- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-22
- Bylos Nr.
- II-214-716/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Pareiškėjas
- D. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant pareiškėjui D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius (dekl. (duomenys neskelbtini)), teismo posėdyje išnagrinėjęs D. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013 m. vasario 21 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimu D. K. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 2 d. ir 124² str. 1 d., už ką jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 400 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.
Šalies argumentai
D. K. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus griežtą nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą - baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skunde pareiškėjas nurodo, kad pažeidimų padarymo fakto jis neginčija ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo, mano, kad jam skirta nuobauda yra per griežta. Jo manymu, padaryti pažeidimai realios grėsmės eismo saugumui nesukėlė, autobusui, kurį jis aplenkė, ar kuriai nors kitai transporto priemonei nebuvo būtinybės staigiai stabdyti ar kitaip manevruoti. Nurodo, kad yra pareigingas ir atsakingas vairuotojas, eilę metų nėra padaręs jokių eismo taisyklių pažeidimų. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi. Taip pat atkreipia teismo dėmesį į tai, kad jo šeimoje auga 3 vaikai, kuriuos reikia nuvežti į mokyklą, į darželį, o tai padaryti gali tik jis. Praradus galimybę vairuoti, nukentės jo ir jos šeimos finansinė padėtis, kadangi automobilis yra jo darbo priemonė, vairavimas yra būtinas atliekant jam pavestas funkcijas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba prašo skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, byloje surinkti duomenys yra pakankami ir patikimi KET pažeidimo įrodymui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo D. K. skundas atmestinas.
Teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Skundžiamu 2013 m. vasario 21 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimu D. K. nubaustas už tai, kad 2013 m. sausio 24 d., apie 15.42 val. vairuodamas automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kalvarijų gatvėje, Vilnius, pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 p., 3 priedo 1.3, 105 ir 88.2 punktų reikalavimus, t. y. vairuodamas automobilį ir lenkdamas antra eismo juosta važiuojantį automobilį išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą kirsdamas dvigubą ištisinę eismo juostą, grįždamas į antrą eismo juostą ir keisdamas važiavimo kryptį nerodė posūkių signalų, tuo padarydamas paeiliui kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui.
Teismo posėdžio metu D. K. prašė skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais ir teigė, kad su pažeidimu sutinka, bendradarbiaudamas su policijos pareigūnais padėjo jį išaiškinti, avarinės situacijos nesukėlė, praradus teisę vairuoti negalės vykdyti darbo funkcijų, nukentės šeimos interesai.
Tiek savo skunde, tiek duodamas paaiškinimus teisme pareiškėjas nors ir teigė neginčijantis pažeidimo fakto, visgi teigė, kad grėsmės eismo saugumui nesukėlė, taip apeliuodamas į galimai nepagrįstą jo nubaudimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalį. Minėta teisės norma numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertus kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Šiuo atveju įstatymas numato dvi alternatyvias sąlygas, esant bent vienai kurių galimas asmens patraukimas pagal numatytą sankciją. Viena iš sąlygų yra ne vienas, bet vienu metu ar paeiliui kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymas, sukeliant grėsmę eismo saugumui. Kita alternatyvi atsakomybės sąlyga – tai yra bent vienas eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukelia pavojingą pačioje normoje įvardintą situaciją, dėl ko kiti eismo dalyviai priverčiami staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį, imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmoji atsakomybės sąlyga ir pagrindai, kuri kaip pažeidimo turinys pripažinta pareiškėjui nėra siejami su pavojingos situacijos sukėlimu. Dėl šios priežasties D. K. skunde nurodytos aplinkybės, jog jis pavojingos situacijos nesukėlė, kuri ir nebuvo inkriminuota pažeidėjui, nėra pagrindas pritaikytos atsakomybės šalinimui ar švelninimui.
