- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-05-21
- Bylos Nr.
- ATP-217-719/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Ridikas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Vilma Stukaitė Administracinio teisės pažeidimo byla
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARIMAS
2014 m. gegužės 21 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) – apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nutarimo J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiamu nutarimu Utenos rajono apylinkės teismas nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 164 straipsnio 3 dalį, nesant J. B. veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. J. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas įtariant, kad ji pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-20 nutarimu Nr. 618 patvirtintų Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių (toliau – Taisyklės) 9.3 punktą, t. y. 2013 m. lapkričio 1 d., apie 22.45 val., dirbdama pardavėja –barmene viešojo maitinimo įmonėje UAB (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), pardavė neblaiviam asmeniui – A. B. (nustatytas sunkus (2,86 ‰) girtumas) vieną plastikinį 1 litro talpos 6 % alkoholio tūrio koncentracijos sidro butelį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą. Institucija cituoja administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundžiamą nutarimą ir su juo nesutinka. Nurodo, kad policijos pareigūnai pastebėjo į protokole minimą kavinę užeinantį jaunuolį, kuris savo elgsena – nekoordinuotais judesiais – jiems neabejotinai sukėlė įtarimą dėl savo neblaivumo. Tai, kad J. B. suprato, jog A. B. yra neblaivus, patvirtina policijos pareigūno darytas vaizdo įrašas. Institucija atkreipia dėmesį į tai, kad ūkio subjektas turi imtis tokių priemonių, susijusių su draudimu parduoti alkoholį neblaiviems asmenims, kokių atitinkamomis aplinkybėmis imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo. Nors J. B. teigimu, jai nekilo jokių abejonių dėl tuo metu alkoholinius gėrimus pirkusio A. B. būsenos, ji nesiėmė visų nuo jos priklausančių priemonių, kad alkoholis nebūtų parduotas neblaiviam asmeniui – ji nepasiteiravo A. B., ar šis nėra vartojęs alkoholio, dėl ko alkoholis buvo parduotas neblaiviam asmeniui. Taip pat Institucija teigia, kad A. B. buvo nustatytas sunkus (2,86 ‰) girtumas. Asmeniui esant tokio girtumo būsenoje neįmanoma nepastebėti jo nestabilios koordinacijos, nerišlios kalbos, iš burnos sklindančio alkoholio kvapo ir kitų girtumui būdingų požymių, todėl J. B. turėjo ir galėjo suprasti, kad A. B. yra neblaivus. Teismas nepagrįstai suabejojo alkotesterio parodymų tikrumu, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad po sulaikymo iki girtumo nustatymo A. B. būtų vartojęs alkoholį, o iš jo paimtame sidro butelyje esantis sidro kiekis rodo, kad iki jo sulaikymo A. B. tik nežymiai nugėrė sidrą ir vien tik dėl tokio suvartoto sidro kiekio A. B. nebūtų nustatytas sunkus girtumas. Atsižvelgdama į šias aplinkybes Institucija mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą J. B. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Ji cituoja ATPK 164 straipsnio 3 dalį, apeliacinį skundą, dėsto apie atsakomybėn patraukto asmens kaltės įrodinėjimą, apie mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarką, pateikia savąjį byloje esančių įrodymų vertinimą ir mano, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas. J. B. taip pat iš esmės cituoja skundžiamą nutarimą ir pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms dėl to, jog ji galėjo neužuosti nuo A. B. sklindančio alkoholio kvapo ir kitaip suprasti, kad A. B. buvo neblaivus. Ji nurodo, kad policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyti duomenys apie akivaizdžius A. B. girtumo požymius nebuvo patvirtinti jokiais kitais byloje esančiais duomenimis, o iš byloje esančių vaizdo ir garso įrašų matyti, jog parduotuvėje A. B. gerai orientuojasi aplinkoje, bendrauja su kitais asmenimis, supranta jam užduodamus klausimus ir į juos atsako, nesvirduliuoja, nesimėto į šonus, nešlitinėja, o policijos įstaigoje sąmoningai atsakinėja į jam užduodamus klausimus. Įvertinusi visas bylos aplinkybes J. B. teigia, kad byloje esančių įrodymų visetas nesudaro pagrindo išvadai, jog A. B. buvo akivaizdžiai neblaivus ir kad ji tai būtų galėjusi suprasti. Todėl J. B. mano, jog apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino visus byloje esančius faktinius duomenis, ištyrė galimus jų prieštaravimus, nuoseklumą, logiškumą ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą. Be to, J. B. nurodo, kad apeliacinį skundą pasirašė policijos pareigūnas V. Ž., kuris dalyvavo fiksuojant jai inkriminuojamą pažeidimą, apylinkės teisme jis buvo apklaustas liudytoju, todėl panaikinus skundžiamą nutarimą ir grąžinus bylą apylinkės teismui nagrinėti iš naujo šis policijos pareigūnas negalės būti apklaustas byloje liudytoju. Tokiu būdu, J. B. manymu, naikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, pagrindo nėra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustatęs visus J. B. inkriminuojamo pažeidimo sudėties objektyviuosius elementus – objektą ir objektyviąją pusę, o taip pat ir subjektą, apylinkės teismas šią administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė nenustatęs subjektyvinės pažeidimo pusės, t. y. iš esmės nustatęs, kad J. B. nesuvokė, jog alkoholį ji parduoda neblaiviam asmeniui. Tačiau su tokia apylinkės teismo pozicija negalima sutikti.
ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 dalyje nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. ATPK 257 straipsnyje įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnyje įtvirtinta, kad nagrinėdami bylas teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos teismų įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Vyriausybės nutarimais, kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, kurie neprieštarauja įstatymams; nagrinėdami bylas teismai taiko Europos Sąjungos teisės normas ir vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais, taip pat jų prejudiciniais sprendimais Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimais; priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose teismai yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Todėl nagrinėdami bylas teismai privalo vadovautis nustatyta teismų praktika panašiose bylose.
Formuodamas teismų praktiką dėl įrodymų vertinimo administracinių teisės pažeidimų bylose Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra pažymėjęs, kad proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų. Pirmiau paminėtuose ATPK 256 ir 257 straipsniuose nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių esmė yra ta, kad byloje esančius įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateiktas byloje esančių įrodymų interpretavimas teismui nėra privalomas (byla Nr. A-180-1212/2006).
ATPK 164 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė prekybos ir viešojo maitinimo įmonių darbuotojams, kurie pažeidė prekybos alkoholiniais gėrimais (įskaitant alų) taisykles. Šioje teisės normoje įtvirtintos taisyklės suprantamos kaip visuma teisės normų, reguliuojančių teisinius santykius prekybos alkoholiniais gėrimais (įskaitant alų) srityje.
Nutraukdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teismas iš esmės rėmėsi vien tik J. B. paaiškinimais, kad ji nepastebėjo A. B. neblaivumo požymių. Tačiau tokią jos poziciją paneigia pažeidimą betarpiškai stebėję policijos pareigūnai, kurie nuo pat pradžių nuosekliai tvirtino, kad A. B. betarpiškai iki šioje byloje nagrinėjamo pažeidimo padarymo, jo metu ir netrukus po jo padarymo, buvo akivaizdžiai neblaivus bei nurodė akivaizdžius jo neblaivumo požymius. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad policijos pareigūnai asmeniškai pažįsta J. B. ir dėl kokių nors priežasčių gali būti suinteresuoti šios bylos baigtimi, todėl netikėti jų parodymais pagrindo nėra.
Apylinkės teismas nepagrįstai suabejojo, ar policijos pareigūnų panaudoto alkotesterio parodymai atspindėjo realią A. B. būseną, nes tikrindami A. B. neblaivumą policijos pareigūnai galėjo pažeisti alkotesterio naudojimo instrukcijos reikalavimus, t. y. galėjo jį panaudoti anksčiau nei praėjus 15 minučių po alkoholinių gėrimų vartojimo fakto. Čia pirmiausia reikėtų pažymėti, kad A. B. nustatytas girtumo laipsnis nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės, t. y. nėra svarbu, ar A. B. girtumas buvo sunkus, ar apysunkis. Be to, kaip jau buvo minėta, tai, kad prieš pirkdamas alkoholį A. B. buvo akivaizdžiai neblaivus, patvirtina ne tik patikrinimo alkotesteriu rezultatai, bet ir policijos pareigūnų parodymai. Negalima nepastebėti ir to, kad iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog A. B. rankose turėtas butelis yra beveik pilnas – jame sidro yra iki butelio viršutinės dalies susiaurėjimo, t. y. iki butelio kaklelio pradžios, kas rodo, jog jeigu butelyje sidro iš tiesų trūksta, tai santykinai labai nedaug ir toks, net ir galimai A. B. išgertas, nedidelis sidro kiekis, praėjus apylinkės teismo skundžiamame nutarime nurodytam laikui (13–17 minučių po alkoholio vartojimo) iki jo girtumo patikrinimo, jokiu būdu negalėjo turėti lemiamos ir svarios reikšmės nustatant A. B. sunkų girtumą, t. y. tokį girtumą, koks ir buvo nustatytas alkotesteriu. Tai tik patvirtina, kad alkoholį A. B. įsigijo jau būdamas stipriai ir akivaizdžiai neblaivus.
