimai dėl projekte numatytų sanitarinės apsaugos zonų nėra reikalingi ir NSK narės R. L. reikalaujami nepagrįstai. Kadangi minėtų NSK narių nepritarimai ginčo statybos leidimo išdavimui nepagrįsti, o kitų NSK narių pritartą leidimo išdavimui, pareiškėjo nuomone, ginčo statybos leidimas turėtų būti išduotas.
Atsiliepimas
Atsakovas Kretingos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu nesutiko su pareiškėjo skundo reikalavimais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalies nuostatomis, Nuolatinė statybos komisija perduotą jai statytojo prašymą ir dokumentus privalo patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentus) ir NSK nuostatose nurodytus teisės aktus, protokolu įformina patikrino rezultatus ir sprendimu nurodo savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam valstybės tarnautojui) išduoti statytojui (užsakovui) statytos leidimą ar jo neišduoti. Sprendimas išduoti leidimą priimamas, kai visi NSK nariai tam pritaria. Jei bent vienas NSK narys nepritaria statybos leidimo išdavimui, priimamas sprendimas neišduoti statytojui jo prašomo statybos leidimo. Teisės aktai numato kokia NSK sprendimo neišduoti statybos leidimo apskundimo tvarka. Šiuo atveju NSK priėmė sprendimą neišduoti pareiškėjui (statytojui) ginčo statybos leidimo, nes statinio projektas statinio projektavimo sąlygų sąvado ir žemės sklypo detaliojo plano reikalavimų neatitinka. NSK sprendimas, o ne NSK narių nuomonė išduoti leidimą ar leidimo neišduoti yra privalomas administracijos direktoriui.
Tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutiko.
Nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kretingos rajono žemėtvarkos skyrius 2006 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. (3.5)R5-1058 dėl projektavimo sąlygų išdavimo informavo Kretingos rajono savivaldybės administracijos Statybos – urbanistikos skyrių, kad UAB „Pamario vėjas“ vėjo jėgainės transformatorinės pastoties Daktarų k., Kretingos rajone projektavimo plano sprendiniai turi neprieštarauti galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams ir nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų (naudotojų) interesų, t.y. projektavimo plano sprendiniai turi būti suderinti su gretimų žemės sklypų savininkais (naudotojais). NSK 2009 m. rugsėjo 30 d. patikrino ginčo statybos leidimo detaliojo plano sprendinius. NSK narys D. V. nustatė, kad statinio projektas parengtas nesilaikant išduotų projektavimo sąlygų bei žemės sklypo detaliojo plano sprendinių, t.y. nesuderinta su ginčo žemės sklypo savininku A. B..
Tretysis suinteresuotas asmuo A. B. teismo posėdyje prašė teismo nuožiūra spręsti ar tenkinti pareiškėjo skundą, ar netenkinti. Taip pat paaiškino, kad ginčo žemės sklypas priklauso jam nuosavybės teise, šį žemės sklypą jam padovanojo tėvas P. B., kurį jis paprašė apklausti byloje liudytoju, nurodydamas, kad tėvas tiksliau paaiškins aplinkybes, susijusias ginčo žemės sklypo registracija ir (ar) ginčo sutikimo davimu pareiškėjui ir kt.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Pamario vėjas“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, jog tarp pareiškėjo ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos kilo administracinis ginčas dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos atsisakymo išduoti statybos leidimą pagal pateiktą statinio techninį projektą. Teismas pabrėžė, jog atsižvelgiant į Statybos įstatymo (akto redakcija galiojusi nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d.) 23 straipsnio 6 dalies nuostatas, 23 straipsnio 9 dalį ir Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-696 (akto redakcija, galiojusi nuo 2007 m. rugsėjo 9 d. iki 2010 m. vasario 4 d.), 20 ir 21 punktus būtent Nuolatinė statybų komisija privalo patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentavimą), projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus ir Nuolatinės statybos komisijos nuostatuose nurodytus teisės aktus.
