Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Dėl tiekėjui tenkančios įrodinėjimo naštos ir apimties tiekimo Bendrijos viduje atveju. Pareiškėjos įvykdytos būtinos pareigos, pateikti įrodymai ir mokestinio patikrinimo metu surinkta medžiaga nesudaro pagrindo išvadoms, kad pareiškėja 2015 m. spalio – gruodžio mėn. įformintiems kuro tiekimams Kroatijos PVM mokėtojui C. J.D.O.O. nepagrįstai pritaikė 0 proc. PVM tarifą, kad išrašytos PVM sąskaitos faktūros neatspindi tikrojo sandorio turinio, tiekimai įforminti ne su tais ūkio subjektais, todėl tokie prekių tiekimai, apmokestinti taikant standartinį PVM tarifą. Pareiškėja pateikė įrodymus, kad prieš pasirašydama 2015 m. spalio 12 d. sutartį Nr. 6/2015 su C. J.D.O.O. ir jos vykdymo metu įsitikindavo, kad prekės pagal sutartį bus tiekiamos kitoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui, kad pirkėjas turi galiojantį PVM mokėtojo kodą. Pareiškėjas PVM informacijos mainų sistemoje pasitikrindavo pirkėjo PVM kodų galiojimą. Pažymi, kad kurą iš akcizinio sandėlio išduodanti UAB „Ave-Matrox“ prieš kiekvieną prekių pakrovimą tikrino Europos Sąjungos duomenų bazėje, ar pirkėjas turi galiojantį PVM mokėtojo kodą ir gavusi šią informaciją, pakraudavo prekes. Kad pirkėjas buvo registruotas PVM mokėtoju ir jo PVM kodas buvo galiojantis Sprendime1 nustatė ir mokesčių administratorius. Pareiškėjos atliktas PVM sąskaitose faktūrose nurodyto prekės įgijėjo C. J.D.O.O. patikrinimas PVM informacijos mainų sistemoje ir faktas, kad įgijėjas buvo įregistruotas šioje sistemoje prekių tiekimo metu, yra pakankama pripažinti, jog pareiškėja įvykdė jai tenkančią pareigą įrodyti, kad asmuo, kuriam prekės išgabentos, buvo kitoje valstybėje narėje registruotas PVM mokėtojas. Nėra ginčo, kad kuras buvo fiziškai išgabentas iš Lietuvos teritorijos ir pristatytas į Lenkijoje esančius akcizais apmokestinamų prekių sandėlius, todėl konstatuotina aplinkybė, kad pareiškėja įvykdė kitą jai tenkančią pareigą įrodyti, jog prekės, kurios buvo tiekimo dalykas, buvo fiziškai išgabentos iš tiekėjo valstybės narės. Sprendime1 mokesčių administratorius nustatė, kad šios sąlygos buvo tenkintos, tačiau vertino, neva įgijėjui nebuvo perduota teisė disponuoti preke kaip savininkui.

Dėl teisės disponuoti ginčo prekėmis kaip savininkui perdavimo pareiškėja teigia, kad perdavė teisę prekės įgijėjui C. J.D.O.O. disponuoti preke kaip savininkui, o tai įrodo pareiškėjos pateikta 2015 m. spalio 12 d. sutartis Nr. 6/2015 su pirkėju C. J.D.O.O., prekių užsakymai, apmokėjimai, su prekės perdavimu ir gabenimu susiję dokumentai, paslaugų tiekimo sutartys su UAB „Euronafta“ ir UAB „Ave-Matrox“. Pareiškėja jai nuosavybės teise priklausantį kurą sandėliavo akciziniame UAB „Ave-Matrox“ sandėlyje. Gaunami C. J.D.O.O. užsakymai pagal pasirašytas paslaugų teikimo sutartis ir nustatytą tvarką buvo perduodami akciziniam sandėliui, iš kurio atitinkamai nustatyta tvarka pagal gautus kuro savininko-pareiškėjos pavedimus ir atitinkamus nurodymus kuras buvo pakraunamas pirkėjui pagal jo sutartyje su pardavėju nustatytas sąlygas, įforminami būtini ir reikalingi dokumentai. 2015 m. spalio 12 d. sutarties Nr. 6/2015 sąlygos dėl prekės pakrovimo vietos - akciziniame sandėlyje adresu (duomenys neskelbtini), buvo vykdomos. 2015 m. spalio 12 d. sutartimi Nr. 6/2015 šalių buvo susitarta, kad pirkėjas pateikia užsakymą, pasirenka Incoterms 2000 sąlygas, ir, jeigu pagal pasirinktas sąlygas tenka pareiga - pasirenka vežėją ir apmoka prekių transportavimo išlaidas. Prekių atkrovimai pirkėjui C. J.D.O. vyko pagal pirkėjo pateiktus užsakymus, kuriuos pareiškėja gaudavo iš UAB „Euronafta“ pagal 2015 m. spalio 1 d. Paslaugų teikimo sutartį. Užsakymuose pirkėjas nurodydavo Incoterms sąlygas, prekių pristatymo vietą, vežėjo duomenis. Sprendime2 šios aplinkybės nustatytos kaip pagrįstos. Pagal sutarties sąlygas užsakymai galėjo būti siunčiami iš elektroninio pašto, nustatant, kad dokumentai, išsiųsti elektroniniu paštu, galioja kaip originalai, todėl sutarties vykdymui reikalinga informacija buvo keičiamasi ir naudojantis elektroniniu paštu. Tai nustatė mokesčių administratorius. Pagal pateiktus dokumentus mokesčių administratorius nustatė, kad pirkėjas C. J.D.O.O. pateikė užsakymus, pasirinko Incoterms 2000 FCA akcizinis sandėlis UAB „Ave-Matrox“ sąlygą, nurodė krovinio vežėjus. Patikrinimo akte ir Sprendime1 nustatytos aplinkybės patvirtina sąlygą, kad visi prekių pristatymai pirkėjui vyko išskirtinai tik pagal Incoterms 2000 FCA iš akcizinio sandėlio, (duomenys neskelbtini). Vieta, į kurią pareiškėja privalėjo pristatyti ir pristatė prekę pirkėjo vežėjui - akcizinis sandėlis (duomenys neskelbtini) UAB „Ave-MatroX“ priklausančiame terminale. 2015 m. spalio 12 d. sutarties Nr. 6/2015 punktu 4.2. nustatyta, kad „prekių pristatymo data nustatoma pagal priede pasirinktas Incoterms sąlygas. Nuo pristatymo datos prekių nuosavybės teisė, atsitiktinio praradimo ar žalos rizika pereina iš pardavėjo pirkėjui“. Teisė disponuoti kuru šiuo atveju turi būti siejama su nuosavybės teisės į perkamą daiktą perėjimo momentu, kurį apsprendžia pasirašytos sutarties sąlygos, o ne nurodomas turto „(ne)gavimas“. Pasirinktos Incoterms FCA sąlygos apibrėžia kuro pristatymo ir perdavimo sąlygas, pagal kurias nuosavybės teisė į prekes pirkėjui C. J.D.O.O. pereidavo prekių pakrovimo nurodytam vežėjui akciziniame sandėlyje UAB „Ave-Matrox“ ((duomenys neskelbtini)) momentu, todėl vežėjo parašas, patvirtinantis, kad jis perėmė prekes, pareiškėjai yra pakankamas įrodymas, kad nuosavybė perėjo pirkėjui ir jis įgijo teisę disponuoti prekėmis kaip savo. Kuras buvo perduotas įteikimu transporto organizacijai, kuri, vykdydama su pirkėju (ar jo įgaliotu asmeniu) pasirašytą vežimo sutartį, prekę nuvežė į pirkėjo nurodytą pristatymo vietą. Taigi nuosavybės teisė į pareiškėjos parduodamą kurą pirkėjui C. J.D.O.O. perėjo tuo momentu, kai kuras UAB „Ave-Matrox“ priklausančiame terminale buvo perduotas nurodytam pirkėjo vežėjui. Prekių tiekimo momentas apima nuosavybės teisės perleidimo momentą, kai disponavimo perduodamomis prekėmis kaip prekių savininkui teisės perėjimo prekių gavėjui ar kitam asmeniui momentas sutampa su nuosavybės teisės perleidimu, todėl pirkėjas C. J.D.O.O. turėjo visas disponavimo preke teises nuo jų perdavimo pirkėjui (jo nurodytam vežėjui) momento. Dėl nurodytų pagrindų Sprendime2 pateiktas vertinimas, neva Kroatijos įmonė C. J.D.O.O. šių prekių (kuro) negavo ir neįgijo teisės disponuoti prekėmis kaip savo, yra nepagrįstas, nes pareiškėja tokią teisę perdavė ir tuo įvykdė 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – PVM direktyva) 138 straipsnio 1 dalį (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 49 straipsnio 1 dalis) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuotą praktiką dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, susijusio su teisės disponuoti preke kaip savininkui perdavimo įgijėjui. Mano, kad mokesčių administratoriaus argumentas, neva C. J.D.O.O. šių prekių (kuro) negavo ir neįgijo teisės disponuoti prekėmis kaip savo, yra visiškai nepagrįstas ir prieštaraujantis ginčo medžiagoje surinktiems įrodymams bei jų sukuriamų teisinių santykių ir atitinkamų teisinių pasekmių norminiam reguliavimui. Nepagrįsta mokesčių administratoriaus tyrimo metu padaryta išvada, kad tinkamu įrodymu dėl disponavimo kuru teisės perdavimu įmonei C. J.D.O.O. nelaikytini ir Lenkijos akcizinių sandėlių patvirtinimai EMCS sistemoje apie atžymėtą akcizinių prekių judėjimą. Mokesčių administratorius vertino, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kur baigėsi ginčo kuro gabenimas po jo pristatymo į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį Lenkijoje ir kam jis realiai (fiziškai) buvo pristatytas. Toks vertinimas ir reikalavimas pareiškėjai dėl atitinkamų įrodymų pateikimo yra neteisėtas. Kadangi buvo tiekiama akcizinė prekė, todėl iškrovimo vieta buvo ne pirkėjo įmonės registracijos adresas, bet akcizinių prekių sandėlių adresai, nurodyti pareiškėjai pateiktuose užsakymuose, kurie ir buvo nurodyti CMR važtaraščiuose. Mokesčių administratorius Sprendime1, Sprendime2 akcentuoja, kad nenustatė, jog kuras buvo perduotas pareiškėjos išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytam pirkėjui. Kadangi toks konstatavimas yra daromas analizuojant informaciją apie atliktas kuro transportavimo paslaugas, CMR važtaraščius, PVM sąskaitas faktūras, nėra visiškai aišku, kokį „perdavimą“ mokesčių administratorius vertintų kaip tinkamą atliekamo mokestinio tyrimo kontekste. Pareiškėja mano, kad nėra tikslinga analizuoti kiekvieną atskirą epizodą, kuriuose mokesčių administratorius darė išvadą dėl neva kuro neperdavimo pirkėjui, nes jau pirmiau išdėstytais argumentais pareiškėja pagrindė teisės disponuoti ginčo prekėmis kaip savininkui perdavimą. Tačiau Sprendime2 mokesčių administratorius tvirtina, kad nepaisant pateiktų CMR važtaraščių, PVM sąskaitų faktūrų, pareiškėja nepateikė įrodymų, kad C. J.D.O.O. būtų įgijęs teisę disponuoti prekėmis (kuru) kaip savo, todėl neturėjo teisės ginčijamiems prekių tiekimams taikyti 0 proc. PVM tarifo. Mokesčių administratorius nenurodo, kokį įrodymą privalėjo pateikti pareiškėja tam, kad būtų įvertinta, jog C. J.D.O.O. įgijo teisę disponuoti preke (kuru). Pirkėjas tokią teisę įgijo prekės perdavimo (duomenys neskelbtini) metu, todėl pareiškėja teigia, kad mokesčių administratorius neturėjo teisėto pagrindo reikalauti tokio įrodymo iš pareiškėjos, kuri negali atlikti tyrimo ir atitinkamai gauti mokesčių administratoriui reikiamus įrodymus apie tolimesnius prekės savininko veiksmus su nusipirktu kuru. Prekės ir buvo pristatytos į pirkėjo nurodytus akcizinius sandėlius (registruotus gavėjus) Fibor Trade Sp.zo.o. ir Porte Sp.zo.o., tai patvirtina mokesčių administratorius. Prekės, kurias pareiškėja pardavė C. J.D.O.O., perėjo ne tik per ES AIS (Akcizų informacinė sistema) sistemą, bet ir per Lenkijos muitinę, kuri kontroliavo akcizo sumokėjimą. Būtent akcizinis sandėlis ir (ar) registruotas gavėjas (šiuo atveju Fibor Trade Sp.zo.o. ir Porte Sp.zo.o.) buvo atsakingi už akcizinių prekių išleidimą į laisvą apyvartą Lenkijoje ir akcizo bei kitų mokesčių tinkamą sumokėjimą, todėl pareiškėja negalėjo numatyti, jog tai nebus padaryta, kadangi visos muitinės procedūros buvo tinkamai atliktos, užbaigtos, prekė buvo pristatyta į Lenkijos akcizinį sandėlį, jokių abejonių nekilo. Pareiškėja neturi galimybių šio proceso kontroliuoti, daryti jam įtaką, gauti informaciją apie C. J.D.O.O. priimtus sprendimus dėl tolimesnio kuro pardavimo. Tai konfidenciali pirkėjo informacija ir jis neatskleidė ir neprivalėjo atskleisti pareiškėjai, kam ir kokiomis sąlygomis ketina realizuoti iš pareiškėjos įsigytą kurą. Pareiškėja neturėjo ir neturi jokių teisių reikalauti, kad C. J.D.O.O. atskleistų komercinę paslaptį ir pateiktų duomenis apie savo pirkėjus. Tai, kad Lenkijos akcizinis sandėlis ar registruotas gavėjas, kuris turėdamas visus reikiamus įgaliojimus, veikė pirkėjo vardu pagal tarp jų sudarytą sutartį, darė atitinkamas atžymas CMR važtaraščiuose, yra pakankamas įrodymas, kad prekės buvo gautos būtent pirkėjo arba jo nurodyto prekių gavėjo. Pareiškėja teigia, kad Lenkijos akcizinių sandėlių patvirtinimai EMCS sistemoje apie atžymėtą akcizinių prekių judėjimą papildomai patvirtina prekės fizinį išgabenimą iš tiekėjo valstybės narės teritorijos, pagrindžia įgijėjo teisės disponuoti turtu kaip savininkui perdavimo sąlygą, nepriklausomai nuo to, ar įgijėjas turtą turėjo fiziškai arba kad minėtas turtas būtų fiziškai jam nugabentas ir (arba) fiziškai jo gautas. Sprendime1 ir Sprendime2 pateikti teiginiai, kad pareiškėja perdavė kurą ne pirkėjui C. J.D.O.O., o nenustatytoms Lenkijos įmonėms, yra atmestini, kadangi: (i) Pagal tiekimo sąlygas, kurios buvo apibrėžtos kaip FCA UAB „Ave-Matrox“ akcizinis sandėlis ((duomenys neskelbtini)), nuosavybė į prekes pirkėjui, t. y. C. J.D.O.O., pereidavo iškart išvežant jas iš akcizinio sandėlio (duomenys neskelbtini); (ii) Prekes išveždavo pirkėjo pasamdyti ir jo nurodyti vežėjai (visa informacija buvo pateikiama užsakymuose); (iii) Vežėjai prekes pristatydavo Lenkijos Respublikos akciziniams sandėliams ar registruotiems gavėjams (Trade Sp.zo.o., Porte Sp.zo.o.), kurie turėdami sutartį su pirkėju ir atitinkamus įgaliojimus veikti jo vardu, patvirtindavo prekių gavimą.