Tačiau svarbiausia yra tai, jog iš policijos pareigūno filmuotos vaizdo medžiagos matyti, kad policijos pareigūnui paklausus J. B. nuomonės apie A. B. būseną ji atsakė, jog A. B. išgėręs (vaizdo medžiaga „20131101_225108“, 3.45–3.52 min.). Ir tokia jos pozicija, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neatleidžia nuo atsakomybės, nes galiojantys teisės aktai reglamentuoja absoliutų draudimą pardavinėti alkoholį neblaiviems asmenims.
Apibendrindamas šiuos, o taip pat kitus byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje esantys įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės iš esmės patvirtina, jog J. B., parduodama alkoholį A. B., galėjo ir turėjo pastebėti, kad jis yra neblaivus, o to nepadariusi ir pardavusi alkoholį akivaizdžiai neblaiviam A. B., J. B. padarė ATPK 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisės pažeidimą. Šiuo atveju apylinkės teismas neišsamiai, nevisapusiškai ir netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė faktines bylos aplinkybes, taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas ir neteisingai nutraukė administracinio teisės pažeidimo teiseną, todėl apylinkės teismo nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas (ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pažeidimo padarymo, jo fiksavimo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu Taisyklių 9.3 punktas draudė parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims, todėl Institucijos darbuotojai visiškai teisingai inkriminavo J. B. šios teisės normos pažeidimą. Bet bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 197 Taisyklės buvo pakeistos ir jos buvo išdėstytos naująja redakcija. Šiuo metu galiojančioje Taisyklių redakcijoje visi anksčiau buvę draudimai, tuo pačiu ir draudimas parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims, nebenumatyti. Tačiau draudimas parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte, kuris galiojo ir pažeidimo padarymo metu.
ATPK 284 straipsnio 2 dalis suteikia teisę administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui) pakeisti nuorodą į ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Kaip jau paminėta pirmiau, J. B. inkriminuoto pažeidimo esmė – alkoholio pardavimas neblaiviam asmeniui – yra įrodyta, pakeitus nuorodą tiek į pažeidimo padarymo metu galiojusį, tiek ir šiuo metu galiojantį J. B. pažeistą teisės aktą jai inkriminuoto pažeidimo esmė nesikeis, todėl administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta nuoroda į Taisyklių 9.3 punktą keičiama nurodant, kad J. B. pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punktą.
Taigi, byloje esantys duomenys neginčijami įrodo, jog J. B. pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punktą, t. y. 2013 m. lapkričio 1 d., apie 22.45 val., dirbdama pardavėja-barmene viešojo maitinimo įmonėje UAB (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), pardavė neblaiviam asmeniui – A. B. (nustatytas sunkus (2,86 ‰) girtumas), vieną plastikinį 1 litro talpos 6 % alkoholio tūrio koncentracijos sidro butelį. Tokia jos veika atitinka ATPK 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pažeidimą.
Skirdamas J. B. nuobaudą apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį (padarytas tyčinis teisės pažeidimas prekybos alkoholiu srityje, pažeidimas baigtas), jos asmenybę (neteista, pažeidimo padarymo metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą), į tai, kad nėra jos atsakomybę lengvinančių ar ją sunkinančių aplinkybių, ir sprendžia, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtinus nuobaudų tikslus pasiekti galima paskyrus J. B. sankcijoje numatytos pagrindinės nuobaudos vidurkį. Įvertinus tai, kad policijos įstaigoje saugomas sidras yra ne J. B. turtas, papildoma nuobauda – konfiskavimas – jai netaikytina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą.
J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 164 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą ir nubausti ją 75 (septyniasdešimt penkių) litų bauda be alkoholinio gėrimo konfiskavimo.
Policijos įstaigoje saugomą plastikinį 1 litro talpos sidro butelį „Good cider“, 6 % alkoholio tūrio koncentracijos, grąžinti A. B., a. k. (duomenys neskelbtini).
Nutarimas neskundžiamas.