Teismas akcentavo, jog pareiškėjas neginčija nei Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2009 m. spalio 14 d. sprendimo, nei NSK 2009 m. rugsėjo 30 d. protokolinio sprendimo, kuriuo atsisakoma išduoti statybos leidimą, ginčija tik atskirų NSK narių nepritarimus, todėl pareiškėjui (statytojai) kilo pareiga atsižvelgti į protokole NSK narių nepritariusių statybos leidimo išdavimui nurodytas motyvuotas pastabas, atitinkamai pataisyti techninį projektą ir pageidaujant gauti ginčo statybos leidimą, jį pakartotinai teikti Nuolatinei statybos komisijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A525-681/2009). Todėl, teismo nuomone, byloje iš esmės nesvarstytina, ar Nuolatinės statybos komisijos 2010 m. rugsėjo 30 d. posėdžio metu priimtas protokolinis sprendimas bei posėdžio protokolo Nr. 28 priede nurodyti ginčo NSK narių argumentai dėl techninio projekto trūkumų yra pagrįsti, ar buvo laikomasi ginčo sutikimų statybai davimo tvarkos ir kt. Teismo vertinimu, ši administracinė byla nagrinėjama tik toje apimtyje, kuri apima savivaldybės administracijos direktoriaus kompetenciją išduoti statybos leidimą, ar priimant skundžiamą teisės aktą paisyta aukštesnės galios teisės aktų, apibrėžiančių savivaldybės administracijos direktoriaus veiklą, ar priimant sprendimą dėl statybos leidimo nepažeistos procedūros, ypač taisyklės turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, ar nėra kitų pagrindų skundžiamo akto panaikinimui (ABTĮ 89 straipsnis). Būtent tokia teisminė praktika yra formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiško pobūdžio bylose, kai nėra keliamas ginčas dėl Nuolatinės statybos komisijos protokolo, o tik keliamas ginčas dėl statybos leidimo išdavimo ar atsisakymo jį išduoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A556-234/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant statybos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimo 18.1; 18.2 punktai).
Teismas akcentavo, kad pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalį NSK sprendimas išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar statybos leidimo neišduoti yra privalomas savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui). Pastaroji taisyklė suponuoja išvadą, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) neturi diskrecijos teisės statybos leidimo išdavimo atžvilgiu. Savivaldybės administracijos direktorius saistomas NSK sprendimu. Jis turi veikti taip, kaip nurodyta: išduoti statybos leidimą arba jo neišduoti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A556-234/2009). Teismo nuomone, byloje įrodyta, kad NSK 2009 m. rugsėjo 30 d. posėdyje, priėmė sprendimą neišduoti ginčo statybos leidimo ir įformino šį sprendimą protokolu Nr. 28, bei jo priedu, kuriame du minėti aukščiau NSK nariai išdėstė argumentus dėl nepritarimo statybos leidimo išdavimui. Šiuo pagrindu Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. spalio 14 d. raštu Nr. (6.29)-D3-4384 informavo pareiškėją, kad ginčo statybos objektui statybos leidimas nebus išduotas, nes tam nepritarė du NSK nariai. Teismas akcentavo, jog atsižvelgiant į aukščiau nurodytus statybos leidimo išdavimo teisinio reglamentavimo aspektus, laikytina, kad jei NSK dėl patikrinto statinio projekto turi pastabų ir (ar) nepritaria statybos leidimo išdavimui, projektas gali būti teikiamas ištaisius nurodytus trūkumus ir pakartotinai kreipiamasi prašant išduoti statybos leidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog liudytoju teismo posėdžio metu apklausto P. B. parodymai vertintini, kaip patvirtinantys faktines aplinkybes, susijusias su tuo, kada, kokiu pagrindu buvo perleistas ginčo žemės sklypas jo sūnui A. B., t.y. iš esmės patvirtinantys aplinkybes nustatytas minėtame registro išraše. Be to, šio liudytojo nurodytos aplinkybės, jog jam buvo siūlyta duoti ginčo sutikimą ir jis sutikimo nedavė, jog ginčo žemė, tai jam perkelta nuosavybės teise turėta žemė sprendžiant žemės nuosavybės atkūrimą, nepatvirtintos jokiais kitais faktiniais duomenimis apart to, kad išraše yra nurodytas P. B. nuosavybės teisės į žemę registravimo pagrindai – 2004 m. rugsėjo 8 d. apskrities viršininko sprendimas Nr. 12106 ir įsakymas Nr. 13.6-2845. Teismas pabrėžė, jog vertinat aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nustačius, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjo buvo atsižvelgta į NSK narių nepritarimo statybos leidimo išdavimui motyvus, taip pateikiant NSK reikalingus duomenis ir (ar) dokumentus statybos leidimui gauti, darytina išvada, kad visi atsakovo veiksmai ginčo situacijoje, t.y. tiek Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 14 d. atsisakymas (sprendimas) išduoti statybos leidimą, tiek ir NSK 2009 m. rugsėjo 30 d. protokolinis sprendimas, yra teisėti ir pagrįsti. Teismas konstatavo, kad atsakovas teisingai realizavo Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje nurodytą nuostatą, t.y., jog bent vienam NSK nariui nepritarus statybos leidimo išdavimui, statybos leidimas neišduodamas, pagrįstai atsižvelgė į NSK narių nepritariusių ginčo statybos leidimo išdavimui motyvus ir ginčo statybos leidimą atsisakė išduoti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo atveju jokių NSK sudarymo ir (ar) veiklos pažeidimų nenustatyta.