Dėl reikalavimo įrodyti, kad prekės patiektos sąskaitoje faktūroje nurodytam pirkėjui pareiškėja nurodo, kad mokesčių administratorius iš esmės neneigia ginčo prekių tiekimo. Jeigu tiekimas realiai įvyko, tai turėjo įvykti ir prekės disponuoti kaip savininkui perdavimo faktas. Mokesčių administratorius teigia, jog pareiškėja neįrodė, kad prekės buvo patiektos būtent PVM sąskaitose faktūrose nurodytam pirkėjui, o ne kitiems asmenims. Mokestinio patikrinimo byloje nėra duomenų ir mokesčių administratorius nenustatė, kad pareiškėja sukčiavo ar piktnaudžiavo teise, siekdama išvengti mokesčių. Pareiškėjos vertinimu, nebuvo ir formalaus reikalavimo pažeidimo, nes PVM sąskaitose faktūrose buvo nurodomas pirkėjas, su kuriuo buvo pasirašyta sutartis, kuris organizavo prekės pervežimą ir prekė buvo fiziškai išvežta į kitą valstybę narę, kuris galiausiai dalinai ir atsiskaitė už perkamą kurą. Jeigu būtų pagrindas vertinti, kad formalus pažeidimas buvo padarytas, jis nesukliudė pareiškėjai pateikti neginčijamus įrodymus, kad esminiai reikalavimai (sąlygos) buvo įvykdyti. Pasinaudodama teise į ginčo tiekimų neapmokestinimą PVM (apmokestinimą taikant 0 proc. PVM tarifą) pareiškėja įvykdė pareigas, kurios jai teko įrodymų srityje, visus esminius reikalavimus tam, kad 2015 m. spalio – gruodžio mėn. įformintiems kuro tiekimams pirkėjui C. J.D.O.O. būtų pritaikytas 0 proc. PVM tarifas.

Dėl ginčo tiekimų vertinimo pareiškėjos sąžiningumo aspektu pareiškėja paaiškina, kad sudarydama 2015 m. spalio 12 d. sutartį Nr. 6/2015 su Kroatijos įmone C. J.D.O.O. ir ją vykdydama, sąžiningai ėmėsi visų jai prieinamų priemonių, kad įsitikintų, jog sandoris, kurį ji sudaro, nelemia jos sukčiavimo mokesčių srityje. Sutarties sudarymo metu jos sąlygose (12.5 punkte) buvo numatyti reikalavimai pirkėjui pateikti išvardintus dokumentus, kurie turi patvirtinti privalomus reikalavimus prekybinių sandorių sudarymui (kompanijos registracijos serifikatą, PVM mokėtojo galiojimo sertifikatą, atsakingos institucijos nutartį suteikti kompanijai mokesčių identifikavimo numerį, registracijos sertifikatą, išduotą nacionalinio registro centro (KRS), energetikos reguliavimo institucijų nutartį vykdyti veiklą (akcizinių prekių gavėjui), EORI kodą, akcizinių prievolių įvykdymo dokumentus ir kt.). Pirkėjas C. J.D.O.O. pateikė pareiškėjai reikalaujamus sutartimi dokumentus. Taigi pareiškėja ne tik formaliai pasitikrino PVM kodo galiojimą, bet dar prieš pasirašydama sutartį su pirkėju, pareikalavo visų dokumentų, pagal kuriuos turėtų galimybę įsitikinti ne tik pirkėjo autentiškumu, bet ir prekės (kuro) judėjimo iki CMR važtaraščiuose nurodomų akcizinių sandėlių teisėtumu, susirinkdama informaciją apie akcizinių prievolių vykdytojus Lenkijoje ir įsitikindama ir jų teise priimti akcizinę prekę ir atitinkamas sutartis su pirkėju. Lenkijos mokesčių administratorius, atsakydamas į išsiųstą SCAC formos paklausimą dėl C. J.D.O.O. vardu esančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad sąskaita įmonės vardu yra atidaryta. Mokesčių administratorius Sprendime2 patvirtina, kad C. J.D.O.O. PVM mokėtojų registre įregistruota 2015 m. balandžio 17 d., išregistruota iš PVM mokėtojų registro 2016 m. kovo 8 d. Patikrinimo metu nustatyta, kad internetiniame Kroatijos puslapyje nurodoma, jog C. J.D.O.O. valdybos narys yra I. P. C. (tas pats asmuo sudarytoje su pareiškėja kuro pirkimo sutartyje). Viešoje erdvėje bei viešai prieinamuose registruose Europos sąjungos duomenų bazėje nebuvo jokios neigiamos informacijos apie C. J.D.O.O. Vien tai, kad C. J.D.O.O. buvo suteiktas PVM mokėtojo kodas yra glaudžiai susijęs su apmokestinamojo asmens statusu, šis kodas paprastai įrodo apmokestinamojo asmens statusą mokesčių atžvilgiu ir supaprastina sandorių Bendrijos viduje kontrolę. Pareiškėja kiekvienam krovimo reisui ruošdavo dokumentus ir atitinkamai gaudavo procedūrų užbaigimo dokumentą, t. y.: užsakymą iš pirkėjo, PVM patikrinimo ES duomenų registre apie galiojantį pirkėjo PVM kodą prieš kraunant autotransportą, PVM sąskaita faktūra pakrautai mašinai, CMR su vairuotojo ir pirkėjo Lenkijos akcizinio sandėlio parašais ir antspaudais, e-RoR dokumentą iš AIS sistemos apie kuro pristatymą ir akcizo sumokėjimą Lenkijoje, informaciją iš AIS suvestinės apie užbaigtas procedūras. Mokesčių administratorius turėjo galimybę juos vertinti. Pareiškėja buhalterinės apskaitos registruose apskaitė ūkines operacijas pagal Kroatijos įmonės C. J.D.O.O. vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras, kuriose, kaip konstatuota ir Sprendime1, yra visi privalomi rekvizitai. Atsiskaitymai už naftos produktus buvo atliekami tik banko pavedimais, atsiskaitymų grynaisiais pinigais nebuvo, pirkėjas sumokėjo dalį kainos. Taigi pareiškėja, sudarydamas sandorius su įmone C. J.D.O.O., ėmėsi konkrečių veiksmų identifikuoti pirkėją, įsitikinti, ar jis turi privalomus reikalavimus planuojamo sandorio sudarymui, ar jis yra tinkamai atstovaujamas, ar egzistuoja save vadovu ir akcininku įvardinantis asmuo (pateiktas pasas). Pareiškėja reikalavo pateikti ir gavo įmonės registravimą ir veiklą patvirtinančius dokumentus, Kroatijos įmonę atstovaujančio asmens (C. I. P.) dokumentus ir suteikiančius veikti įmonės vardu įgaliojimus. Pareiškėja atsakingai formino visus su kuro pardavimu susijusius dokumentus, sekė kuro pristatymą į vežamus akcizinius Lenkijos sandėlius. Aplinkybė, kad jau išrašant pirmą PVM sąskaitą faktūrą ir CMR važtaraštį prekių (kuro) pirkėjui Kroatijos įmonei C. J.D.O.O., pareiškėjai buvo žinoma, kad krovinys bus gabenamas į Lenkiją, pati savaime negali sukelti jokių įtarimų, nes toks vežimas negali būti laikomas kuo nors ydingu ar įtartinu. Jokių įtarimų ar abejonių neturėjo sukelti ir aplinkybė, kad pareiškėjos vardu įformintuose pardavimo ir gabenimo dokumentuose prekės (kuras) nebuvo patiektos įmonei C. J.D.O.O. į jos kilmės valstybę. Visiškai nepagrįsti yra mokesčio administratoriaus vertinimai Sprendime2, kuriais yra aprašomi pareiškėjos, UAB „Ave-Matrox“ ir UAB „Euronafta“ tarpusavio sutartiniai santykiai, padrikai ir nelogiškai aprašinėjant atskirus dokumentus pasirašiusius asmenis, klaidingai įvardijant neva nedirbančius asmenis (V. A. dirbo UAB „Euronafta“ nuo 2015 m. kovo 23 d. iki 2018 m. balandžio 13 d. Visi atsiskaitymai su šia darbuotoja vyko bankiniais pavedimais. Ši darbuotoja dirbo Latvijoje, todėl jos pajamų ir socialinio draudimo mokesčiai buvo mokami atitinkamoms Latvijos įstaigoms. Darbo užmokesčio išmokos V. A. Lietuvos VMI buvo deklaruotos UAB „Euronafta“ gyventojų pajamų mokesčio formose: 2015 metų FR0573 formos U dalyje, 2016 metų FR0573 formos U dalyje, 2017 metų FR0573 formos U dalyje, 2018 metų GPM312 formos U dalyje. UAB „Euronafta“ pagal bendradarbiavimo sutarti su pareiškėja teikdavo paslaugas kuro pirkimui ir pardavimui.), bandant perduoti susidarytą niekuo nepagrįstą ir klaidingą įspūdį, neva pareiškėjos vardu PVM sąskaitas faktūras kuro pirkėjui Kroatijos įmonei C. J.D.O.O. įformino asmenys, kurie nedirbo pas pareiškėją, neva abejonių turėjo sukelti tai, kad pagal pateiktas pasirašyti sutartis, kurių pareiškėja pati neruošė, prekių pirkimo – pardavimo dokumentus pareiškėjos vardu įformino kita įmonė (UAB „Ave-Matrox“), taip pat kita įmonė (UAB „Euronafta“) rūpinosi visu kuro įsigijimu ir pardavimu bei su naftos produktų tiekėjais ir pirkėjais, kaip ir su įmone C. J.D.O.O., tiesiogiai pareiškėja nebendravo ir pan. Konstatuojama, kad pareiškėjai atstovavę asmenys, pasirašydami jiems pateiktas sutartis, t. y. 2015 m. liepos 15 d. – su UAB „Ave-Matrox“, 2015 m. spalio 1 d. - su UAB „Euronafta“, 2015 m. spalio 12 d. - su C. J.D.O.O., 2015 m. lapkričio 6 d. - su Everet LP žinojo (galėjo žinoti), kad pareiškėjos vardu vykdomi sandoriai su Kroatijos įmone C. J.D.O.O. yra įtraukti į kuro įgijėjų atliekamą sukčiavimą, tačiau nesiėmė visų pagrįstų priemonių tam išvengti. Tokiais mokesčių administratoriaus argumentais buvo akivaizdžiai ignoruojami jo paties įvardijami ir aprašyti susitarimai - pareiškėjos vardu PVM sąskaitas faktūras kuro pirkėjui C. J.D.O.O. išrašė pagal 2015 m. liepos 15 d. sudarytą sutartį UAB „Ave-Matrox“ įgalioti asmenys, o pagal 2015 m. spalio 1 d. sutartį UAB „Euronafta“ pareiškėjai tiekė naftos produktų pirkėjų paiešką bei kitas su šių prekių pardavimu susijusias paslaugas (bendravimas su klientais, užsakymų paruošimas ir t. t.),- visiškai nevertinant tų susitarimų turinio, jais sukuriamų teisių bei pareigų, prisiimtų įsipareigojimų vykdymą. Todėl ad absurdum mokesčių administratoriaus teiginiai, neva pareiškėja nesidomėjo tiekimo klausimais. Pareiškėja yra įsitikinusi, kad šių susitarimų detalus analizavimas išeina už mokestinio patikrinimo ribų, o šių susitarimų vykdymas niekaip nedaro įtakos pareiškėjos sąžiningumo santykyje su ginčo kuro pirkėju. Nepagrįstai mokesčių administratorius teigia, neva pareiškėjai turėjo sukelti įtarimą C. J.D.O.O. vykdyti pavėluoti atsiskaitymai, tai, kad Kroatijoje registruotas pirkėjas už įsigytas prekes atsiskaitymus vykdė ne iš savo šalyje atidarytos banko sąskaitos, dalį skolos padengiant pagal įformintas reikalavimo teisių perleidimo sutartis. Ūkio subjektų vykdomoje komercinėje ūkinėje veikloje jiems keliami reikalavimai apskaityti savas pinigines lėšas buhalterinės apskaitos dokumentuose reikalauja griežtos apskaitomybės, todėl jeigu buvo vykdomi mokėjimai už trečią asmenį, įskaitymai, reikalavimų perkėlimai arba perleidimai ir kt., vadinasi buvo atitinkamai sudarytos sutartys, kurios yra reglamentuotos norminiais aktais, teisėtos ir leistinos, todėl dažnai sudaromos tarp verslo partnerių ir nėra jokio pagrindo abejoti jų teisėtumu ir (ar) patikimumu. Nepaisant visų susitarimų dėl prievolių vykdymo, pavėluoti atsiskaitymai yra dažnesni, negu to galima tikėtis, tačiau jie nėra sukčiavimą apibūdinantis požymis. Pareiškėja, sudarydama 2015 m. spalio 12 d. sutartį Nr. 6/2015 su Kroatijos įmone C. J.D.O.O. bei vykdydama sandorį, buvo tiek sąžininga, atidi ir rūpestinga, kiek ji turėjo galimybę gauti informaciją ir įsitikinti, kad jos sudaromas sandoris neįtraukia jos į sukčiavimą mokesčių srityje. Pareiškėja nežinojo bei neturėjo galimybės žinoti, kad jos vykdomi sandoriai dėl galimai neteisėtų C. J.D.O.O. veiksmų yra įtraukti į šios ir kitų Lenkijos įmonių sukčiavimą.

Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja pažeidė PVMĮ 49 straipsnio 1 dalies ir 56 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes 2015 m. spalio – gruodžio mėn. įformintiems kuro tiekimams Kroatijos PVM mokėtojui C. J.D.O.O. nepagrįstai pritaikė 0 proc. PVM tarifą, žinodama arba turėdama žinoti, kad dalyvauja į sukčiavimus PVM įtrauktuose sandoriuose. Nustatyta, kad išrašytos PVM sąskaitos faktūros neatspindi tikrojo sandorio turinio, tiekimai įforminti ne su tais ūkio subjektais, todėl tokie prekių tiekimai, vadovaujantis PVMĮ 56 straipsnio 5 dalies nuostata, apmokestinti taikant standartinį PVM tarifą.

Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja pagal įformintas PVM sąskaitas-faktūras pardavė kurą Kroatijos įmonei C. J.D.O.O., CMR važtaraščiuose gavėjas nurodytas C. J.D.O.O., Imperiox Sp.zo.o. arba Denix Sp.zo.o. Pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras pareiškėja privalo pristatyti prekes pirkėjo vežėjui į sutartą vietą. Tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad transportu rūpinosi pirkėjas, pareiškėja prekių transportavimo neorganizavo ir už jį nemokėjo ir kuras buvo pristatytas kitais adresais nei nurodyta CMR važtaraščiuose, PVM sąskaitose – faktūrose. Nustatyta, kad pareiškėjos vardu PVM sąskaitas faktūras kuro pirkėjui Kroatijos įmonei C. J.D.O.O. įformino asmenys, kurie nedirbo pas pareiškėją - sandorių vykdymo metu buvo įdarbinti: nuo 2015 m. liepos 9 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d. – O. K., kuri tuo metu buvo akcininkė bei vadovė; nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2016 m. sausio 20 d. – E. K.; nuo 2015 m. lapkričio 3 d. iki 2018 m. birželio 7 d. – I. J., kuris tuo metu buvo vadovas; nuo 2015 m. gruodžio 9 d. iki dabar dirba S. J.. Buvusi vadovė ir akcininkė O. K. 2021 m. liepos 26 d. paaiškinime nurodė, kad gauti užsakymai buvo persiunčiami UAB „Ave-Matrox“ ir šios bendrovės naftos produktų terminale buvo pakraunami pirkėjo autovežiai, įforminami visi reikalingi dokumentai bei išrašomos PVM sąskaitos faktūros. Nustatyta, kad S. J. pas pareiškėją dirba nuo 2015 m. gruodžio 9 d., o nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2015 m. gruodžio 8 d. ji dirbo UAB „Euronafta“. Nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. UAB „Euronafta“ vardu taip pat buvo vykdomi pardavimai Kroatijos įmonei C. J.D.O.O. ir UAB „Euronafta“ priklausančių naftos produktų išdavimas buvo vykdomas panašiu principu. Kiekvieną UAB „Euronafta“ krovos nurodymą taip pat patvirtindavo telefonu atsakinga darbuotoja V. A.. Patikrinimo metu nustatyta, kad V. A. nedirbo nei UAB „Euronafta“, nei pas pareiškėją, nei UAB „Ave-Matrox“.

Įvertinus UAB „Ave-Matrox“ pateiktą informaciją konstatuota, jog pareiškėja kurą įsigijo iš kitų bendrovių, t. y. UAB „Ave-Matrox“ kurą tik sandėliavo. Nustatyta, kad UAB „Euronafta“ yra pagrindinė pareiškėjos akcininkė (priklauso 99,17 proc. akcijų), vadovas nuo 2014 m. kovo 25 d. yra M. D., kuris nuo 2020 m. lapkričio 25 d. yra ir pareiškėjos vadovas, registruota tuo pačiu adresu, kaip ir pareiškėja. Pagal 2015 m. spalio 1 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 2015/10/01 UAB „Euronafta“ teikė pareiškėjai naftos produktų rinkos analizę, naftos produktų pirkėjų paiešką, kitas su naftos produktų pardavimu susijusias paslaugas, o pareiškėja įsipareigojo mokėti paslaugų teikėjui 0,5 proc. (įskaitant PVM) nuo naftos produktų apyvartos. Šią sutartį pasirašė pareiškėjos direktorė O. K. ir direktorius M. D..

Patikrinimo metu nustatyta, kad nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. pareiškėja atsiskaitymus vykdė per Danske Bank A. S. Lietuvos filialo banko sąskaitas (uždarytos banko iniciatyva) ir nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. teisę valdyti jas turėjo O. K. (vadovė nuo 2015 m. birželio 19 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d.) ir I. J. (vadovas nuo 2015 m. lapkričio 3 d. iki 2018 m. rugpjūčio 7 d.). Atsiskaitymai už naftos produktus buvo atliekami tik banko pavedimais, atsiskaitymų grynaisiais pinigais nebuvo. Tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėjos banko sąskaitose piniginių lėšų judėjimą iš dalies kontroliavo M. D. (duomenys iš ikiteisminio tyrimo medžiagos), kuris pareiškėjos vadovu oficialiai įregistruotas tik 2020 m. lapkričio 25 d. Pagal pareiškėjos išrašytas PVM sąskaitas faktūras C. J.D.O.O. parduota kuro už 5404785 Eur, o į pareiškėjos sąskaitą gauta iš viso 3273092,75 Eur iš C. Sp.z.o.o. Pagal 2015 m. lapkričio 6 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį (Nr. 06/11/2015 - 700000 Eur, Nr. 24/11/2015 - 150000 Eur, Nr. 30/11/2015 - 250000 Eur, Nr. 15/12/2015 - 450000 Eur Nr.6/11/2015), pareiškėja perleido skolininko C. J.D.O.O. įsipareigojimus Jungtinės Karalystės įmonei Everett LP, sutartį pasirašė šios įmonės direktorius O. S.. E. pareiškėjai į sąskaitą pervedė 1550000 Eur (2015 m. lapkričio 6 d. - 550000 Eur, 2015 m. lapkričio 9 d. - 150000 Eur, 2015 m. lapkričio 24 d. - 150000 Eur, 2015 m. lapkričio 30 d. - 100000 Eur, 2015 m. gruodžio 1 d. - 150000 Eur, 2015 m. gruodžio 15 d. - 340000 Eur, 2015 m. gruodžio 15 d. - 110000 Eur). Nustatyta, kad tikrinto laikotarpio pabaigai (2016 m. rugsėjo 30 d.) buvo apskaitoma C. J.D.O.O. skola pareiškėjai 581692,40 Eur, kuri 2016 m. gruodžio 31 d. „iškelta“ į 2021 sąskaitą Europe Investment PTE Limited. Everett LP prie Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr.06/11/2015 priedu Nr.5 buvo perduota C. J.D.O.O. 581692,40 Eur skola, tačiau šios skolos neapmokėjus, pagal 2016 m. gruodžio 20 d. sutartį Nr. CP-TRT reikalavimo teisę į 581692,40 skolą įgijo pareiškėjos prekių tiekėja įmonė Europe Investment PTE Limited. Pareiškėja 2016 m. rugsėjo 30 d. su Europe Investment PTE Limited atsiskaičiusi už visus jos patiektus naftos produktus, t. y. pagal apskaitos duomenis 2016 m. rugsėjo 30 d. pareiškėja buvo sumokėjusi avansu 1360698,19 Eur. Mokestinio patikrinimo metu nenustatyta, jog C. J.D.O.O. būtų turėjusi sandorių su įmone Everett LP. Jungtinės Karalystės mokesčių administratorius informavo, kad Everett LP registruotu adresu yra gyvenamasis namas, o dabartinis namo gyventojas nurodė, kad nieko nežino apie Everett LP. Lenkijos mokesčių administratorius pateikė C. Sp.z.o.o. sąskaitos išrašus, iš kurių nustatyta, kad iš šios sąskaitos buvo pervestos piniginės lėšos ne tik pareiškėjai, bet ir UAB „Euronafta“ bei kitoms Lietuvoje ir kitose šalyse registruotoms įmonėms. Taip pat iš pateiktos informacijos nustatyta, kad C. Sp.z.o.o. iš minėtos sąskaitos bankiniais pavedimais į Oxiliery Holdings Limited (bendrovei, kuri užsakinėjo transporto paslaugas kuro gabenimui) banko sąskaitą per laikotarpį nuo 2015 m. liepos 23 d. iki 2016 m. sausio 26 d. pervedė iš viso 7613443 Eur. Dėl C. J.D.O.O. vardu esančios banko sąskaitos Lenkijos mokesčių administratorius nurodė, kad ją atidarė I. C. P., sąskaitoje likutis 2016 m. rugsėjo 30 d. buvo 4215,25 Eur, nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. nebuvo vykdomos jokios operacijos. Padaryta išvada, kad C. J.D.O.O. vardu sąskaita Lenkijoje buvo atidaryta tikslu vykdyti atsiskaitymus įformintų sandorių PVM sukčiavimo grandinėje.

Sutartį su pareiškėja pasirašė C. J.D.O.O. atstovas C. I. P., o sąskaitą Lenkijos banke atidarė I. C. P., t. y. kitas asmuo, nei nurodytas 2015 m. spalio 12 d. sutartyje Nr.6/2015. Šios sutarties 2.2.2. punkte numatyta sąlyga, kad pardavėjas (pareiškėja), turėjo teisę sulaikyti prekes (prekių partiją) ar jų neperduoti, jeigu pirkėjas nėra atsiskaitęs už ankščiau pristatytas prekes. Tačiau iš surinktos informacijos matyti, kad pirmą sandorių vykdymo mėnesį (per 2015 m. spalio 21 – 29 d.) pareiškėjos vardu buvo įforminta 14 C. J.D.O.O. PVM sąskaitų faktūrų už 710880 Eur, o iš Lenkijoje atidarytos C. Sp.z.o.o. sąskaitos pareiškėjai buvo pervesta tik 200574 Eur. Be to, laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2015 m. lapkričio 6 d. išrašytoms PVM sąskaitoms faktūroms, iš viso 700000 Eur skolai, jau 2015 m. lapkričio 6 d. buvo įforminta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis. Pareiškėjai turėjo sukelti įtarimą C. J.D.O.O. vykdyti pavėluoti atsiskaitymai, tai, kad Kroatijoje registruotas pirkėjas už įsigytas prekes atsiskaitymus vykdė ne iš savo šalyje atidarytos banko sąskaitos, dalį skolos padengiant pagal įformintas reikalavimo teisių perleidimo sutartis. C. J.D.O.O. PVM mokėtojų registre įregistruota 2015 m. balandžio 17 d., išregistruota iš PVM mokėtojų registro 2016 m. kovo 8 d. dėl įtariamo dalyvavimo PVM sukčiavime. Kroatijos mokesčių administratorius nurodė, kad C. J.D.O.O. vadovas I. P. C., kiti atstovaujantys asmenys A. W. G. C. J.D.O.O. neturi kuro talpyklų, darbuotojų. C. J.D.O.O. steigėjas kita įmonė Honeste D.O.O. Su įmonės C. J.D.O.O. atstovais negalima susisiekti. Pagal verslo dokumentus C. J.D.O.O. neatliko prekių ir paslaugų teikimų 2015 m., įsigijimai iš pareiškėjos nebuvo užfiksuoti. Patikrinimo metu nustatyta, kad internetiniame Kroatijos puslapyje nurodoma, jog C. J.D.O.O. valdybos narys yra I. P. C. (tas pats asmuo sudarytoje su pareiškėja kuro pirkimo sutartyje), kuris atsakingas už dar keturias bendroves. C. J.D.O.O. 2021 m. kovo 26 d. Kroatijos valstybei nesumokėjusi mokesčių už 15030080 Eur. Mokestinio patikrinimo metu gauta informacija iš Lenkijos mokesčių administratoriaus dėl I. P. C., kurioje nurodyta, kad jis paaiškino, jog neturi nei vieno prašomo pateikti dokumento, nes jie visi perduoti prokuratūrai, kuri atlieka tyrimą pagal bylą, kurioje jis yra pripažįstamas įtariamuoju. Pagal surinktą informaciją, I. P. C. nuo 2016 m. inicijuotas baudžiamasis procesas dėl sukčiavimo, kurio nutartis dar nėra priimta. Įvertinus informaciją padaryta išvada, jog galimai C. J.D.O.O. įsteigta siekiant sukurti PVM sukčiavimo grandinę.

Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjos pateiktų CMR važtaraščių 2 laukelyje prekių (kuro) gavėju nurodyta ne tik C. J.D.O.O., bet ir Lenkijos įmonės Imperiox Sp.zo.o. arba Denix Sp.zo.o., o 3 laukelyje krovinio iškrovimo vietos nurodytos Lenkijos įmonės Fibor Trade Sp.zo.o. arba Porte Sp.zo.o. CMR važtaraščių 24 laukelyje „Krovinys gautas“ yra spaudai tų pačių įmonių, nurodytų 3 laukelyje - Fibor Trade Sp.zo.o. arba Porte Sp.zo.o. Iš pateiktų CMR važtaraščių nustatyta, kad kuro iškrovimo ir kuro gavėjų nurodyti adresai neatitinka įformintose PVM sąskaitose faktūrose nurodyto pirkėjo Kroatijos įmonės C. J.D.O.O. adresui - (duomenys neskelbtini) nesutampa ir kuro gavėjų adresai su kuro iškrovimo vieta, nenustatyta, kad Lenkijos ir Kroatijos įmonės prekių gavėjos būtų turėjusios kuro talpyklas. Be to, pareiškėja nepateikė duomenų apie tai, jog prekių iškrovimo vietose įmonė pirkėja būtų deklaravusi (ar turėjusi) veiklos buveinę, struktūrinius padalinius, sandėlius, kuriose būtų galėjusi laikyti prekes. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad prekių iškrovimo adresais nugabentos prekės buvo realiai perduotos prekių pirkėjui ar tretiesiems asmenims, pirkėjo rašytiniu įpareigojimu ar susitarimu.

Patikrinimo metu įvertinus iš vežėjų surinktą informaciją ir pareiškėjos pateiktus dokumentus nustatyta, kad jau išrašant pirmą PVM sąskaitą faktūrą ir CMR važtaraštį prekių (kuro) pirkėjui Kroatijos įmonei C. J.D.O.O., pareiškėjai buvo žinoma, kad krovinys bus gabenamas į Lenkiją, o sandoriuose dalyvavę ūkio subjektai ir sandorių aplinkybės pareiškėjai turėjo sukelti įtarimų ir būdamas atidus bei rūpestingas jis turėjo imtis veiksmų, kad įsitikintų įmonės C. J.D.O.O. patikimumu. Nustatyta, jog prekės (kuras) pagal pareiškėjos vardu įformintus dokumentus minėtam kontrahentui buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos, tačiau pirkėjas - Kroatijos įmonė C. J.D.O.O. šių prekių (kuro) negavo ir neįgijo teisės disponuoti prekėmis kaip savo. Lenkijos teritorija buvo naudojama prekėms perkrauti, tačiau iš tikrųjų pasiekė Lenkijos subjektus per kitas vidaus rinkos fiktyvias įmones. Pareiškėjos išrašytos PVM sąskaitos faktūros neatspindi realių, patikimų ekonominių operacijų. Kaip matyti iš patikrinimo medžiagos, pagal 2015 m. spalio 12 d. sudarytą sutartį kuras buvo parduodamas Kroatijos įmonei C. J.D.O.O., tačiau pareiškėjos pateikti CMR važtaraščiai neįrodo, jog disponavimo teisė prekėmis buvo perduota, būtent Kroatijos įmonei C. J.D.O.O., nes CMR važtaraščių 3 ir 24 laukeliuose kuro iškrovimo vietos ir gavėjai nurodyti akciziniai sandėliai Fibor Trade Sp.zo.o. arba Porte Sp. zo.o., t. y. pareiškėjos pateiktais duomenimis, kuras iš Lietuvos buvo nugabentas į Lenkijos akcizinus sandėlius. Taigi pareiškėja patikrinimo metu nepateikė įrodymų, o taip pat ir mokesčių administratorius iš surinktos informacijos nenustatė, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodytas pirkėjas - Kroatijos įmonė C. J.D.O.O. būtų įgijęs teisę disponuoti prekėmis (kuru) kaip savo, todėl, pagal anksčiau minėtą PVMĮ įtvirtintą teisinį reguliavimą bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau-ESTT) suformuotą poziciją, pareiškėja neturėjo teisės ginčijamiems prekių tiekimams taikyti 0 proc. PVM tarifo. Pareiškėja tiekimus įformino ir deklaravo Kroatijos mokesčių mokėtojui (įmonei C. J.D.O.O.), o šios šalies mokesčių administratorius pateikė informaciją, kad C. J.D.O.O. neturi patalpų, skirtų skystojo kuro laikymui, įmonė C. J.D.O.O. parduota ir pateikti dokumentų neturi galimybės, laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 13 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. nevykdė prekių ir paslaugų tiekimo, nebuvo deklaruojami ir apskaitomi sandoriai iš pareiškėjos. Taigi Kroatijos mokesčių administratoriaus pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjos vardu įformintuose pardavimo ir gabenimo dokumentuose prekės (kuras) nebuvo patiektos įmonei C. J.D.O.O. į jos kilmės valstybę.

Surinktos informacijos duomenimis, pareiškėjos pateiktuose CMR važtaraščiuose yra atžymos apie prekių gavimą Lenkijos akciziniuose sandėliuose Fibor Trade Sp.zo.o. ir Porte Sp.zo.o., tačiau nenustatyta, kad kuras buvo perduotas pareiškėjos išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytam pirkėjui - Kroatijos įmonei C. J.D.O.O. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau-CMR Konvencija) 13 straipsnyje nurodyta, jog pristačius krovinį į paskirties vietą, gavėjas turi teisę pareikalauti iš vežėjo jam perduotą antrąjį važtaraščio egzempliorių ir krovinį, parašu patvirtindamas apie krovinio gavimą. Šiuo atveju, krovinio gavėjas privalo patvirtinti krovinio gavimo faktą tam skirtame CMR važtaraščio 24 laukelyje, tačiau iš patikrinimo medžiagos matyti, kad pareiškėjos pateiktų CMR važtaraščių 24 laukeliuose yra Lenkijos akcizinių sandėlių spaudai ir parašai. Akciziniai dokumentai ar CMR važtarščiai, kuriuose gavėjas akcizų sandėlis (registruotas), gavėjas uždeda spaudą, kad prekės gautos, patvirtina tik prekių išgabenimo faktą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja, vykdydama tokio masto tiekimus (per 2015 m. spalio – gruodžio mėn. Kroatijos įmonei parduota kuro už 5,4 mln. Eur) turėjo ir privalėjo būti susipažinęs su naftos verslo ypatybėmis, jis turėjo žinoti, kad EMCS sistemoje atžymėtas akcizinių prekių judėjimas patvirtina tik prekių išgabenimo faktą, tačiau tai nėra pakankamas įrodymas 0 proc. PVM tarifo taikymui.

Pareiškėja mokestiniam patikrinimui pateikė CMR važtaraščių tik pirmus egzempliorius, kurie lieka siuntėjui. Pateiktų CMR važtaraščių 24 laukeliuose yra Lenkijos akcizinių sandėlių spaudai ir parašai, kad prekes gavo, o taip pat šių Lenkijos akcizinių sandėlių pavadinimai ir vietos nurodytos 3 laukeliuose „Krovinio iškrovimo vieta“. Pareiškėjos pateiktuose CMR važtaraščiuose nurodyta informacija aiškiai įskaitoma, nurodyti vežėjų spaudai, vairuotojų parašai, nurodytas kuro kiekis, krovinio pakrovimo datos. Patikrinimo metu iš vežėjų pateiktų antrų CMR važtaraščių egzempliorių nustatyta, kad 24 laukeliuose žymos apie prekių gavimą padarytos galutinių gavėjų, kuriems prekės buvo iškrautos. Nustatyta, kad kai kurie galutiniai kuro gavėjai buvo fiziniai asmenys, ūkininkai, juridiniai asmenys ar veiklos nebevykdantys juridiniai asmenys, kai kurie jų nerandami, neturintys patalpų kuro laikymui, nevykdantys savo šalyse veiklos, su vadovais susiekti nepavyko, laikomi dingusiais prekeiviais. Iš Lenkijos mokesčių administratoriaus gautos informacijos nustatyta, kad antrų CMR važtaraščių 3 laukeliuose „Krovinio iškrovimo vieta“ dažniausiai pasikartojantys galutiniai prekių gavėjai: Kares Trade Sp.zo.o., Kares sp.j., Matrix 45 Oil Polsky. Vadovaujantis užsienio mokesčių administratoriaus pateikta informacija bei įvertinus CMR 3-iuose laukeliuose nurodytus duomenis (Lenkijos kuro gavėjus) nustatyta, kad Lenkijos įmonės, galutinės kuro gavėjos, nurodytos antrų CMR važtaraščių egzempliorių 24 laukeliuose, dalyvavo PVM sukčiavime. Kaip matyti iš patikrinimo medžiagos, pareiškėjos pateiktuose dokumentuose nėra pirkėją C. J.D.O.O. identifikuojančių duomenų, nors, vadovaujantis CMR Konvencijos nuostatomis, siuntėjas turi turėti ne tik pirmąjį CMR važtaraščio egzempliorių su siuntėjo ir vežėjo parašais, tačiau taip pat turi turėti CMR patvirtintą kopiją, kurioje būtų įskaitomai užpildytas 24 laukelis, kaip pagrindinis įrodymas, kad prekės išgabentos iš Lietuvos teritorijos ir pristatytas pirkėjui.

Patikrinimo metu pareiškėja nepateikė užsakymų, vidinės įmonės korespondencijos, iš kurių būtų aiškūs pirkėją identifikuojantys duomenys, nepateikė duomenų apie tai, jog kuro iškrovimo vietose įmonė pirkėja būtų deklaravusi (ar turėjusi) veiklos buveinę, struktūrinius padalinius, sandėlius. Skunde pareiškėja teigia, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija klaidingai nurodo, jog pareiškėja patikrinimo metu nepateikė užsakymų ir priedų dėl kuro pardavimo – dokumentai buvo pateikti kaip priedas prie 2023 .m balandžio 5 d. pastabų dėl Patikrinimo akto. Pažymi, kad su pastabomis pareiškėja pateikė užsakymų lapus (anglų kalba), kuriuose nurodyta: pirkėjas - C. J.D.O.O. (atstovaujantis asmuo I. P. C., registracijos ir PVM mokėtojo kodai, registracijos adresas), gavėjas – Imperiox Sp. zo. o. (nurodyti registracijos ir PVM mokėtojo kodai, registracijos adresas), sandėliai arba registruotas gavėjas - Fibor Trade Sp.zo.o. arba Porte Sp.zo.o. (nurodyti registracijos ir PVM mokėtojų kodai, pristatymo adresai). Užsakymų lapuose prašoma parduoti dyzelinį kurą nurodant pirkėjo įgaliotų transporto įmonių duomenis ir kiekvienos dienos užsakymo lape nurodant tokių vežėjų po keletą, tačiau nenurodomi prašomo įsigyti kuro kiekiai bei kainos. Tai, kad šie užsakymai pateikti kuro įsigijimui būtent iš pareiškėjos, galima spręsti tik iš užsakymų lapuose esančių pareiškėjos apvalaus antspaudo arba pareiškėjos spaudo dokumentams. Su pastabomis pareiškėja pateikė keletą el. paštu siųstų laiškų, iš kurių nustatyta, kad užsakymus siuntė V. A., kurios el. pašto adresas (duomenys neskelbtini), gavėjams A. J. (duomenys neskelbtini)ir UAB „Ave-Matrox“ - (duomenys neskelbtini). Minėti laiškai nebuvo siųsti pareiškėjai, o taip pat nustatyta, kad UAB „Euronafta“ niekada nedirbo darbuotoja vardu V.. Be to, iš pateiktų el. laiškų matyti, kad UAB „Ave-Matrox“ informaciją dėl naftos produktų pardavimo gaudavo tiesiogiai iš UAB „Euronafta“ ir tai paneigia patikrinimo metu pateiktus UAB „Ave-Matrox“ vadovo teiginius, kad tikslius ir išsamius nurodymus bei kitą informaciją dėl naftos produktų iškrovimo ir atkrovimo terminalas gauna iš kliento (iš pareiškėjos).

