Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei V. B., jos atstovei advokatei V. R., atsakovei Z. B., institucijos, duodančios išvadą byloje, Kauno rajono VTAS atstovei Sigitai Mockienei, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį, patikslintą ieškinį atsakovei Z. B., institucijai, duodančiai išvadą byloje, Kauno rajono Vaiko teisių apsaugos skyriui , dėl pažeistų teisių gynimo, iškeldinimo ir žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucija, duodanti išvadą byloje, Kauno rajono VTAS, savo 2012-11-16 išvadoje (b. l. 118-122) nurodė, kad sutinka su reikalavimu iškeldinti atsakovę Z. B. su visa jai priklausančia manta iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sprendimo vykdymą atidedant iki 2016-03-19, t.y. vaiko V. B. pilnametystės. Atstovė teismo posėdžio metu pateiktą išvadą palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovei V. B. nuosavybės teise priklauso ¾ gyvenamojo namo ir kitų statinių bei nuosavybės teise priklauso ūkinis pastatas ir garažas bei 1034/1558 žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) ( VĮ Registrų centro pažymos b.l.135-138, 50, Raudondvario seniūnijos pažyma b.l.112, gyvenamojo namo techninis pasas b.l.113 ). Šioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą yra deklaravę šie asmenys: V. B., Z. B., V. B., A. B. bei V. B. (pažyma b.l.38-39). Ieškovė V. B. šį turtą apdraudusi būsto draudimu (b.l.5-6).Mokesčius užkomunalinius patarnavimus, elektrą , dujas, kurą moka V. B. ir V. B. ( mokėjimo dokumentai b.l.7-31). Sutartyje dėl šio objekto likusios dalies pirkimo- pardavimo, kurį įsigijo kiti bendraturčiai, nurodyta perkamo gyvenamojo namo dalies naudojimosi tvarka, t.y. konkrečios patalpos, kurios neliečia šioje byloje kilusio ginčo ir šalims šioje byloje nepriklauso (b.l.44-45).Tarp ieškovės ir atsakovės vyksta konfliktai, tai liudija 2012-05-21 bei 2012-06-13 nutarimai atsisakyti iškelti baudžiamąsias bylas atsakovei, kuriuose nurodoma, kad Z. B. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymiai, tačiau atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, nes dėl tokios nusikalstamos veikos procesas vykdomas privataus kaltinimo tvarka (b.l.31-37,84-97). Atsakovė Z. B. buvo ieškovės sūnaus sutuoktinė, santuoka tarp jų nutraukta 2011-06-09 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nepilnamečio vaiko V. B., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su motina atsakove šioje byloje Z. B. adresu (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės (b.l.58-59-132). Sutartį su TEO LT 2007-11-27 yra sudariusi atsakovė Z. B. namų adresu (duomenys neskelbtini) (b.l.75-76).Atsakovė yra A. B., gim. (duomenys neskelbtini) bei nepilnamečio V. B., gim. (duomenys neskelbtini), motina (gim. l. b.l.78-79). 1998-07-13 V. B. išduotas leidimas vykdyti statybos darbus, t.y. remontuoti (duomenys neskelbtini) (b.l.125).

Byloje nustatyta, kad ieškovė yra savininkė patalpų iš kurių prašo iškeldinti atsakovę. Atsakovės paaiškinimai, kad jie su buvusiu sutuoktiniu statė priestatą prie gyvenamojo namo nepagrįsti byloje įrodymais, todėl laikytina, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys apie tai, kad ieškovė yra gyvenamojo namo dalies patalpų savininkė, yra teisingi, jie nenuginčyti.Kasacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykio turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas (LAT 2003-09-10 nutartis civ.b. Nr.3K-3-790/2003, 2008-04-30 nutartis civ.b. Nr. 3K-3-260/2008).Kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos. Nuosavybės teisė- tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str.1 d.).Nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 str.1 d.).savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nor sir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98str.). Minėtu 2011-06-09 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atsakovės sūnaus nepilnamečio V. B., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su jo motina, t.y. atsakove šioje byloje Z. B. adresu (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės (b.l.58-59-132).Šiuo atveju nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas konkrečiu adresu, teismo vertinimu, yra neproporcingas ieškovės nuosavybės teisių suvaržymas. Konstitucijos 39 str. 3 d. nustatyta, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Pirmiausia turi būti atsžvelgiama į teisėtus vaiko interesus, vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Minimalių pragyvenimo lėšų , globos ar rūpybos. Abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamaijį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1,5,6 punktai, 13 str.1 d., 21 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2012-12-05 nutartyje civ.b. Nr.3K-3-542 , remdamasis jau esama kasacinio teismo praktika, konstatavo, kad siekiant nustatyti teisingą šalių interesų pusiausvyrą bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, turi būti atsižvelgiama į vaiko teisių apsaugą, nes tai yra viešasis interesas, todėl taikant prievolių teisės normas, jos turi būti derinamos su šeimos teise, kurioje prioritetine pripažįstama vaiko teisių apsauga. Įstatymas formuluoja bendrąjį principą, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Šio principo įgyvendinimą turi užtikrinti tėvai, kiti teisėti atstovai, o jiems neišgalint - valstybė per savo institucijas, tačiau pažymėjo, kad vaiko teisių , kaip ir bet kurių kitų, negalima suabsoliutinti. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija, kai ieškovė keldina iš jai nuosavybės teise priklausančių patalpų nepilnamečio vaiko motiną -atsakovę, tačiau nereiškia reikalavimo iškeldinti nepilnametį, kurio gyvenamoji vieta nustatyta su motina, t.y. atsakove šioje byloje.Atsakovė ginčo gyvenamojoje patalpoje gyvena nuo 1989-11-10, būtent nuo šios datos jos gyvenamoji vieta deklaruota ginčo name (b.l.38).Kaip pati atsakovė nurodė, ji turi kitą nuosavybės teise jai priklausančios valdos dalį Tauragės rajone .Nepilnametis atsakovės sūnus lanko mokyklą dabartinėje gyvenamojoje vietoje. Esant byloje ištirtoms aplinkybėms bei vadovaujantis minėtomis teisės normomis, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, teismas vertina, kad nustatant sąžiningą pusiauvyrą tarp vaiko interesų gynybos bei būsto, iš kurio reikalaujama iškeldinti atsakovę, savininko teisėtų interesų, yra pagrindas tenkinant ieškinį, priimamą sprendimą dalyje dėl atsakovės iškeldinimo, jo vykdymą atidėti 6 (šešeriems) mėnesiams, t.y. iki 2013 m. rugsėjo 1 d., suteikiant galimybę vaiko tėvams tinkamai įgyvendinti vaiko gyvenamosios vietos ir mokymosi režimą (CPK284 str.).