Pažeidėjas neginčijo ir teismas patvirtina, kad D. K. padarė ne vieną, bet kelis eismo taisyklių pažeidimus, kurie kaip reikalavimai eismo dalyviams numatyti Kelių eismo taisyklių 8 p., 88.2 p., 105 p. bei 3 priedo 1.3 p., t. y. jis vairuodamas transporto priemonę nesivadovavo eismą ribojančiu kelio ženklinimu, draudžiamai kirto dvigubą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus kelyje, vykdė eismą kairėje kelio pusėje ir tuo pažeidė draudimą dviguba ištisine linija paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juostomis, nevykdė reikalavimo įspėti kitus eismo dalyvius atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais baigdamas lenkti ir persirikiuodamas į kitą eismo juostą. Atkreiptinas dėmesys, kad šių pažeidimų padarymui nebuvo jokios būtinybės ar išskirtinių sąlygų. Minėti pažeidimai buvo padaryti valdant judančią transporto priemonę, intensyvaus srauto kelyje, esant važiuojamoje dalyje kitiems eismo dalyviams, kurie pagrįstai gali tikėtis, jog visi eismo dalyviai vykdys Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Iš vaizdo įrašo matyti, kad priešpriešinio eismo kelyje pažeidėjas prasilenkė su priešinga kryptimi pirma eismo juosta važiavusiu autobusu, kuriam buvo apribota galimybė persirikiuoti į antrą eismo juostą. Tokių aplinkybių visuma įrodo, kad D. K. padaryti pažeidimai sukėlė ne tik menamą, bet ir realią grėsmę eismo saugumui, dėl ko pažeidėjui pagrįstai pritaikyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalį. Remiantis tuo, pareiškėjo skunde nurodyti motyvai dėl grėsmės eismo saugumui atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
Pareiškėjas neginčijo pritaikytos atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 2 d. dėl kelio ženklinimo reikalavimų pažeidimo, šios teisės normos sankcijoje apelianto prašomas panaikinti specialios teisės atėmimas nėra numatyta.
Prašydamas skirti švelnesnę nei įstatymas numato nuobaudą pareiškėjas kaip pagrindą nurodo jo darbo pobūdį, šeimos narių interesus. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda vadovaujantis minėto 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai pažeidėjo naudai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių apie būtinybę švelninti sankcijoje numatytą nuobaudą.
Teismas nagrinėdamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą nustatė, kad D. K. paskirta galutinė piniginė bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra minimalus, t. y. atitinka sankcijoje numatytą mažiausią šių nuobaudų dydį. Paskirta nuobauda atitinka padarytų teisės pažeidimų pobūdį, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Teismas nenustatė išimtinių sąlygų, kurios leistų paskirtą ir taip švelnią nuobaudą dar labiau švelninti pažeidėjo naudai. Darydamas pažeidimą D. K. prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, nes iki pažeidimo padarymo ji žinojo ir turėjo galimybę įvertinti, kad tam tikros administracinės nuobaudos taikymas gali pakenkti jo turtinei padėčiai, jo šeimos narių interesams, darbinėms funkcijoms ir įgytoms specialioms teisėms, kuriomis jis naudojosi darydamas pažeidimą. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per pažeidėjo nubaudimą siekiant užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą. Subjektyvus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas siekiant švelninti sankcijoje numatytų nuobaudų taikymą ir taip išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų susijusių su įvykdytu pažeidimu, nėra pagrindas taikyti išimtines Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nuostatas. Pareiškėjo darbo pobūdis, jo profesinis užimtumas, kitų šeimos narių amžius ir poreikiai nėra tos išimtinės aplinkybės, leidžiančios pažeidėjui skirti mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1756/2006). Kitos apelianto nurodytos aplinkybės (būtinybė vežioti vaikus į mokyklą, galimas pajamų sumažėjimas ir kt.) taip pat neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo. Šių pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių nepakanka skundui tenkinti ir taikyti ATPK 30¹ straipsnyje numatytą administracinės nuobaudos švelninimo galimybę. Pabrėžtina, kad D. K. padarytas ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas yra vienas iš pavojingesnių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai (šiuo atveju taip pat ir kartu su juo automobilyje buvusių asmenų sveikatai ir gyvybei), todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Remiantis išdėstytu, įvertinus byloje surinktus duomenis, teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių 2013-02-21 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto G. B. nutarimas Nr. 10N-2351337-12 paliekamas nepakeistu, o pareiškėjo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 d. 1 p., teismas
nutarė:
pareiškėjo D. K. skundą atmesti.
Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.