Pareiškėja, sudarydama sandorius su įmone C. J.D.O.O., veikė aplaidžiai ir nerūpestingai, nes nesiėmė jokių veiksmų identifikuoti prekių užsakymus pateikusių asmenų, įsitikinti jų tapatybe bei įgaliojimais, nesiekė išsiaiškinti aplinkybių, susijusių su realiu prekių pristatymu pirkėjui. Toks elgesys laikytinas nepakankamu domėjimusi apie verslo partnerį - kitoje ES valstybėje narėje įsiregistravusį mokėtoją. Pareiškėja, sudarydama sutartį su kontrahentu, su kuriuo nebuvo turėjusi jokių sandorių, nesiėmė jokių sandorių įvykdymo užtikrinimo priemonių, o toks elgesys vertintinas kaip nerūpestingas ir neatsakingas. Pareiškėjos nepakankamai atidžiu prekių tiekėjo elgesiu laikytinas nepakankamas ūkinių operacijų partnerio ir jam atstovaujančių asmenų identifikavimas bei nesiėmimas priemonių, surinkti daugiau informacijos, kuri patvirtintų, jog prekės bus pristatytos dokumentuose nurodytam pirkėjui, neįsitikinimas, ar už kitą ES valstybės įmonę pasirašantis asmuo yra įgaliotas pasirašyti, ar jis yra nurodytos įmonės atstovas, prekes įsigyjančios įmonės atstovo duomenų nebuvimas nei viename dokumente, neturėjimas duomenų iš pirkėjo apie prekių gavimą. Pareiškėja, žinodama, kad parduodamos prekės bus gabenamos kitiems asmenims, o ne dokumentuose įformintam pirkėjui, kad tiekimų sandoriai didelės vertės, sudarant sutartį nesiimdamas priemonių identifikuoti prekių įgijėjus bei išvengti sukčiavimo, pats prisidėjo prie sukčiavimo PVM srityje. Įvertinus tai, galima daryti išvadą, kad pareiškėja visiškai nesidomėjo jos vardu įforminamų sandorių teisėtumu, o surinkta informacija patvirtina, kad vykdydama minėtus sandorius pareiškėja galėjo matyti požymius dėl kontrahento sukčiavimo PVM. Pažymi, kad pareiškėjos dabartinis vadovas M. D., kuris pagal 2015 m. spalii 1 d. sutartį atstovavo UAB „Euronafta“ ir buvo įsipareigojęs pareiškėjai teikti naftos produktų pirkėjų paiešką bei kitas su šių prekių pardavimu susijusias paslaugas (bendravimas su klientais, užsakymų paruošimas ir t.t.), nepateikė jokių duomenų, ar asmenys, pasirašę Kroatijos įmonės C. J.D.O.O. vardu įformintuose dokumentuose, gali atstovauti šiai įmonei. Be to, pareiškėjos pateiktuose CMR važtaraščiuose visais atvejais nurodytos prekių iškrovimo vietos Lenkijos akciziniai sandėliai, kur prekės nebuvo iškrautos, todėl PVM sąskaitose faktūrose nurodydamas kitą prekių pirkėją (nei prekių gavėjus), pareiškėja turėjo suprasti, kad vadovaujantis PVMĮ nuostatomis bei LVAT ir ESTT suformuota pozicija, reikės įrodyti pritaikyto 0 proc. PVM tarifo pagrįstumą. Be to, iš CMR važtaraščių matyti, kad tam pačiam kontrahentui prekės buvo tiekiamos skirtingais adresais.

Mokesčių administratorius pagrįstai sprendė, kad pareiškėja nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nes nesiėmė priemonių identifikuoti ūkinių operacijų partnerį ir jam atstovaujančius asmenis, pareiškėja nereikalavo pateikti ir neįvertino įmonės registravimo ir veiklos dokumentų, Kroatijos įmonei atstovaujančio asmens (C. I. P.) dokumentų ar įgaliojimų. Pareiškėja pasikliovė verslo partnerio UAB „Euronafta“ rekomendacija ir, tikrindama naujo pirkėjo patikimumą, apsiribojo tik ES valstybių narių PVM mokėtojų identifikacinių duomenų patikrinimu. Kitos informacijos pareiškėja nerinko ir patikrinimui nepateikė, todėl mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galimybė nustatyti, kad domėjosi pirkėjo C. J.D.O.O. vykdoma veikla ar pirkėjo atstovas dirba įmonėje, ar turi įgaliojimus, ar kitus dokumentus, suteikiančius teisę atstovauti įmonei, neišsaugojo elektroninių susirašinėjimų, nepateikė sutarčių priedų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti sandorių vykdymo eigą, apmokėjimo sąlygas ir kt. Iš patikrinimo medžiagos nustatyta, kad pareiškėja, vykdydama didelį kiekį tiekimų (tiekimai Kroatijos įmonei C. J.D.O.O. 2015 m. 10 mėn. sudarė 100 proc., 11 mėn. - 77,7 proc., 12 mėn. – 91,2 proc. visų pardavimų) ir žinodama apie neapmokestinamą tiekimą Bendrijos viduje vykdančiam asmeniui tenkančius didesnių atsargumo ir įrodinėjimo reikalavimus, iš esmės elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai, patikrinimo medžiagoje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėja nesiėmė pakankamų priemonių identifikuoti naująjį pirkėją ir jam atstovaujantį asmenį. Įvertinus patikrinimo metu nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog pareiškėjos kontrahentas – Kroatijos įmonė C. J.D.O.O. vykdė ar dalyvavo mokestiniame sukčiavime, o pareiškėja nesiėmė jokių veiksmų, neįsitikino, ar jos atliekami tiekimai Bendrijos viduje nelemia dalyvavimo PVM sukčiavime. Konstatuotina, jog pareiškėja tapo sukčiavusių asmenų bendrininke, o tai nesuderinama su Lietuvos ir Europos Sąjungos teise ir sudaro pagrindą paneigti 0 proc. PVM tarifą. Pareiškėja, būdama atidi ir rūpestinga, galėjo žinoti apie įmonės C. J.D.O.O. vardu veikusių asmenų dalyvavimą su PVM sukčiavimu susijusioje veikloje. Pareiškėjos elgesys sandoriuose su C. J.D.O.O. neatitinka rūpestingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji negali būti laikoma sąžininga.