Teismas pabrėžė, jog NSK sprendimas neišduoti statybos leidimo įformintas protokolu, laikytinas individualiu administraciniu aktu, gali būti skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Tokiam sprendimui yra taikomi, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinti, individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai, t.y. individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka; individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo. Teismo nuomone, šiuo atveju tiek iš atsakovo 2009 m. spalio 14 d. spendimo, tiek iš NSK protokolinio sprendimo matyti, kad minėtų įstatyminių reikalavimų buvo iš esmės laikytasi, iš NSK sprendimo turinio visiškai aišku, kokius NSK narių nurodytus trūkumus pareiškėjas turi pašalinti, kad statybos leidimas ginčo objekto statyti galėtų būti išduotas, tačiau dėl nežinomų priežasčių pareiškėjas šių trūkumų netaisė, į nepritarimo motyvus neatsižvelgė, atitinkamų duomenų NSK neteikė, o pasirinko teisminį pažeistų teisių gynimo būdą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog nagrinėjamu atveju, pareiškėjas skundu prašė teismo įpareigoti atsakovą išduoti ginčo statybos leidimą Pareiškėjas pažymėjo, kad iš skundo pobūdžio akivaizdu, jog atitinkamus veiksmus, turi atlikti tik NSK, t.y. institucija, kuri kompetentinga spręsti ginčo statybos leidimo išdavimo klausimą. Teismo nuomone, įvertinus šias aplinkybes, dalyje dėl reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas akcentavo, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t.y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama (ABTĮ 92 straipsnis). Teismas sprendimu gali įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą atitinkamai įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą (ABTĮ 88 straipsnio 3 punktas), tačiau šiuo atveju iš esmės ginčo situacijos nesprendžia, sprendimų už viešojo administravimo instituciją nepriima. Teismas taip pat atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, kad statinio projektavimo sąlygų sąvadas galioja tol, kol galioja statybos leidimas. Jei per 3 metus nuo statinio projektavimo sąlygų sąvado gavimo statybos leidimas nebuvo išduotas, savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) projektavimo sąlygų sąvadą tvirtina iš naujo (projektavimo sąlygos paliekamos tos pačios arba pakeičiamos) (Statybos įstatymo 20 straipsnio 10 dalis) Taigi, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, esant pasibaigusiam statinio projektavimo sąlygų sąvado galiojimui, prieš svarstant ginčo statybos leidimo išdavimą NSK, pareiškėjui siūlytina kreiptis į NSK su prašymu dėl statinio projektavimo sąlygų sąvado atnaujinimo. Teismas išaiškino, jog toks jo sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į atsakovą ir dėl ginčo statybos leidimo gavimo, prieš tai įvertinus minėtus NSK nurodytus nepritarimo statybos leidimo išdavimui motyvus ir aplinkybes, surinkus ir pateikus NSK atitinkamus duomenimis, patvirtinančius ir (ar) paneigiančius ginčo sutikimo gavimo būtinumą ir (ar) privalomumą, ir (ar) kitus su ginčo projektu susijusius duomenis. Išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas ginčo situacijoje veikė teisėtai ir pagrįstai, todėl pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo atsakyta į pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 3 dalis). Anot pareiškėjo, priimdamas skundą Klaipėdos apygardos teismas patvirtino, kad yra kompetentingas nagrinėti ginčą. Teismas bylą nagrinėjo, tačiau atmetė pareiškėjo skundą motyvuodamas tik tuo, kad pareiškėjas tariamai pateikė netinkamus reikalavimus - ginčijo ne Nuolatinės statybos komisijos protokolinį sprendimą ir Kretingos rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) administracijos sprendimą dėl atsakymo išduoti statybos leidimą, bet dviejų NSK narių, nepritarusių statybos leidimo išdavimui, veiksmų teisėtumą ir reikalavo įpareigoti Savivaldybę išduoti statybos leidimą. Pareiškėjas pažymi, kad toks Klaipėdos apygardos administracinio teismo vertinimas ne tik išimtinai formalus, bet ir nenuoseklus (netikslus).
2. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, būdamas nuoseklus, t. y. koncentruodamasis tik į pareiškėjo skundo pabaigoje pateiktas reikalavimo formuluotes, bet kokiu atveju privalėjo išnagrinėti ne tik prašymą įpareigoti Savivaldybę išduoti statybos leidimą, bet ir išsamiai išnagrinėti nedviprasmiškai keltą dviejų NSK narių nesutikimo dėl statybos leidimo išdavimo klausimą. Tiek Savivaldybė, tiek Klaipėdos apskrities viršininko administracija (vėliau pakeista teisių perėmėju) pareiškėjo skundu buvo traukiami atsakovais šioje byloje, visų pirma, dėl to, kad jų atstovai, veikdami kaip NSK nariai, nesutiko dėl statybos leidimo išdavimo vėjo jėgainės statybai pagal pareiškėjo pateiktą techninį projektą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad priimdamas skundą Klaipėdos apygardos administracinis teismas pripažino savo kompetenciją šį klausimą nagrinėti, nesiūlė tikslinti reikalavimų šiuo aspektu, tačiau skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu šiuo pareiškėjo keltu klausimu nebuvo pasisakyta taip pažeidžiant Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 3 dalį.
3. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai neatsižvelgta į aplinkybę, kad yra patvirtintas ir galioja sklypo, kuriame planuojama statyba, detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas). Pareiškėjas akcentuoja, jog į bylos medžiagą teismo posėdžio pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad detaliojo plano sprendiniai detaliojo plano rengimo metu buvo teisės aktų nustatyta tvarka derinami ir atliekant sprendinių korekcijas galutinai suderinti su visų gretimų sklypų savininkais ir visuomene (Teritorijų planavimo įstatymo 30 - 33 straipsniai). Pareiškėjas pažymi, kad detaliojo plano rengimo faktas buvo nustatyta tvarka viešinamas, o teismo posėdžio metu P. B. patvirtino, kad nesidomėjo detaliojo plano derinimo procedūromis jų vykdymo metu, nors iš anksto žinojo apie jam planuojamą grąžinti žemės sklypą, esantį greta pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, kuriame planuojama vėjo jėgainės statyba.
4. Skundžiamame teismo sprendime Klaipėdos apygardos administracinis teismas pasiūlė pareiškėjui pašalinti tariamus NSK narių įvardintus trūkumus ir kreiptis dėl statybos leidimo pakartotinai. Pareiškėjas pažymi, jog kaip tik ir kreipėsi į teismą dėl to, kad minėti NSK nariai kėlė nepagrįstus reikalavimus, nes jau buvo atlikęs visus veiksmus, susijusius su konkrečių vėjo jėgainės statybos planų suderinimu su gretimų žemės sklypų savininkais ir neprivalėjo šios procedūros kartoti. Nepaisant to, dėl ginčo klausimo esmės skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nepasisakė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Kretingos rajono savivaldybės administracija prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti visa apimtimi, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą.
