Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Marytės Mitkuvienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos muitinės prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimą dėl muito mokesčių, delspinigių, valstybinės rinkliavos išieškojimo iš atsakovo V. J. .

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Pareiškėjas Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos muitinė kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą prašydama pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimo dalį dėl 17 110 074 Baltarusijos Respublikos Nacionalinio banko rublių muito mokesčių įsiskolinimo ir delspinigių, taip pat 137 928 rublių dokumentų vertimo išlaidų išieškojimo iš atsakovo V. J.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti atmestinas.

Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos 1992 m. spalio 20 d. sutarties ,,Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau tekste – 1992 m. Sutartis) 52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Susitariančiosios Šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.

Nagrinėjamoje byloje Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimu, kurį prašoma pripažinti ir leisti vykdyti, yra patenkinti Ašmenos muitinės materialiniai teisiniai reikalavimai atsakovui V. J. dėl muito mokesčių, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo į Baltarusijos valstybės pajamas. Teismo sprendime nurodyta, kad savo veiksmais atsakovas pažeidė Baltarusijos Respublikos mokesčių ir muitų politiką reglamentuojančių nacionalinių administracinės teisės aktų reikalavimus, šių teisės aktų pažeidimai sąlygojo mokestinių įsipareigojimų, kurių atsakovas neįvykdė, atsiradimą.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio 23 punkte numatyta, kad muitai yra priskiriami mokesčiams, kurie administruojami pagal šį įstatymą. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatas Lietuvos Respublikoje šiuos mokesčius administruoja Lietuvos Respublikos muitinė, vadovaudamasi Muitinės įstatymu. Šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose, kurie reglamentuoja Lietuvos Respublikos muitinės funkcijas, numatyta, kad ši valstybės institucija privalo muitinės priežiūros priemonėmis užtikrinti muitų teisės aktų įgyvendinimą, administruoti importo ir eksporto muitus ir kitus muitinės administruojamus importo ir eksporto mokesčius, kontroliuoti bendrojo muitų tarifo, muitų ir kitų muitinės administruojamų mokesčių bei jų lengvatų, taip pat muitų teisės aktų nustatytų importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymą, o taip pat atlikti muitų teisės aktų pažeidimų prevenciją ir tyrimą. Tiek nurodyti Lietuvos Respublikos įstatymai, tiek Baltarusijos Respublikos įstatymai bei kiti materialiosios teisės aktai, kuriais vadovavosi Ašmenos rajono teismas 2010 m. vasario 8 d. sprendime, priskirtini viešosios, t. y. administracinės teisės aktams.

Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad tarp Baltarusijos Respublikos Valstybinio muitinės komiteto Ašmenos muitinės bei atsakovo V. J. kilę ir prašomu pripažinti Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo sprendimu apibrėžti teisiniai santykiai turi viešojo administravimo, t. y. administracinių teisinių santykių pobūdį, kurių esminis požymis yra atsakovo pavaldumas (pareiga paklusti) muito mokesčius reglamentuojančių Baltarusijos Respublikos administracinių teisės aktų nustatytai tvarkai. Taigi, prašomu pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimu buvo išspręstas ne civilinio teisinio pobūdžio, bet administracinio mokestinio pobūdžio ginčas. Tokia išvada darytina taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką analogiškose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2010 (pareiškėjai Baltarusijos Respublikos Valstybinio muitinės komiteto Ašmenos muitinė ir Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismas)).

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos muitinės prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimas nepriskirtinas 1992 m. Sutarties 52 straipsnio 1 dalyje apibrėžtam teismo sprendimui, todėl šis prašymas atmestinas (CPK 810 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 812, 813 straipsniais,

nutari a:

Atmesti pareiškėjo Baltarusijos Respublikos Valstybinio muitinės komiteto Ašmenos muitinės prašymą dėl pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimą.

Nutartis per vieną mėnesį nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.