Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2022-01-18 · Baudžiamoji byla Nr. e1-795-1131/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-01-18
Bylos Nr.
e1-795-1131/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44774-2021-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Benetytė
Kaltinamasis
J. C.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-795-1131/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44774-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Oksanos Leontjevos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. C. (J. C.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) (pagalbiniu darbininku), anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. C. 2021 m. gruodžio 26 d. apie 10.50 val. Vilniuje, Dūmų-Šiaurės gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mitsubishi“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,61 promilės etilo alkoholio koncentracija.

J. C. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. C. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę ir parodė, kad pripažįsta, kuo yra įtariamas, labai gailisi. Paaiškino, kad turi priklausomybę nuo alkoholio, nuo narkotinių medžiagų priklausomybės neturi. Dėl priklausomybės nuo alkoholio niekur nesigydė. Psichikos sveikatos sutrikimų neturi, psichiatrinėse ligoninėse ir psichikos sveikatos centruose nesigydė. Epilepsija neserga. Prieš dvejus metus turėjo rimtą galvos traumą, tačiau dėl jos ligoninėje negulėjo. Žino, kad už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Šiandien alkoholio nevartojo, bet vakar gėrė visą dieną ir vakare. Šiandien ryte sėdo už vairo, norėjo važiuoti namo. Jam važiuojant, buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Vairavo jam priklausantį automobilį „Mitsubishi“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo vienas. Nuo tos vietos, kur įlipo į savo automobilį, iki jo namų yra apie 600 metrų, bet pėsčiomis nėjo, nes labai snigo. Jis supranta, kad vairuodamas automobilį padarė nusikaltimą (b. l. 104-105). Kaltinamasis J. C. ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad pranešimo apie įtarimą esmę suprato, kaltę pripažįsta. Jis, J. C., parodymus duos savo valia lietuvių kalba, teisė dėl gynėjo jam išaiškinta gynėjas jam nereikalingas. Su pranešimu apie įtarimą susipažino, esmę suprato, kaltę pripažįsta. Lieka prie savo anksčiau ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, pakeisti ar papildyti nenori (b. l. 112).

Liudytojas M. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. gruodžio 26 d. 10.50 val. patruliavo pagal iš anksto numatytą grafiką su priskirta transporto priemone V1729. Patruliuojant Vilniaus mieste, neprivažiavus Dūmų ir Šiaurės gatvės sankryžos, buvo pastebėtas nuo Šiaurės g. 2 link sankryžos važiuojantis automobilis „Mitsubishi“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas juos pamatęs pradėjo važiuoti atgal nuo Dūmų ir Šiaurės gatvės, į Šiaurės gatvę. Automobilis nuolat buvo matomas. Privažiavus prie vairuotojo jis išlipo iš tarnybinio automobilio ir nuėjo prie vairuotojo. Priėjęs prie vairuotojo prisistatė, paaiškino sustabdymo priežastį, perspėjo dėl daromo vaizdo įrašo ir paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą bei automobilio dokumentus. Automobilyje buvo tik vairuotojas, jis buvo visiškai neblaivus, nesiorientavo aplinkoje, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Vairuotojas pateikė savo asmens tapatybės kortelę. Paklausus asmens kada paskutinį kartą jis vartojo alkoholinius gėrimus, jis paaiškino, kad parą gėrė alkoholį, šiandien išsimiegojo automobilyje ir pradėjo važiuoti. Kur važiavo pats nežino. Patikrinus vairuotojo blaivumą, pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,61 prom. girtumas (10 val. 53 min). Atlikus antrą putimą 11 val. 15 min. buvo nustatytas 2,64 prom. girtumas. Vairuotojas nesugebėjo pasirašyti ant užpildytų procesinių dokumentų, sunkiai stovėjo ant kojų. Įvykio vietoje buvo atlikta automobilio apžiūra, surašytas neblaivumo patikrinimo aktas. Automobilis uždarytas į saugomą aikštelę, kadangi vairuotojas buvo smarkiai neblaivus, nesiorientavo aplinkoje, nerišliai kalbėjo ir negalėjo pasirašyti bei suvokti ką daro, todėl buvo sulaikytas (b. l. 84-85).