Atsiliepime nurodo, jog negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra grindžiamas išimtinai formaliais argumentais. Anot atsakovo, administracinis teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi susiformavusia teismų praktika, tinkamai taikė Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalį (aktuali redakcija iki 2010 m. spalio 1 d.). Atsakovas pažymi ir tai, kad nuosavybės teisės P. B. buvo atkurtos Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 8 d. sprendimu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų" 116 punkte nustatyta, kad sprendimo priėmimo data yra nuosavybės teisių atkūrimo diena. Šiame nutarime įtvirtinta nuostata, jog nuosavybės teisės į žemę kaimo vietovėje yra atkuriamos, pažymėjus žemės sklypo ribas žemės reformos žemėtvarkos projekte (specialiojo teritorijų planavimo dokumente) ir paženklinus jį vietovėje. P. B. žemės sklypo ribos ir vieta buvo aiški. Todėl, atsakovo vertinimu, negalima sutikti su apelianto argumentais, kad žemės savininko P. B. sutikimas dėl vėjo jėgainės statybos nebuvo reikalingas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju teisme kilo ginčas dėl pareiškėjo UAB „Pamario vėjas“ reikalavimų pripažinti nepagrįstais ir neteisėtais Kretingos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos narių D. V. (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovo) ir R. L. (Savivaldybės administracijos tarnybos atstovės) nepritarimus statybos leidimo išdavimui pagal 2009 m. rugsėjo 18 d. UAB „Pamario vėjas", juridinio asmens kodas 126260682, prašymą; taip pat įpareigoti Kretingos rajono savivaldybės administraciją išduoti statybos leidimą UAB „Pamario vėjas“ statybai pagal projektą „Vėjo jėgainei Lagerwey LW 18/80 (80 kW) ir 10,04 kW transformatorinei pastotei statyti bei šiuos objektus prijungti prie AB „VST“ elektros skirstomojo tinklo pagal žemės sklypų Nr. 56 ir Nr. 58 Daktarų k., Kretingos r. detaliojo plano sprendinius“ (toliau – ir Projektas).
Bylos medžiaga patvirtina, jog 2009 m. spalio 19 d. pareiškėjas gavo Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2009 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. (6.29)-D3-4384, kuriame buvo nurodyta, kad Nuolatinė statybos komisija 2009 m. rugsėjo 30 d. nustatė, kad UAB „Pamario vėjas“ pateiktas Projektas neatitinka projektavimo sąlygų sąvado ir žemės sklypo detaliojo plano reikalavimų (b. l. 14). Atsižvelgdama į tai, Kretingos rajono savivaldybės administracija atsisakė išduoti statybos leidimą pagal pareiškėjo Projektą. Kretingos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2009 m. rugsėjo 30 d. posėdžio protokole inter alia buvo užfiksuota, jog prašomo statybos leidimo išdavimui nepritaria šios komisijos nariai D. V. ir R. L., nurodydami, jog nėra gautas gretimo žemės sklypo savininko A. B. sutikimas (b. l. 16 – 18).
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ginčo dalykas yra tiesiogiai susijęs su minėto Nuolatinė statybos komisija 2009 m. rugsėjo 30 d. protokolinio sprendimo bei jo pagrindu priimto Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2009 m. spalio 14 d. sprendimo Nr. (6.29)-D3-4384 teisėtumo ir pagrįstumu. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, jog Statybos įstatymo (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1924 redakcija, galiojusi ginčijamų sprendimų priėmimo metu) numatė, jog:
„kad gautų statybos (išskyrus griovimą) leidimą, statytojas (užsakovas) savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) net ir tuo atveju, kai šį leidimą išduoda apskrities viršininko administracija (išskyrus statinio, skirto krašto apsaugos reikmėms, statybos leidimą), turi pateikti: savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs statytojo (užsakovo) šio straipsnio 6 ar 7 dalyje nurodytą prašymą ir kitus dokumentus, perduoda juos Nuolatinei statybos komisijai, kuri privalo patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą), projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus ir Nuolatinės statybos komisijos nuostatuose nurodytus teisės aktus. Komisija protokolu įformina statinio projekto patikrinimo rezultatus ir sprendimu nurodo savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar jo neišduoti. Komisijos sprendimas išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar statybos leidimo neišduoti yra privalomas savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui). Sprendimas išduoti statybos leidimą gali būti priimtas tik tuo atveju, kai visi nuolatinės statybos komisijos nariai pritaria statybos leidimo išdavimui. Jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria statybos leidimo išdavimui, priimamas sprendimas neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomo statybos leidimo. Šis komisijos sprendimas turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Apskundus Nuolatinės statybos komisijos sprendimą neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomo statybos leidimo, atsakovais šiose bylose laikomi subjektai, kurių atstovai, įeinantys į Nuolatinės statybos komisijos sudėtį, nepritarė statybos leidimo išdavimui“.
Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad, siekiant nustatyti ar Kretingos rajono savivaldybės administracija pagrįstai bei teisėtai priėmė sprendimą neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomo statybos leidimo, taip pat privalėjo būti tiriamos ir vertinamos teisinės priežastys bei faktinės aplinkybės, į kurias atsižvelgiant, ir buvo priimtas Nuolatinės statybos komisijos sprendimas neišduoti statytojui (pareiškėjui) statybos leidimo. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju tokį Komisijos sprendimo priėmimą sąlygojo komisijos narių D. V. ir R. L. nesutikimai išduoti statybos leidimą dėl tos priežasties, jog nėra gautas gretimo žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 5654/0001:2777, savininko A. B. sutikimas dėl objekto statybos pareiškėjo valdomuose žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. 5654/001:17 ir 5654/0001:277.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo numatyto statyti statinio (vėjo jėgainės Lagerwey LW 18/80 (80 kW) ir 10,04 kW transformatorinės) projektavimo sąlygų sąvadas buvo patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus 2006 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. (3.5) R5-1058, kuriame nurodyta, jog objekto projektavimo plano sprendiniai turi neprieštarauti galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams ir nepažeisti gretimų sklypų savininkų ir naudotojų interesų, be to, projektavimo plano sprendiniai turi būti suderinti su gretimų žemės sklypų savininkais ir naudotojais (b. l. 87). Pareiškėjo teigimu, minėto statinio statyba buvo tinkamai suderinta su visų gretimų sklypų savininkais rengiant pareiškėjo valdomų žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. 5654/001:17 ir 5654/0001:277, detalųjį planą (b. l. 89 – 104), o Klaipėdos apskrities viršininkė 2004 m. rugsėjo 23 d. Teritorijų planavimo aktu N. 13-13-167 patvirtino, jog šio detaliojo plano rengimo, derinimo, viešo svarstymo procedūros atitinka teisės normas, sprendiniai atitinka teritorijų planavimo normų sąvado reikalavimus (b. l. 28).
Įvertinusi bylos aplinkybes šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad jau Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. 12106 (t. y. dar vykstant pareiškėjo minimo detaliojo plano rengimo procedūroms) nuosavybės teisės į žemės sklypą Nr. 5654/0001:2777 buvo atkurtos P. B., o 2008 m. gruodžio 4 d. dovanojimo sutartimi Nr. 5193 jos perleistos A. B. (b. l. 152). Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (2004 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo Nr. 1101 redakcija) 116 punkte nustatyta, jog atitinkamo apskrities viršininko sprendimo priėmimo data yra nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo diena. Be to, pagal šio nutarimo 16 punktą, nuosavybės teisės į žemę natūra atkuriamos pažymėjus grąžinamo žemės sklypo ribas žemės reformos žemėtvarkos projekte ir paženklinus jį vietovėje. Atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, kad tiek vykstant pareiškėjo valdomų žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. 5654/001:17 ir 5654/0001:277, detaliojo plano rengimo procedūroms, tiek ir vėlesniu laikotarpiu pareiškėjui bei kitoms suinteresuotoms valstybės bei savivaldybių institucijoms buvo žinoma informacija apie žemės sklypo Nr. 5654/0001:2777 savininką ir tikslias šio žemės sklypo ribas (vietą). Tačiau, nors, remiantis byloje pateiktais dokumentais, pareiškėjo numatomo statyti objekto projektavimo plano sprendiniai raštu buvo derinami ir suderinti su kitų gretimų žemės sklypų savininkais (b. l. 89 – 90, 98 – 100, 102 – 104), byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad šie sprendiniai buvo derinami būtent su žemės sklypo Nr. 5654/0001:2777 savininkais (P. B. bei A. B.) ir kad, remiantis Žemės tvarkymo departamento Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus pareiškėjui išduotu projektavimo sąlygų sąvadu, buvo gautas aiškiai išreikštas raštiškas jų sutikimas (suderinimas) dėl numatomų statybų pareiškėjo žemės sklypuose.
Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad Kretingos rajono savivaldybės Nuolatinė statybos komisija 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pagrįstai nustatė, jog UAB „Pamario vėjas“ pateiktas statybų žemės sklypuose Nr. 5654/001:17 ir Nr. 5654/0001:277 Projektas neatitinka išduoto projektavimo sąlygų sąvado. Kartu konstatuotina, jog Kretingos rajono savivaldybės administracija tinkamai vadovavosi Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalies nuostatomis bei priėmė teisėtą sprendimą neišduoti pareiškėjui statybos leidimo.
Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą sprendimą pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, todėl tenkinti jo apeliacinį skundą šiame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimą sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pamario vėjas“ apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.