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija Sprendimu1 patvirtino Patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjai sumokėti 1135005,00 Eur PVM, 348498,73 Eur PVM delspinigius (apskaičiuota 696997,47 Eur PVM delspinigių, atleistas nuo 348498,74 Eur PVM delspinigių) ir 340502,00 Eur PVM baudą. Sprendime1 nurodė, kad atliko pareiškėjos PVM patikrinimą už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. Pareiškėjos deklaruota veikla – dyzelinio kuro didmeninė prekyba (EVRK kodas - 467140). Nustatė, kad pareiškėja, pažeisdama PVMĮ 49 straipsnio 1 dalies ir 56 straipsnio 1 dalies nuostatas 2015 m. spalio – gruodžio mėn. įformintiems kuro tiekimams Kroatijos PVM mokėtojui C. J.D.O.O. nepagrįstai pritaikė 0 proc. PVM tarifą, žinodamas arba turėdamas žinoti, kad dalyvauja į sukčiavimus PVM įtrauktuose sandoriuose. Nustatyta, kad išrašytos PVM sąskaitos faktūros neatspindi tikrojo sandorio turinio, tiekimai įforminti ne su tais ūkio subjektais, todėl tokie prekių tiekimai, vadovaujantis PVMĮ 56 straipsnio 5 dalies nuostata, apmokestinami taikant standartinį PVM tarifą (1 pažeidimas). Pareiškėjos kurą transportavę Lenkijos įmonės – vežėjai nurodė, kad transporto paslaugas užsakė ir už jas apmokėjo Kipro įmonė Oxiliery holdings Limited. Užsakymai, transporto paslaugų teikimo sutartys buvo sudaromos su Kipro įmone Oxiliery holdings Limited. Pagal surinktos informacijos duomenis patikrinimo akte padaryta išvada, kad transporto paslaugas užsakė ir užsakymuose galutinį prekių iškrovimo adresą nurodė ne pareiškėja, o kiti sandorių grandinėje dalyvavę nenustatyti asmenys. Įvertinus pareiškėjos pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, CMR važtaraščius, apmokėjimo dokumentus ir kt.), gautą informaciją iš Lenkijos, Kipro ir Kroatijos mokesčių administratorių, surinktą informaciją iš Lenkijos transporto įmonių, teikusių prekių gabenimo paslaugas, patikrinimo akte padaryta išvada, kad esminė atleidimo nuo PVM sąlyga nebuvo tenkinta, nes kuro tiekimas įvyko ne tarp tų asmenų, kurie nurodyti PVM sąskaitose faktūrose (nors kuro tiekimas realiai įvyko). Pareiškėja žinojo arba turėjo žinoti, jog jos vykdomi sandoriai yra įtraukti į kuro įgijėjų atliekamą sukčiavimą ir nesiimdama visų pagrįstų priemonių, kad išvengtų šio sukčiavimo, nepagrįstai pritaikė 0 proc. PVM tarifą kuro tiekimams į kitą valstybę narę iš viso už 5 404 785 Eur (susisteminta informacija pateikta patikrinimo akto 128 lentelėje). Patikrinimo metu, įvertinus 1 pažeidimą, 2015 metų 10 – 12 mėnesiais įforminti prekių (kuro) tiekimai apmokestinti taikant standartinį 21 proc. PVM tarifą ir papildomai apskaičiuota iš viso 1 135 005 Eur PVM. Pareiškėjai 2023 m. kovo 3 d. Patikrinimo aktas elektroniniu paštu išsiųstas 2023 m. kovo 8 d., rašytinių pastabų pateikimo terminas 2023 m. balandžio 7 d. Pareiškėja per autorizuotų elektroninių paslaugų portalą „Mano VMI“ rašytines pastabas pateikė 2023 m. balandžio 5 d. Išnagrinėjus Patikrinimo aktą, susijusią medžiagą bei pareiškėjos pateiktas rašytines pastabas, nustatyta: pareiškėja 2015 m. spalio – gruodžio mėn. įformino kuro, įsigyto iš SIA Ina Group (kodas (duomenys neskelbtini)), M. O. LLP (kodas (duomenys neskelbtini)), Europe Investment PTE Limited (kodas (duomenys neskelbtini)), tiekimus Kroatijos įmonei C. J.D.O.O. (kodas (duomenys neskelbtini)) už 5 404 785 Eur, tačiau faktiškai prekės buvo tiekiamos ne PVM sąskaitose faktūrose nurodytam kuro pirkėjui, todėl, mokesčių administratoriui patikrinimo metu nustačius, kad netenkinamos visos 0 proc. PVM tarifui taikyti būtinos sąlygos, apskaičiuota 1135 005 Eur pardavimo PVM. Įvertinus tai, kad Patikrinimo akte padaryta išvada, kad C. J.D.O.O. vardu sąskaita Lenkijoje buvo atidaryta tikslu vykdyti atsiskaitymus įformintų sandorių PVM sukčiavimo grandinėje. Patikrinimo akte pažymėta, kad sutartį su pareiškėja pasirašė C. J.D.O.O. atstovas C. I. P., o sąskaitą Lenkijos banke atidarė I. C. P., t. y. kitas asmuo, nei nurodytas 2015 m. spalio 12 d. sutartyje Nr.6/2015. Patikrinimo akte atkreiptas dėmesys į 2015 m. spalio 12 d. sudarytos sutarties Nr. 6/2015 su Kroatijos įmone C. J.D.O.O. 2.2.2. punkte numatytas sąlygas, t. y., kad pardavėjas (pareiškėja), turėjo teisę sulaikyti prekes (prekių partiją) ar jų neperduoti, jeigu pirkėjas nėra atsiskaitęs už ankščiau pristatytas prekes. Tačiau iš surinktos informacijos matyti, kad pirmą sandorių vykdymo mėnesį (per 2015 m. spalio 21 – 29 d.) pareiškėjos vardu buvo įforminta įmonei C. J.D.O.O. PVM sąskaitų faktūrų už 710 880 Eur, o iš Lenkijoje atidarytos C. Sp.z.o.o. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai buvo pervesta tik 200 574 Eur 2015 m. spalio 21 d. Be to, laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2015 m. lapkričio 6 d. išrašytoms PVM sąskaitoms faktūroms, iš viso 700 000 Eur skolai, jau 2015 m. lapkričio 6 d. buvo įforminta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis. Pareiškėja Kroatijos įmonei C. J.D.O.O. pardavė kuro už 5 404 785 Eur, o į atsiskaitomąją sąskaitą iš C. Sp.z.o.o. iki 2015 m. gruodžio 29 d. gavo tik 3 273 092,75 Eur (60,56 proc. visų parduotų prekių vertės) ir 2016 m. rugsėjo 30 d. dar buvo apskaitoma 581 692,40 Eur skola. Pareiškėjai turėjo sukelti įtarimą C. J.D.O.O. vykdyti pavėluoti atsiskaitymai, tai, kad Kroatijoje registruotas pirkėjas už įsigytas prekes atsiskaitymus vykdė ne iš savo šalyje atidarytos banko sąskaitos, dalį skolos padengiant pagal įformintas reikalavimo teisių perleidimo sutartis. C. J.D.O.O. PVM mokėtojų registre įregistruota 2015 m. balandžio 17 d., išregistruota iš PVM mokėtojų registro 2016 m. kovo 8 d. dėl įtariamo dalyvavimo PVM sukčiavime. Įvertinus iš kuro vežėjų gautą informaciją nustatyta, kad dauguma jų nurodė, jog transporto paslaugas atlikti kuro gabenimui iš Lietuvos akcizinio sandėlio UAB „Ave-Matrox“ į Lenkiją užsakė Kipro įmonė Oxiliery holdings Limited (duomenys neskelbtini), kuri ir atsiskaitė už atliktas transportavimo paslaugas, todėl patikrinimo metu buvo išsiųstas paklausimas Kipro mokesčių administratoriui, kuris pateiktoje informacijoje nurodė, kad Oxiliery holdings Limited registruota adresu (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojų registre įregistruota 2015 m. vasario 25 d., išregistruota 2016 m. gruodžio 31 d. Taip pat pateiktoje informacijoje nurodyta, kad Oxiliery holdings Limited vykdė gabenimo paslaugas. Kipro mokesčių administratoriui atliekant Oxiliery holdings Limited patikrinimą susisiekta su buhalterinę apskaitą tvarkiusiais atstovais, kurie nurodė, kad neturi jokių dokumentų ir nebendrauja su bendrove Oxiliery holdings Limited. Nustatyta, kad Oxiliery holdings Limited atstovas yra Lenkijos pilietis A. B., kuris pasirašydavo sutartis, sudarytas su kuro transportavimo paslaugas atliekančiomis Lenkijos bendrovėmis. Iš patikrinimo metu surinktos informacijos matyti, kad Kipro įmonė nebuvo galutinis gavėjas kuro, gabento iš Lietuvos akcizinio sandėlio UAB „Ave-Matrox“, Oxiliery holdings Limited atliko tik transporto paslaugų užsakymus kuro gabenimui iš Lietuvos į Lenkiją. Pažymėta, kad iš kurą gabenusių vežėjų pateiktos informacijos nenustatyta, kad kuras buvo perduotas pareiškėjos išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytam pirkėjui - Kroatijos įmonei C. J.D.O.O. Dauguma vežėjų patvirtino, kad kurą iš akcizinio sandėlio Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), gabeno pagal pareiškėjos vardu įformintus CMR važtaraščius iki Lenkijos akcizinių sandėlių Forte Trade Sp.zo.o. (PVM kodas PL1132881908) arba Porto Sp.zo.o. (PVM kodas PL8231567515), o toliau kuras buvo transportuojamas kitoms Lenkijos įmonėms ir iškrautas kitais adresais, nei nurodyta pareiškėjos pateiktų CMR važtaraščių 3 laukelyje. Įvertinus tai, Patikrinimo akte padaryta išvada, kad Kroatijos įmonei C. J.D.O.O. kuras Lenkijoje nebuvo perduotas, o jis perduotas nenustatytoms Lenkijos įmonėms. Patikrinimo metu įvertinus iš vežėjų surinktą informaciją ir pareiškėjos pateiktus dokumentus nustatyta, kad jau išrašant pirmą PVM sąskaitą faktūrą ir CMR važtaraštį prekių (kuro) pirkėjui Kroatijos įmonei C. J.D.O.O., pareiškėjai buvo žinoma, kad krovinys bus gabenamas į Lenkiją, o sandoriuose dalyvavę ūkio subjektai ir sandorių aplinkybės pareiškėjai turėjo sukelti įtarimų ir būdama atidi bei rūpestinga pareiškėja turėjo imtis veiksmų, kad įsitikintų įmonės C. J.D.O.O. patikimumu. Patikrinimo akte konstatuota, jog pareiškėją atstovavę asmenys, pasirašydami jiems pateiktas sutartis, t. y. 2015 m. liepos 15 d. – su UAB „Ave-Matrox“, 2015 m. spalio 1 d. - su UAB „Euronafta“, 2015 m. spalio 12 d. - su C. J.D.O.O., 2015 m. lapkričio 6 d. - su Everet LP žinojo (galėjo žinoti), kad pareiškėjos vardu vykdomi sandoriai su Kroatijos įmone C. J.D.O.O. yra įtraukti į kuro įgijėjų atliekamą sukčiavimą, tačiau nesiėmė visų pagrįstų priemonių tam išvengti. Abejonių turėjo sukelti tai, kad pagal pateiktas pasirašyti sutartis, kurių pareiškėja pati neruošė, prekių pirkimo – pardavimo dokumentus pareiškėjos vardu įformino kita įmonė (UAB „Ave-Matrox“), taip pat kita įmonė (UAB „Euronafta“) rūpinosi visu kuro įsigijimu ir pardavimu bei su naftos produktų tiekėjais ir pirkėjais, kaip ir su įmone C. J.D.O.O., tiesiogiai pareiškėja nebendravo, įmonė C. J.D.O.O. jau pirmą sandorių vykdymo mėnesį laiku neatsiskaitė pagal sutartyje numatytas sąlygas, dėl ko nuo 2015 m. lapkričio 6 d. pradėtos forminti Reikalavimo teisių perleidimo sutartys (iš viso įformintos 4 sutartys 1 550 000 Eur sumai). - pareiškėjos vadovai, buvę sandorių Kroatijos įmonei C. J.D.O.O įforminimo metu, paaiškinimuose nurodė, kad UAB „Euronafta“ bendravo su kuro pirkėju C. J.D.O.O. ir UAB „Euronafta“ pareiškėjai pateikdavo užsakymus, o pagal 2015 m. liepos 15 d. sutarties sąlygas, kuro pardavimo dokumentus išrašė UAB „Ave-Matrox“ įgalioti asmenys, tačiau patikrinimo metu nei pareiškėja, nei UAB „Euronafta“, nei UAB „Ave-Matrox“ nepateikė jokių dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti asmenis, pateikusius užsakymus bendrovei „Ave-Matrox“ vykdyti kuro pardavimą ir transportavimą pirkėjui C. J.D.O.O. Pažymėta, kad pateiktoje 2015 m. spalio 12 d. sutartyje Nr.6/2015 su Kroatijos įmone C. J.D.O.O. numatyta, kad pirkėjas perka Incoterms 2000 FCA, DDU, DDP sąlygomis (ar kitomis Incoterms 2000 pristatymo sąlygomis, kaip suderinta tarp šalių) prekes, tokio asortimento, tokį kiekį, už tokią kainą ir transportavimo sąlygomis, kaip numatyta prieduose, kurie yra neatsiejami šios sutarties dalis. Patikrinimo metu pareiškėja nepateikė jokių minėtos sutarties priedų, kurie numatyti kaip būtina sutarties sąlyga, todėl nebuvo galimybės įvertinti, kokiomis Incoterms sąlygomis įformintos prekės išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos, kas buvo gabenimo paslaugų užsakovas, ar tokio kiekio ir asortimento reikalavo pirkėjas, ar kaina atitiko sutartą, ar apmokėjimas už prekes buvo toks, koks buvo numatytas sutarties prieduose, ir kt. Pareiškėja turėjo saugoti susirašinėjimo el. paštu dokumentus, kuriuose identifikuotas pirkėjas pats būtų nurodęs krovinio iškrovimo vietą. Nors buvusi pareiškėjos vadovė ir akcininkė O. K. nurodė, kad užsakymus pareiškėjai pirkėjai pateikdavo elektroniniu paštu, tačiau tokie susirašinėjimai patikrinimo metu nepateikti (el. pašto adresas nenurodytas). Be to, ir UAB „Ave-Matrox“ atstovas pateikė tik abstrakčius paaiškinimus, nurodydamas, kad terminalas gavo labai tikslius ir išsamius nurodymus bei kitą informaciją iš kliento dėl naftos produktų iškrovimo ir atkrovimo, tačiau nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad būtent pareiškėja teikė krovos nurodymus, kuriuos, su atitinkamais pareiškėjos patvirtinimais UAB „Ave-Matrox“ gaudavo elektroniniu paštu. Patikrinimo akte konstatuota, kad iš įformintuose CMR važtaraščiuose nurodytos informacijos pareiškėja, žinodama, jog parduodamas kuras bus gabenamas kitiems asmenims į Lenkiją, o ne PVM sąskaitose faktūrose nurodytam pirkėjui Kroatijos įmonei C. J.D.O.O., kad tiekimų sandoriai didelės vertės, dalį atsiskaitymų už kurą iš Kroatijoje registruoto pirkėjo gaunant iš sąskaitos, atidarytos Lenkijoje, kitą dalį mokėjimų perduodant Jungtinės Karalystės įmonei Everett LP pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, nesiimdama priemonių identifikuoti kuro įgijėją bei išvengti sukčiavimo, pareiškėja pirkėjui C. J.D.O.O. įformintais kuro pardavimo sandoriais pati prisidėjo prie sukčiavimo PVM mokėjimo srityje. Pareiškėjos įformintų prekių tiekimo sandorių sudarymo laikotarpiu prekes tiekiant Kroatijos įmonei C. J.D.O.O., minėtas kontrahentas buvo įregistruotas PVM mokėtoju. Be to, iš surinktos informacijos nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, jog prekės (kuras) pagal pareiškėjos vardu įformintus dokumentus minėtam kontrahentui buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos, tačiau pirkėjas - Kroatijos įmonė C. J.D.O.O. šių prekių (kuro) negavo ir neįgijo teisės disponuoti prekėmis kaip savo. Apibendrinus pateiktą informaciją galima vertinti, kad pareiškėja tiekimo Bendrijos viduje būtent C. J.D.O.O nevykdė. Sąskaitos, kurias išrašė subjektai, dalyvavę nusikalstamos prekybos kuru grandinėje, nepatvirtina faktinių, patikimų verslo operacijų. Lenkijos teritorija buvo naudojama prekėms perkrauti, tačiau iš tikrųjų pasiekė Lenkijos subjektus per kitas