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b. l. 5), 2021 m. gruodžio 26 d. tarnybinių pranešimų duomenimis (b. l. 9, 10), 2021 m. gruodžio 26 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo duomenimis, nuotraukomis (b. l. 11-12, 13-15), 2021 m. gruodžio 26 d. neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterių kvitų duomenimis (b. l. 17, 18), 2022 m. sausio 3 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, nuotraukomis (b. l. 24-25, 27-28).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. C. 2021 m. gruodžio 26 d. apie 10.50 val. Vilniuje, Dūmų-Šiaurės gatvių sankryžoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mitsubishi“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,61 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Be kaltinamojo prisipažinimo vartojus alkoholį, tokią aplinkybę įrodo byloje esantys objektyvūs duomenys – alkoholio matuoklių kvitų duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi J. C. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. C. pareiškė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašo baudos mokėjimą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui (b. l. 135-138, 139).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – J. C. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis).

J. C. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. C. anksčiau neteistas (b. l. 133-134), administracine tvarka nebaustas (b. l. 131), dirbantis (b. l. 130). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma – nuo 50 (2500 Eur) iki 2000 MGL (100 000 Eur) dydžio.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. C. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, 75 MGL (3750 Eur) dydžio bauda, artima minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

J. C. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad J. C. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje numatyta tvarka nuo 2021 m. gruodžio 26 d. 10.50 val. iki 2021 m. gruodžio 26 d. 14.51 val. (b. l. 97-98, 100). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Kaltinamasis J. C. prašo leisti baudą mokėti dalimis. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, baudos dydį bei kitas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra per trumpas. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį, t. y. 12 mėnesių.

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti J. C. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) (BK 68 straipsnis); 2) automobilio konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

J. C. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,61 promilių etilo alkoholio koncentracija. Jis vairavo automobilį dienos metu, mieste, kur tuo metu galėjo būti kitų automobilių. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 3 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Šis terminas pradėtinas skaičiuoti nuo 2021 m. gruodžio 26 d., t. y., nuo nutarimo, kuriuo J. C. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, priėmimo dienos (b. l. 115-116). Apie priimtą sprendimą praneština VĮ „Regitra“.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

J. C. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu ,,Mitsubishi Galant“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajam J. C. (b. l. 31). Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad minėtas automobilis konfiskuotinas valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė su PVM – 730,00 Eur pagal Emprekis pažymą (b. l. 32), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė J. C. padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo J. C. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuojamas J. C. nuosavybės teise priklausantis automobilis ,,Mitsubishi Galant“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai.

2021 m. gruodžio 27 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui – ,,Mitsubishi Galant“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)) nuo 2021 m. gruodžio 27 d. iki 2022 m. birželio 27 d. (b. l. 33), visiškai apribojant nuosavybės teisę, uždraudžiant automobilį valdyti, disponuoti bei naudotis. Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

J. C. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 115-116). Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – panaikintinos, o J. C. dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis baudžiamosios bylos medžiagoje, perduotinas saugoti VĮ ,,Regitra“.

Automobilio ,,Mitsubishi Galant“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)) nuvežimo ir saugojimo UAB ,,Tomadas“ aikštelėje išlaidas sudaro 145,20 Eur su PVM (b. l. 46). Šios išlaidos laikytinos procesinėmis išlaidomis ir, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 dalimi, priteistinos iš kaltinamojo Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Voką su CD laikmena (b. l. 30), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. C. (J. C.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. C. paskirti 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti J. C. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. gruodžio 26 d. 10.50 val. iki 2021 m. gruodžio 26 d. 14.51 val. (vieną dieną), vieną dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir J. C. skirti galutinę bausmę – 48 MGL (2400 Eur) (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Paskirti J. C. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir trejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Šį terminą skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2021 m. gruodžio 26 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti J. C. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį ,,Mitsubishi Galant“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę valstybės naudai.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės 2021 m. gruodžio 27 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui ,,Mitsubishi Galant“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)) nuo 2021 m. gruodžio 27 d. iki 2022 m. birželio 27 d., visiškai apribojant nuosavybės teisę, uždraudžiant automobilį valdyti, disponuoti bei naudotis, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.

J. C. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti, o J. C. dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti VĮ ,,Regitra“.

Voką su CD laikmena, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Priteisti iš J. C. 145,20 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus ir dvidešimt euro centų) dydžio proceso išlaidas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (į. k. 191688326, a. s. Nr. LT327044060001188548, AB SEB bankas) naudai. Mokėjimo pavedimo laukelyje ,,mokėjimo paskirtis“ nurodyti automobilio valstybinį numerį ir vardą, pavardę.

J. C. išaiškinti, kad:

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas);

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“.

2) sumokėjęs baudą, nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

J. C. išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Asta Benetytė