Reikalavimas dėl 620,26 lt. žalos priteisimo iš atsakovės tenkintinas iš dalies. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina išlaidas namo eksploatavimui , kuriame gyvena atsakovė, esančio (duomenys neskelbtini), eksploatavimui(b.l.17-31). Iš atsakovės prašo priteisti ¼ dalį turėtų išlaidų, t.y. už kurą namo šildymui 275,50 lt.; už elektrą 135,75 lt., už gamtines dujas 111,47 lt. , už vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą irk t. – 79,54 lt., už pastatų draudimą 18 lt., iš viso prašo priteisti 620,14 lt. Atsakovė neginčijo prašomo priteisti mokesčių dalies dydžio, paaiškino, kad ji pagal susitarimą šių mokesčių nemokėjo, mokėjo tik už ryšio paslaugas. Įrodymai byloje, kad toks susitarimas tarp jos ir patalpų savininkės ieškovės šioje byloje buvo, byloje nepateikta, reikalavimų priteisti iš ieškovės jos sumokėtų už ryšių paslaugas mokesčių atsakovė ieškovei byloje nepareiškė. Ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti minėtas išlaidas, nes ieškovė nepaneigė aplinkybių, kad naudojosi elektros energija, dujomis, gyveno apšildomose patalpose, naudojosi kitais komunaliniais patarnavimais, ir iš to jai kilo turtinė privolė, kurią turi atlyginti. Ieškovė nurodo, kad jai priklausančiose patalpose (duomenys neskelbtini) gyvena penki asmenys, t.y. ieškovė, jos sūnus V. B., atsakovė Z. B. ir A. B. bei V. B., t.y. penki asmenys, todėl atsakovei tenkanti sumokėti mokesčių dalis turi būti ne ¼, bet 1/5dalis. Šis reikalavimas tenkintinas iš dalies. Atsakovei iš ieškovės priteistina 1/5 mokesčių dalis, kas sudaro 496,20 lt. (CK 6.245 str.).

Iš atsakovės ieškovei priteistina byloje sumokėtas žyminis mokestis, išlaidos advokato pagalbai byloje apmokėti proporcingai patenkintų reikalavimų daliai; valstybei - teismo turėtos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų byloje įteikimu (CPK 93, 96 str.str., 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies. Iškeldinti atsakovę Z. B. a.k. (duomenys neskelbtini), su visa jai priklausančia manta iš gyvenamojo namo, unikalus Nr. 5296-5024-9019, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos, inventoriniame plane pažymėtos indeksu 1-6/ 16,59 kv.m.

Priteisti iš atsakovės Z. B. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei V. B. a.k. (duomenys neskelbtini) 496,20 lt. žalos atlyginimui, 182,- litus žyminio mokesčio, 2160,- litų advokato pagalbai byloje apmokėti; valstybei – 15,14 lt. teismo turėtų išlaidų susijusių su procesinių dokumentų byloje įteikimu.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo vykdymą dalyje dėl atsakovės Z. B. iškeldinimo iš gyvenamojo namo, unikalus Nr. 5296-5024-9019, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos, inventoriniame plane pažymėtos indeksu 1-6/ 16,59 kv.m., atidėti iki 2013 m. rugsėjo 1 d.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.