vidaus rinkos fiktyvias įmones. Pareiškėjos išrašytos PVM sąskaitos faktūros neatspindi realių, patikimų ekonominių operacijų. Pagal 2015 m. spalio 12 d. sudarytą sutartį kuras buvo parduodamas Kroatijos įmonei C. J.D.O.O., kuri nurodyta prekių pirkėja pareiškėjos vardu išrašytose sąskaitose faktūrose, tačiau pareiškėjos pateikti CMR važtaraščiai neįrodo, jog disponavimo teisė prekėmis buvo perduota, būtent Kroatijos įmonei C. J.D.O.O., nes CMR važtaraščių 3 ir 24 laukeliuose kuro iškrovimo vietos ir gavėjai nurodyti akciziniai sandėliai Fibor Trade Sp.zo.o. arba Porte Sp. zo.o., t. y. pareiškėjos pateiktais duomenimis, kuras iš Lietuvos buvo nugabentas į Lenkijos akcizinus sandėlius, tačiau nenustatyta, kad kuras buvo perduotas pareiškėjos išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytam pirkėjui - Kroatijos įmonei C. J.D.O.O. Pareiškėjos pateiktų CMR važtaraščių 24 laukeliuose yra Lenkijos akcizinių sandėlių spaudai ir parašai. Pažymėta, kad mokesčių administratoriui surinkus informaciją iš vežėjų taip pat nenustatyta, kad kuras buvo perduotas PVM sąskaitose faktūrose nurodytam pirkėjui įmonei C. J.D.O.O. Taigi pareiškėja patikrinimo metu nepateikė įrodymų, o taip pat ir mokesčių administratorius iš surinktos informacijos nenustatė, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodytas pirkėjas - Kroatijos įmonė C. J.D.O.O. būtų įgijęs teisę disponuoti prekėmis (kuru) kaip savo, todėl, pagal PVMĮ įtvirtintą teisinį reguliavimą bei ESTT suformuotą poziciją, pareiškėja neturėjo teisės ginčijamiems prekių tiekimams taikyti 0 proc. PVM tarifo. Pareiškėjos pastabose akcentuojama, kad nuosavybės teisė į prekes pirkėjui perėjo (duomenys neskelbtini) ir mokesčių administratorius vienu iš pagrindinių įrodymų nurodo CMR važtaraščius, patvirtindamas, kad pareiškėjos visuose pateiktuose CMR važtaraščiuose yra spaudai ir parašai akcizinių sandėlių, esančių Lenkijoje, pagal kuriuos nustatyta, jog prekės iš Lietuvos buvo išgabentos į Lenkiją. Šiuo atveju akcentuotina, kad pareiškėja tiekimus įformino ir deklaravo Kroatijos mokesčių mokėtojui (įmonei C. J.D.O.O.), o šios šalies mokesčių administratorius pateikė informaciją, kad C. J.D.O.O. neturi patalpų, skirtų skystojo kuro laikymui, įmonė C. J.D.O.O. parduota ir pateikti dokumentų neturi galimybės, laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 13 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. nevykdė prekių ir paslaugų tiekimo, nebuvo deklaruojami ir apskaitomi sandoriai iš pareiškėjos. Galimai C. J.D.O.O. įsteigta siekiant sukurti PVM sukčiavimo grandinę. Taigi Kroatijos mokesčių administratoriaus pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjos vardu įformintuose pardavimo ir gabenimo dokumentuose prekės (kuras) nebuvo patiektos įmonei C. J.D.O.O. į jos kilmės valstybę. Nėra pagrindo atsižvelgti į pareiškėjos pastabose nurodytus argumentus, kad būtent akcizinis sandėlis ir (ar) registruotas gavėjas (šiuo atveju Fibor Trade Sp.zo.o. ir Porte Sp.zo.o.) buvo atsakingi už akcizinių prekių išleidimą į laisvą apyvartą Lenkijoje ir akcizo bei kitų mokesčių tinkamą sumokėjimą. Pažymėta, kad ES akcizinių prekių gabenimui taikoma savita ES nustatyta elektroninė kontrolės sistema - EMCS, reiškianti, kad iš Lietuvos akcizinio sandėlio išleidus akcizines prekes, EMCS sistemoje nurodytas kitoje ES šalyje esantis akcizinis sandėlis (registruotas gavėjas) turi patvirtinti tų prekių gavimą, kitaip iš Lietuvos akcizinio sandėlio išleidęs prekes asmuo turės mokėti akcizus Lietuvoje, todėl visais atvejais kuras būna nugabentas į akcizinį sandėlį ar registruotą gavėją. Šie gavėjai nėra prekių savininkai, jie neturi patalpų, talpų ir pan. Jų adresu atgabentus krovinius EMCS sistemoje tik atžymima, kad kuras gautas. Akciziniai dokumentai ar CMR važtarščiai, kuriuose gavėjas akcizų sandėlis (registruotas), gavėjas uždeda spaudą, kad prekės gautos, patvirtina tik prekių išgabenimo faktą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja, vykdydama tokio masto tiekimus (per 2015 m. spalio – gruodžio mėn. Kroatijos įmonei parduota kuro už 5,4 mln. Eur) turėjo ir privalėjo būti susipažinusi su naftos verslo ypatybėmis, ji turėjo žinoti, kad EMCS sistemoje atžymėtas akcizinių prekių judėjimas patvirtina tik prekių išgabenimo faktą, tačiau tai nėra pakankamas įrodymas 0 proc. PVM tarifo taikymui. Įvertinus tai, kritiškai vertintini pareiškėjos pastabose nurodyti teiginiai, kad Lenkijoje registruoti gavėjai (arba akciziniai sandėliai) buvo atsakingi už mokesčių sumokėjimą, jų kontrolė buvo pavesta muitinei, todėl pareiškėja negalėjo numatyti, jog tai nebus padaryta, kadangi visos muitinės procedūros buvo tinkamai atliktos, užbaigtos ir jokių abejonių nekėlė. Pažymėta, kad pareiškėja mokestiniam patikrinimui pateikė CMR važtaraščių tik pirmus egzempliorius, kurie lieka siuntėjui. Pateiktų CMR važtaraščių 24 laukeliuose yra Lenkijos akcizinių sandėlių spaudai ir parašai, kad prekes gavo, o taip pat šių Lenkijos akcizinių sandėlių pavadinimai ir vietos nurodytos 3 laukeliuose „Krovinio iškrovimo vieta“. Pareiškėjos pateiktuose CMR važtaraščiuose nurodyta informacija aiškiai įskaitoma, nurodyti vežėjų spaudai, vairuotojų parašai, nurodytas kuro kiekis, krovinio pakrovimo datos. Patikrinimo metu iš vežėjų pateiktų antrų CMR važtaraščių egzempliorių nustatyta, kad 24 laukeliuose žymos apie prekių gavimą padarytos galutinių gavėjų, kuriems prekės buvo iškrautos. Nustatyta, kad kai kurie galutiniai kuro gavėjai buvo fiziniai asmenys, ūkininkai, juridiniai asmenys ar veiklos nebevykdantys juridiniai asmenys, kai kurie jų nerandami, neturintys patalpų kuro laikymui, nevykdantys savo šalyse veiklos, su vadovais susiekti nepavyko, laikomi dingusiais prekeiviais. Iš Lenkijos mokesčių administratoriaus gautos informacijos nustatyta, kad antrų CMR važtaraščių 3 laukeliuose „Krovinio iškrovimo vieta“ dažniausiai pasikartojantys galutiniai prekių gavėjai: Kares Trade Sp.zo.o., Kares sp.j., M. O. Polsky. Vadovaujantis užsienio mokesčių administratoriaus pateikta informacija bei įvertinus CMR 3-iuose laukeliuose nurodytus duomenis (Lenkijos kuro gavėjus) nustatyta, kad Lenkijos įmonės, galutinės kuro gavėjos, nurodytos antrų CMR važtaraščių egzempliorių 24 laukeliuose, dalyvavo PVM sukčiavime. Pareiškėjos pateiktuose dokumentuose nėra pirkėją C. J.D.O.O. identifikuojančių duomenų, nors, vadovaujantis CMR Konvencijos nuostatomis, siuntėjas turi turėti ne tik pirmąjį CMR važtaraščio egzempliorių su siuntėjo ir vežėjo parašais, tačiau taip pat turi turėti CMR patvirtintą kopiją, kurioje būtų įskaitomai užpildytas 24 laukelis, kaip pagrindinis įrodymas, kad prekės išgabentos iš Lietuvos teritorijos ir pristatytas pirkėjui. Įvertinus tai, kritiškai vertinami pareiškėjos pastabose nurodyti teiginiai, kad nuosavybės teisė į prekes pirkėjui perėjo (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjos pateiktus mokesčių administratoriaus rekomenduojamus įrodymus dėl prekių išgabenimo iš Lietuvos, t. y. kad visuose pateiktuose CMR važtaraščiuose yra spaudai ir parašai akcizinių sandėlių, esančių Lenkijoje, pagal kuriuos nustatyta, jog prekės iš Lietuvos buvo išgabentos į Lenkiją. Be to, pareiškėjos pastabose nepagrįstai nurodyta, kad mokesčių administratorius Patikrinimo akte patvirtino, jog prekės buvo pristatytos į pirkėjo nurodytus akcizinius sandėlius (registruotus gavėjus) Fibor Trade Sp.zo.o. ir Porte Sp.zo.o., nes iš Lenkijos mokesčių administratoriaus gautos informacijos nustatyta, kad pareiškėjos pateiktų CMR važtaraščių 3 ir 24 laukeliose nurodytose prekių iškrovimo vietose kuras nebuvo iškrautas. Patikrinimo metu pareiškėja nepateikė užsakymų, vidinės įmonės korespondencijos, iš kurių būtų aiškūs pirkėją identifikuojantys duomenys, nepateikė duomenų apie tai, jog kuro iškrovimo vietose įmonė pirkėja būtų deklaravusi (ar turėjusi) veiklos buveinę, struktūrinius padalinius, sandėlius. Nors pareiškėjos pastabose nurodyta, kad UAB „Ave-Matrox“ prieš kiekvieną prekių pakrovimą Europos Sąjungos duomenų bazėje tikrino ar pirkėjas turi galiojantį PVM mokėtojo kodą (su pastabomis pateikta informacija iš duomenų bazių, kad sandorių įforminimo metu prekių pirkėja C. J.D.O.O. bei kitos CMR važtaraščiuose nurodytos Lenkijos įmonės prekių gavėjos buvo įregistruotos PVM mokėtojų registre), tačiau šios sąlygos nepakanka minėtiems tiekimams taikyti 0 proc. PVM tarifą pagal PVMĮ 49 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjai nepateikus įrodymų, kad prekės buvo perduotos jo įformintose PVM sąskaitose faktūrose nurodytam pirkėjui - įmonei C. J.D.O.O., kuri turėjo įgyti šių prekių disponavimo teisę, nėra pagrindo atsižvelgti į pareiškėjos pastabose nurodytus teiginius, kad vadovaujantis PVMĮ 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, pareiškėja pateikė įrodymus, kad prekės išgabentos iš šalies teritorijos ir kad asmuo, kuriam prekės išgabentos, yra kitoje valstybėje narėje registruotas PVM mokėtojas. Pareiškėja pastabose nurodo, kad PVM informacijos mainų sistemoje patikrindavo pirkėjo PVM kodo galiojimą, o mokesčių administratorius patikrinimo metu nenustatė, kad kontrahentas sandorių su pareiškėja vykdymo metu nebuvo registruotas PVM mokėtoju. Tačiau šios aplinkybės tik patvirtina, kad pareiškėja, įformindama sandorius, kuriems taikomas 0 proc. PVM tarifas, apsiribojo formalių veiksmų atlikimu: PVM kodo galiojimo patikrinimu, rekvizitų sutikrinimu. Pareiškėja teigia, kad atliktas PVM sąskaitose faktūrose nurodyto asmens patikrinimas PVM informacijos mainų sistemoje ir aplinkybė, kad įgijėjas buvo įregistruotas šioje sistemoje tiekimo metu, yra pakankama pripažinti, jog pareiškėja įvykdė minėtą įrodinėjimo pareigą. Tačiau šie argumentai atmestini, nes pareiškėjos patikrinimo metu nustatytos aplinkybės skiriasi nuo minimoje byloje nustatytų aplinkybių. Kaip matyti iš surinktos informacijos, pareiškėja, sudarydama sandorius su įmone C. J.D.O.O., veikė aplaidžiai ir nerūpestingai, nes nesiėmė jokių veiksmų identifikuoti prekių užsakymus pateikusių asmenų, įsitikinti jų tapatybe bei įgaliojimais, nesiekė išsiaiškinti aplinkybių, susijusių su realiu prekių pristatymu pirkėjui. Toks elgesys laikytinas nepakankamu domėjimusi apie verslo partnerį - kitoje ES valstybėje narėje įsiregistravusį mokėtoją. Pareiškėja, sudarydama sutartį su kontrahentu, su kuriuo nebuvo turėjęs jokių sandorių, nesiėmė jokių sandorių įvykdymo užtikrinimo priemonių, o toks elgesys vertintinas kaip nerūpestingas ir neatsakingas. Pareiškėjos nepakankamai atidžiu prekių tiekėjo elgesiu laikytinas nepakankamas ūkinių operacijų partnerio ir jam atstovaujančių asmenų identifikavimas bei nesiėmimas priemonių, surinkti daugiau informacijos, kuri patvirtintų, jog prekės bus pristatytos dokumentuose nurodytam pirkėjui, neįsitikinimas, ar už kitą ES valstybės įmonę pasirašantis asmuo yra įgaliotas pasirašyti, ar jis yra nurodytos įmonės atstovas, prekes įsigyjančios įmonės atstovo duomenų nebuvimas nei viename dokumente, neturėjimas duomenų iš pirkėjo apie prekių gavimą. Pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad jos kontrahentės nurodymais prekės, nurodytos pareiškėjos pateiktuose prekių pardavimo ir gabenimo dokumentuose (PVM sąskaitose faktūrose bei CMR važtaraščiuose), iškrautos įvairiose Lenkijos vietose ir perduotos įvairiems gavėjams Lenkijoje. Pažymėta, kad prekių iškrovimo vietos pareiškėjai turėjo būti iš anksto žinomos iš įmonės C. J.D.O.O. gautų užsakymų, kuriuos pareiškėja turėjo pateikti UAB „Ave-Matrox“ (pagal anksčiau nurodytų sutarčių sąlygas ir vadovaujantis paaiškinimuose bei pastabose nurodytais teiginiais). Tačiau kaip matyti iš pateiktų su pastabomis el. paštu siųstų laiškų, užsakymus UAB „Ave-Matrox“ - (duomenys neskelbtini)pareiškėjos vardu siuntė V. A. iš el. pašto adreso (duomenys neskelbtini), t. y. UAB „Ave-Matrox“ informaciją dėl naftos produktų pardavimo gaudavo tiesiogiai iš UAB „Euronafta“, nors UAB „Ave-Matrox“ vadovas patikrinimo metu pateiktame paaiškinime nurodė, kad tikslius ir išsamius nurodymus bei kitą informaciją dėl naftos produktų iškrovimo ir atkrovimo terminalas gauna iš kliento, t. y. iš pareiškėjos. Įvertinus tai, galima daryti išvadą, kad pareiškėja visiškai nesidomėjo jos vardu įforminamų sandorių teisėtumu, o surinkta informacija patvirtina, kad vykdydama minėtus sandorius pareiškėja galėjo matyti požymius dėl kontrahento sukčiavimo PVM. Pareiškėjos pateiktuose CMR važtaraščiuose nurodytos prekių iškrovimo vietos Lenkijos akciziniai sandėliai, kur prekės nebuvo iškrautos, todėl PVM sąskaitose faktūrose nurodydamas kitą prekių pirkėją (nei prekių gavėjus) ir skirtingus adresus, pareiškėja turėjo suprasti, kad vadovaujantis PVMĮ nuostatomis bei LVAT ir ESTT suformuota pozicija, reikės įrodyti pritaikyto 0 proc. PVM tarifo pagrįstumą. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, konstatuojama, jog pareiškėja žinojo ar turėjo žinoti, kad jos vykdomi sandoriai yra įtraukti į prekių įgijėjų atliekamą sukčiavimą PVM. Vykdant tiekimus Kroatijos įmonei C. J.D.O.O., pareiškėja turėjo galimybę įtarti apie galimą šios įmonės sukčiavimą, tačiau ji jokių veiksmų nesiėmė, neįsitikino, ar jos vykdomi tiekimai Bendrijos viduje nelemia jo dalyvavimo PVM sukčiavime, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja sandorių sudarymo ir tiekimo metu elgėsi rūpestingai ir sąžiningai.

Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu1, pateikė VMI skundą, kuriuo prašė panaikinti Sprendimą1. Pareiškėjos vertinimu Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, aiškindama teisės normas bei nacionalinių teismų ir ESTT praktiką, netinkamai jas pritaikė. Nors Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija neneigia paties ginčo prekių tiekimo ir prekės disponavimo kaip savininkui perdavimo, nors pripažįsta, kad prekių tiekimas realiai įvyko, tačiau nurodytąsias aplinkybes, jog jis įvyko ne tarp tų asmenų, kurie nurodyti PVM sąskaitose faktūrose, neteisėtai ir nepagrįstai įvardijo kaip pareiškėjai tenkančią atsakomybę nepagrįstai pritaikius 0 proc. PVM tarifą.

Pareiškėja skunde nurodo, kad prekių tiekimas atitinka tris esmines sąlygas, kad šis tiekimas nebūtų apmokestintas PVM. Pasirinktos Incoterms FCA sąlygos apibrėžia kuro pristatymo ir perdavimo sąlygas, pagal kurias nuosavybės teisė į prekes pirkėjui C. J.D.O.O. pereidavo prekių pakrovimo nurodytam vežėjui akciziniame sandėlyje UAB „Ave-Matrox“ (duomenys neskelbtini) momentu, todėl vežėjo parašas, patvirtinantis, kad jis perėmė prekes, pareiškėjai yra pakankamas įrodymas, kad nuosavybė perėjo pirkėjui ir jis įgijo teisę disponuoti prekėmis kaip savo. Kuras buvo perduotas įteikimu transporto organizacijai, kuri, vykdydama su pirkėju (ar jo įgaliotu asmeniu) pasirašytą vežimo sutartį, prekę nuvežė į pirkėjo nurodytą pristatymo vietą. Taigi nuosavybės teisė į pareiškėjos parduodamą kurą pirkėjui C. J.D.O.O. perėjo tuo momentu, kai kuras UAB „Ave-Matrox“ priklausančiame terminale buvo perduotas nurodytam pirkėjo vežėjui. Prekių tiekimo momentas apima nuosavybės teisės perleidimo momentą, kai disponavimo perduodamomis prekėmis kaip prekių savininkui teisės perėjimo prekių gavėjui ar kitam asmeniui momentas sutampa su nuosavybės teisės perleidimu, todėl pirkėjas C. J.D.O.O. turėjo visas disponavimo preke teises nuo jų perdavimo pirkėjui (jo nurodytam vežėjui) momento. Prekės, kurias pareiškėja pardavė C. J.D.O.O., perėjo ne tik per ES AIS (Akcizų informacinė sistema) sistemą, bet ir per Lenkijos muitinę, kuri kontroliavo akcizo sumokėjimą. Būtent akcizinis sandėlis ir (ar) registruotas gavėjas (šiuo atveju Fibor Trade Sp.zo.o. ir Porte Sp.zo.o.) buvo atsakingi už akcizinių prekių išleidimą į laisvą apyvartą Lenkijoje ir akcizo bei kitų mokesčių tinkamą sumokėjimą, todėl pareiškėja negalėjo numatyti, jog tai nebus padaryta, kadangi visos muitinės procedūros buvo tinkamai atliktos, užbaigtos, prekė buvo pristatyta į Lenkijos akcizinį sandėlį, jokių abejonių nekilo. Pareiškėja neturi galimybių šio proceso kontroliuoti, daryti jam įtaką, gauti informaciją apie C. J.D.O.O. priimtus sprendimus dėl tolimesnio kuro pardavimo. Tai, kad Lenkijos akcizinis sandėlis ar registruotas gavėjas, kuris turėdamas visus reikiamus įgaliojimus, veikė pirkėjo vardu pagal tarp jų sudarytą sutartį, darė atitinkamas atžymas CMR važtaraščiuose, yra pakankamas įrodymas, kad prekės buvo gautos būtent pirkėjo arba jo nurodyto prekių gavėjo. Pareiškėja teigia, kad Lenkijos akcizinių sandėlių patvirtinimai EMCS sistemoje apie atžymėtą akcizinių prekių judėjimą papildomai patvirtina prekės fizinį išgabenimą iš tiekėjo valstybės narės teritorijos, pagrindžia įgijėjo teisės disponuoti turtu kaip savininkui perdavimo sąlygą, nepriklausomai nuo to, ar įgijėjas turtą turėjo fiziškai arba kad minėtas turtas būtų fiziškai jam nugabentas ir (arba) fiziškai jo gautas. Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, daro išvadą, kad pareiškėja neįrodė, kad jos prekių tiekimas atitiko visas sąlygas (reikalavimus), kad šis tiekimas nebūtų apmokestinamas PVM (apmokestinamas taikant 0 proc. PVM tarifą). Aukščiau aptarta, kad pareiškėja neįrodė pirmos sąlygos, t. y. teisės disponuoti preke kaip savininkui perdavimo įgijėjui Kroatijos įmonei C. J.D.O.O. Pareiškėja neįrodė antros sąlygos, nes pareiškėjos pateikti dokumentai (CMR važtaraščiai) įrodo, kad prekės buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos, tačiau neįrodo, kad jas įgijo ir gavo Kroatijos įmonė C. J.D.O.O. Taip pat pareiškėja neįrodė trečios sąlygos, kad ji tiekia prekes kitam apmokestinamajam asmeniui ar neapmokestinamajam juridiniam asmeniui, veikiančiam kaip toks (t. y. PVM mokėtojui), kitos valstybės narės teritorijoje. ES akcizinių prekių gabenimui taikoma savita ES nustatyta elektroninė kontrolės sistema - EMCS, reiškianti, kad iš Lietuvos akcizinio sandėlio išleidus akcizines prekes, EMCS sistemoje nurodytas kitoje ES šalyje esantis akcizinis sandėlis (registruotas gavėjas) turi patvirtinti tų prekių gavimą, kitaip iš Lietuvos akcizinio sandėlio išleidęs prekes asmuo turės mokėti akcizus Lietuvoje, todėl visais atvejais kuras būna nugabentas į akcizinį sandėlį ar registruotą gavėją. Šie gavėjai nėra prekių savininkai, jie neturi patalpų, talpų ir pan. Jų adresu atgabentus krovinius EMCS sistemoje tik atžymima, kad kuras gautas. Akciziniai dokumentai ar CMR važtarščiai, kuriuose gavėjas akcizų sandėlis (registruotas), gavėjas uždeda spaudą, kad prekės gautos, patvirtina tik prekių išgabenimo faktą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja, vykdė stambaus masto tiekimus (per 2015 m. 10 – 12 mėn. Kroatijos įmonei parduota kuro už 5,4 mln. Eur), turėjo ir privalėjo būti susipažinusi su naftos verslo ypatybėmis, turėjo žinoti, kad EMCS sistemoje atžymėtas akcizinių prekių judėjimas patvirtina tik prekių išgabenimo faktą, tačiau tai nėra pakankamas įrodymas 0 proc. PVM tarifo taikymui. Teismas pažymi, kad atvejais, kai PVM sąskaitoje faktūroje yra nurodyti ne tikrieji įgijėjai, teisė į neapmokestinimą PVM gali būti paneigta tik jei tiekėjas: (1) pats sukčiavo, pavyzdžiui, tyčia nurodydamas klaidingus duomenis apie įgijėją (ESTT 2010 m. gruodžio 7 d. sprendimas byloje R., C-285/09, 49 p.); (2) žinojo arba, būdamas atidus ir rūpestingas, galėjo žinoti, jog įgijėjas sukčiauja, bet vis tiek sudarė sandorį.

Pareiškėja skunde nurodo, kad ne tik formaliai pasitikrino PVM kodo galiojimą, bet dar prieš pasirašydama sutartį su pirkėju, pareikalavo visų dokumentų, pagal kuriuos turėtų galimybę įsitikinti ne tik pirkėjo autentiškumu, bet ir prekės (kuro) judėjimo iki CMR važtaraščiuose nurodomų akcizinių sandėlių teisėtumu, susirinkdama informaciją apie akcizinių prievolių vykdytojus Lenkijoje ir įsitikindama ir jų teise priimti akcizinę prekę ir atitinkamas sutartis su pirkėju. Pareiškėja atliko prekės įgijėjo C. J.D.O.O. patikrinimą PVM informacijos mainų sistemoje, nustatė, kad įgijėjas buvo įregistruotas šioje sistemoje prekių tiekimo metu. Atsiskaitymai už naftos produktus buvo atliekami tik banko pavedimais, atsiskaitymų grynaisiais pinigais nebuvo, pirkėjas sumokėjo dalį kainos. Taigi pareiškėja, sudarydamas sandorius su įmone C. J.D.O.O., ėmėsi konkrečių veiksmų identifikuoti pirkėją, įsitikinti, ar jis turi privalomus reikalavimus planuojamo sandorio sudarymui, ar jis yra tinkamai atstovaujamas, ar egzistuoja save vadovu ir akcininku įvardinantis asmuo (pateiktas pasas). Pareiškėja reikalavo pateikti ir gavo įmonės registravimą ir veiklą patvirtinančius dokumentus, Kroatijos įmonę atstovaujančio asmens (C. I. P.) dokumentus ir suteikiančius veikti įmonės vardu įgaliojimus. Pareiškėja atsakingai formino visus su kuro pardavimu susijusius dokumentus, sekė kuro pristatymą į vežamus akcizinius Lenkijos sandėlius. Pažymėjo, kad pavėluoti atsiskaitymai yra dažnesni, negu to galima tikėtis, tačiau jie nėra sukčiavimą apibūdinantis požymis. Pareiškėja buvo tiek sąžininga, atidi ir rūpestinga, kiek ji turėjo galimybę gauti informaciją ir įsitikinti, kad jos sudaromas sandoris neįtraukia jos į sukčiavimą mokesčių srityje. Pareiškėja nežinojo bei neturėjo galimybės žinoti, kad jos vykdomi sandoriai dėl galimai neteisėtų C. J.D.O.O. veiksmų yra įtraukti į šios ir kitų Lenkijos įmonių sukčiavimą. Mokestinio patikrinimo byloje nėra duomenų ir mokesčių administratorius nenustatė, kad pareiškėja sukčiavo ar piktnaudžiavo teise, siekdama išvengti mokesčių. Šie pareiškėjos argumentai atmestini kaip nepagrįsti, nors pareiškėja teigia, kad prieš kiekvieną prekių pakrovimą Europos Sąjungos duomenų bazėje tikrino ar pirkėjas turi galiojantį PVM mokėtojo kodą, tačiau šios sąlygos nepakanka tiekimams taikyti 0 proc. PVM tarifą pagal PVMĮ 49 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjai nepateikus įrodymų, kad prekės buvo perduotos jos įformintose PVM sąskaitose faktūrose nurodytam pirkėjui - įmonei C. J.D.O.O., kuri turėjo įgyti šių prekių disponavimo teisę, nėra pagrindo atsižvelgti į nurodytus argumentus, kad vadovaujantis PVMĮ 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, pareiškėja pateikė įrodymus, kad prekės išgabentos iš šalies teritorijos ir kad asmuo, kuriam prekės išgabentos, yra kitoje valstybėje narėje registruotas PVM mokėtojas. Teismas pažymi, kad PVM informacijos mainų sistemoje patikrinimas apie pirkėjo PVM kodo galiojimą tik patvirtina, kad pareiškėja, sudarydama sandorius, kuriems taikomas 0 proc. PVM tarifas, apsiribojo formalių veiksmų atlikimu: PVM kodo galiojimo patikrinimu, rekvizitų sutikrinimu, ir nepagrindžia pareiškėjos įrodinėjimo pareigos. Teismas daro išvadą, kad pareiškėja, sudarydama sandorius su įmone C. J.D.O.O., veikė aplaidžiai, neatsakingai ir nerūpestingai, nes nesiėmė veiksmų identifikuoti prekių užsakymus pateikusių asmenų, įsitikinti jų tapatybe bei įgaliojimais, nesiekė išsiaiškinti aplinkybių, susijusių su realiu prekių pristatymu pirkėjui, t. y. nepakankamai domėjosi verslo partneriu kitoje ES valstybėje narėje įsiregistravusiu PVM mokėtoju. Pareiškėja visiškai nesidomėjo jos vardu įforminamų sandorių teisėtumu, o bylos medžiaga (CMR važtaraščiai) patvirtina, kad vykdydama sandorius pareiškėja galėjo matyti požymius dėl kontrahento sukčiavimo PVM. Pareiškėjos pateiktuose CMR važtaraščiuose nurodytos prekių iškrovimo vietos Lenkijos akciziniai sandėliai, kur prekės nebuvo iškrautos, todėl PVM sąskaitose faktūrose nurodydama kitą prekių pirkėją (ne prekių gavėją) ir skirtingus adresus, pareiškėja turėjo suprasti, kad vadovaujantis PVMĮ nuostatomis bei LVAT ir ESTT suformuota pozicija, reikės įrodyti pritaikyto 0 proc. PVM tarifo pagrįstumą. Taigi pareiškėja žinojo ar turėjo žinoti, kad jos vykdomi sandoriai yra įtraukti į prekių įgijėjų atliekamą sukčiavimą PVM. Vykdydama tiekimus Kroatijos įmonei C. J.D.O.O., pareiškėja turėjo galimybę įtarti apie galimą šios įmonės sukčiavimą, tačiau nesiėmė veiksmų, kad įsitikinti, ar pareiškėjos vykdomi tiekimai Bendrijos viduje nelemia jos dalyvavimo PVM sukčiavime, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja sandorių sudarymo ir tiekimo metu elgėsi rūpestingai ir sąžiningai.